- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-205-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01180-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- S. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3096-750/2020 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui V. J., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. J. trijų vaikų D. J., S. J. ir J. J. išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės; paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja; kasmet indeksuoti vaikams priteistą išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatyti visų vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškinyje nurodo, kad:
1.1. Su atsakovu gyveno kartu nesusituokę daugiau kaip 16 metų, jiems gyvenant kartu gimė trys vaikai. Per pastaruosius metus ieškovei gyventi kartu su atsakovu tapo nebeįmanoma dėl atsakovo nuolatinio girtavimo ir barnių. Atsakovas smurtavo prieš ieškovę, dėl to buvo nuteistas.
1.2. Atsakovas su ieškove ir vaikais kartu nebegyvena, nuo tada, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai, vaikams išlaikymo nebeteikia, o ieškovės materialinė padėtis yra sunki, ji registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 310,00 Eur bedarbio pašalpą ir 300,00 Eur socialinę pašalpą už vaikus, taigi jos pajamos per mėnesį siekia tik apie 600,00 Eur. Vasaros metu ieškovė šiek tiek uždirba uogaudama ir grybaudama bei parduodama šią produkciją. Šių pinigų nepakanka, kad išlaikytų šeimą ir patenkintų vaikų poreikius.
1.3. Išlaikymą vaikams sudaro išlaidos maistui, aprangai. Vaikai įgimtų ligų neturi, retai serga peršalimo ligomis. Jie mokosi Kintų pagrindinėje mokykloje, būrelių, už kuriuos reikia mokėti papildomai, nelanko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo trijų vaikų išlaikymui po 130 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo 215 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismo motyvai:
2.1. Teismas nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nes byloje nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų vaikus, taip pat nepateikta, ji gali suteikti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas.
2.2. Spręsdamas dėl vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistinos sumos, teismas vertino vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo su priklausiniais, ji gauna 293,28 Eur nedarbo draudimo išmoką, taip pat jai buvo paskirta 2036,76 Eur savivaldybės parama. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, jis dirba, gauna minimalias pajamas, nors duomenų apie sumažėjusį darbingumą ar sveikatos problemas nėra.
2.3. Teismas pažymėjo, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, abi šalys turi galimybę prisidėti prie protingo vaikų poreikių tenkinimo ir taip užtikrinti jų vystymuisi būtinas sąlygas. Teismas įvertino vaikų poreikius, atsižvelgė į tai, kad vaikai sveikatos problemų ir specifinių, reikalaujančių papildomų išlaidų poreikių neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą pakeisti – sumažinti vaikų išlaikymui priteistas periodines išmokas nuo 130 Eur iki 100 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su jo turtine padėtimi. Jo pajamos yra minimalios – 430 Eur per mėnesį, dėl to teismas turėjo įvertinti, ar, sumokėjus vaikų išlaikymui priteistas sumas (390 Eur), atsakovui lieka pakankamai lėšų patenkinti savo būtinuosius poreikius. Priteisus jo pajamų neatitinkančias sumas vaikų išlaikymui bus apribota atsakovo galimybė susitikti su vaikais, nes tam jis neturės lėšų.
3.2. Teismas nukrypo nuo proporcingumo kriterijaus, juo vadovaujantis teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
3.3. Priteistas išlaikymo dydis yra nepagrįstas ir todėl, kad vaikai kiekvieną savaitgalį praleidžia pas atsakovą, taigi jis rūpinasi jų poreikiais kiekvieną savaitgalį.
3.4. Atsakovas pažymėjo, kad jis neturi išsilavinimo, gyvena provincijoje, kur neturi galimybių susirasti geriau mokamą darbą, dirba pagal savo galimybes tik nekvalifikuotą darbą ir gauna minimalųjį atlyginimą. Papildomų pajamų gauti nebegali, nes ieškovė išardė ir dalimis pardavė jo traktorių ir bičių avilius, iš kurių jis užsidirbdavo papildomai. Teismas ignoravo šiuos paaiškinimus ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pasisavino visas už atsakovo parduotą turtą gautas pajamas ir taip pagerino savo, bet pablogino atsakovo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Dėl išlaikymo dydžio
8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje nustatytas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
9. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
10. Įstatymo leidėjas CK taip pat įtvirtino tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
11. Įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės kriterijai įstatyme nedetalizuoti, bet išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
12. Tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet taip pat ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė būklė, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei pagal tėvų turtinę būklę galima, tai turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašė priteisti nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur išlaikymo kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo trijų sūnų išlaikymui priteisė po 130,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
16. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu, argumentuodamas tuo, kad jo gaunamos pajamos yra per mažos teikti priteisto dydžio išlaikymą, nes ne tik jam pačiam nebepakas pajamų save išlaikyti, bet ir dėl pajamų stygiaus bus apribota jo galimybė pasimatyti su vaikais savaitgaliais. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino jo paaiškinimų apie tai, kad ieškovė pardavė jam priklausiusį traktorių dalimis ir bičių avilius, t. y. turtą, iš kurio jis gaudavo papildomų pajamų. Apeliantas teigia, kad neturi išsilavinimo, profesijos, galimybių susirasti geriau mokamą darbą, todėl apeliantas išgalėtų skirti nepilnamečiams vaikams kas mėnesį tik po 100,00 Eur kiekvienam vaikui.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikams priteistino išlaikymo dydį, įvertino šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į vaikų amžių, į tai, kad jie neturi specifinių poreikių, kuriems patenkinti reikia papildomų lėšų. Byloje, vertinant šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, gauna 293,28 Eur nedarbo išmoką ir paramą iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, turi nekilnojamojo turto – 3/4 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, kur ir gyvena su nepilnamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, tačiau dirba ir gauna pajamas, nors jos, pagal bylos duomenis, ir minimalios. Teismas nustatė, kad atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikams priteistino išlaikymo dydį, įvertino ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo darbingumas būtų sumažėjęs dėl sveikatos problemų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abi šalys, būdamos darbingos, neturėdamos sveikatos problemų, turi visas galimybes prisidėti prie augančių vaikų poreikių tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikų augimui ir vystymuisi.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarbu atsižvelgti į tai, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.
19. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, kad kiekvienam vaikui vidutiniškai per mėnesį reikia 150,00 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti, t. y. maistui, rūbams ir avalynei, ugdymo priemonėms, o kadangi vaikai specifinių sveikatos problemų neturi, retai serga, papildomų išlaidų vaistams ir panašioms prekėms nepatiria.
20. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 607,00 Eur, neatskaičius mokesčių. Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, kad minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytą vaikų būtiniesiems poreikiams prašomą priteisti sumą, į vaikų amžių, pagrįstai nusprendė, kad 130,00 Eur yra minimali suma, kuria atsakovas privalo teikti kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, paneigiančių priteistos sumos pagrįstumą, apeliantas nepateikė. Nors ieškovė šioms išlaidoms pagrįsti nepateikė jokių skaičiavimų ar išlaidų suvestinių (CPK 178 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma yra daug mažesnė už teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomą pusę minimaliosios mėnesinės algos (iš vieno iš tėvų), laikytina, kad teismo priteistas 130,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra teisingas ir pagrįstas (CPK 185 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, todėl jis, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo galimybes atitinkantį papildomą darbą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teiktų bent minimalų išlaikymą savo nepilnamečiams sūnums.
22. Apeliantas teigia, kad, priteisus 130 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą, bus apribotos jo galimybės kiekvieną savaitgalį bendrauti su vaikais, nes jis neturės tam reikiamų lėšų. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaikų išlaikymo pareigą vienai ieškovei, dar labiau mažinant vaikų išlaikymo dydį ir suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas, skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti ar savaitgaliais, kai tėvas susitinka su vaikais. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaiko interesai ir poreikiai būtų užtikrinti jeigu ne visiškai, tai bent minimaliai, kaip šios bylos atveju. Pagal byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, finansiniu požiūriu šalių turtinė padėtis negali būti vertinama kaip itin skirtinga: ieškovė gauna nedarbo išmoką, atsakovas darbo pajamas, nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau jame gyvena su vaikais, taigi atsakovas savo ruožtu neturi prisidėti prie vaikų gyvenamosios vietos nuomos išlaidų. Atsakovas teigia, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė, nes ji pardavė jam priklausiusį traktorių ir bičių avilius, o gautas lėšas pasisavino ir taip pagerino savo turtinę padėtį, tačiau šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek apelianto gaunamas pajamas, šalių turimą turtą, realiuosius nepilnamečių vaikų poreikius, daro išvadą, kad teismas pagrįstai trijų sūnų išlaikymui priteisė po 130,00 Eur išlaikymo kiekvienam ir toks iš atsakovo priteistas išlaikymas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis atsakovo teises.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė, įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
26. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 32,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinas 32,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo I. J. 32,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.