Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-905-267/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
2S-905-267/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-905-267/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11152-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.;3.3.2.5.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17509-994/2017 pagal pareiškėjo (skolininko) N. K. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas N. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydamas panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms, kur yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

2. Antstolis S. M. su skolininko skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolis 2017-03-14 patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo piniginės lėšos yra gautos į skolininko sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga, todėl negali būti taikoma įstatymo analogija išieškant iš skolininko grynųjų pinigų ir lėšoms, esančioms skolininko sąskaitoje, nežiūrint į tai, kad ją administruoja įkalinimo įstaiga. Atkreipė dėmesį, kad skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautos iš trečiųjų asmenų, kaip skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti, dėl kurių padidėja bendrosios jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Kalinimo įstaigos administruojamas pareiškėjo lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atsėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, ten yra išlaikomas valstybės lėšomis. Nurodo, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Taigi šiuo atveju CPK 668 straipsnio nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos. Pažymi, kad nuo 2017-02-20, kai buvo areštuota skolininko sąskaita, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, jokios piniginės lėšos iš jos į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pervestos.

3. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo N. K. skundą tenkino. Panaikino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2017-02-20 antstolio patvarkymą Reg. Nr. eS004597 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje.

5. Teismas cituodamas Kasacinio teismo 2016-03-23 nutartį c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 sutiko su pareiškėju, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai negalimas. Teismas vadovaudamasis aktualia teismų praktika pripažino, kad antstolis, priimdamas 2017-02-20 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, todėl 2017-02-20 antstolio patvarkymą Reg. Nr. eS004597 panaikino įpareigodamas antstolį iš pareiškėjo išieškoti lėšas, laikantis įstatyme nustatyto vykdymo tvarkos (CPK 733-743 str.).

6. Papildomai vertindamas skundžiamo patvarkymo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad prie pinigų sumų, kaip turto rūšies, be kita ko, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų ir skolininko turimo turto pradėjus išieškojimą. Taigi išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pagal CPK 688 straipsnį yra galimas, tačiau tik skolininko iki pradedant išieškojimą turėtų lėšų apimtimi. Duomenų apie skolininko tokių lėšų turėjimą byloje nėra, priešingai, antstolis 2017-03-14 patvarkyme nurodė, kad iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo vietos, po skundžiamo patvarkymo priėmimo skolininko lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta. Kadangi vykdomosiose bylose nėra duomenų apie išieškotas sumas iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo vietos įstaigos, po skundžiamo patvarkymo priėmimo, teismas klausimo dėl šių lėšų grąžinimo nesprendė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą bei išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad antstolis priimdamas 2017-02-20 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų.

7.2. Apeliantas nesutinka ir su teismo argumentu, kad išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pagal LR CPK 688 straipsnį yra galimas, tačiau tik skolininko iki pradedant išieškojimą turėtų lėšų apimtimi. Apelianto teigimu, tokia teismo išsakyta nuomonė visiškai neatitinka teisinės logikos, tesimų praktikos, vykdymo proceso esminių principų bei pagrindų. Vykdymo procesas yra tęstinis ir kintantis, bei išimtinai priklauso nuo skolininko turtinės padėties, todėl išieškojimas negali būti ribojamas skolininko išieškojimo pradžioje turimomis lėšomis, nes vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymu nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Todėl skunde išdėstytas pageidavimas, kad draudžiama areštuoti lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje (kurią administruoja įkalinimo įstaiga), neviršijančias Vyriausybės nustatyto 1 MMA, yra visiškai ydingas.

7.3. Skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, nepatenka į LR CPK 739 str. išvardytą baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių išskaičiavimas pagal vykdomuosius dokumentus būtų negalimas. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra LR CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

7.4. Antstolis savo 2017-02-20 patvarkymuose dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 50 procentų) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolis laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaičiuojama 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia (be kita ko), nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

7.5. Nagrinėjamu atveju skolininko piniginės lėšos yra gautos į skolininko sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga, todėl negali būti taikoma analogija išieškant iš grynųjų pinigų ir lėšoms esančioms skolininko sąskaitoje, nežiūrint į tai, kad ją administruoja įkalinimo įstaiga. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Taigi, šiuo atveju CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos. Apeliantas pažymi, kad skolininko laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese.

7.6. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad antstoliui iš pataisos įstaigose esančių asmenų pateikiami identiško turinio, šabloniški skundai, kokį pateikė ir N. K.. Skolininkas antstoliui pateikė formalizuotą skundo blanką, kuris formaliai tinkamas bet kokiam skundui paduoti, neatsižvelgiant į skundžiamo antstolio patvarkymo ar veiksmo turinį. Tokio skundo padavimas, į jo formą tik įrašant savo duomenis, akivaizdžiai parodo, kad skundas teikiamas tik siekiant vilkinti laiką ir vengti atsiskaityti.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo N. K. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimus išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 2, (duomenys neskelbtini) b. l. 2, (duomenys neskelbtini) b. l. 2). Antstolis nustatė, kad pareiškėjo N. K. buvimo vieta yra laisvės atėmimo vietoje (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 14), todėl į šią įstaigą išsiuntė 2017-02-20 patvarkymą Nr. eS004597 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 16). Pareiškėjas 2017-03-03 skundu kreipėsi į antstolį dėl piniginių lėšų arešto, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 24-26).

11. Pirmosios instancijos teismas panaikino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2017-02-20 antstolio patvarkymą Reg. Nr. eS004597 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, antstolis skundžia šią nutartį.

12. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas antstolio atskirojo skundo argumentus pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo CPK 668 str. ir 733–743 str. taikymo praktiką, o tokie klausimai yra keliami ir šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta nutartimi, ji aktuali ir nagrinėjant šį atskirąjį skundą.

13. Pažymėtina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, jog antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl konstatuotina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Minėtą aplinkybę pagrįstai nurodo ir apeliantas.

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar antstolio vykdomam išieškojimui iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte numatytas apribojimas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi argumentu, jog išieškojimo nukreipimas į skolininko gaunamas pajamas, mažesnes nei vienas MMA, negalimas. Pažymėtina, jog išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį, o CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas). Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtus argumentus konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

16. Pažymėtina, kad šios bylos atveju duomenų apie skolininko tokių lėšų turėjimą byloje nėra, po skundžiamo patvarkymo priėmimo skolininko lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta.

17. Taigi, Kasacinis teismas minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

18. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis, kaip minėta skundžiamojoje nutartyje, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, todėl iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaičiuojama 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

20. Taigi remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio S. M. priimtą 2017-02-20 patvarkymą Nr. eS004597 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame nenurodytas reikalavimas vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, pripažino neteisėtu. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad skundžiamame patvarkyme pats antstolis areštuodamas konkrečią pinigų sumą vadovaujasi CPK 688 straipsniu.

21. Dėl išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, turėjo vykdyti pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai).

22. Dėl to, kas išdėstyta konstatuotina, jog antstolis, priimdamas 2017-02-20 patvarkymą Nr. eS004597 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog skundžiamas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

23.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė