- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- 2YT-17509-994/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) N. K. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis S. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (b. l. 2-4), kuriame prašo išnagrinėti pareiškėjo skundą, panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
Antstolis S. M. su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolis 2017-03-14 patvarkyme (b. l. 5-8) nurodė, kad pareiškėjo piniginės lėšos yra gautinos į skolininko sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga, todėl negali būti taikoma įstatymo analogija išieškant iš skolininko grynųjų pinigų ir lėšoms esančioms skolininko sąskaitoje, nežiūrint į tai, kad ją administruoja įkalinimo įstaiga. Atkreipia dėmesį, kad skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų kaip tokios, skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti dėl kurių padidėja bendrosios jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Kalinimo įstaigos administruojamas pareiškėjo lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Atkreipia dėmesį, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atsėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur yra išlaikomas valstybės lėšomis. Nurodo, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Taigi šiuo atveju CPK 668 straipsnio nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos. Pažymi, kad nuo 2017-02-20, kai buvo areštuota skolininko sąskaita, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, jokios piniginės lėšos iš jos į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pervestos.
Atsiliepimas
Teismo 2017-03-17 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išieškotojui pasiūlyta pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 9).
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime prašė priimti sprendimą į pareiškimą teismo nuožiūra (b. l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sprendimus išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto (vykdomoji byla Nr. 0170/17/00139 b. l. 2, 0170/17/00191 b. l. 2, 0170/17/00268 b. l. 2). Iš 2017-02-20 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, antstolis nustatė, kad pareiškėjo N. K. buvimo vieta yra laisvės atėmimo vietoje (vykd. b. Nr. 0170/17/00268, b. l. 14). Į šią įstaigą buvo išsiųstas 2017-02-20 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. Nr. 0170/17/00268, b. l. 16). Pareiškėjas 2017-03-03 skundu kreipėsi į antstolį dėl piniginių lėšų arešto, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo (vykd. b. Nr. 0170/17/00268, b. l. 24-26).
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016).
Kasacinis teismas 2016-03-23 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 pažymi, kad vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Antstolis, skundžiamu patvarkymu vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Sutiktina su pareiškėju, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis aktualia teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutartimi c. b. Nr. 2S-1477-560/2016 bei pirmosios instancijos teismo praktika (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartis c. b. Nr. 2YT-25762-933/2016, 2016-06-27 nutartis c. b. Nr. 2YT-25554-910/2016 ir kt.), darytina išvada, kad antstolis, priimdamas 2017-02-20 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų. Todėl 2017-02-20 antstolio patvarkymas Reg. Nr. eS004597 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Antstolis įpareigotinas iš pareiškėjo išieškoti lėšas, laikantis įstatyme nustatyto vykdymo tvarkos (CPK 733-743 str.).
Vertindamas skundžiamo patvarkymo pagrįstumą, teismas pažymi ir tai, kad prie pinigų sumų, kaip turto rūšies, be kita ko priskirtinos ir lėšos likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų ir skolininko turimo pradėjus išieškojimą. Taigi išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pagal CPK 688 straipsnį yra galimas, tačiau tik skolininko iki pradedant išieškojimą turėtų lėšų apimtyje. Duomenų, apie skolininko tokių lėšų turėjimą, byloje nėra. Priešingai, antstolis 2017-03-14 patvarkyme (b. l. 5-8) nurodo, kad iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo vietos, po skundžiamo patvarkymo priėmimo skolininko lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta. Kadangi aukščiau minėtose vykdomosiose bylose nėra duomenų apie išieškotas sumas iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo vietos įstaigos, po skundžiamo patvarkymo priėmimo, teismas klausimo dėl šių lėšų grąžinimo nesprendžia.
Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-225/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 510 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo N. K. skundą patenkinti.
Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0170/17/00268 priimtą 2017-02-20 antstolio patvarkymą Reg. Nr. eS004597 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.