- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-1902-430/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Kategorijos
- 2.6.16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sorita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“ (toliau – UAB „Mano Būstas Neris“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ (toliau – UAB „Sorita“) 344,45 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ paskirta daugiabučio namo Vilniuje, V. Grybo g. 40, administratoriumi. Šiame daugiabučiame name yra patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Sorita“. Ieškovė teikė administruojamam daugiabučiui namui bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už kurias atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 344,45 Eur, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Sorita“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog iš tiesų administruoja bendro naudojimo patalpas ir teikė paslaugas atsakovei; nenurodė, kokias konkrečias paslaugas ieškovė atsakovei suteikė, kokia jų kainodara, koks paskaičiavimas; nepateikė veiklos ataskaitų, metinių darbų planų ir jų įvykdymą pagrindžiančių dokumentų. Pažymėjo, kad ginčo daugiabučiame name atsakovei priklausančios patalpos yra slėptuvė, dėl to atsakovė faktiškai nesinaudoja bendru namo turtu, už kurio administravimą ir eksploatavimą apmokėti reikalauja ieškovė. Pabrėžė ir tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas kartu su bendro naudojimo patalpomis administravimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu administruoja ir eksploatuoja uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“ (toliau – UAB „Kardos“), dėl to atsakovė neturi pagrindo mokėti ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tai jau trečias kartas, kai ieškovė teismo keliu reikalauja skolos priteisimo iš atsakovės, kuri nemoka už ieškovės teikiamas paslaugas ginčo daugiabučiame name. Ankstesni teismo sprendimai (vienas iš jų teismo įsakymas) priimti priteisiant skolą už ankstesnius laikotarpius, jau įsiteisėję, dėl to teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šioje byloje. Atsakovė neginčija, kad už suteiktas paslaugas nemokėjo, taigi skolą iš esmės pripažįsta. Jos nuosavybės teise valdoma patalpa nėra atskirta nuo pastato, todėl ji neturi pagrindo atsisakyti mokėti už namo bendrosioms patalpoms teikiamas paslaugas. Atsakovės pateikta sutartis dėl elektros tinklų aptarnavimo yra sutartis atsakovės patalpoms, o ne bendroms, todėl neturi reikšmės sprendžiant dėl skolos ieškovui priteisimo.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės patalpa yra ypatingos paskirties, pritaikyta slėptis. Ji faktiškai nenaudojama, nereikalauja priežiūros, nėra šildoma, nenaudoja komunalinių paslaugų. Ji turi atskirą įėjimą. Su namu sieja tik bendras stogas. Atsakovė pati į ieškovę nesikreipė su užklausa dėl paslaugų apimties. Po ieškovės į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų, mokesčių pagrindimo, abejonių jų skaičiavimu nekelia. Elektros tinklų aptarnavimo sutartis yra dėl slėptuvės ir bendrų patalpų, tačiau faktiškai tik dėl slėptuvės, nes bendrų patalpų nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25399-964/2020 ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 344,45 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (344,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 390,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad patalpa-slėptuvė Vilniuje, V. Grybo g. 40, nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Sorita“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1949, su vėlesniais jo papildymais ir pakeitimais, ieškovė paskirta daugiabučio namo Vilniuje, V. Grybo g. 40, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. 2015 m. kovo 2 d. tarp atsakovės UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ sudaryta Elektros energijos teikimo, paskirstymo, priežiūros ir pastatų vidinių elektros tinklų aptarnavimo sutartis Nr. 13/10/03, pagal kurią UAB „Kardos“ įsipareigojo teikti atsakovo nuosavybės ir (ar) nuomos teise valdomoms patalpoms Vilniuje, V. Grybo g. 40, elektros energiją, administruoti jos naudojimo priežiūrą, taip pat teikti bendro naudojimo patalpų administravimo ir kitas paslaugas, o atsakovė už jas atsiskaityti.
8. Teismas vertino, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovei priklausančios patalpos yra daugiabučiame name, kuriame ieškovė teikia bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pabrėžė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad jai priklausančios patalpos būtų atskirtos nuo namo. Priešingai, patvirtino, kad šios patalpos yra namo rūsyje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patalpoms tiekiamas šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų, yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, dėl to teismas padarė išvadą, kad patalpas sieja bendros namo konstrukcijos, jos yra daugiabučio namo sudėtinė dalis.
9. Teismas pažymėjo, kad teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendime kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1474-960/2020, kurioje taip pat buvo sprendžiamas tų pačių šalių ginčas dėl paslaugų apmokėjimo ieškovei už kitą įsiskolinimo laikotarpį, buvo konstatavęs, kad atsakovė, turėdama ginčo daugiabučiame name patalpas, taip pat yra pastato bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų (elektros, vandentiekio ir pan.), bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogas, sienos, laiptinės ir pan.) bendrasavininke ir todėl jai, nepriklausomai nuo to, ar ji naudojasi ir kiek naudojasi šiuo turtu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis kyla pareiga apmokėti šio turto išlaidas, kaupti lėšas, mokėti rinkliavas ir pan. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės patalpoms (slėptuvei) priklauso ir namo bendrojo naudojimo patalpos, už kurių priežiūrą, administravimą turi mokėti patalpų savininkas proporcingai turimai nuosavybės daliai name, nepaisant to, ar atsakovės patalpos turi bendrą, ar atskirą įėjimą bei kiek jomis atsakovė faktiškai naudojasi.
10. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovė yra sudariusi elektros tinklų aptarnavimo paslaugų sutartį su UAB „Kardos“, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas, nes šią sutartį ji sudarė savo nuožiūra, iš esmės dėl jos patalpoms teikiamos elektros energijos. Nors sutartyje numatyta teikti bendro naudojimo patalpų administravimo ir kitas paslaugas, atsakovė pripažino faktiškai jų negavusi, nes bendrų patalpų nurodė neturinti. Kita vertus, įstatymas nedraudžia patalpų savininkui savo nuožiūra sudarinėti sutartis dėl jam priklausančių patalpų priežiūros, o jei jis nori keisti bendrų patalpų administratorių, turi laikytis teisės aktais nustatytos tvarkos. Savo valią derindamas ir su kitais namo bendraturčiais. Paties patalpų savininko vienasmeniškai priimtas sprendimas sudaryti sutartį su kita įmone dėl paslaugų bendroms patalpoms teikimo nepašalina pareigos sumokėti už paslaugas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtam šių paslaugų teikėjui – ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai buvo patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Sorita“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje įrodyta, jog atsakovei į ginčo patalpas (Vilniuje, V. Grybo g. 40) buvo tiekiamas šildymas iš centralizuotų sistemų, priešingai, ieškovė pati sutiko, jog apeliantei priklausančiose patalpose nėra naudojamos komunikacijos, kadangi pačios patalpos nėra naudojamos jokiai kitai paskirčiai kaip slėptuvė, dėl to tokiose patalpose nėra teikiamos jokios komunalinės paslaugos. Pažymi, kad ieškinyje taip pat nepaaiškinta, iš kokių šaltinių ieškovė gavo duomenis, reikalingus paslaugų kainoms nustatyti, kokius veiksmus ieškovė atliko, kai gavo atsakovės mokėtino užmokesčio sumas, nepateikė ataskaitų, metinių darbų planų, nepateikė skaičiavimų, kuriuos atlikusi ieškovė gavo iš atsakovės reikalaujamas priteisti sumas, nepateikė atitinkamus įkainius pagrindžiančių duomenų, nepateikė kokia dalimi įmokos turėjo būti mokamos priklausomai nuo nuosavybės teise esančio nekilnojamojo turto ploto bendrajame pastate. Tokiu būdu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė suteikė paslaugas, už kurias reikalauja užmokesčio iš atsakovės.
12.2. Teigia, kad administravimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas administruoja UAB „Kardos“, kartu su bendrojo naudojimo patalpomis ir inžineriniais tinklais, atsakovė neturi sutarties su ieškove, dėl to ieškovė neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovės patalpas.
12.3. Teigia, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė teikti įrodymus apie tai, jog atsakovės ginčo patalpos yra atskirtos nuo ginčo daugiabučio namo. Pažymi, kad nors buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, tačiau jame buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, neleidžiant šalims teikti papildomų įrodymų. Apeliantės manymu, ypatingos paskirties pastatui turėtų būti taikytinas ir ypatingas vertinimas, kuomet visiškai pagal savo prigimtį nenaudojamos patalpos, neturinčios bendrų patalpų su kitais tame pastate esančiais objektais, turinčios atskirą įėjimą ir apskritai nenaudojamos, neturi būti apmokestinamos taip pat kaip ir kitos patalpos, kurių savininkai realiai gauna visas ieškovės teikiamas paslaugas pilna apimtimi.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
13.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1476-960/2020 buvo išnagrinėjęs analogišką šalių ginčą už kitą įsiskolinimo laikotarpį. Atsakovė neskundė šio teismo sprendimo, dėl to teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad nurodytoje byloje, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai yra reikšmingi ir šioje civilinėje byloje. Šios aplinkybės atsakovei yra žinomos, tačiau atsakovė vėl deklaratyviai nesutinka mokėti ieškovei ir ginčija teismo sprendimo pagrįstumą, tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis ir yra nesąžininga. Pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybes, jog atsakovei priklausanti patalpa yra visiškai atskiras ir nepriklausomas objektas nuo daugiabučio namo. Priešingai, pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas pagrindžia, kad ši patalpa yra ginčo daugiabučiame name, jai tiekiamas šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų, yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, dėl to ši patalpa yra daugiabučio namo dalis ir tokiu būdu atsakovė yra namo bendrų konstrukcijų ir inžinierinių tinklų bendrasavininkė.
13.2. Teigia, kad tarp atsakovės ir UAB „Kardos“ sudaryta sutartis negali būti laikoma jungtinės veiklos sutartimi ir jos pagrindu trečiasis asmuo, neturėdamas kitų daugiabučio namo savininkų sutikimo ir pritarimo, negali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Ieškovė visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus, kad paties patalpų savininko vienasmeniškai priimtas sprendimas sudaryti sutartį su kita įmone dėl paslaugų bendroms patalpoms teikimo, nepašalina pareigos sumokėti už paslaugas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtam šių paslaugų teisėtam teikėjui – ieškovei.
13.3. Teigia, kad kiti apeliantės skundo argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo yra itin deklaratyvaus ir formalaus pobūdžio. Ieškovės vertinimu, atsakovei nesutinkant su skundžiamu sprendimu (jo dalimi), nepakanka vien tik formaliais ir abstrakčiais teiginiais išreikšti savo nesutikimą, tačiau atsakovė turi aiškiai ir suprantamai nurodyti su kokiais sprendimo argumentais nesutinka. Pavyzdžiui, atsakovė teigia, kad ieškovė nepaaiškina iš kokių šaltinių ieškovė gavo duomenis, reikalingus paslaugų kainoms nustatyti, tačiau pažymi, kad ieškinyje buvo aiškiai suformuotas reikalavimas, jog administravimo paslaugos buvo teikiamos savivaldybės administracijos įsakymo pagrindu, dėl to administravimo paslaugų tarifai apskaičiuojami atsižvelgiant į savivaldybės priimtus poįstatyminius teisės aktus. Šie teisės aktai yra vieši ir atsakovė turėjo visas leistinas galimybes įvertinti paskaičiuotų administravimo išlaidų pagrįstumą ir teisingumą. Be to, ieškovė pateikė į bylą skolų valdymo ataskaitą, kurioje aiškiai nurodyti administravimo išlaidų dydžiai. Reikalavimą pateikti dar kitus įrodymus, ieškovė vertina ypač kritiškai, kadangi atsakovė nepateikė pakankamų argumentų, kokias aplinkybes šie įrodymai galėtų pagrįsti. Šios aplinkybės nebuvo paaiškintos ir apeliaciniame skunde, o atsakovės skundo argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei UAB „Sorita“ nuosavybės teise pagal 2015 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1085-7 priklauso 124,96 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – slėptuvė (unikalus Nr. 1095-7005-4014:0053) Vilniuje, V. Grybo g. 40. Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą (2020 m. gegužės 9 d. duomenų), ši patalpa yra pastate unikalus Nr. 1095-7005-4014, ir jai tiekiamas šildymas iš centralizuotų sistemų, yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1949, su vėlesniais jo papildymais ir pakeitimais, ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ paskirta daugiabučio namo Vilniuje, V. Grybo g. 40, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (ankstesnis administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio būstas“ reorganizuota prijungimo būdu). Byloje taip pat pateikta 2015 m. kovo 2 d. tarp atsakovės UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ sudaryta Elektros energijos teikimo, paskirstymo, priežiūros ir pastatų vidinių elektros tinklų aptarnavimo paslaugų sutartis Nr. 13/10/03, pagal kurią UAB „Kardos“ įsipareigojo teikti atsakovės nuosavybės ir (ar) nuomos teise valdomoms patalpoms (Nr. unikalus Nr. 1095-7005-4014:0053) Vilniuje, V. Grybo g. 40, elektros energiją, administruoti jos naudojimo priežiūrą, <...> teikti bendro naudojimo patalpų administravimo ir kitas paslaugas, o atsakovė už jas atsiskaityti. Byloje pateikta ieškovės Skolų valdymo ataskaita, kurioje pateiktas skolos paskaičiavimas ir nurodyta, jog atsakovė tinkamai neatsiskaitė už teikiamas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (bendrai 344,45 Eur sumai), taip pat pateiktos sąskaitos, kurios buvo teiktos atsakovei už suteiktas konkrečias paslaugas.
18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp ginčo šalių yra jau ne pirmas tarpusavio ginčas dėl įsiskolinimo priteisimo už analogiškas paslaugas (tik už kitus įsiskolinimo laikotarpius), t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1474-960/2020 buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
19. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016).
20. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitus priežiūros paslaugų mokesčius.
21. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013). Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, kildinamas iš savininko pareigos rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti.
22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta daugiabučio pastato Vilniuje, V. Grybo g. 40, administratore. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo daugiabučiame name Vilniuje, V. Grybo g. 40, negyvenamoji patalpa – slėptuvė (unikalus Nr. 1095-7005-4014:0053) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Sorita“ ir ši negyvenamoji patalpa yra ginčo daugiabučiame pastate, dėl to apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, jog atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, apeliantė (atsakovė) kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkė, privalėjo mokėti ieškovei už namo administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas ir kaupiamąsias lėšas (CK 4.84, 6.38 straipsnis). Byloje nėra pateikta priešingų įrodymų, kad atsakovei priklausanti negyvenamoji patalpa negalėtų būti laikoma ginčo daugiabučio namo pastato dalimi. Tokių įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės tokius įrodymus pateikti, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta kartu ir su apeliaciniu skundu, skunde nenurodyta kokie konkretūs įrodymai galėtų įrodyti tokias aplinkybes, dėl to tokie skundo argumentai laikomi nepagrįstais. Pabrėžtina ir tai, kad prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1474-960/2020 taip pat buvo sprendžiami analogiški atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentai ir konstatuota, jog atsakovės ginčo patalpa yra daugiabučio namo pastato dalis ir tokiu būdu atsakovė yra pastato bendrų konstrukcijų ir inžinierinių tinklų bendrasavininkė.
23. Taigi, atsakovė, turėdama asmeninės nuosavybės teise patalpas ginčo daugiabučiame pastate, taip pat yra pastato bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų (elektros, vandentiekio ir pan.), pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogas, sienos, laiptinės ir pan.) bendrasavininke, todėl jai nepriklausomai nuo to ar ji naudojasi ir kiek naudojasi šiuo turtu pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis kyla pareiga apmokėti šio turto išlaidas, kaupti lėšas, mokėti rinkliavas ir pan. Atsakovė teigdama, jog patalpa dėl jos specifinės paskirties – slėptuvė, neturi jokio bendrojo naudojimo turto, kaip minėta, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. jog ši negyvenamoji patalpa yra visiškai atskiras ir nepriklausomas nuo pastato objektas. Priešingai, byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas pagrindžia, jog patalpa yra pastate, jai tiekiamas šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų, yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, dėl to ši patalpa yra pastato dalis ir tokiu būdu turi atsakovė yra pastato bendrų konstrukcijų ir inžinierinių tinklų bendrasavininke.
24. Skunde teigiama, kad atsakovė neturi pagrindo atsiskaityti su ieškove ir dėl to, jog administravimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas administruoja UAB „Kardos“, kartu su bendrojo naudojimo patalpomis ir inžineriniais tinklais, atsakovė neturi sutarties su ieškove, dėl to ieškovė neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovės patalpas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad šią sutartį atsakovė sudarė savo nuožiūra, iš esmės dėl jos patalpoms teikiamos elektros energijos. Nors sutartyje numatyta teikti bendro naudojimo patalpų administravimo ir kitas paslaugas, atsakovė pripažino faktiškai jų negavusi, nes bendrų patalpų nurodė neturinti. Kita vertus, įstatymas nedraudžia patalpų savininkui savo nuožiūra sudarinėti sutartis dėl jam priklausančių patalpų priežiūros, o jei jis nori keisti bendrų patalpų administratorių, turi laikytis teisės aktais nustatytos tvarkos, t. y. savo valią derindamas ir su kitais namo bendraturčiais. Paties patalpų savininko vienasmeniškai priimtas sprendimas sudaryti sutartį su kita įmone dėl paslaugų bendroms patalpoms teikimo nepašalina pareigos sumokėti už paslaugas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtam šių paslaugų teikėjui – ieškovei. Pažymėtina, kad analogiškus atsikirtimo į ieškinį argumentus atsakovė buvo teikusi ir kitoje prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje Nr. e2-1474-960/2020 ir jie taip pat buvo atmesti.
25. Skunde teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė faktiškai suteikė ieškinyje nurodytas paslaugas, už kurias reikalauja skolos padengimo (užmokesčio) iš atsakovės, taip pat nepateikė skaičiavimų, ataskaitų ir kitų būtinų duomenų, kurie būtini tokiai skolai priteisti.
26. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
27. Taigi, pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Ieškovei teigiant, kad atsakovė nepadengė 344,45 Eur skolos už nurodytas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, susidariusios laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., turėjo pareigą pateikti teismui tikėtinus įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pateikė Skolų valdymo ataskaitą, kurioje pateiktas visos atsakovės susidariusios skolos paskaičiavimas (konkretizuota kaip ši skola paskaičiuota), taip pat pateiktos sąskaitos, kurios buvo teiktos atsakovei už suteiktas konkrečias paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė pakankamus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytą įsiskolinimą ir jo dydį, tačiau atsakovė nepateikė priešingų įrodymų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, nepateikė argumentų, kurios konkrečios sąskaitos apskaičiuotos neteisingai, išskyrus deklaratyvų nesutikimą su ieškinio reikalavimais, dėl to nurodyto dydžio įsiskolinimas iš atsakovės priteistas pagrįstai.
28. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ pateikė teismui duomenis ir įrodymus apie patirtas 484 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ apeliacinį skundą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.