Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų švara“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“, E. D., V. Ž., A. Z., L. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas A. Z. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, kuriuo prašo: 1) pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti, o nusprendus, kad buvo praleistas prašymo pateikimo terminas – terminą atnaujinti kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių; 2) atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 (kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-541-560/2019, prašymas vertinamas kaip prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-541-560/2019 dalyje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu); 3) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 ir priimti naują nutartį – bankroto administratorės pateiktą 2015-11-24 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5730-560/2015 atmesti kaip nepagrįstą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Elektrėnų švara“ administravimui skirtų lėšų. Nurodė, kad:

1.1. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5730-560/2015 atmetė bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatęs, jog neįrodyti tyčinio bankroto požymiai. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir pripažino BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankrotą tyčiniu, nusprendęs jog turi būti taikoma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija;

1.2. pareiškėjas nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti:

1.2.1. 2017-06-02, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 išaiškinimus, pareiškėjas teismui pateikė pirminį prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šias reikšmingas aplinkybes pareiškėjas ankščiausiai sužinojo 2017-04-24. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, klaidingai nustatę, jog prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;

1.2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 konstatavo, jog CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose neapima įsiteisėjusių teismų nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Faktą, jog išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pirminį 2017-06-02 prašymą, pareiškėjas sužinojo 2018-11-29. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-21 nutartimi prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ir pasiūlė prašyti atnaujinti procesą byloje, kurioje bankrotas pripažintas tyčiniu. Pareiškėjas teikia pakartotinį prašymą, kuris laikytinas pateiktu nepraleidus termino, arba pripažįstant, jog egzistuoja objektyvus pagrindas atnaujinti prašymo pateikimo terminą, kadangi, terminas praleistas ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-18 nutarties priėmimo nėra praėję daugiau kaip penkeri metai;

1.3. pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, jog paaiškėjo šios naujos aplinkybės:

1.3.1. Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas BUAB ,,Elektrėnų švara” bankrotą tyčiniu, netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas bei nukrypo nuo tuo metu jau suformuotos teismų praktikos. Teismas tiesiog padarė išvadą, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nevykdant ĮBĮ ir kitų įstatymų reikalavimų dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokant darbo užmokesčių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Teismas netyrė ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintų būtinųjų tyčinio bankroto požymių, neatskleidė bendrovės valdymo organų ir dalyvių neteisėtų veiksmų bei nenustatė priežastinio ryšio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 pateikti išaiškinimai neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-18 nutarties: 1) 2013-04-18 ĮBĮ 20 straipsnio redakcijoje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto kriterijai taikomi tik kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu; 2) jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti tik naudojant kitas teisės priemones;

1.3.2. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto normą teisiniams santykiams, kurie atsirado ankščiau (2010 m.), nei įsigaliojo teisės norma (2013-10-01). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 išaiškinta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2013-04-18 redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2013-10-01, nurodytų sąlygų apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikomas atgalinis galiojimas;

1.4. pareiškėjui naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą (apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai pritaikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą atgaline data); 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos (formuodamas savo poziciją teismui pareiškėjas neprivalėjo nurodyti teisinio pagrindo); 3) tapo žinomos susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartimi; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas;

1.5. apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas teisės principus ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, savo iniciatyva, apie tai nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, pakeitė bankroto administratoriaus reikalavimo pagrindą.

2. BUAB ,,Elektrėnų švara“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Kirkiliavas“, prašo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti; skirti A. Z. 1 000 Eur baudą; tuo atveju jeigu teismas tenkintų pareiškimą ir atnaujintų procesą, įpareigoti A. Z. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 3 000 Eur užstatą šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsiliepime nurodo, kad:

2.1. pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindą kildina iš procesinių teisės normų taikymo, akivaizdu, kad nurodytas pagrindas nėra faktinio pobūdžio, nurodomi pagrindai (teismų praktika) buvo žinomi nagrinėjant bylą, todėl negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo. Išsprendus bylą teisme, atsiradę teisiniai faktai nebegali būti vertinami toje byloje. Jie gali sudaryti pagrindą reikšti naujus reikalavimus, o ne užbaigtos bylos atnaujinimo pagrindą;

2.2. pareiškėjas proceso metu daug kartų teikė teismui nepagrįstus prašymus bei skundus. Pareiškėjo elgesys proceso metu trikdė teismo darbą, vilkino procesą. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Toks procesinis elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl pareiškėjui turi būti skiriama 1 000 Eur bauda;

2.3. procesas trunka ilgą laiką ir šalys patyrė nemažas bylinėjimosi išlaidas. A. Z. yra įpareigotas atlyginti didelę turtinę žalą. Teismui atnaujinus procesą ir priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą, jis gali neatlyginti proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl yra pagrindas prašyti 3 000 Eur dydžio užstato proceso šalių bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 95 straipsnio 3 dalis).

3. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į A. Z. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepateikė (CPK 142 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

4. Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje bankrutavusios įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

5. Iš civilinės bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-541-560/2019 UAB „Elektrėnų švara“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Kirkiliavas“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2015-10-28 nutartimi UAB „Elektrėnų švara“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018-12-20 teisėjo rezoliucija iki 2019-06-03 pratęstas BUAB ,,Elektrėnų švara“ likvidavimo terminas.

6. BUAB ,,Elektrėnų švara” bankroto administratorius 2015-08-28 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi pareiškimą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pripažino BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankrotą tyčiniu. Teismas nustatė, jog BUAB ,,Elektrėnų švara” iki pat bankroto bylos iškėlimo atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais vykdė esant itin ilgai besitęsiantiems įsiskolinimams darbuotojams, valstybės biudžetams, todėl yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas spręsti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eliškumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-982/2016 atsisakė priimti pareiškėjo A. Z. kasacinį skundą.

7. Pareiškėjas A. Z. 2017-06-02 pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017 atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 366 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, jog proceso atnaujinimas negalimas dėl galutinio sprendimo, kuriuo bankroto byla užbaigiama iš esmės, juo labiau dėl tarpinio teismo procesinio sprendimo bankroto procese – dėl teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018 Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-24 nutartį paliko nepakeistą.

8. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė 2018-12-17 pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5424-614/2018. A. Z. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti. Pareiškėjui išaiškinta, jog teismo atsisakymas priimti jo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, neužkerta kelio pareiškėjui prašyti atnaujinti procesą byloje, kurioje BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, jog pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-12-21 nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo A. Z. 2018-12-17 prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017 bei perduoti pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Lietuvos apeliaciniame teisme šio A. Z. atskirojo skundo nagrinėjimas dar nepaskirtas (civilinė byla Nr. e2-310-XX/2019).

Dėl proceso atnaujinimo byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

9. Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, teismų praktika buvo formuojama ta linkme, jog tyčinio bankroto procedūra yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi, todėl bankroto proceso atnaujinimas tokiose bylose negalimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartyje teisinis reglamentavimas pakeistas, nurodant, jog nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto proceso eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę patikrinti įmonės sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį. Draudimas atnaujinti procesą dėl nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, pažeistų Konstitucijos 30 straipsnyje ir Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisės į teisingą teismą principą, būtų neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į įmonės bankroto proceso tikslus ir paskirtį bei tyčinio bankroto padarinius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 32 punktas).

10. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus, jog CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuojama, jog pareiškėjas turi teisę prašyti atnaujinti procesą, kuriame įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Tai reiškia, kad procesas gali būti atnaujintas tik toje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismų sprendimai (nutartys) įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas (nutartis) neapskųstas, arba po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, jeigu apeliacinės instancijos teismas pasinaudoja CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytomis teisėmis ir negrąžina bylos (jos dalies) nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

11. Pareiškėjas netinkamai formuluoja prašymą atnaujinti procesą, prašydamas jį atnaujinti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016. Spręstina, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl netinkamos pareiškimo reikalavimo formuluotės. Vertintina, jog pareiškėjas procesą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu prašo atnaujinti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-5730-560/2015 pagal pareiškėjos BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto administratorės UAB ,,Kirkiliavas“ įgalioto asmens G. G. pareiškimą dėl UAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretieji asmenys – E. D., V. Ž., L. L., A. Z., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pakartotinumo

12. CPK 374 straipsnis nustato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą.

13. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pirminiai pareiškėjo prašymai dėl proceso atnaujinimo buvo atsisakyti priimti vadovaujantis iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, galiojusiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Būtų nepagrįsta priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnius jo prašymus ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Vilniaus apygardos teismo 2018-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5424-614/2018 atsisakytas priimti pareiškėjo prašymas, šioje situacijoje taip pat nelaikytinas tapačiu. Nors civilinėje byloje Nr. eA2-5424-614/2018 paduotu prašymu pareiškėjas siekia to paties rezultato, kokio siekia ir šiame procese nagrinėjamu prašymu, prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra atskira byla, o yra pirminėje byloje atliekamas procesinis veiksmas, tačiau 2018-11-21 nutartimi atsisakytas priimti prašymas nėra išnagrinėtas, teismas jį atsisakė priimti, kaip paduotą ne tame procese. Kadangi nei vienas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nėra išnagrinėtas iš esmės, todėl pakartotinumo klausimas neaktualus. Nėra pagrindo prašymą atsisakyti priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

14. Pareiškėjas pareiškimą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis); prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (2 dalis).

15. Pareiškėjas nurodo, jog CPK nustatyto termino nėra praleidęs, nes jis skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017. Nurodė, jog įvertinęs nurodytoje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir suformuotas teisės taikymo taisykles, pareiškėjas teismui pateikė pirminį 2017-06-02 prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau tiek Vilniaus apygardos teismas 2017-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4514-864/2017, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2017-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, atsisakė priimti pareiškėjo 2017-06-02 prašymą dėl proceso atnaujinimo, klaidingai nustatę, jog pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Faktą, jog išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pirminį 2017-06-02 prašymą, pareiškėjas sužinojo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2018-11-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018. Teismui nusprendus, kad buvo praleistas prašymo pateikimo terminas, pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių.

16. Teismas, įvertinęs pareiškime dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas iš esmės netinkamai formuluoja reikalavimą, tai yra pareiškėjas prašo procesą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau iš pareiškėjo prašyme nurodytų motyvų, akivaizdu, jog pareiškėjas prašo procesą atnaujinti dėl teismo sprendime (nutartyje) padarytos esminės teisės taikymo klaidos. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

17. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-18 nutartis, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, įsiteisėjo jos priėmimo dieną, nuo šios nutarties priėmimo nepraėjo 5 metai, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nagrinėjamas, pareiškėjui pateikus prašymą terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie teismų praktikos pasikeitimą aiškinant galimumą prašyti atnaujinti procesą bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įvertinus ankstesnes nesėkmingas pareiškėjo pastangas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, patvirtina, jog teismų praktika pareiškėjo teisę pateikti prašymą pripažino tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutarties priėmimo. Nors teisės aiškinimo pasikeitimas nėra senaties termino pradžios momentas, nes sužinojimas apie naują teisės aiškinimą nėra naujų bylos aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) sužinojimo laikas ar aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) nustatymo momentas, tačiau tai sudaro pagrindą atnaujinti senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

18. Remiantis nurodytu bei atsižvelgiant į bankroto pripažinimo tyčiniu teisines pasekmes, teismas toliau pasisako dėl ginčo materialinių teisinių santykių pobūdžio, vertindamas proceso atnaujinimo galimybę.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

19. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

20. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios, kaip nurodo pareiškėjas, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Esminės naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau nustatytų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

21. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

22. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis ir esminę reikšmę byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir (ar) pagrįstumui turinčiomis aplinkybėmis prašo pripažinti tai, kad: 1) Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas bei nukrypo nuo tuo metu jau suformuotos teismų praktikos; 2) Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą neteisėtai ir nepagrįstai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą teisės normą teisiniams santykiams, kurie atsirado žymiai ankščiau (2010 m.), nei įsigaliojo minėta teisės norma (2013-10-01). Pareiškėjas teigia, jog šios aplinkybės jam tapo žinomos susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

24. Vertintina, jog pareiškėjo nurodama aplinkybė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip ją apibrėžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma. Naujai suformuluota praktika taikytina į ateitį, sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas. Minėta, kad iš prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų, matyti, jog pareiškėjas proceso atnaujinimą grindžia teisės taikymo klaidomis, padarytomis sprendžiant BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra nustatomos pateikiant naujus įrodymus dėl naujai paaiškėjusių faktų. Kadangi pareiškėjas neteikia jokių naujų įrodymų ir nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, tai nėra pagrindo vertinti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas pagrindas atitinka CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (pastaroji sąlyga nesaisto tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro).

26. Pareiškėjas nurodo, jog pripažįstant BUAB ,,Elektrėnų švara” bankrotą tyčiniu, nebuvo tirti ir nustatinėjami ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinti būtinieji tyčinio bankroto požymiai, neatskleisti bendrovės valdymo organų ir (ar) dalyvių neteisėti veiksmai bei nenustatytas priežastinis ryšio tarp šių veiksmų ir bankroto bylos iškėlimo bendrovei. BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustačius, jog bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo atsiskaitymus su paslaugų ir prekių tiekėjais vykdė pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bylos duomenys patvirtina, jog vienas iš bankroto administratorės prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu argumentų buvo atsiskaitymų eiliškumo nesilaikymas (e. b. T. II., b. l. 39–44). Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios UAB „Elektrėnų švara“ atsiskaitymų eiliškumo nesilaikymą atsiskaitant su prekių ir paslaugų tiekėjais vyko: 2014-03-14 sumokėta UAB „Pastolių servisas“ 1 801,26 Eur, UAB „Drūtsraigis“ – 611,31 Eur, UAB „Baltic Cranes Logistics“ – 850,67 Eur, 2014-03-17 sumokėjo UAB „KVD Konsult“ – 488,86 Eur, UAB „Airiminda“ – 808,01 Eur, 2014-03-18 sumokėjo UAB „Magrista“ – 399,50 Eur, UAB „Vėjas ir ko“ – 7 240,50 Eur, UAB „Gabista“ 4 344,30 Eur, 2014-03-19 sumokėjo UAB „Hardrokas LT“ 579,24 Eur, 2014-04-02 sumokėjo UAB „KVD Konsult“ 1 707,14 Eur; tuo pat metu buvo neatsiskaityta su darbuotojais ir valstybės biudžetais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės).

27. Byla, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalimas.

28. Proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

29. Įvertinus tai, kad pareiškime nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių faktinių išnagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje; nesant proceswinės galimybės iš esmės taikyti aiškios teisės normos taikymo klaidos pagrindo, teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 12, 178, 185, 366 straipsniai).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

30. Atsiliepimu į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto administratorius prašo A. Z. skirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant pakartotinį ir aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

31. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

32. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, kartu su pareiškimu pateikė rašytinius įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, jog pakartotinį pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pakeitus teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo galimybės bylose, kuriuose bendrovių bankrotai pripažinti tyčiniais. Dėl to A. Z. pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo reikalavimas teismo pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiti baudai taikyti bankroto administratorės nurodyti argumentai nėra tinkamai pagrįsti ir (ar) vertintini kaip neatitinkantys CPK 95 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygų. Esant nurodytoms aplinkybėms bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.

Dėl kitų procesinių klausimų

33. Netenkinus pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo spręsti dėl bankroto administratoriaus prašymo dėl įpareigojimo įmokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, (ne)pagrįstumo, todėl teismas dėl šio prašymo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkinant, pareiškėjo A. Z. turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Iš BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto administratoriaus kartu su atsiliepimu pateiktų įrodymų, nustatyta, jog BUAB ,,Elektrėnų švara“ šioje byloje patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios apmokėtos 2019-01-22 mokėjimo nurodymu Nr. 3, atliktu kredito įstaigoje AB Swedbank, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo.

35. Bylos duomenimis, teismas neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimo priteisimo iš pareiškėjo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 290–291 straipsniais, 366 straipsniu, 370 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-5730-560/2015 dėl BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto administratorės prašymo skirti pareiškėjui A. Z. baudą netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų BUAB ,,Elektrėnų švara”, juridinio asmens kodas 181639373, naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.