Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. N.-R. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. N.-R. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 154 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. N.-R. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 5, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir nuteistajai paskirta intensyvi priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. N.-R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu R. N.-R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų G. D. ir E. D. arčiau nei 500 metrų atstumu.

R. N.-R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą iš R. N.-R. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2. Be to, R. N.-R. pripažinta kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji tyčia, turėdama tikslą pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiuoju G. D., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją socialiniame tinkle „Facebook“, rašydama viešoje grupėje tikrovės neatitinkančius, įžeidžiančius komentarus, kurie yra pasiekiami ir kitiems „Facebook“ vartotojams, bei laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. vasario 20 d. el. laiškais išsiuntė informaciją UAB „O“ darbuotojams M. J., G. S., M. B., R. V., M. J., S. S., A. S., nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad G. D. yra „nusikaltėlis“, „naudojasi R. N.-R. sūnumi savo dukros užgaidoms tenkinti“, „padarė iš jo ligonį“, „savo sode yra atidaręs bordelį“, taip apšmeižė ir pakirto pasitikėjimą nukentėjusiuoju G. D.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios R. N.-R. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. N.-R. pripažinta kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas), tuo tarpu nuosprendžio dalis, kuria R. N.-R. pripažinta kalta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistosios veika perkvalifikuotina pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau paminėtų, BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytų, reikalavimų nesilaikė, byloje surinktus įrodymus įvertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nesusiejo jų į vieningą visumą, nepalygino tarpusavyje, o vertino juos atskirai, nuosprendyje išdėstė keliančius abejonių ir prieštaringus motyvus, galiausiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai nulėmė, kad nuteistajai R. N.-R. inkriminuota pirmoji nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, o dėl antrosios inkriminuotos nusikalstamos veikos ji buvo nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau paminėtas faktines R. N.-R. padarytos veikos aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad jomis buvo padaryta BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, jog šis teismas sprendė, kad BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. N.-R. realizavo dviem etapais, t. y. 1) paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją socialiniame tinkle „Facebook“, rašydama viešoje grupėje tikrovės neatitinkančius, įžeidžiančius komentarus, kurie yra pasiekiami ir kitiems „Facebook“ vartotojams; 2) laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. vasario 20 d. el. laiškais išsiųsdama informaciją UAB „O“ darbuotojams M. J., G. S., M. B., R. V., M. J., S. S., A. S., nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad G. D. yra „nusikaltėlis“, „naudojasi R. N.-R. sūnumi savo dukros užgaidoms tenkinti“, „padarė iš jo ligonį“, „savo sode yra atidaręs bordelį“.

14. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekilo ginčas, jog išties laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. vasario 20 d. R. N.-R. išsiuntė UAB „O“ darbuotojams M. J., G. S., M. B., R. V., M. J., S. S., A. S. elektroninius laiškus, kuriuose nurodė, kad nukentėjusysis G. D. yra „nusikaltėlis“, „naudojasi R. N.-R. sūnumi savo dukros užgaidoms tenkinti“, „padarė iš jo ligonį“, „savo sode yra atidaręs bordelį“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių elektroninių laiškų turinį, pažymėjo, kad akivaizdu, jog kito žmogaus kaltinimas padarius tyčinį nusikaltimą per visuomenės informavimo priemonę atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad tokie R. N.-R. pavartoti nukentėjusiojo apibūdinimai yra įžeidžiančio turinio ir neatitinka tikrovės. Vis dėlto, jų nepakanka tam, kad būtų galima pripažinti R. N.-R. kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

15. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, viena vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ir pažeminti nukentėjusįjį ar pakirsti juo pasitikėjimą, paskleidimas ją tiesiogiai ribotai nusiunčiant skaitmeninio ryšio priemonėmis kitiems kaltinime nurodytiems asmenims, neatitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinojo objektyviojo požymio – paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-697/2023). Šiuo atveju, viena vertus, kaltinime nurodyta informacija nusiųsta UAB „O“ darbuotojams M. J., G. S., M. B., R. V., M. J., S. S., A. S. jų darbo elektroniniais laiškais, tai padaryta ribotam skaičiui asmenų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatytas būtinasis BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę. Antra vertus, iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog R. N.-R. buvo kaltinama per visuomenės informavimo priemonę paskleidusi apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, tačiau kaltinime nebuvo nurodyta, jog ji kaltinama šmeižusi asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, kaltinime nenurodytas joks konkretus tyčinis nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog „...akivaizdu, kad kito žmogaus kaltinimas padarius tyčinį nusikaltimą per visuomenės informavimo priemonę atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį“, tačiau teismas nenurodė, kokį tyčinį nusikaltimą padarius nuteistoji šmeižė nukentėjusįjį. Taigi, pirmosios instancijos teismas ne tik nurodė kitą BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, nei kaltinime buvo nurodęs valstybinis kaltintojas, bet ir jo nedetalizavo. Šioje dalyje, viena vertus, primintina, kad informacijos siuntimas elektroniniu paštu keliems asmenims teismų praktikoje nelaikomas paskelbimu per visuomenės informavimo priemonę, kas jau buvo paminėta pirmiau. Kita vertus, sprendžiant ar R. N.-R., išsiųsdama nukentėjusiojo G. D. kolegoms elektroninius laiškus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad nukentėjusysis yra „nusikaltėlis“, „naudojasi R. N.-R. sūnumi savo dukros užgaidoms tenkinti“, „padarė iš jo ligonį“, „savo sode yra atidaręs bordelį“, taip šmeižė nukentėjusįjį, neva jis padarė tyčinį nusikaltimą, svarbu vertinti ne pavienius atrinktus žodžius, o visos situacijos kontekstą, aplinkybes, nulėmusias veikos padarymą, visą laiško turinį, pačios nuteistosios paaiškinimus ir pan. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagoje esančių elektroninių laiškų matyti (vokas prie asmens duomenų), kad išties R. N.-R. siuntė nukentėjusiojo kolegoms septynis laiškus, kuriuose paminėti kaltinime nurodyti žodžiai. Vis dėlto, kaip minėta, tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš pirmosios instancijos teismo argumentacijos iš esmės neaišku, kokio konkretaus neva padaryto tyčinio nusikaltimo padarymu buvo apšmeižtas nukentėjusysis G. D., o galima daryti tik prielaidas. Atkreiptinas dėmesys ir į šių laiškų turinį visumoje, o ne pavienius jo žodžius. Antai, iš UAB „O“ darbuotojai M. J. siųsto laiško turinio matyti, kad jame R. N.-R. nurodo: „Jūsų įmonės darbuotojas G. D. tampo ir manipuliuoja mano sūnų. Jį naudoja, kaip zhaisliuka savo dukros uzhgaidoms tenkinti. Pas save sodose atsidarė totalų bordelį, kur nuolat yra tampomas mano sūnus. G. D. sugriovė mūsų sheima!! Atėmė ish (duomenys neskelbtini) broli! Mano sūnus elgesia kaip ligonis ir kalba toki shlamshta! Jis visishkai nusimoke - vidurkis vos 5!!! Anot mokyklos „trinasi po kampus su d.“. G. D. nereaguoja į mano perspėjimus palikti mano sūnų ramybėje. Jie ir toliau tyčiojasi ish mūsų, blokuoja ir tampo mano sūnų. Tai totaliai niekingi padarai, nusikaltėliai!! Tegul visi zhino apie jų laikoma bordelį bei skleidzhiamas manipuliacijas! Per vos keletą mėnesių, mano sūnus elgiasia kaip tikras nusikaltėlis, padarė ish jo visishką ligonį. Tai nėra Shmeižtas! Tai faktas, kad jie yra niekingi nusikaltėliai”. Iš esmės analogiško turinio laiškai išsiųsti ir kitiems nukentėjusiojo kolegoms. Vertinant tokį elektroninių laiškų turinį akivaizdu, kad nepaisant to, jog juose G. D. ir kartu su juo gyvenantys asmenys įvardijami kaip „nusikaltėliai“, nurodoma, jog nukentėjusysis „soduose atsidarė totalų bordelį“ ir kt., tačiau šių laiškų tikslas ne darbuotojus informuoti, jog nukentėjusysis G. D. padarė tyčinį kriminalinį nusikaltimą, ne sukelti nukentėjusiojo kolegoms pasipiktinimą dėl tariamai nukentėjusiojo padarytų kokių nors tyčinių nusikaltimų, o emocionalus motinos bandymas išprovokuoti nukentėjusiojo G. D. kolegų neigiamą situacijos, susijusios su jos ir nukentėjusiojo nepilnamečių vaikų artimų tarpusavio santykių toleravimu, vertinimą, tikintis, kad tai padės nutraukti nuteistajai nepriimtinus jos nepilnamečio sūnaus santykius su nukentėjusiojo nepilnamete dukra – nukentėjusiąja E. D. Būtent tokius savo elgesio motyvus nuteistoji dėstė apklausiama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija visiškai sutinka, kad toks nuteistosios R. N.-R. elgesys nesuderinamas su gera morale ir iš esmės gali būti įvertintas kaip šmeižimas. Vis dėlto, atsižvelgiant į visą situacijos kontekstą, įtemptus ir ilgai besitęsiančius nukentėjusiųjų ir nuteistosios tarpusavio santykius dėl jai nepriimtinų jos nepilnamečio vaiko pasirinkimų, taip pat bendravimo su nukentėjusiaisiais ir jų artimaisiais ypatumus, kai ir nepilnametės nukentėjusiosios motina taip pat siuntė nepriimtino, grasinančio ir pašaipaus turinio žinutes nuteistajai, taip papildomai ją provokuodama (2 t., b. l. 42), taip pat nuteistajai Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2024 m. sausio 23 d. Teismo psichiatrijos, psichologijos aktu Nr. 78TPK1/2024 nustatytus (duomenys neskelbtini) sutrikimus (2 t., b. l. 95-101), spręstina, kad kaltinime nurodyto turinio tekstas nesudaro pagrindo pripažinti jo siekiančiu tokį pavojingumą, kuris būtinas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aiškindamas baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, turinį ir paskirtį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie asmenį paskleidimas tam tikrais atvejais gali peržengti civilinės atsakomybės ribas. Vis dėlto, baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, tai yra veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Taigi, ne bet koks netikslios, kito asmens garbę ir orumą galbūt žeminančios informacijos paskelbimo atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar kaltininko veiksmai yra tokie pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. Pastebėtina, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra suformuota konkrečių kriterijų, kuriais remiantis toks vertinimas atliekamas, todėl kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas, įvertinęs veikos aplinkybes (paskleistos informacijos turinį, adresatus, kaltininko veiksmų intensyvumą, sistemingumą, tyčią, tikslą ir kt.), priima sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuo šio kasacinio teismo aiškinimo iš esmės nukrypo.

18. Pažymėtina, kad BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, jog nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Todėl pirmiau išdėstytais argumentais nenustačius tiek būtinojo BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos ir R. N.-R. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę (dalyje kaltinimo), tiek padarytos veikos pavojingumo (baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste), konstatuotina, kad išnyksta teisinis pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atitinkamai R. N.-R. dėl šio kaltinimo išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

19. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. N.-R. gynėjas, prašydamas išteisinti jo ginamąją dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, teigia, kad, jo nuomone, žinutėse išsakoma nuteistosios nuomonė dėl jos sūnaus santykių su nukentėjusiąja neatitinka šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios šeimos narių vyko bendravimas, kuris yra nuolatinio, o ne atsitiktinio pobūdžio, tęsėsi beveik dvejus metus, buvo abipusis, o nuteistosios rašyti teiginiai laikytini faktinių aplinkybių, apie kurias buvo pranešama nepilnametės E. D. tėvams, konstatavimu, o ne asmenų terorizavimu grasinant nužudyti. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies, tačiau nagrinėdama šį apeliacinio skundo prašymą ir pasisakydama dėl jį pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentų, vertins kaltinamajame akte nurodytus ir pirmosios instancijos teismo įrodytais pripažintus R. N.-R. veiksmus ne tik BK 145 straipsnio 2 dalies, bet ir BK 148¹ straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.

20. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nuteistajai R. N.-R. inkriminuotą kaltinimą platesne apimtimi, t. y. ir BK 148¹ straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, svarbios kaltinimo keitimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos. Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Remiantis BPK 256 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Be to, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018 ir kt.).

21. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą ir, vadovaudamasi BPK 255 ir 256 straipsniais, 2024 m. lapkričio 4 d. pranešimu informavo proceso dalyvius apie tai, kad R. N.-R. veika gali būti kvalifikuota ne pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, o pagal švelnesnę baudžiamojo įstatymo normą, t. y. pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį („Neteisėtas žmogaus persekiojimas“). Kartu teisėjų kolegija sudarė nuteistajai galimybę iki kito teismo posėdžio pasiruošti gynybai.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl R. N.-R. veikos perkvalifikavimo, atkreipia dėmesį į tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Tuo tarpu pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra įtvirtinta BK XIX skyriuje „Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“, o BK 148¹ straipsnis – BK specialiosios dalies XX skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus laisvei“, taigi BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų kėsinimosi objektai skiriasi. Aplinkybė, kad BK 148¹ straipsnyje nurodyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, rodo, jog dispozicijoje įvardyti veiksmai įstatymo leidėjo yra laikomi gerokai mažiau pavojingais, atitinkamai atsakomybė pagal šią teisės normą galima tik tada, kai kaltininko savo turiniu panašūs veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalies sudėties požymių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriasi šių nusikalstamų veikų sudėčių forma, t. y. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – pačios veikos padarymas lemia jos baigtumo momentą, o BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji, t. y. tam, kad veika būtų laikoma baigta, turi būti nustatyti ir atitinkami sudėtyje numatyti padariniai, taip pat priežastinis ryšys tarp veikos bei padarinių. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia žmogaus terorizavimu, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą, o BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – sistemingu persekiojimu prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturint teisėto pagrindo. Taigi, sistemingumo požymis būdingas abiem nusikalstamoms veikoms, todėl taip pat įrodinėtinas tokio pobūdžio bylose. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, objektyviai sistemingumas BK 145 straipsnio 2 dalies prasme reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-594/2023, 2K-42-719/2024), o BK 148¹ straipsnio 1 dalies prasme – pasirinktų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį intensyvumo, kelių to paties ar skirtingo persekiotojo pasirinkto būdo veiksmų, todėl abiem atvejais neteisėti veiksmai turi būti padaryti per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodyti kaltininko elgesio kryptingumą.

23. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. N.-R. pripažinta kalta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi neatsižvelgė į visas šios baudžiamojo įstatymo normos taikymui reikšmingas aplinkybes ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

24. Kaip jau minėta, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dvi alternatyvias veikas: 1) žmogaus terorizavimą, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Ši nusikalstama veika, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad iš byloje R. N.-R. pareikšto kaltinimo turinio matyti, jog kaltinimas jai pareikštas dėl sistemingo nukentėjusiųjų E. D. ir G. D. bauginimo, panaudojant psichinę prievartą, kuri pasireiškė kaltinime nurodyto turinio trumpųjų tekstinių žinučių rašymu. Taigi, esminis R. N.-R. inkriminuotos ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – veiką apibūdinantis veikimas kaltinime įvardintas kaip sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Būtent šį objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį valstybinis kaltintojas akcentavo sakydamas baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, valstybinis kaltintojas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu pacitavęs keletą kaltinime nurodytų ir R. N.-R. rašytų trumpųjų tekstinių žinučių, teigė, kad kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pasitvirtino, nes buvo grasinama ir fiziniu susidorojimu. Taigi, nepaisant kaltinamajame akte akcentuojamo požymio, iš esmės šioje byloje aktualūs abu šią nusikalstamą veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai, t. y. tiek grasinimas padaryti gyvybei ar sveikatai pavojingą veiką, tiek sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl abiejų šių objektyviųjų požymių egzistavimo R. N.-R. veiksmuose.

26. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių įrodinėjimo kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog kaltinime nurodyto turinio trumpąsias tekstines žinutes nukentėjusiajam G. D. ir nukentėjusiajai E. D. parašė būtent R. N.-R. Byloje dėl to ginčo nekilo, tai pripažino ir pati nuteistoji, tai ji nurodė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą ir suteikus teisę jai pasisakyti dėl pakeisto kaltinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios faktinės aplinkybės visiškai įrodytos ne tik pačios R. N.-R., bet ir nukentėjusiųjų G. D. ir E. D. parodymais, iš dalies ir liudytojų A. Š., R. P., G. R., D. N. parodymais, surinkta rašytine medžiaga, kurioje atsispindi nuteistosios rašytų žinučių turinys. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria vertinimui, kad, atsižvelgiant į trumpųjų tekstinių žinučių kiekį, jų parašymo laiką, situacijos kontekstą (buvo rašomos siekiant, kad nutrūktų besitęsiantys nuteistajai nepriimtini jos nepilnamečio sūnaus ir nepilnametės nukentėjusiosios santykiai), šios aplinkybės patvirtina egzistuojant tiek bendrą žinučių surašymą jungiančią tyčią, tiek tokių nuteistosios R. N.-R. veiksmų sistemingumo požymį. Todėl atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų turinį bei nesant dėl to ginčo, platesnis šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių pagrindimas nėra būtinas, atitinkamai teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

27. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios byloje nustatytos nuteistosios R. N.-R. padarytos veikos faktinės aplinkybės bei konstatuotas jos veiksmų sistemingumo požymis savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog byloje nustatyti visi BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiamas BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas, kasacinio teismo formuojama praktika kelia reikalavimą aiškintis kaltininko tyčios kryptingumą bei grasinimo realumą. Antai, teismų praktikoje pažymima, kad motyvas ir tikslas nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (beje, taip pat ir 148¹ straipsnio 1 dalyje), būtinas subjektyvusis požymis, tačiau šie požymiai svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, grasinimo (BK 145 straipsnio 2 dalies aspektu) realumą (nustatant grasinimo realumą, atsižvelgtina į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.), reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-222-2016, 2K-242-594/2023). Kartu pažymėtina, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant bauginimo (grasinimo) realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-278-489/2022), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis bauginimo (grasinimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020, ir kt.).

27.3. Jau minėta, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog visada reikia įsitikinti, ar nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Antai, pati nuteistoji R. N.-R. apklausiama proceso eigoje nuosekliai tvirtino, kad jos tikslas nebuvo įbauginti nukentėjusiuosius, o noras, kad jos sūnus, jos supratimu, nebūtų manipuliuojamas, skirtų dėmesį šeimai ir mokslams, o ne merginai, t. y. iš esmės teigė, jog siekė, kad nutrūktų sūnaus santykiai su nukentėjusiąja. Tuo tarp nukentėjusysis G. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad mano, jog R. N.-R. grasinimai yra realūs, kadangi tai ne vienkartinis pasisakymas, jis bijo dėl dukters sveikatos ir gyvybės, dukra jaučiasi nesaugiai, nerimauja, pastoviai bijo, kad nuteistoji gali jai sukelti skausmą, jam žinoma, kad nuteistoji turėjusi reikalų su teisėsauga, galimai turi psichikos sutrikimų, jos sūnus pasakojo, kad ji gydėsi psichikos ligą (1 t., b. l. 38-39). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis G. D. teigė, kad jo dukra jam pranešė, jog R. N.-R. ją seniai terorizuoja, tačiau pasakė nekreipti dėmesio, nes tiesiog toks nuteistosios charakteris. Vėliau žinutės tapo agresyvesnės, todėl kreipėsi į teismą, nes išsigando dėl dukros sveikatos. Be to, R. N.-R. mokykloje pastoviai kelia triukšmą. Langus daužo, triukšmauja, kelia sumaištį, vienas vaikas buvo apstumdytas bendrabutyje, žino, kad ji apstumdė vieną mokytoją ir pan. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiojo parodymai, nors iš esmės patvirtina, kad nuteistosios elgesys sukėlė jo ir jo dukros emocinei būsenai neigiamą poveikį, kas reikšminga BK 148¹ straipsnio 1 dalies taikymo prasme, tačiau negali būti vertinami realiu grasinimu BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apie tam tikrus atskirus R. N.-R. bendravimo su nukentėjusiąja E. D. atvejus davė parodymus liudytojos A. Š. ir G. P., kurios patvirtino, kad išties R. N.-R. yra konfliktiška asmenybė, kelia skandalus, balsą, yra šaukusi ir vartojusi necenzūrinius žodžius prieš E. D., tačiau nenurodė aplinkybių, kurios leistų neabejotinai vertinti jos žinutėse rašytus žodžius kaip realius grasinimus ir kad būtent taip galėjo juos vertinti nukentėjusieji. Pavyzdžiui, liudytoja A. Š. parodė, kad R. N.-R. smurtinių veiksmų, grasinimų susidoroti jai asmeniškai nėra tekę matyti. Tokie parodymai patvirtina, kad nuteistoji išties turi pirmiau minėtu ekspertizės aktu konstatuotų (duomenys neskelbtini) sutrikimų, sunkiai valdo emocijas, jos bendravimo būdas konfliktiškas, tačiau nepatvirtina, kad jos grasinimai realūs. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš paties G. D. parodymų matyti, jog dukra jam sakė, kad toks yra nuteistosios charakteris ir siūlė nekreipti dėmesio. Pastebėtina, kad apie tokį nuteistosios elgesį, pasak G. D., jam tapo žinoma 2022 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, nors dukra jam sakė, kad R. N.-R. ją terorizuoja jau seniai. Iš nepilnametės E. D. 2023 m. liepos 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo turinio matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog R. N.-R. jai pradėjo rašyti 2021 m. balandžio mėnesį (1 t., b. l. 95-97). Ši nuteistosios netinkamą elgesį gana ilgu laikotarpiu apibūdinanti aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė nukentėjusysis G. D., rodo, kad tokį ilgą laikotarpį besitęsiantis nuteistosios elgesys į realius fizinius kontaktus, ar juo labiau sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus taip ir neperaugo, kas rodo, jog objektyviai nėra realūs ir tiek pavojingi kai kuriose jos rašytose grasinančio pobūdžio žinutėse dėstomi teiginiai. Pažymėtina, kad iš nepilnametės nukentėjusiosios E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, jog gavusi iš nuteistosios žinutes ji jautėsi nekaip, žino, kad ir jos tėvams tai nepatinka, nes jie turi savo darbų, žino, kad tėvams tai atsibodo, kai gavo žinutes, ji patyrė šoką, nes jos niekas tokiais žodžiais niekada nebuvo vadinęs, ją tai sutraumavo (1 t., b. l. 96). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiosios E. D., kuri pirmoji ir tiesiogiai gavo nuteistosios žinutes, parodymai rodo, kad nukentėjusioji buvo ne įbauginta grasinimų, o iš esmės šokiruota nuteistosios jos atžvilgiu sistemingai vartojamos įžeidžios leksikos, kurios jai nėra tekę savo adresu išgirsti. Pažymėtina, nukentėjusioji E. D. tos pačios apklausos metu nurodė, kad nuteistoji jai ir jos tėvams rašė grasinimus, tačiau ji mano, kad nuteistoji nelabai galėtų tai padaryti, bet jos mama sako, kad „niekada nežinosi“. Maža to, iš nukentėjusiosios parodymų turinio matyti, kad į policiją tėvai iš pradžių nesikreipė, tačiau jos tėvas nusprendė kreiptis į policiją tuomet, kai nuteistoji išsiuntė laiškus jo kolegoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti nukentėjusiosios E. D. parodymai leidžia spręsti, kad nei ji, nei jos tėvai nevertino nuteistosios R. N.-R. rašytų grasinimų kaip realių, o kreipimąsi į teisėsaugos institucijas nulėmė įkyrus, sistemingas ir, nepaisant prašymų, nesibaigiantis nukentėjusiųjų įžeidus ir žeminantis persekiojimas ir tai, kad nuteistoji galiausiai išsiuntė geros moralės neatitinkančio turinio elektroninius laiškus nukentėjusiojo G. D. kolegoms. Tokie nukentėjusiosios E. D. parodymai verčia abejoti nukentėjusiojo G. D. parodymų dalimi, kurioje jis teigė jautęs realią grėsmę dukters sveikatai ir nuteistosios grasinimus vertinęs kaip realius. Šioje dalyje pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu valstybinis kaltintojas akcentavo, jog nuteistosios grasinimų realumą rodo tai, kad iš liudytojos parodymų matyti, jog nuteistoji, atvykusi į mokyklą, kalbėjosi su E. D. prie mokytojos ir dėl tam tikrų gestų mokytoja turėjo stoti tarp nuteistosios ir mokinės, nes bijojo, kad nuteistoji pradės fiziškai smurtauti. Vis dėlto, viena vertus, toks įvykis kaltinime neaprašytas, kita vertus, tai buvo greičiau liudytojos vertinimas, tuo tarpu apie šį įvykį parodymus davė ir nukentėjusioji E. D., kuri patvirtino, jog išties nuteistoji R. N.-R. buvo atvykusi į mokyklą per muzikos pamoką, priartėjo ir kvietė aiškintis pas socialinę darbuotoją, bet mokytoja pasakė, kad ji niekur neis. Taigi, pati E. D. nenurodė dėl nuteistosios veiksmų jautusi realią grėsmę sveikatai ar gyvybei, priešingai, nurodė, kad buvo kviečiama eiti pas socialinę darbuotoją, t. y. spręsti situaciją ne smurtiniu, o komunikavimo būdu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš tų pačių nukentėjusiosios E. D. parodymų matyti, jog nukentėjusioji tiesiog užsiblokuodavo ir tiesiog ėjo, tiek pirmiau paminėto įvykio metu, tiek anksčiau, kai pirmą kartą nuteistąją pamatė, tačiau nenurodė patyrusi jokio fizinio kontakto ar smurto, ar jautųsi realų pavojų sveikatai ar gyvybei. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo, kad nukentėjusieji nevertino R. N.-R. grasinančio turinio žinučių kaip realių grasinimų, stiprina ir į bylą pateiktų nukentėjusiosios E. D. motinos I. D. nuteistajai rašytų žinučių turinys, kuriame taip pat jau nuteistajai duodamos užuominos apie I. D. 130 kg brolį, kuris nuteistąją „...kaip supuvusia kirmėlę dviem pirštukais suspaus“, ji kviečiama į svečius (2 t., b. l. 38-42).

28. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios R. N.-R. parašytos frazės savo turiniu išties sukėlė neigiamas, nemalonias emocijas nukentėjusiesiems G. D. ir E. D., tačiau įvertinus viso įvykio kontekstą, esant ilgalaikei konfliktinei situacijai dėl nuteistosios nepilnamečio sūnaus santykių su nepilnamete nukentėjusiąja, tokie žodžiai pripažįstami kaip buitinio, tarpasmeninio konflikto dalis ir akivaizdžiai sietini su nuteistosios hiperbolizuotu ir neadekvačiu susiklosčiusios situacijos vertinimu, siekiu tokiu būdu nutraukti nepilnamečių santykius, emocijomis, pykčiu dėl nuteistosios įsivaizduojamos nepilnametės nukentėjusiosios įtakos tam, kad jos sūnus atsiribojo nuo šeimos, o ne su realiu nukentėjusiųjų bauginimu naudojant psichinę prievartą ar grasinimu jiems padaryti gyvybei ar sveikatai pavojingą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistosios veiksmai ir jais sukelti padariniai nesiekia nusikaltimui būdingo pavojingumo, tačiau šiuo atveju yra pakankamas pagrindas svarstyti dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už mažiau pavojingą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje.

29. Pažymėtina, kad atribojant BK 145 straipsnio 2 dalies ir BK 148¹ straipsnio 1 dalies nusikalstamų veikų sudėtis, sudėtingesnės tos situacijos, kai asmens bauginimas išreiškiamas ne aiškiai išreikštu realumo kriterijus atitinkančiu grasinimu nužudyti ar sutrikdyti asmens sveikatą, susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, o kitais įvairaus pobūdžio veiksmais: įžeidimais, gąsdinančiais telefono skambučiais, triukšmo kėlimu, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Pabrėžtina, kad tiek bauginimo, tiek asmens persekiojimo formų baigtinio sąrašo baudžiamasis įstatymas nenumato. Siekiant nustatyti, ar asmens veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą sistemingą asmens bauginimą, naudojant psichinę prievartą, ar BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą asmens persekiojimą, turi būti vertinama, į ką tokia veika kėsinamasi: ar keliama grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai, ar laisvei, vertinamas veiksmų intensyvumas, turinys, galimi motyvai ir tikslas, tai, kaip atliktus veiksmus suprato pats nukentėjusysis, kokie ryšiai siejo praeityje ar sieja šiuos asmenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-594/2023). Pastebėtina, kad asmens persekiojimo būdai gali būti įvairūs: telefoniniai skambučiai, nuolatinis trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, atviras sekimas pakeliui į darbą, gyvenamąją vietą ar iš jų, laukimas vietose, kur nukentėjusysis lankosi, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan. Pabrėžtina, kad persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys, o nesiliaujantys, nepageidautini persekiotojo veiksmai, sukeliantys psichologinę ir emocinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis kasacinio teismo išaiškinimas iš esmės atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytą faktinę situaciją. Primintina, kad pirmiau šiame nuosprendyje jau aptarta, jog byloje nekilo ginčas dėl to, kad kaltinime nurodyto turinio žinutes nukentėjusiesiems E. D. bei G. D. rašė būtent nuteistoji R. N.-R. Kaltinime nurodytų žinučių sistemingas ir gana ilgai trukęs (laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d.) rašymas, šių žinučių visuma bei jų turinys, kuriuo, kai kurias atvejais, nors ir nevisai apibrėžtai ar konkrečiai, tačiau grasinama, be to rašomi įžeidimai, žeminantys žodžiai, adresuoti ne tik suaugusiam asmeniui G. D., bet ir jo nepilnametei dukrai E. D., vartojami grubūs keiksmažodžiai, nepilnametė nukentėjusioji vadinama lengvo elgesio mergina, išsakomi žeminantys pasisakymai apie nepilnametės išvaizdą, nuolat reiškiamas iš esmės nepagrįstas pasipiktinimas nukentėjusiųjų elgesiu, reiškiami kaltinimai „bordelio“ atidarymu, grubiai ir įžeidžia forma keliami reikalavimai ne tik pilnamečiui tėvui, bet ir nepilnametei jo dukrai dėl pastarosios santykių nutraukimo su nuteistosios sūnumi ir pan., visiškai atitinka BK 148¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius – sistemingą žmogaus persekiojimą.

30. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti šios veikos objektyvųjį požymį – neteisėtų veiksmų atlikimą prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusieji G. D. ir E. D. tiek žodžiu, tiek savo veiksmais nuteistajai R. N.-R. yra aiškiai pademonstravę savo valią, kad jiems toks nuolatinis persekiojimas nepriimtinas. Antai, iš byloje esančių tekstinių žinučių matyti, jog dar 2021 metais nukentėjusioji buvo užblokavusi R. N.-R. numerį dėl jos nuolat rašomų įžeidžių žinučių. Be to, 2022 m. gruodžio 22 d. R. N.-R. išsiųsta žinutė: „Laba diena R. R. Prašau daugiau neįžeidinėti nei mano šeimos, nei mano dukros. Tuo pačiu prašau nesiuntinėti man jokių žinučių. Kitu atveju kreipsimės į atitinkamas instancijas“ ( t.1, b. l. 24), be to, iš nukentėjusiojo G. D. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38-39) duotų parodymų matyti, kad nukentėjusiųjų valia, jog jie nebūtų tokiu būdu persekiojami, buvo reiškiama ir blokuojant R. N.-R. skambučius bei pranešimus, tačiau tai nepadėjo, kadangi pastaroji imdavo naudoti kitą telefono numerį, rašydavo iš jaunesnio sūnaus numerio ir pan. Taigi, akivaizdu, kad R. N.-R. aiškiai suvokė, kad toks jos elgesys nepriimtinas nukentėjusiesiems, jie tokią savo valią parodė aiškiai, todėl ji, siekdama veikti prieš nukentėjusiųjų valią, ieškodavo vis kitos galimybės su jais kontaktuoti, kas patvirtina egzistuojant BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – veikimą prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiųjų valią.

31. Pastebėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti ne tik priešingų teisei veiksmų sistemingumo bei žmogaus persekiojimo prieš aiškiai išreikštą jo valią požymius, bet ir nustatyti, kad tokius veiksmus kaltininkas atliko neturėdamas tam tesėto pagrindo. Nuteistosios R. N.-R. gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistosios ir nukentėjusiųjų susirašinėjimas žinutėmis negali būti vertinamas kaip sukėlęs nerimo, nesaugaus jausmo, psichologinio diskomforto padarinius, kurie atitiktų nusikalstamos veikos sudėties kriterijus, šiais veiksmais nebuvo siekiama sukelti itin neigiamų padarinių, o nuteistosios rašyti teiginiai laikytini faktinių aplinkybių, apie kurias buvo pranešama E. D. tėvams, konstatavimu, tačiau ne asmenų terorizavimu su grasinimais nužudyti. Tokie apeliacinio skundo argumentai iš esmės reiškia, kad nuteistoji R. N.-R. veikė kaip nepilnamečio D. N. motina ir tiesiog informavo E. D. tėvus apie jai nepriimtinus pastarosios ir jos sūnaus santykius. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta ir kartu pažymi, kad vien tas faktas, jog nuteistoji R. N.-R. yra tuo metu nepilnamečiu buvusio D. N. motina, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog ji tokiu būdu tiesiog vykdė motinos teises ir pareigas bei informavo nukentėjusiosios E. D. tėvus apie jai nepriimtinus pastarosios ir jos sūnaus santykius, o kartu ir turėjo teisėtą pagrindą tokiems veiksmams, kas svarbu BK 148¹ straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats nuteistosios rašytų žinučių turinys niekaip neatitinka informavimo apie kažkokias jai nepriimtinas aplinkybes turinio, kadangi jame iš esmės absoliučiai daugeliu atveju sistemingai reiškiami niekuo nepagrįsti priekaištai, rašomi įžeidimai ne tik nepilnametei, bet ir jos tėvui, subjektyviai interpretuojamos aplinkybės, žinučių turinys neatitinka tikrovės. Pastebėtina, kad BK 148¹ straipsnio 1 dalies taikymo atveju, veikimo turint teisėtą pagrindą požymis negali būti siejamas vien tik su tėvų teise ir pareiga rūpintis savo vaikais, o turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokiu būdu net ir teisėtas pagrindas realizuojamas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis: 1) kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą; 2) kad būtų sudarytos sąlygos vaikui iki 16 metų mokytis, parinkti dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programą savo vaikui iki 14 metų; 3) kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę; 4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Šias teises ir pareigas tėvai turi įgyvendinti nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia šiuo atveju, remiantis bylos medžiaga, nenustatytas joks teisėtas D. N. motinos pagrindas riboti ar drausti jo bendravimą su nepilnamete E. D., o juo labiau tokiu būdu, kokį pasirinko nuteistoji. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad tokiam nuteistosios elgesiui, koks nurodytas kaltinime, iš esmės nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Antai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kokį nors neigiamą nukentėjusiosios E. D. ar jos šeimos poveikį nuteistosios sūnui. Priešingai, mokymo įstaigos direktorius G. R. nukentėjusiąją E. D. apibūdino kaip gerą mergaitę, teigė, jog ji gera, visur dalyvaujanti, jis neturi informacijos apie netinkamą jos elgesį. Be to, jis nurodė, kad nėra pagrindo vertinti, jog D. N. nusimokė ir pan. Liudytoja A. Š. taip pat parodė, kad D. N. ir E. D. draugystėje nematė nieko įtartino. Jokio nukentėjusiosios neigiamo poveikio D. N. nenustatyta ir pagal pastarojo parodymus. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiam grubiam ir įžeidžiam veikimui nuteistoji R. N.-R. neturėjo teisėto pagrindo BK 148¹ straipsnio 1 dalies prasme.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skirtingai nei sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, atveju, inkriminuojant švelnesnę veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti ir bent vienus iš alternatyvių vertinamojo pobūdžio padarinių, t. y. kad dėl prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturint teisėto pagrindo sistemingai vykdyto asmens persekiojimo nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Inkriminuojant atitinkamus vertinamojo pobūdžio padarinius, pakanka nustatyti bent vieną iš dispozicijoje nurodytų padarinių alternatyvų. Kitoks neigiamas poveikis nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui gali būti susijęs su susilpnėjusiais ar nutrūkusiais jo socialiniais ryšiais; neigiamo poveikio jo emocinei būsenai pavyzdys – nuolatinis baimės, nerimo, nesaugumo jausmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024). Nagrinėjamu atveju tiek iš nukentėjusiojo G. D., tiek iš nukentėjusiosios E. D. parodymų matyti, kad nukentėjusieji buvo patyrę šoką dėl tokių nuteistosios R. N.-R. rašytų žinučių, jose išsakomų įžeidimų, žeminimų, tai nulėmė, kad jie bandė tiek skambučius, tiek žinutes blokuoti, tačiau nuteistoji vis rasdavo kitų būdų juos pasiekti. Pasak E. D., ji patyrė šoką, tiesiog „užsiblokuodavo“ ir eidavo (1 t., b. l. 97). Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojo D. N. parodymai, kuris taip pat patvirtino, kad E. D. emocinė būsena buvo bloga dėl tokių jo motinos veiksmų. Tai netiesiogiai patvirtina ir kitų liudytojų – mokyklos darbuotojų (pvz. A. Š.) parodymai, kurie taip pat patvirtino nukentėjusiojo G. D. parodymus, kad dėl tokio nuteistosios elgesio teko bendrauti su nepilnametės tėvais, kurie skundėsi, jog yra šmeižiami. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų, taip pat jau aptartos ir įvertinto žinučių turinio ir konteksto, visiškai pakanka išvadai, kad dėl kaltinime nurodytų R. N.-R. atliktų persekiojimo veiksmų nukentėjusiųjų G. D. ir E. D. emocinei būklei buvo padarytas neigiamas poveikis.

33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais bei šiame nuosprendyje pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nuteistosios R. N.-R. padaryta veika atitinka ne BK 145 straipsnio 2 dalies, o BK 148¹ straipsnio 1 dalies sudėties požymius, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas) ir nuteistosios R. N.-R. veika perkvalifikuotina iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 148¹ straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-576, kuriuo baudžiamasis įstatymas buvo papildytas 148¹ straipsniu, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. spalio 23 d. Pastebėtina, jog dalis R. N.-R. kaltinamajame akte bei apeliacinės instancijos teismo pranešime apie galimą kaltinimo keitimą nurodytų veikų (žinutės bei skambučiai) padarytos iki šios baudžiamojo įstatymo normos įsigaliojimo, pvz. 2021 m. balandžio 8 ir 11 d. arba kaltinime nenurodytu laiku, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo, kartu šalinant ir žinutes, kurių surašymo laikas nepagrįstas bylos medžiaga, atitinkamai tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis, jos pradžią nurodant nuo 2022 m. gruodžio 18 d., o pabaigą 2023 m. rugsėjo 10 d., kartu nustatant tokias nuteistosios R. N.-R. padarytos veikos, numatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, aplinkybes:

R. N. – R., laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d., prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiųjų E. D. ir jos tėvo G. D. valią, neturėdama teisėto pagrindo naudodamasi mobiliojo ryšio priemonėmis, iš telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), el. pašto adresų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), programėlėje „Messenger“, pasikartojančiais telefono skambučiais, pranešimais, el. laiškais sistemingai persekiojo nukentėjusiuosius E. D. ir G. D., t. y.: programėlėje „Viber“ iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 18 d. 13.39 val. ir 13.43 val. paskambino nepilnametei nukentėjusiajai E. D., po ko 13.44 val. parašė: „Suka tu !“; 13.45 val. parašė: „Blet, ko tu nesupranti !???? ATSIKNISK !!!“; 13.46 val. parašė „Blet, ATSIKNISK !!!! ASH TAVE PRITRENKSIU !“, „Kekshe tu !!!“; 16.23 val. 5 kartus paskambino; 2022 m. gruodžio 22 d. programėlėje „Messenger“ nukentėjusiajam G. D. parašė: „Kiek įmanoma, kad D. yra ishnaudojamas, manipuliuojamas!! Ta kekshe vagia mūsų sheimos gėrove & D. pinigus ! Ji griauna jo gyvenimą ! !! Kodėl pas jus neuzhsidaro tas bordelis! ??? Kodėl jis ten nuolat vazhinėja ! Ash irgi Kreipiuosi į instancijas. Kiek tai gali testis? Tas D. tampymas uzh pacvadelio !??? Tegul ji atsiknisa !!! Ash jūsų sheimos negriaunu ! O ta piemene nenustoja ant galvos lipti. Ar man reiks paieshkoti būdu ją liaudishkai atsikratyti ? Ji KENKIA D. !!“; 2022 m. gruodžio 22 d. 03.11 val. parašė; „Man ta mergshe norisi uzh kaltunu ir į sieną ! Kiek ji ineshe purvino negatyvo į mūsų santykius!!! Jinai apnuodijo D. savo manipuliacijom!! NELISKIT PRIE D. IR JIS NEIS NIEKUR SU JUMIS !!; programėlėje „Messenger“ nukentėjusiajam G. D. parašė: „Mokykla oficialiai pripazhista, kad D. nusimoke per shitas draugystes! D. absoliuciai nusimoke per shitus jūsų dukros tampymus ! Ishtisai gym – ko anksčiau nebuvo – nes madame reik, kad jis būtų raumeningas. Kazhkoks koshmaras į kajis pavirto!!! Nir nėra ko cia slapstytis bei blokuoti !Pas mane į namus jis jos niekad neatvede & neatves, o ten – neuzhsidaro bordelis. Pas D. vien tik 1, 5, 3 (!!!) NIEKADA to nebuvo !! Galiu pazhymius atsiusti – atblokuokit, atsiusiu.“; 2023 m. birželio 5 d. 13.29 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)>“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Reikalauju (!!) nustoti MANIPULIUOTI D. !!!“, kuriame parašė: „Mes jau metus kenciam piktybini kishimasi į mūsų sheima & D. MANIPULIAVIMA !!! Kaltinom mokykla, bendrabutį, mano vyras nenorėjo patiketi, kad tai jūsų tos Ruskaja SUKA darbas !!! Mes nelendam prie tos kutvelos ! Ji niekam nereikalinga !! D. ishtisai darosi į kitas ir jau seniausiai būtų pasibaige shitie santykiai. Jei ne tos Ruskaja SUKA manipuliacijos !!! Blt, kokia jus teisės turite neigti mūsų autoriteta !! Tampyti D.- jis ishtisai tam mishke pas jus landyneje !!! Absoliuciai suzhluges moralishkai, DEPRESUOTAS !! GRIAUNA PATS SAU GYVENIMA ! KIEK TAVO TA RUSKAJA SUKA GALI JI PO GYM VAIKYTI !?? NELEISTI GRIZHTI NAMO I FR – KETINAT JI PRIE BUDOS UZH SHUNIUKA, TAM MISHKE PRISIRISHTI !?? BLET, JUS MANIPULIUOJAT D. !!! KO JIS TEN ISHTISAI VAZHINEJA ?? JIS NAMUS TURI & SAVO SHEIMA !! JEI BEATSIKNISIT – ATSIIMS TA BJAURI KUTVELA !!”; 2023 m. birželio 5 d. 13.35 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini) ” nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, kuriame parašė: „Mokyklos direktorius, socialine, psichologe, bendrabutyje – visi deda pastangas atstatyti sugriaustus santykius ! Tuo tarpu tavo RUSKAJA SUKA MAN AISHKINA, LENDA I SHEIMOS GYVENIMA !! NELEIZHIA D. NEI NAMO GRIZHTI, NEI I FR – NUOLAT TEMPIA I TA KEKSHYNA!!! Shitu problemes būtų niekad ir neishkile – jei ne tavo 2 sukos !!! Atsikniskit !!! Nudveskit !!! PALIKIT MUSU SHEIMA !!! GYVULIAI JUS !!!”; 2023 m. birželio 14 d. 18.02 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini) ” nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: “Tavo abi sukos padare ligoni ish D.“, kuriame parašė: “Buvo jau tiek pastumeta į prieki, su psichologue pagalba. Kiek mes ji ishlaikyti galim be tos bjaurasties – vyksta progresas. Ta kekshe tik pasipainioja – visishka bala !! Blet, kodėl abi tavo tos sukos sugriove mums sheima !???? Ateme ateiti ish D. !??? Jo gyvenimą!?? I ka jis pavirto ??? Jis net nesuvokia kas vyksta su juo ! Jis paliko brolį vieną, nes ta kutvela reik linksminti, o brolis – velniop !! Dviracio nereik ieshkoti – su kurva eina valkiotis !!! Ir dar ir dar ir dar !…. Jau mano vyras negali apsikesti shito bardako ir parashe tavo rusei, kad jis yra D. tevas (!!), o ne ta russe manupuliuos jo sūnų ! Ishvesk ta savo kutvela, kad vasara jos ne kvapo cia neliktu !!! Ir kad D. nesilankytu jūsų toj sodu skylej. D. gali tampytis su ją, kol jis LT. Bet tik tiek, del sex’o. Apie jos egzistencija mes nieko nenorim zhinoti. Kad ir vaikų prisidarys, mes padarysim viska, kad jais nebūtų rupinamasi. Tavo abi tos sukos sugriove sheima, padare ligoni ish D.; ir dėl to manes niekas nesustabdys !!!“; 2023 m. birželio 14 d. 18.02 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini) ” nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Tavo abi sukos padare ligoni ish D.“, kuriame parašė: „Buvo jau tiek pastumeta į prieki, su psichologue pagalba. Kiek mes ji ishlaikyti galim be tos bjaurasties – vyksta progresas. Ta kekshe tik pasipainioja – visishka bala !! Blet, kodėl abi tavo tos sukos sugriove mums sheima !???? Ateme ateiti ish D. !??? Jo gyvenimą!?? I ka jis pavirto ??? Jis net nesuvokia kas vyksta su juo ! Jis paliko brolį vieną, nes ta kutvela reik linksminti, o brolis – velniop !! Dviracio nereik ieshkoti – su kurva eina valkiotis !!! Ir dar ir dar ir dar !…. Jau mano vyras negali apsikesti shito bardako ir parashe tavo rusei, kad jis yra D. tevas (!!), o ne ta russe manupuliuos jo sūnų ! Ishvesk ta savo kutvela, kad vasara jos ne kvapo cia neliktu !!! Ir kad D. nesilankytu jūsų toj sodu skylej. D. gali tampytis su ją, kol jis LT. Bet tik tiek, del sex’o. Apie jos egzistencija mes nieko nenorim zhinoti. Kad ir vaikų prisidarys, mes padarysim viska, kad jais nebūtų rupinamasi. Tavo abi tos sukos sugriove sheima, padare ligoni ish D.; ir dėl to manes niekas nesustabdys !!!“; 2023 m. birželio 14 d. 20.01 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini) ” nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Kodėl tavo tos dvi sukos sugriove mūsų gyvenimą !!??“, kuriame parašė: „Ash dar galiu uzhmerkti akis, jei jis tamposi su ja for fun / for sex. Bet cia perzhenge visas ribas !!! Ash arba bus kam, seks ta jūsų landyne, kad ten D. nesilankytu. Blet, tavo 2 tos sukos mums absoliuciai sugriove gyvenimą !@@@ Ar tau tai suvokiama !??? D. pavirto totaliu ligoniu !!! Mums sugriautas gyvenimas !!! Sheima !!! I konslageri t’as abi sukas !!!“; 2023 m. birželio 15 d. 6.10 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Tavo mergiote yra gera sūka,“, kuriame parašė: „Tavo pergiote yra gėra sūka, uzhtat D. ir degradavo iki tokio lygio !! Atskirtas nuo jos, vos per diena (!) Mes jį sugebam apraminti ir pastatyti į savo vietą. O čia absoliuciai neimanoma su sbiem tavo tom sūkom. Tai senė, tai jauna – jam smegenis plauna !!! Ir negasdink manes savo policijom ; nes mano skundus tu dviejų sūku atzhvilgiu, galima 10mis skaiciuoti. Rashau ishtisai!!!“; 2023 m. birželio 15 d. 6.10 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Tavo mergiote yra gera sūka,“, kuriame parašė: „Tavo pergiote yra gėra sūka, uzhtat D. ir degradavo iki tokio lygio !! Atskirtas nuo jos, vos per diena (!) Mes jį sugebam apraminti ir pastatyti į savo vietą. O čia absoliuciai neimanoma su sbiem tavo tom sūkom. Tai senė, tai jauna – jam smegenis plauna !!! Ir negasdink manes savo policijom ; nes mano skundus tu dviejų sūku atzhvilgiu, galima 10mis skaiciuoti. Rashau ishtisai!!!“; 2023 m. birželio 15 d. 6.18 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Ir kas tu pats per lepshis !!@“, kuriame parašė: „Kad tavo bobos daro ka nori !! Mes D. net uzhsiminti draudzhiam apie tuos santykius !! O pas tave – atviras bordelis !! Tavishke veda & maitina namo vyrus, kad mergiote saugiai pasidylkintu !“; 2023 m. rugpjūčio 23 d. 19.27 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Jūsų mergše (yra daugybe šancų) turi ish MANES PAVOGTA ŽIEDA“, kuriame parašė: „Kūsų mergiote ant tiek sugeba manipuliuoti D., kad jis pasikeite neatpažistamai. PAVOGĖ IŠ MANES VARDINI JUVELYRO ŽIEDĄ, KAD TIK TAI TAI KUTVELAI ĮTIKTI. Ir mane dar tampo policija, dėl paprasto email !!! KAI MANO & G. GYVENIMAS VIRTO ANSOLIUCIU KOSHMARU !! JIS VAGIA ISH MANES, KAD JAI ITIKTI !!“; 2023 m. rugpjūčio 29 d. 1.33 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Tavo mergše akivaizdžiai manipuliuoja D.“, kuriame parašė: „Mane po teismus tasot, kad ash email parašiau !? Uzh TIESĄ !!! Kol R. buvo čia ir neleido D. susitikineti su ta mergshe – viskas buvo susitvarke ir savo vietoje. Šeima pradėjo atgauti buvusius santykius. Kai tik vel D. pradėjo susitikineti su tavo mergshe – TOTALUS SMEGENU PLOVIMAS IR TAS PAT BARDAKAS !! IŠTISOS DIENOS: JUODASIS KELIAS !! KĄ JIS TEN VEIKIA !??? P1REINA VISOKIO ŠŪDO PRIPOMPUOTA GALVA !! KODEL JIS TEN IŠTISAI LANKOSI ?? SU PAKELIAIS PREZERVATYVU ??? KAD MERGIOTE SAUGIAI PASIDULKINTU TEVELIU PRIŽIURIMA !??? MANO ŽIEDĄ PAVOGE, KAD JAI NUNEŠTŲ !! ŠITIE SANTYKIAI NESITES !! TAI NENORMALUS, NESVEIKI, IŠKRYPE !! PER TA TAVO KUTVELA, MES NUOLAT KONFLIKTUOJAM, NES JI IŠTISAI JAM VISOKI ŠŪDĄ GRUDA Į GALVĄ !! UŽDARYKIT TĄ SAVO BORDELĮ !!! TAI MANE ĮTAKOJA TIESIOGIAI – MES KENČIAM: STEESAS, KONFLIKTAI, SANTYKIŲ GRIOVIMAS !!! AŠ NEGALIU DAUGIAU KENTETI !!! JIS NET APSVAIGĘS GRIZHTA IŠ TAVO MERGŠES BORDELIO – KAD IR ŠI VAKARAS !!“; 2023 m. rugpjūčio 29 d. 2.27 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „D. grįžta nuolat neblaivus iš jūsų bordelio !“, kuriame parašė: „Per jūsų mergše MŪSŲ ŠEIMOJE nuolat nesibaigiantys konfliktai. D. grįžta neblaivus !! Su D. prigrūstom manipiacijom ir „gyvenimo tiesom“. Rašau skundus jau tiesiogiai ant mergshes. Taip neimanoma !! Tai tokia bjaurybė !!! KODEL TAVO TA ŽMONA MAN MELUOJA, KAD JĄ IŠVEŽÉ ?? KODEL D. IR TOLIAU LANKOSI JUSU BORDELYJE ??? GALIAUSIAI VAGIA IŠ MANĘS ??“; 2023 m. rugsėjo 3 d., 6.30 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Kodėl D. vel PAS TAVO MERGSHE NAMIE MIEGA?“, kuriame parašė: „Kol tėvas neleido jam vaikshcioti i jūsų bordeli - mes turejom ramybe. KAI TIK D. VEL NUEJO PAS TAVO MERGSHE - TAS PAT BARDAKAS ! KODEL JIS TEN VAIKSHTO & MIEGA ??? JAM PASKIRTA BAUSME, KAD SUSIMASTYTU, O NEBKAD TAVO TA K... JAM SMEGENIS PLAUTU. KODEL JIS TEN NUOLAT LANKOSI ??? ASH NORIU , KAD VISA TAI PASIBAIGTU !@ KAD JOS NE PEDSAKO NELIKTU !!“; 2023 m. rugsėjo 3 d. 10.06 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Ash nekontaktuosiu ir nerashysiu, jei ta k ...“, kuriame parašė: „NELYS PRIE D. IR JAM NEMAISHYS PROTO !! JEI JI IR TOLIAU TAMPYS D. , JIS IR TOLIAU TRINSIS PO TA BORDELI, (....) ISHVIS, KODEL JIS TEN VAIKSHTO ? JEI ESI JAU TOKS „TEVAS“, TAI KODEL TOKIE BARDAKAI DAROSI ?? KODEL R., PER KELIAS SAVAITES, APRAMINO JO LAKSTYMUS ! O PAS TAVE MERGIOTE, KAIP ZHVERIS ! MAN GYVENIMA SUGRIOVE & G., SU SAVO MANIPULIACIJOM !“; 2023 m. rugsėjo 3 d. 16.36 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „D. vel pas jus trinasi ??“, kuriame parašė: „Garantuoju, kad shiandien jis vel trinasi jūsų tam bordelyje. Ash NORIU, KAD JUS VISI DINGTUMET ISH D. FB IR MUSU GYVENIMO !! Ash tos mergshes NIEKADA nenustosiu niekinti & keikti, kol ji lys prie D.. Ir kol jis vaikshcios po tuos niekingus sodus !! TIESIOG, DINKIT ISH MUSU GYVENIMO ! MANO NEAPYKANTA TIK AUGA !“; 2023 m. rugsėjo 3 d. 16.59 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Kiek ash prirashiau skundus ant d. !“, kuriame parašė: „IR police vangiai reaguoja. Ramshyti email NERA NUSIKALTIMAS!! YPAC KAI MES KENCIAM NUO JUSU MERGSHES MANIPULIACIJU. D. TOKIO SHUDO ISH JOS PARNESHA !! VISOS PROBL?MES KYLA TIK PER SHITA BJAURIA MERGSHE ! KUR D. PINIGAI – JIS VISUS METUS ANT JOS SHVAISTE !! JIS NET MANO ZHIEDA PAVOGE IR NUTEMPE TAI BJAURYBEI ! KODEL JUSU TO BORDELIO DURYS NEUZHSIDARO !? KODEL ?? NES JUS ISHNAUDOJAT D. !“; 2023 m. rugsėjo 9 d. 19.30 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Blt, kiek tavo ta kekshe tampys D. !???“, kuriame parašė: „KASDIEN PO MOKYKLOS JINAI TEMPESIA JI I TA SODU BORDELI !!! JIS GRIZHTA VELIAUSIAI, PERVARGES !!! BLET, SAVAITGALI IR TAI NEDUODA RAMYBES !! NELEIDZHIA JAM DIRBTI ! BUTI SU SHEIMA !!! NU BLET !!! ARBA TA KEKSHE ATSIKNISA - UZHR1KINAT JA TOIJ SODU SKYLEJ !! ARBA BLET ASH RASIU, KAD JA APRAMUNTU !! NU BLET !!! NEBUS JI SU D.YDU !! ASH JAI GATAVAI SUKNISIU KIEKVIENA DIENA !! NEBUS !! ATSIKNISKIT !!!“; 2023 m. rugsėjo 10 d. 17.29 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „Per TAVO KURVA ASH NETURIU GYVENIMO“, kuriame parašė: „O G. NETURI VAIKYSTES!!! KIEKVIENĄ BLT DIENA !!! BLT, UZHSIDARYKIT TA KALE ISH MŪSŲ AKIRAČIO !! NU BLT , KIEK ĮMANOMA !!!“; 2023 m. rugsėjo 10 d. 19.16 val. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. D. atsiuntė el. laišką, pavadinta: „D.. PAVOGE IR NUNESHE TAVO KUTVELAI ZHIEDA ISH MANES !“, kuriame parašė: „D.. PAVOGE IR NUNESHE TAVO KUTVELAI ZHIEDA ISH MANES ! TAI NORMALU !??? NIEKAS NAMIE NIEKO NEVOGE IKI JOS ATSIRADUMO !! TAI NORMALU !??? NORMALU, KAD JIS VAGIA ISH SHEIMOS DEL TOS SUKOS !“, tokiais veiksmais R. N.-R. padarė neigiamą poveikį nukentėjusiojo G. D. ir nepilnametės nukentėjusiosios E. D. emocinei būsenai ir tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nuteistosios veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 148¹ straipsnio 1 dalyje.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog iš kaltinimo pašalintos iki BK 148¹ straipsnio 1 dalies įsigaliojimo nuteistosios R. N.-R. rašytos žinutės bei skambučiai (pvz. 2021 m. balandžio 8 ir 11 d., taip pat nenurodytu laiku), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nekyla abejonių, jog tokius veiksmus ir šiuo laiku atliko nuteistoji R. N.-R., jos taip pat reikšmingos pripažįstant nukentėjusiųjų G. D. ir E. D. parodymus apie tai, kad analogiški nuteistosios veiksmai prasidėjo dar 2021 metais, kaip patikimus, taip pat vertinant situacijos kontekstą, nukentėjusiesiems sukeltos neigiamos emocinės būsenos tęstinumą, o kartu ir sprendžiant dėl jau įsigaliojus BK 148¹ straipsnio 1 daliai nuteistosios atliktų iš esmės analogiškų veiksmų tyčinį pobūdį, jų tikslus bei jų atitikimą šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiams.

Dėl nuteistajai R. N.-R. skirtinos bausmės

35. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

36. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

37. BK 148¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas. R. N.-R., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą žmogaus laisvei (BK XX Skyrius). Vertinant šio baudžiamojo nusižengimo pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jis truko gana ilgą laikotarpį, sukėlė nukentėjusiesiems neigiamą emocinę būseną ir su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus, tačiau sunkių padarinių nesukėlė. Kita vertus, baudžiamasis nusižengimas visumoje nulemtas nuteistosios ne itin geros (duomenys neskelbtini) būsenos, tiek asmeninių išgyvenimų dėl nutolusio nuo šeimos sūnaus, kas mažina šio baudžiamojo nusižengimo rūšinį pavojingumą. Teismas įvertina tai, kad nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios asmenybę: R. N.-R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti pagal individualią veiklą kurjere (1 t., b. l. 137), anksčiau teista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (1 t., b. l. 128-130), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 131-136), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (Vilniaus filialą) per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 139), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 140-141), gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje (2 t., b. l. 70). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad R. N.-R. tiriamų veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Dėl savo psichikos būklės R. N.-R. tiriamų metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. N.-R. tiriamų veikų metu ir šiuo metu nebuvo nustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai. Nekonstatuota, kad R. N.-R. tiriamos veikos metu ar šiuo metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Įvertinimo duomenimis, frustruojančiose situacijose R. N.-R. dažniau būdinga gynybinė pozicija, ekstrapunityvinės krypties reagavimas. R. N.-R. konstatuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, šie sutrikimai priskiriami nuolatinių sutrikimų grupei, jie yra pastovūs ir atspindi asmeniui būdingą elgesį bei santykių su savimi ir kitais būdą. R. N.-R. nenustatytas toks (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kurio pagrindu galima įvertinti ir konstatuoti (duomenys neskelbtini) pavojingumą (2 t., b. l. 95-101). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. N.-R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ne švelniausią, o trečią pagal griežtumą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, skiriant suderintus įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Nustatydama bausmės dydį, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, byloje atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybę, įvertinus tai, kad ji anksčiau teista ir byloje nagrinėjama baudžiamąjį nusižengimą padarė neišnykus teistumui, spręstina, kad R. N.-R. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, tačiau nesiekiantis šios bausmės rūšies vidurkio, t. y. devyni mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistosios asmenybę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalimis, nuteistajai skirtini įpareigojimai ir draudimai. Pirmiausia teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajai skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje bei tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokie įpareigojimai skirtini atsižvelgiant į tai, kad žmogaus persekiojimas yra nusikaltimas asmens laisvei, susijęs su psichinio smurto panaudojimu prieš kitus asmenis, todėl šioje dalyje nuteistosios elgesys keistinas. Be to, skirtinas įpareigojimas tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, kadangi, pirmiausia užimtumas struktūruoja kasdienybę, palieka mažiau laiko ir galimybių elgtis priešingai teisei, suteikia socialinių įgūdžių ir ugdo empatiją, kas mažina polinkį manipuliuoti kitais ar naudoti psichinę prievartą, stiprina savivertę ir atitinkamai mažina poreikį kontroliuoti kitus neteisėtais būdais. Be to, nuteistajai skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas draudimas bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiaisiais E. D. ir G. D.

39. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. N.-R. paskyrė BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų G. D. ir E. D. arčiau nei 500 metrų atstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pagrįstai, ji aktuali ir nuteistąją pripažinus kalta pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį, kadangi esminės faktinės veikos aplinkybės mažai pasikeitė, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina kartu su bausme už pastarosios nusikalstamos veikos padarymą.

40. Pažymėtina, kad nuteistąją R. N.-R. išteisinus pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo už šią nusikalstamą veiką, taip pat nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo, kartu perkvalifikavus nuteistosios veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 148¹ straipsnio 1 dalį, naikintina nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir šios bausmės vykdymo atidėjimo bei bausmės vykdymo atidėjimo pradžios skaičiavimo.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. spalio 9 d. pažymą dėl 216,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato Pavelo Ravluševičiaus teiktą nuteistajai R. N.-R. teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 163-165). Teismo posėdyje gynėjas prašė šių išlaidų nepriteisti. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. N.-R. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 322 straipsnio 1 dalyje ir 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, šiuo nuosprendžiu R. N.-R. pripažįstama kalta, jos gynėjas prašė išlaidų nepriteisti, atitinkamai spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistosios nebūtų suderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl minimos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios R. N.-R. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. N.-R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. N.-R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. N.-R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje perkvalifikavus jos padarytą nusikalstamą veiką:

Pripažinti R. N.-R. kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, įpareigoti R. N.-R. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje bei tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu uždrausti R. N.-R. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiaisiais E. D. ir G. D.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu R. N.-R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų G. D. ir E. D. arčiau nei 500 metrų atstumu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria subendrintos R. N.-R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, taip pat nuosprendžio dalis, kuriomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 5 ir 6 punktais atidėtas R. N.-R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei nustatyta bausmės vykdymo atidėjimo skaičiavimo pradžia.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtų 216,67 Eur dydžio išlaidų už R. N.-R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.