- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 2-501-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00787-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- V. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Saudosta“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius V. J. elektroniniu paštu atsiuntė Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą ir patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties UAB „Saudosta“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė kreditoriui V. J. septynių dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, patikslinto atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti patikslintą atskirąjį skundą su jį pateikiančio asmens parašu (patikslintą atskirąjį skundą galima atsiųsti paštu arba pateikti tiesiogiai teismui) arba pateikti nurodytą procesinį dokumentą per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – LITEKO VEP) posistemį.
3. Teismas vadovavosi teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Kreditorius V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
4.1. Apeliantas pateikė ir ranka pasirašytą patikslintą atskirąjį skundą.
4.2. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis leidžia teikti elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus.
4.3. Teismas pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 1 dalies, 17, 21, 263 straipsnių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą ir patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos UAB „Saudosta“ bankroto byloje, tik elektroniniu paštu. Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantas, jokio ranka pasirašyto V. J. atskirojo skundo dėl minėtos teismo nutarties byloje nėra gauta.
7. Pagal Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-592-464/2019). Taigi, nepagrįstas apelianto argumentas, kad minėtos įstatymo nuostatos pagrindu jis turi teisę teikti elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus, teismui atsiųsdamas juos elektroniniu paštu.
8. Apelianto nurodytų CPK straipsnių pažeidimų, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Juolab kad apeliantas net nenurodo konkrečių argumentų, kaip nurodytų CPK straipsnių nuostatos šiuo atveju buvo pažeistos dėl to, kad teismas įpareigojo apeliantą pašalinti minėtą atskirojo skundo trūkumą.
9. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.
10. Kadangi skundžiama nutartimi apeliantui nustatytas terminas pašalinti patikslinto atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties trūkumą jau yra suėjęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas įvykdyti šį teismo įpareigojimą (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui V. J. terminą iki 2020 m. kovo 6 d. pašalinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje nurodytą patikslinto atskirojo skundo trūkumą.