Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vadovaujasi JANĮ 137 straipsniu ir teigia, pareiškėjo ar jo įgalioto asmens veiksmuose nėra nei vienos JANĮ 137 straipsnio 3 dalyje nurodytos sunkinančios aplinkybės. Priešingai, pareiškėjo ar jo įgalioto asmens veiksmai atitinka nurodytas lengvinančias aplinkybes – pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei Įmonei, nei jos kreditoriams. Be to, pareiškėjas vykdė kreditorių daugumos kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kurie buvo priimti dar paskirtam pirmajam nemokumo administratoriui UAB „Bankroto vizija“ bei šie nutarimai nebuvo apskųsti.

Nurodo, kad Tarnyba, priimdama sprendimą taikyti atitinkamą poveikio priemonę, privalėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais bei spręsti, ar taikoma poveikio priemonė yra proporcinga nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertina, kad Tarnyba, skirdama baudą ne tik pažeidė jos skyrimo tvarką, nevertindama sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, bet ir skyrė išimtai griežtesnę baudą, nei yra praktikoje – pirmiausia skiriamas įspėjimas, vėliau, esant pažeidimams – griežtesnė poveikio priemonė. Be to, Tarnyba privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad nei pareiškėja, nei jos įgaliotas asmuo neturi ir neturėjo jokios nuobodos per paskutinius 3 metus.

Teigia, kad Tarnyba, skirdama poveikio priemonę pareiškėjos įgaliotam asmeniui, privalėjo nurodyti konkrečius veiksmus, kuriuos atliko būtent pats įgaliotas asmuo, o ne kaip veikdamas pareiškėjos vardu. Juridinis asmuo pats savęs atstovauti negali, jį visada atstovauja paskirtas fizinis asmuo, kuris veikia tik kaip juridinio asmens įgaliotas asmuo ir pasirašo jo vardu, todėl teigti, kad fiziniam asmeniui skiriama poveikio priemonė tik dėl to jog jis faktiškai atliko nurodytus veiksmus neužtenka. Šiuo atveju, turėjo būti nurodytos pačio fizinio asmens veiksmai ir jais sukeltos neigiamos pasekmės bei įvertintos visos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Be to, turėjo būti suteikta galimybė pačiam fiziniam asmeniui, kuriam paskirtas poveikio priemonė, pateikti paaiškinimus dėl jo galimai atliktų veiksmų priešingų įmonės ir jos kreditorių interesams. Tačiau, tokia galimybė nebuvo suteikta.

Pažymi, kad neetiška ir nesąžininga yra tai, jog Nemokumo priežiūros komiteto 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje dėl poveikio priemonių pareiškėjai skyrimo dalyvavo ir tikrinimą atlikusi bei išvadas dėl pareiškėjos neplaninio veiklos patikrinimo surašiusi Tarnybos specialistė D. G..

Ginčydama Tarnybos išvadas dėl JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 21 punkto, 3 straipsnio 3, 5 punktų pažeidimo, pareiškėja nurodo, kad atstatydintas nemokumo administratorius jai neperdavė jokių bankroto bylos dokumentų, tame tarpe ir jokių dokumentų, kurie pagrįstų kokių veiksmų ėmėsi atstatydintas nemokumo administratorius dėl debitorinių skolų išieškojimo. Todėl naujai paskirtas administratorius vadovavosi ankstesniame kreditorių susirinkimo administratoriaus siūlytu nutarimu nurašyti debitorines skolas ir tokį pat darbotvarkės klausimą suformulavo naujai šaukiamame kreditorių susirinkime.

Ginčydama Tarnybos nustatytą JANĮ 3 straipsnio 3 punkto, 43 straipsnio 4 punkto, pažeidimą, pareiškėja pažymi, kad klausimas dėl administravimo išlaidų buvo svarstomas 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime ir, vadovaujantis JANĮ 51 straipsnio 1 dalimi, kreditorių balsų dauguma patvirtintos administravimo išlaidos, o iš kitų kreditorių iki susirinkimo dienos nebuvo gauta jokių prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo.

Nurodo, kad tų pačių pareiškėjų skundai dėl tokių pačių aplinkybių (administravimo išlaidų sąmatos, taikos sutarties) taip pat buvo išnagrinėti teisme. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Tarnybos veiksmai galimai buvo pertekliniai ir neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) įtvirtintų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, pvz. minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principo, taip pat bendrųjų viešojo administravimo principų (efektyvumo, proporcingumo ir kt.).

Pažymi, kad Tarnyba, nepraėjus terminui Įsakymą apskųsti, taikė poveikio priemonę ir viešai paskelbė apie taikytą poveikio priemonę pareiškėjai ir jos įgaliotam asmeniui bei teismui pateikė raštą dėl pareiškėjos šališkumo. Mano, kad tokie Tarnybos veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi pareiškėjos atžvilgiu, nes Tarnybos pateikta išvada ir Įsakymas yra tik Tarnybos nuomonė. Nurodo, kad pareiškėjai ir jos įgalioto asmens reputacijai yra daroma žala, kadangi poveikio priemonė taikoma remiantis neįsiteisėjusiais Tarnybos išvada ir Įsakymu.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019 ir nurodo, kad Tarnybos sprendime nustatyti pareiškėjos pažeidimai iš ties kaip ir pareiškėja nurodė yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, ir kaip matyti iš teismų praktikos esamoje situacijoje materialiosios žalos atsiradimas net nėra būtinas, tad Tarnyba neprivalo nustatinėti patirtos akivaizdžios žalos bei dydžio.

Nurodo, kad pareiškėjos nuomonė, jog Tarnybos specialistės dalyvavimas 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje yra neetiškas ir nesąžiningas, yra nepagrįsta, kadangi patikrinimą atlikusi Tarnybos specialistė D. G., kaip priežiūros institucijos atstovė, vadovaujantis JANĮ 133 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 137 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Nemokumo priežiūros komiteto nuostatų (toliau – Nuostatai) 28 punktu, pristatė nagrinėjamą klausimą ir procedūros nepažeidė.

Pažymi, kad Tarnyba priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, laikėsi JANĮ 137 straipsnio nuostatos ir atsižvelgė į ne tik nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę, bet ir atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, įvertinusi patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, Tarnyba padarė išvadą, jog pagrindiniai bankroto proceso administravimo trūkumai susiję su netinkamu informacijos apie bankroto procesą ir Įmonės finansinę būklę kreditoriams teikimu, taip pat veikimo visų kreditorių ir Įmonės interesų gynimo bei profesionalumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo užtikrinimo trūkumais Įmonės bankroto procese. Kaip labai reikšmingi vertintini pareiškėjos veiksmai teikiant teismui taikos sutartis, susijusias su Įmonės ieškinių atsisakymais (tuo labiau, kai vienas ieškinių jau buvo išspręstas pirmos instancijos teisme Įmonės naudai), kurie Įmonės bankroto procese naudingi tik tam tikrai kreditorių grupei ir kai Įmonė ir likę kreditoriai iš to negauna jokios naudos, o priešingai – patiria didelę materialinę žalą. Iš patikrinimo metu gautų paaiškinimų ir šiais klausimais priimtų teismų procesinių sprendimų aiškiai matyti, jog pareiškėja neatliko profesionalaus tokių taikos sutarčių įvertinimo per visų kreditorių ir Įmonės interesų prizmę, o teismui teikė tvirtinti taikos sutartis vien vadovaudamasi suinteresuotų kreditorių grupės kreditorių susirinkime priimtais rekomendaciniais nutarimais. Taip pat labai reikšmingais pažeidimais laikytinas objektyvios, aiškios ir pagrįstos informacijos nepateikimas kreditoriams siekiant administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo Įmonės bankroto procese, siekiant faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimo, teikiant nurašyti Įmonės turtines teises – debitorines skolas, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių teisę į informaciją apie Įmonės bankroto procesą ir Įmonės finansinę būklę bei teisę reikiamą informaciją gauti laiku, kai kreditorių susirinkimuose sprendžiami su šia informacija susiję klausimai. Vertina, jog pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad nebuvo įvertintos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir į jas nėra atsižvelgta. Kaip matyti, buvo ne tik lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės įvertintos, bet nustatytas pažeidimo reikšmingumas ir trukmė.

Paaiškina, kad iš 2022 m. sausio 7 d. Įmonės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, jog susirinkimas buvo inicijuotas kreditoriaus L. J., buvusio nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ atsakingas darbuotojas J. V. susirinkime nedalyvavo. Protokole nurodyta, kad susirinkimo eigą fiksavo antstolis, bet faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patikrinimui nepateiktas. Be kreditoriaus L. J. kreditorių susirinkime dalyvavo UAB „Itina“ (vadovas L. J.) ir UAB „Muzita“. Kaip nurodyta protokole, šių kreditorių bendras balsų skaičius sudaro 55,546 proc. visų patvirtintų reikalavimų. 3, 4 darbotvarkės klausimais buvo spręsta dėl taikos sutarčių patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-1494-854/2021 (Įmonės ieškinys atsakovui UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, ieškinio suma 336 145,85 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimu (pirmoji instancija) Įmonės ieškinys buvo tenkintas) ir Nr. e2-2685-779/2021 (nuo 2022 m. – Nr. e2-942-779/2022) (pagal Įmonės ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo, ieškinio suma 208 447,47 Eur), taip pat buvo balsuojama už kitus darbotvarkės klausimus. Minėtais klausimais dėl taikos sutarčių sudarymo, kuriems buvo pritarta visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais, buvo pateikti pasiūlymai buvusiam nemokumo administratoriui pasirašyti taikos sutartį su UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ pagal vadovo L. J. pateiktą taikos sutarties projektą bei kitą taikos sutartį su L. J. pagal jo paties pateiktą taikos sutarties projektą ir nemokumo administratoriui pateikti prašymus teismui tvirtinti šias taikos sutartis. Ar taikos sutarčių projektai buvo pateikti kreditoriams, objektyvių duomenų nepateikta. Nurodytos taikos sutartys Įmonės bankroto procese yra susijusios su atskirų civilinių bylų, kurios pradėtos pagal Įmonės ieškinius, užbaigimu ir kurios turi tiesioginės reikšmės kreditoriaus L. J. asmeniniams interesams. Kiti darbotvarkės klausimai susiję su galimai netinkamu buvusio nemokumo administratoriaus veikimu ir jo nušalinimo klausimu.

Vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir nurodo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo traktuotinas ne kaip įpareigojimas administratoriui, o kaip pozicijos išreiškimas, ar jo atstovaujama bankrutavusi įmonė turėtų sudaryti taikos sutartį, ar atsisakyti ją sudaryti, o rekomendacinių nutarimų nuginčijimas teismo tvarka nėra reikalaujamas. Galutinį sprendimą dėl atliktinų procesinių veiksmų civilinėje byloje turi priimti nemokumo administratorius. Todėl laiko nepagrįstais pareiškėjos argumentus, jog taikos sutartys teismui buvo pateiktos tvirtinti vien tik dėl to, jog tokie nutarimai buvo priimti 2022 m. sausio 7 d. kreditorių susirinkime. Taip pat nurodo, kad aptartų taikos sutarčių prieštaringumą Įmonės ir jos kreditorių interesams patvirtina ir teismų procesiniai sprendimai civilinėse bylose dėl šių sutarčių netvirtinimo dėl viešojo intereso pažeidimo.

Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos skundo argumentus dėl debitorinių skolų nurašymo, vadovaujasi JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3- 230/2011, Nr. e3K-3-148-219/2018 ir Nr. e3K-3-173-690/2018 ir atkreipia dėmesį, jog Įmonės bankroto procese iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų dėl administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos ir atlygio tvirtinimo pateikimo nuo bankroto proceso pradžios nebuvo patvirtinta Įmonės administravimo išlaidų sąmata ir atlygis. Kreditorių susirinkimas netvirtino ankstesnio nemokumo administratoriaus teiktos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos, todėl pastarasis teikdavo teismui tvirtinti faktiškai patirtas administravimo išlaidas, kaip teismo patvirtintų pradinių išlaidų tikslinimą ir teismas jas tvirtindavo nutartimis (visas ar iš dalies). Teigia, kad įvertinus tai, jog Įmonės bankroto procese administravimo išlaidų sąmatą taip ir nebuvo patvirtinta, pareiškėjas analogiškai turėjo pareigą teikiamą tvirtinti sąmatą 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimui detalizuoti, pagrįsti ją preliminariais skaičiavimais ir atliktinais darbais, taip pat į ją įtraukti jau teismo nutartimis patvirtintas faktiškai buvusio administratoriaus patirtas administravimo išlaidas, arba aiškiai nurodyti už kokį laikotarpį 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu prašoma tvirtinti sąmatą (pvz., nuo administratoriaus paskyrimo iki Įmonės pabaigos). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašomų administravimo išlaidų sąmatos ir atlygio sumų nepagrindė objektyviais duomenimis, nepateikė jokių paskaičiavimų, neįtraukė ankstesnio nemokumo administratoriaus jau patirtų pradinių išlaidų (kurios patvirtintos teismo nutartimis), nenurodė už kokį laikotarpį prašoma tvirtinti sąmata ir pan.

