Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1285-614/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
2S-1285-614/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02572-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1285-614/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02572-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) V. D. pateikė skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, kuriame prašė panaikinti areštą nuo pareiškėjo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, trečiajame sektoriuje, kadangi į minėtą sąskaitą gauna pinigines lėšas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos, iš savo artimųjų būtiniausioms reikmenims įsigyti. Nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėjo, kad kalinys neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, todėl vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigos rėžimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo-suimtojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjo įsitikinimu, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Nurodė, kad į savo banko sąskaitą gauna lėšas, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA, ir iš šių lėšų moka už elektrą, higienos priemones, kanceliarines prekes, vokus bei pašto ženklus.

2. Antstolė 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Pažymėjo, kad nukreipdama išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, laikėsi suformuotos teismų praktikos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmetė.

4. Teismas nustatė, kad antstolė Irena Beliačic 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-11-70259, kuriuo nusprendė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio, neviršijančios 1 MMA. Taip pat antstolė 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-20-11-70258.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.

6. CPK 736 straipsnyje reglamentuota, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: dvidešimt procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

7. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tiek 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-11-70259, tiek 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-20-11-70258, priimtas vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad iš skolininko V. D. būtų išieškomos visos lėšos. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Pagal bylos duomenis 2021 m. sausio 7 d. buvo išieškota 3,56 Eur; 2020 m. gruodžio 29 d. – 9,72 Eur; 2020 m. spalio 26 d. – 3,72 Eur; 2020 m. spalio 5 d. – 4,08 Eur; 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 4,08 Eur; 2020 m. liepos 22 d. – 4,08 Eur; 2020 m. birželio 25 d. – 4,28 Eur; 2020 m. gegužės 21 d. – 4 Eur; 2020 m. balandžio 24 d. – 4 Eur; 2020 m. kovo 24 d. – 4 Eur; 2020 m. sausio 27 d. – 2,04 Eur; 2019 m. gruodžio 23 d. – 3,60 Eur; 2019 m. gruodžio 10 d. – 3,72 Eur; 2019 m. spalio 24 d. – 3,80 Eur; 2019 m. rugsėjo 25 d. – 3,80 Eur; 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 19,04 Eur; 2019 m. liepos 15 d. – 3,51 Eur; 2019 m. vasario 5 d. – 2,96 Eur; 2019 m. sausio 28 d. – 1,17 Eur; 2018 m. lapkričio 26 d. – 6,13 Eur; 2018 m. spalio 24 d. – 6,13 Eur; 2018 m. spalio 8 d. – 3,88 Eur. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad skolininkui lieka tam tikra piniginių lėšų dalis, kuria jis gali naudotis.

8. Teismas nurodė, kad CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, tačiau pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų į šį sąrašą nepatenka, todėl iš jų išieškojimas galimas. Iš artimųjų gaunamos lėšos yra pareiškėjo asmeninės lėšos. Įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1828-601/2015).

9. Teismas nustatė, kad antstolės 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-11-70258 yra nustatyta 1 MMA dydžio suma (vienkartinis apribojimas) ir CPK 739 straipsnio 9 dalyje numatytos lėšos, kuria (kuriomis) pareiškėjas gali naudotis per vieną kalendorinį mėnesį, taip pat aiškiai nustatyti išskaitų dydžiai, laikantis CPK 736 straipsnio nuostatų, iš pareiškėjo gaunamų pajamų (lėšų) (į kurias, patenka ir artimųjų pervedamos sumos).

10. Teismas sprendė, kad antstolė iš esmės pagrįstai – laikantis teisės aktų reikalavimų, nukreipė išieškojimą ir areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Pareiškėjas V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir panaikinti areštą nuo pareiškėjo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, trečiajame sektoriuje. Nurodė, kad jis yra ne nuteistas, o laikinai suimtas. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, kurias jam perveda artimieji, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes iš artimųjų gaunamos lėšos neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Vykdomosios bylos Nr. 0011/10/06682 duomenimis nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-12188-872/2010 dėl 134,43 Eur skolos ir 67,26 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. D. kreditorės UAB „Snoro lizingas“ (nuo 2013 m. lapkričio 8 d. UAB „Mokilizingas“) naudai. 2017 m. spalio 23 d. patvarkymu dėl šalies vykdymo procese pakeitimo Nr. S1-370732 pradinė kreditorė pakeista naująja kreditore UAB „Gelvora“. Antstolė Irena Beliačic 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-11-70259, kuriuo nusprendė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio, neviršijančios 1 MMA. Taip pat antstolė 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-20-11-70258.

15. Apelianto teigimu, antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko iš artimųjų jam pervestas pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes artimųjų pervedamos sumos neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo galios nustatytos CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). CPK 736 straipsnyje reglamentuota, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: dvidešimt procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

18. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu išieškant iš pareiškėjo lėšų yra taikomi atitinkami (1 MMA) ribojimai ir skolininkui lieka tam tikra piniginių lėšų dalis, kuria jis gali naudotis, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad yra apribojama skolininko (pareiškėjo) teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) ar areštas jo piniginėms lėšoms nustatytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė