Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei likviduojamai Partijai Tvarka ir teisingumas dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje skyrė parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. gegužės 24 d., 15.00 val.

4. Į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko. Prieš posėdį gautas ieškovo prašymas, kuriuo jis prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį, apeliuodamas į savo sveikatos būklės pablogėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2330-727/2021, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylą nagrinėjančios teisėjos 2021 m. balandžio 27 d. rezoliucija byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2021 m. gegužės 24 d., 15.00 val. Teisme 2021 m. gegužės 24 d. gautas ieškovo prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį motyvuojant tuo, jog dėl pablogėjusios sveikatos būklės jis turi siuntimą gydytojo kardiologo konsultacijai. Kartu su prašymu ieškovas pateikė įrodymus – viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šeškinės poliklinikos 2021 m. gegužės 21 d. išduotą siuntimą į Santaros klinikas pas gydytoją kardiologą.

20. Ieškovui neatvykus į 2021 m. gegužės 24 d. parengiamąjį teismo posėdį, atsakovas pareiškė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas apie parengiamąjį teismo posėdį informuotas tinkamai, jog jo kartu su prašymu atidėti parengiamąjį teismo posėdį pateiktas šeimos gydytojo siuntimas nepatvirtina, jog būtent parengiamojo teismo posėdžio dieną ieškovas turi vizitą pas gydytoją, taip pat tai apskritai nelaikant svarbia priežastimi atidėti parengiamąjį teismo posėdį, 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

21. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi byloje nėra duomenų, jog jis sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradęs suinteresuotumą nagrinėjama byla. Ieškovo teigimu, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių ieškovo atskirojo skundo argumentų.

22. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

23. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

24. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

25. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

26. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

27. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą atidėti 2021 m. gegužės 24 d. parengiamąjį teismo posėdį grindė tuo, jog pablogėjus jo sveikatos būklei jis turi siuntimą tirtis pas gydytoją kardiologą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovo nurodytos aplinkybės ir jo pateiktas 2021 m. gegužės 21 d. siuntimas patvirtina tik tai, kad ieškovas galimai turi sveikatos problemų, dėl kurių būtina gydytojo specialisto konsultacija, tačiau nepatvirtina to, kad šio siuntimo pagrindu konsultacija turėjo įvykti ir/ar įvyko būtent parengiamojo teismo posėdžio dieną (2021 m. gegužės 24 d.). Pažymėtina tai, kad ieškovas, teikdamas prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kad jis būtent parengiamojo teismo posėdžio dieną turėjo vizitą pas gydytoją ar jo sveikatos būklė buvo tokia, kuri sutrukdė jam dalyvauti paskirtame parengiamajame teismo posėdyje (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tokią galimybę turėjo.

28. Priešingai, ieškovas atskirajame skunde apskritai nepasisako dėl priežasčių, lėmusių jo nedalyvavimą 2021 m. gegužės 24 d. parengiamajame teismo posėdyje, savo argumentus išimtinai dėsto tik tuo aspektu, jog jis neprarado suinteresuotumo bylos baigtimi ir ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiktų civilinio proceso principų.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo nurodyta nedalyvavimo 2021 m. gegužės 24 d. parengiamajame teismo posėdyje priežastis – siuntimo tirtis pas kardiologą turėjimas, negali būti pripažinta svarbia. Tačiau, kaip minėta, vien tai, kad ieškovas neatvyko į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, ne visais atvejais savaime sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą.

30. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų pasekmių taikymo visais atvejais turi įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes.

31. Nustatyta, kad ieškovas 2020 m. spalio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu Partijos Tvarka ir teisingumas 2020 m. birželio 6 d. rengtą Kongresą bei jo metu priimtus nutarimus nutraukti partijos veiklą ir partiją likviduoti, patvirtinti likvidavimo sąlygų aprašą, patvirtinti likvidavimo komisijos sudėtį, patvirtinti pavedimo sutartį. Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovas 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo.

32. Teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi sprendė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį partijos nario statusu, nėra tas subjektas, kuriam deleguojama teisė ginčyti atsakovės, kaip juridinio asmens, organų priimtus sprendimus, todėl ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme, atsisakė priimti. Ieškovas dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi patenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

33. Ieškovo ieškinys priimtas 2020 m. gruodžio 29 d. teisėjo rezoliucija ir 2021 m. sausio 11 d. išsiųstas atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teisme 2021 m. balandžio 22 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. 2021 m. balandžio 27 d. teisėjos rezoliucija byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2021 m. gegužės 24 d., 15.00 val., į kurį ieškovas neatvyko, todėl teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.

34. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan.

35. Atsižvelgiant į šios nutarties 31-33 punktuose punkte išvardintą bylos procesinę eigą matyti, kad civilinė byla inicijuota jau nuo 2020 m. spalio 26 d., tačiau dėl teismo atsisakymo priimti ieškinį, atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, ilgo laiko tarpo, per kurį buvo įteiktas ieškovo ieškinys atsakovei ir gautas jos atsiliepimas į ieškinį (daugiau kaip 3 mėnesiai), vien pasirengimas bylos nagrinėjimui faktiškai tęsiasi jau beveik devynis mėnesius, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu ir prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo principą.

36. CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, siekė vilkinti procesą ar nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kurį pats inicijavo. Be to, ieškovas prašymą atidėti teismo posėdį pateikė pirmą kartą ir tą padarė iki parengiamojo teismo posėdžio.

37. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas neatvyko į 2021 m. gegužės 24 d. parengiamąjį teismo posėdį, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo veiksmus veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą, ar laikyti tai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Paminėtina, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą (ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties nėra kliūtis inicijuoti teisminį procesą), tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo A. Ž. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.