Pareiškėja 2022 m. spalio 24 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėja 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.

Tarnyba 2023 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų pateikimo iki 2023 m. kovo 13 d.

Pareiškėja 2023 m. kovo 13 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

Tarnyba, atlikusi neplaninį veiklos patikrinimą, 2023 m. kovo 21 d. elektroniniu būdu pateikė pareiškėjai ir už bankroto proceso administravimą atsakingam darbuotojui Išvados projektą ir informavo apie teisę per penkias darbo dienas nuo išvados projekto gavimo dienos pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

Tarnyba 2023 m. kovo 30 d. elektroniniu paštu pareiškėjai ir jos atsakingam darbuotojui išsiuntė priminimą apie negautą atsakymą, ar bus teikiama nuomonė.

Pareiškėja 2023 m. kovo 31 d. pateikė Tarnybai nuomonę dėl Išvados projekto (toliau –Nuomonė).

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2023 m. balandžio 6 d. patvirtino išvadą Nr. D4-982 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada).

Tarnyba Patikrinimo metu nustatė ir Išvadoje konstatavo, kad 1) pažeistas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, nes pareiškėja, pasirašydama taikos sutartis Įmonės bankroto procese vadovaudamasi vien tik 2022 m. sausio 7 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimais (kurie iš esmės buvo priimti suinteresuotų šių civilinių bylų baigtimi kreditorių balsais) dėl taikos sutarčių sudarymo be jų protingo, teisingo ir sąžiningo įvertinimo Įmonės ir jos visų kreditorių teisėtų interesų aspektu, pažeidė pareigą ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus ir profesionalumo principą, kuris reikalauja nemokumo administratoriaus pareigas vykdyti profesionaliai, užtikrinant aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį; 2) pažeistas JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 21 punktas, JANĮ 3 straipsnio 3, 5 punktai, nes pareiškėja teikdama kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (iki to nebuvo patvirtinta), jos nedetalizavo ir nepagrindė skaičiavimais bei objektyviu poreikiu ir būtinumu, neįtraukė jau patirtų pradinių ankstesnio nemokumo administratoriaus išlaidų, kurios Įmonės bankroto procese buvo patvirtintos teismo nutartimis, teikdama nutarimo projektą nurašyti Įmonės debitorines skolas, nenurodė ir nepridėjo jokios informacijos kokios tai skolos, kokios vertės ir kodėl jas siūloma nurašyti, o kreditorių susirinkimui teikė balsuoti nutarimo projektą neapibrėžtą jokiais konkrečiais požymiais, kurio (ne)įvykdymo nėra galimybės faktiškai patikrinti, taip veikdama neužtikrino skaidrumo ir profesionalumo principų įgyvendinimo bankroto procese; 3) pažeistas JANĮ 3 straipsnio 3 punktas, 43 straipsnio 4 punktas, nes pareiškėja teikdama tvirtinti faktiškai patirtas išlaidas, jų nedetalizavo, nepagrindė objektyviais duomenimis ir dokumentais, tokios informacijos nepateikė ir pagal atskirą kreditoriaus prašymą taip pažeisdama kreditoriaus teisę gauti informaciją iš nemokumo administratoriaus apie Įmonės finansinę būklę ir skaidrumo principą užtikrinantį teisę gauti reikalingą informaciją laiku. Tarnyba Išvadoje, įvertinusi Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, konstatavo, jog pagrindiniai bankroto proceso administravimo trūkumai susiję su netinkamu informacijos apie bankroto procesą ir Įmonės finansinę būklę kreditoriams teikimu, taip pat veikimo visų kreditorių ir Įmonės interesų gynimo bei profesionalumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo užtikrinimo trūkumais Įmonės bankroto procese. Kaip labai reikšmingi vertintini pareiškėjos veiksmai teikiant teismui taikos sutartis, susijusias su Įmonės ieškinių atsisakymais (tuo labiau, kai vienas ieškinių jau buvo išspręstas pirmos instancijos teisme Įmonės naudai), kurie Įmonės bankroto procese naudingi tik tam tikrai kreditorių grupei ir kai Įmonė ir likę kreditoriai iš to negauna jokios naudos, o priešingai – patiria didelę materialinę žalą. Iš Patikrinimo metu gautų paaiškinimų ir šiais klausimais priimtų teismų procesinių sprendimų nustatė, jog pareiškėja neatliko profesionalaus tokių taikos sutarčių įvertinimo per visų kreditorių ir Įmonės interesų prizmę, o teismui teikė tvirtinti taikos sutartis vien vadovaudamasi suinteresuotų kreditorių grupės kreditorių susirinkime priimtais rekomendaciniais nutarimais. Taip pat Tarnyba labai reikšmingais pažeidimais įvertino objektyvios, aiškios ir pagrįstos informacijos nepateikimą kreditoriams siekiant administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo Įmonės bankroto procese, siekiant faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimo, teikiant nurašyti Įmones turtines teises – debitorines skolas, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių teisę į informaciją apie Įmonės bankroto procesą ir Įmonės finansinę būklę, bei teisę reikiamą informaciją gauti laiku, kai kreditorių susirinkimuose sprendžiami su šia informacija susiję klausimai. Nenustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Komiteto posėdis įvyko 2023 m. gegužės 11 d. (Komiteto posėdžio protokolas Nr. N-4 surašytas 2023 m. gegužės 16 d.).

