Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. Ž. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas: 1) Pripažinti neteisėtu atsakovo partijos Tvarka ir teisingumas (toliau – ir atsakovas) 2020 m. birželio 6 d. rengtą Kongresą; 2) Pripažinti negaliojančiu atsakovo partijos Tvarka ir teisingumas 2020 m. birželio 6 d. rengto Kongreso nutarimą nutraukti partijos veiklą ir ją likviduoti; 3) Pripažinti negaliojančiu atsakovo partijos Tvarka ir teisingumas 2020 m. birželio 6 d. rengto Kongreso nutarimą patvirtinti likvidavimo sąlygų aprašą; 4) Pripažinti negaliojančiu atsakovo partijos Tvarka ir teisingumas 2020 m. birželio 6 d. rengto Kongreso nutarimą patvirtinti likvidavimo komisijos sudėtį: A. P. (Likvidavimo komisijos pirmininkas), E. K. (Likvidavimo komisijos narė), V. J. (Likvidavimo komisijos narys); 5) Pripažinti negaliojančiu atsakovo partijos Tvarka ir teisingumas 2020 m. birželio 6 d. rengto Kongreso nutarimą patvirtinti pavedimo sutartį; 6) Priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovas 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo.

6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jo ieškinį priimti.

7. Ieškovas nurodo, kad ginčijamoje nutartyje išdėstyta pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės reiškia, kad, partijos narys neturi teisės ginčyti partijos organų sprendimų nepriklausomai nuo to, ar jie pažeidžia šio asmens teises, ar jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Teismas detaliau savo pozicijos nepagrindė, bet ji yra akivaizdžiai nepagrįsta ir prieštaringa bei prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintiems teisinės valstybės, saviraiškos laisvės ir kitiems esminiams žmogaus teisių principams bei nusistovėjusiai teismų praktikai. Teismas nepagrįstai ieškovo kaip partijos nario statusą teisių apimtimi susiaurino, netaikant jam juridinio asmens dalyvio teisių CK 2.82 straipsnio 4 dalies prasme. CK 2.45 straipsnis numato, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Partijos narys, be jokios abejonės, įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu – partija. Taigi, tiek teleologinis, tiek sisteminis CK 2.45 straipsnio normos aiškinimas leidžia pagrįstai teigti, kad partijos narys yra partijos, kaip juridinio asmens, dalyvis, kitokių dalyvių partija neturi. Dalyviai renka organus, kurie yra specifiniai subjektai CK 2.82 straipsnio 4 dalies normos prasme. Akcentavo, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytas subjektų ratas, kuriems suteikta teisė pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų, akivaizdžiai yra arba susietas tiesiogiai su vidine to juridinio asmens struktūra (valdymo organai, dalyviai) arba su pagrįstu trečiųjų asmenų interesu (kaip, pvz., kreditoriai). Todėl teismas visiškai nepagrįstai apribojo ieškovo, kaip partijos nario ir partijos kaip juridinio asmens dalyvio, teisę ginčyti nepagrįstus ir neteisėtus juridinio asmens organo sprendimus. Nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) išplaukianti iš Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą byloje Nr. 7/04-8/04). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas, taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2018; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019). Pažymėjo, kad aptariamu atveju yra akivaizdu, kad jis yra tinkamas ieškovas – paaiškėjus, jog neteisėtai sušaukus atsakovo Kongresą, buvo priimtas sprendimas likviduoti partiją Tvarka ir teisingumas, jo teisė dalyvauti politinėje veikloje su konkrečiomis išreikštomis idėjomis ir jau dideliu politiniu „bagažu“ buvo nepagrįstai apribota, taigi, jo teisės ginčijamais sprendimais buvo pažeistos. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pažymėjęs, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-470/2009). Pažymėjo, kad labai aiškiai nurodė faktines aplinkybes, jog apie pažeistas savo teises ir būtent kokiu būdu jos buvo pažeistos, sužinojo gavęs pranešimą apie jo pašalinimą iš partijos, o šitas veiksmas buvo tik neteisėtų skundžiamų sprendimų pasekmė. Nurodė, kad aprobuota išplėstinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis 2009 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 yra itin reikšminga šioje byloje ir dėl kitų išaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėjo, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-470/2009). Nors ginčo bylos ir aptartos civilinės bylos ratio decidedi nesutampa, nes aptartoje byloje buvo ginčijamas valdymo organo sprendimas dėl neteisėto pašalinimo iš partijos narių, bendrųjų principų reikšmės iškėlimas akivaizdžiai taikytinas ir ginčo atveju, sprendžiant valdymo organo sprendimo dėl tokio esminio kaip partijos likvidavimas teisėtumo klausimą. Pažymėjo, kad konstitucinės ar Konvencijoje įtvirtintos asmens teisės turi būti užtikrintos ne formaliai, o veiksmingai (realiai), tuo tarpu atsisakydamas priimti ieškinį pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai apribojo jo procesines teises ginti savo konstitucines teises. Ieškiniu ginčijamais sprendimais buvo tiesiogiai pažeistos jo, kaip partijos nario, teisės, nepagrįstai ir neteisėtai atimant galimybę toliau dalyvauti konkrečios partijos veikloje ir su bendraminčiais siekti politinių tikslų, t. y. nepagrįstai apribota jo saviraiškos teisė. Akcentavo, kad aiškiai ir tiksliai suformulavo savo reikalavimą pagal neteisėtai priimtus konkrečius Kongreso sprendimus, kurie lėmė partijos likvidavimą. Akivaizdu, jog tokiu būdu jo, kaip partijos nario interesas dalyvauti politinės partijos veikloje, yra pažeistas, nes šiuo metu jokių kitų politinių partijų, kurios atitiktų jo interesus, nėra. Kadangi sprendimų visuma likviduoti partiją buvo priimta neteisėtai pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, juridinio asmens steigimo dokumentus ir protingumo bei sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad tik kreditoriai, partijos valdymo organas ar dalyviai (kuriais partijos nariai nelaikytini) turi teisę pareikšti ieškinį dėl sprendimų, yra nepagrįstai ribojanti kiekvieno partijos nario teises. Pripažinus ginčijamus sprendimus neteisėtais, partija Tvarka ir teisingumas galėtų toliau tęsti savo veiklą be apribojimų, kuriuos lemia likviduojamos partijos statusas. Likviduojama partija politinės veiklos vykdyti negali, o neteisėto sprendimo dėl likvidavimo pasėkoje neteisėtai paskirta likvidavimo komisija tiesiogiai daro žalą partijos interesams ir veikia prieš ją, tokiu būdu ir prieš kiekvieno konkretaus partijos nario interesus. Ieškinyje nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant partijos įstatų nustatytą tvarką, taigi, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir tokiu būdu galimai pažeidžiamos ne tik tiesiogiai jo, bet ir didelės dalies kitų partijos narių teisės ir interesai.