- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2-310-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00042-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- E. D., V. Ž., A. Z., L. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu (pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“; suinteresuoti asmenys E. D., V. Ž., A. Z., L. L.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. Z. 2018-12-17 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018; priimti naują nutartį – priimti pareiškėjo pateiktą 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jį išnagrinėti iš esmės, priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kirkiliavas“, administravimui skirtų lėšų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3387-560/2015 nutarė UAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ iškelti bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Kirkiliavas“. UAB „Kirkiliavas“ 2015 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu pripažinti BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5730-560/2015 UAB „Kirkiliavas“ pareiškimo dėl BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino. UAB „Kirkiliavas“ pateikė 2015 m. lapkričio 24 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5730-560/2015. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pripažino BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotą tyčiniu.
3. Pareiškėjas A. Z. nurodė, kad jis yra buvęs BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ akcininkas ir pateikė 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 panaikinimo, paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, padaręs išvadą, jog pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas tuo, jog (i) Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kuria BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, laikytina tarpiniu sprendimu BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankroto byloje, todėl dėl jo negali būti teikiamas prašymas atnaujinti procesą; jog (ii) pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose, todėl tokio pobūdžio bylose apskritai negalimas proceso atnaujinimo instituto taikymas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pareiškėjas dėl šios Vilniaus apygardos teismo nutarties pateikė 2017 m. birželio 16 d. atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį, padaręs išvadą, jog bankroto pripažinimas tyčiniu yra įmonės bankroto procedūros sudedamoji dalis, o proceso atnaujinimas pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalį bankroto bylose negalimas.
5. Pareiškėjas dėl šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pateikė 2017 m. rugsėjo 15 d. kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018 pareiškėjo kasacinį skundą atmetė, nurodęs, jog nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atžvilgiu netaikytinos Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl proceso atnaujinimo negalimumo bankroto bylose; sprendęs, jog Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl proceso atnaujinimo negalimumo bankroto bylose privalomasis pobūdis nesukuria teisinio pagrindo atnaujinti tyčinio bankroto procesą (procedūrą); padaręs išvadą, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalies normą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės – Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylos nagrinėjimo metu netinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 panaikinimo.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018 atsisakė priimti pareiškėjo 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš esmės sprendę, jog pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 suformulavo aiškią ir nedviprasmišką teisės taikymo taisyklę: „Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismų nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu“. Šią išvadą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje padarė, pacitavusi būtent pareiškėjo civilinėje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018 pateiktą išaiškinimą, jog „tyčinio bankroto procedūra yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi, todėl proceso atnaujinimas negalimas“, bei nusprendusi, jog „egzistuoja objektyvus poreikis persvarstyti kasacinio teismo poziciją dėl proceso atnaujinimo galimybės dėl teismo nutarties įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu“.
9. Taigi, iš esmės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino (pakeitė) būtent pareiškėjo atžvilgiu priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties išaiškinimus.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjo teigimu, prašyme nurodytos aplinkybės sąlygoja būtinumą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018; priimti pareiškėjo pateiktą 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo bei jį išnagrinėti iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
12. Pirmosios instancijos teismas nutarties įžanginėje dalyje nurodė, kad nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kurioje BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017, kurioje atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kurioje BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo objektu gali būti ne bet koks teismo procesinis dokumentas (sprendimas, nutartis), o toks, kuriuo išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės materialiosios teisės prasme.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje teismas atsisakė priimti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Civilinė byla pagal pareikštą prašymą nebuvo iškelta, o atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, teismas neišnagrinėjo prašymo iš esmės, todėl tokioje civilinėje byloje negali būti paduotas prašymas atnaujinti procesą. Atsižvelgdamas į nurodytą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad proceso atnaujinimas byloje, kurioje buvo atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, negalimas, ir toks prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme.
16. Iš pareiškėjo prašymo pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje neužkerta kelio pareiškėjui prašyti atnaujinti procesą byloje, kurioje BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
17. Pareiškėjas A. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti pareiškėjo A. Z. 2018 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017 ir perduoti šį prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
18. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
18.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog civilinė byla pagal pareikštą 2017 m. birželio 2 d. prašymą nebuvo iškelta, o atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, teismas neišnagrinėjo prašymo iš esmės, todėl tokioje civilinėje byloje negali būti paduotas prašymas atnaujinti procesą. Teismas darė išvadą, jog proceso atnaujinimas byloje, kurioje buvo atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, negalimas, ir toks prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018 iš esmės buvo išspręstas kitas reikšmingas klausimas, t. y. pareiškėjo pateiktą 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu klaidingai ir neteisingai buvo atsisakyta priimti.
18.2. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia ir skundžiamoje nutartyje cituojama teismų praktika, jog įstatymo sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, kad civilinis ginčas buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nėra; bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo išspręstas iš esmės, arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą.
18.3. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, tačiau nesutinka su išaiškinimais, jog dėl to negali būti atnaujintas procesas šioje byloje ir tai neužkerta kelio prašyti atnaujinti procesą byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Ne anksčiau kaip 2018 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui tapo žinomi reikšmingi duomenys ne dėl proceso atnaujinimo byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų, o dėl to, jog Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ankstesnį prašymą dėl proceso atnaujinimo, padarę klaidingą ir neteisingą išvadą, jog Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl proceso atnaujinimas negalimumo bankroto bylose taikytinos ir bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjo A. Z. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ginčo esmės
21. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal teismų praktika, įstatymo sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, jog civilinis ginčas buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nėra; bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo išspręstas iš esmės, arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą; nesant privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlygos – bylos užbaigimo, proceso atnaujinimas dėl tokio teismo procesinio sprendimo negalimas.
22. Taigi, proceso atnaujinimo objektu gali būti ne bet koks teismo procesinis dokumentas (sprendimas, nutartis), o toks, kuriuo išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės materialiosios teisės prasme.
23. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
24. Proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių yra galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas.
25. Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
26. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti.
27. Kaip minėta, procesinės teisės normos nustato reikalavimus prašymui dėl proceso atnaujinimo ir proceso atnaujinimo pagrindams. Pažymėtina, kad pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo svarbu nurodyti konkrečius proceso atnaujinimo pagrindus, kurie skiriasi, kaip pavyzdžiui, naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės ar padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ar kiti pagrindai (CPK 365, 366, 367, 369 straipsniai).
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kurioje teismas atsisakė priimti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Civilinė byla pagal pareikštą prašymą nebuvo iškelta, o atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, teismas neišnagrinėjo prašymo iš esmės, todėl tokioje civilinėje byloje negali būti paduotas prašymas atnaujinti procesą.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi ir CPK 370 straipsnio 1 dalimi, proceso atnaujinimas byloje, kurioje buvo atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, negalimas, ir toks prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme.
30. Pareiškėjas A. Z. pateikė prašymą atnaujinti procesą ne išnagrinėtoje byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), o byloje, kurioje buvo atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo tikruosius tikslus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėtų teikti prašymą ne dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kurioje BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
31. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai, pareiškėjas nurodo tai, kad pareiškėjo pateiktą 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu klaidingai ir neteisingai buvo atsisakyta priimti.
32. Prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, negali būti laikoma tinkama teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo įgyvendinimo forma. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šis pareiškėjo tikslas iš esmės atsispindi ir atskirajame skunde. Teismo atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, kurioje atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, neužkerta kelio pareiškėjui prašyti atnaujinti procesą byloje, kurioje bankrutavusios BUAB „ELEKTRĖNŲ ŠVARA“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
35. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.