Tarnybos direktorius 2023 m. gegužės 19 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo, įvertinęs pareiškėjos Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, išdėstytus Išvadoje, pareiškėjos 2023 m. kovo 31 d. pateiktą nuomonę, atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 11 d. Komiteto posėdyje priimtą nutarimą ir į tai, kad pareiškėja, administruodama Įmonės bankroto procesą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 3 ir 5 punktus, 43 straipsnio 4 punktą, 47 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 3 ir 21 punktus, vadovaudamasis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, VAĮ 3 straipsnio 10 punktu ir vykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių 13 punktą, pareiškėjai, kaip pagrindiniam subjektui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, skyrė poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams bei nurodymą pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus per nurodytą terminą – per 10 darbo dienų nuo įsakymo išsiuntimo UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ dienos sudaryti ir pateikti Tarnybai veiksmų planą, nurodant veiksmus su preliminariomis veiksmų, kuriais bus siekiama administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo BUAB „Abastas“ bankroto procese, atlikimo datomis. Be kitų atliktinų veiksmų, nurodyti sušauktino kreditorių susirinkimo, kuriame būtų inicijuotas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (išsprendžiant ir ankstesnio nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ patirtų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą) ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimų sprendimas ir pateiktas kreditorių susirinkimui motyvuotas prašomos sąmatos bei faktiškai patirtų išlaidų pagrindimas (objektyviais paaiškinimais ir dokumentais), planuojamą datą bei siūlomą darbotvarkę ir siūlomus darbotvarkės klausimų sprendimų projektus. Pareiškėjos vadovui ir darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, V. Š., kaip nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui (Nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-FA0311), faktiškai atlikusiam pažeidimais pripažintus veiksmus, ir kaip pareiškėjos vadovui, turėjusiam pareigą užtikrinti pareiškėjos veikimą pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, skyrė poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams.

JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. JANĮ 3 straipsnyje nustatyti šie nemokumo proceso principai – efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėjo vadovavimo procesui bei profesionalumo. Administratoriaus pareigos yra įtvirtintos JANĮ, bankroto procese jis turi veikti profesionaliai, siekdamas pagrindinių bankroto tikslų - kuo mažesnėmis sąnaudomis sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus, ginti įmonės ir kreditorių teises ir teisėtus interesus, laikytis kreditorių lygiateisiškumo principo, neteikdamas prioriteto tam tikrų kreditorių interesams.

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos Išvada, kad pareiškėja, pasirašydamas taikos sutartis Įmonės bankroto procese vadovaudamasis vien tik 2022 m. sausio 7 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir JANĮ 3 straipsnio 5 punktą. Pareiškėjos nuomone, ji privalėjo vykdyti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, ir ne ji, o atstatydintas nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“ privalėjo įvertinti ir atsižvelgti ar siūloma kreditorių susirinkimo darbotvarkė bei siūlomi nutarimai atitinka protingo, teisingo ir sąžiningo įvertinimo Įmonės ir jos visų kreditorių teisėtų interesų aspektu, nepažeidžia pareigos ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus ir profesionalumo principą, kuris reikalauja nemokumo administratoriaus pareigas vykdyti profesionaliai, užtikrinant aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį.

JANĮ 66 straipsnis reglamentuoja paskirto nemokumo administratoriaus funkcijas ir teises bankroto proceso metu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Pagal JANĮ 3 straipsnio 5 punktą profesionalumo principas reiškia, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos išvadomis dėl administravimo išlaidų sąmatos ir debitorinių skolų nurašymo teiktų kreditorių susirinkimui ir dėl nustatytu JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 21 punkto, 3 straipsnio 3 ir 5 punktų pažeidimu. Pareiškėja teigia, kad jai atstatydintas nemokumo administratorius neperdavė jokių bankroto bylos dokumentų, tame tarpe ir jokių dokumentų, kurie pagrįstų kokių veiksmų ėmėsi atstatydintas nemokumo administratorius dėl debitorinių skolų išieškojimo, jai taip pat nebuvo suteikta visa informacija bei dokumentai, kad būtų galima tinkamai įvertinti visas aplinkybes. Be to, didžiajai daliai kreditorių tiko pateikta detalizacija, o iš kitų kreditorių – iki susirinkimo dienos nebuvo gauta pastabų ar prašymu pateikti papildomą informaciją.

JANĮ 47 straipsnio, reglamentuojančio pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti nurodyta papildoma medžiaga, jeigu tokia yra pateikta, arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su ja susipažinti. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 21 punktą, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 3 punktu, skaidrumo principas reiškia, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją.

JANĮ 66 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos paskirto nemokumo administratoriaus teisės: 1) patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens informaciją; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat ir asmens duomenis, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų; 3) gauti informaciją apie visus kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtus sprendimus; 4) gauti visų dokumentų, kuriuos kreditorių susirinkimo pirmininkas teikia teismui, kopijas; 5) naudotis kitomis šiame įstatyme nemokumo administratoriui suteiktomis teisėmis.

JANĮ 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas nutartyje atstatydinti nemokumo administratorių bankroto byloje ir paskirti kitą nemokumo administratorių nurodo terminą, per kurį atstatydintas nemokumo administratorius privalo perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vadovaujantis JANĮ 40 straipsnio 11 dalimi, asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 MMA dydžio baudą.

Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų ir tai pagrindžiančių dokumentų apie tai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama gauti ir perimti Įmonės dokumentus, sužinoti visą reikiamą informaciją siekiant tinkamai, savalaikiai ir profesionaliai atlikti savo pareigas administruojant Įmonės nemokumo procesą. Pažymėtina, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (LAT 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2018; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2117-624/2019; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-708-968/2021). Pasikliovimas atstatydinto nemokumo administratoriaus priimtais sprendimais, neturint visų dokumentų ir informacijos, kuri pagrįstų tų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, yra itin aplaidus ir neatsakingas pareiškėjos elgesys, kuris niekaip nesuderinamas su profesionalumo principu.

JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Jau minėta, kad JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punktas numato, kad su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti pateikiama ir papildoma medžiaga arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su ja susipažinti. Taigi, nemokumo administratorius turi pareigą pateikti aiškius ir pagrįstus nutarimų projektus, kad kreditoriams objektyviai pakaktų informacijos priimti sprendimą siūlomu darbotvarkės klausimu. Be to, nemokumo administratorius prašydamas tvirtinti ar tikslinti administravimo išlaidų sąmatą, privalo pagrįsti prašomas tvirtinti sumas realiais preliminariais skaičiavimais ir tokių lėšų būtinumu konkretaus bankroto proceso administravimui. Pažymėtina, kad reikalavimas pagrįsti prašomą tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą galioja ne tik tvirtinant ją pirmą kartą, bet ir ją keičiant. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad nemokumo administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (LAT 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

Pareiškėja neginčija Tarnybos Išvadoje nurodytų aplinkybių, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo pasiūlyta „Patvirtinti nemokumo administratoriaus 15 000 Eur atlygio sumą“, 3 darbotvarkės klausimu – „Administravimo išlaidoms patvirtinti 14 000 Eur sumą“, o 10 darbotvarkės klausimu siūloma „Nurašyti debitorines skolas“. Pareiškėja neginčija ir tos aplinkybės, jog prie šių darbotvarkės klausimų nepateikė jokios papildomos informacijos (ar nuorodų į ją). Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, pareiškėjos teiginys, jog didžiajai daliai kreditorių tiko pateikta detalizacija, o iš kitų kreditorių – iki susirinkimo dienos nebuvo gauta pastabų ar prašymu pateikti papildomą informaciją, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėja net iš dalies neįvykdė savo pareigos realiai pagrįsti administravimo išlaidų sąmatos ir debitorinių skolų nurašymo pagrįstumą. Sutiktina su Tarnybos atsiliepime nurodytais argumentais, kad kreditorių susirinkimui siūlomi balsuoti nutarimų projektai turi būti aiškūs, tikslūs ir apibrėžti, kad jų faktinį įvykdymą būtų galima pagrįsti objektyviais duomenimis. Toks siūlymas kaip „Nurašyti debitorines skolas“, kai nepateikiama jokia informacija nei kokios tai skolos, nei kokios vertės, nežinomos jų išieškojimo perspektyvos, nelaikytinas profesionaliu pareiškėjos veikimu, už tokius nutarimų projektus apskritai negali būti balsuojama, nes jų įvykdymo nėra galimybės įvertinti (nagrinėjamu atveju nutarimo projektui nebuvo pritarta). Įmonės reikalavimo teisės į jos skolininkus yra jos turtinės teisės, todėl sprendžiant kreditorių susirinkime dėl jų teisinio likimo, nutarimo projektai turi būti siūlomi aiškūs, tikslūs ir konkretūs, o ne apibendrinti ir nežinomos apimties.

Tarnyba Išvadoje pripažino pareiškėją pažeidus ir JANĮ 3 straipsnio 3 punktą bei 43 straipsnio 4 punktą, nes pareiškėja, teikdama tvirtinti faktiškai patirtas išlaidas, jų nedetalizavo, nepagrindė objektyviais duomenimis ir dokumentais, tokios informacijos nepateikė ir pagal atskirą kreditoriaus prašymą taip pažeisdama kreditoriaus teisę gauti informaciją iš nemokumo administratoriaus apie Įmonės finansinę būklę ir skaidrumo principą užtikrinantį teisę gauti reikalingą informaciją laiku. Tuo tarpu pareiškėja, vadovaudamasi JANĮ 51 straipsnio 1 dalimi teigia, kad klausimas dėl administravimo išlaidų buvo svarstomas 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime, kuriame kreditorių balsų dauguma patvirtintos administravimo išlaidos.

JANĮ 43 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus.

Pažymėtina, kad Tarnyba pripažino pareiškėją pažeidus JANĮ 3 straipsnio 3 punktą ir 43 straipsnio 4 punktą ne dėl netinkamai teiktos informacijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimui, o dėl nepateiktos kreditoriaus MB „Kontraktas“ prašomos informacijos šaukiant 2022 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkimą, todėl pareiškėjo skundo teiginiai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Ginčo atveju Tarnyba, įvertinusi Išvadą bei įgyvendindama savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, paskyrė pareiškėjai JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriui administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams ir JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą nurodymą – pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus per nurodytą terminą – per 10 darbo dienų nuo įsakymo išsiuntimo UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ dienos sudaryti ir pateikti Tarnybai veiksmų planą, nurodant veiksmus su preliminariomis veiksmų, kuriais bus siekiama administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo BUAB „Abastas“ bankroto procese, atlikimo datomis. Be kitų atliktinų veiksmų jame nurodyti sušauktino kreditorių susirinkimo, kuriame būtų inicijuotas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (išsprendžiant ir ankstesnio nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ patirtų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą) ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimų sprendimas ir pateiktas kreditorių susirinkimui motyvuotas prašomos sąmatos bei faktiškai patirtų išlaidų pagrindimas (objektyviais paaiškinimais ir dokumentais), planuojamą datą bei siūlomą darbotvarkę ir siūlomus darbotvarkės klausimų sprendimų projektus. Pažymėtina, kad pareiškėja ginčija tik poveikio priemonės jai skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ir neginčija Įsakymu paskirto nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.