Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės I. D. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis - vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis - vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį –10 MGL (1300,00 Lt) bauda,

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (650,00 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2009 m. gegužės 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo paskirta bausme galutinė subendrinta bausmė –15 MGL (1 950,00 Lt) bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. Š. laikotarpiu nuo 2019 metų liepos mėn. pradžios, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) nenustatytu kompiuteriu programa suklastojo transporto priemonės – automobilio VW „Phaeton“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ridą, jos duomenis iš tiksliai nenustatyto skaičiaus, bet ne mažiau kaip 277094 km pakeisdamas į 179727. Šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306² straipsnio 1 dalyje.

2. Be to jis, laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį: žinodamas, kad transporto priemonės – automobilio VW „Phaeton“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rida yra ne mažesnė kaip 277904 km, surašydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jos blanko grafoje „rida“ savo ranka įrašė „179727“ kilometrus ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje (2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo šia sutartimi parduodamas automobilį pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. Š. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad labai gailisi. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė jokiose psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų niekada neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų neturi.. Nori paaiškinti, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu. Nuo 2019 m. užsiima automobilių prekyba. 2019 metais liepos mėn. pradžioje, tiksliai laiko nurodyti negali, pažįstamas - Italijos pilietis pasiūlė jam įsigyti automobilį VW „Phaeton“ 2011 m. gamybos. Tuo metu jis nuvyko į Italiją, Bari miestą, kur ir įsigijo minėtą automobilį. Galimai už automobilį mokėjo 2 800,00 Eur, tiksliai nepamena. Automobilis VW „Phaeton“ tuo metu turėjo tik kėbulo defektus. Kadangi jis buvo techniškai tvarkingas, pats parvairavo jį į Lietuvą, o būtent į savo garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi, kaip minėjo, užsiima automobilių prekyba, nusprendė minėtą automobilį parduoti. Prieš parduodamas, nusprendė sumažinti automobilio VW „Phaeton“ ridą, kad greičiau galėtų parduoti automobilį ir už jį gauti didesnį pelną. Tuo metu turėjo kompiuterį „ACER“, kuriame buvo įdiegta automobilio diagnostikos programa, tiksliai pavadinimo nenurodys. Pajungęs kompiuterį prie minėto automobilio, savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) sumažino automobilio ridą maždaug apie 100000 km, tiksliai nepamena. Iki pardavimo, tai yra iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. minėtas automobilis stovėjo jo garaže. Atvykus pirkėjai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Y. K., surašydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jos blanko grafoje „rida“ savo ranka įrašė „179727“ kilometrus. Viskas įvyko garaže, (duomenys neskelbtini) Šiuo metu pateikti minėto kompiuterio „ACER“ jis negali, nes jo neišsaugojo. Kompiuteris paseno, tapo netinkamas naudojimui ir jį jis išmetė. Nori paaiškinti, kad dėl savo veiksmų labai gailisi. Galimai visų įvykio aplinkybių gerai ir nepamena, kadangi tai buvo seniai, bet pripažįsta, kad pasielgė taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nori parodyti, kad šiuo metu jo materialinė padėtis nėra labai gera. Savo šeimą išlaiko vienas, kadangi žmona prižiūri mažametį vaiką, todėl prašo skirti jam kiek galima mažesnę baudos dydį bei prašo leisti baudą sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 119 – 122 ).

4. Kaltinamasis G. Š. apklaustas liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais parodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. užsiima automobilių prekyba. Parvarydavo automobilius į Lietuvos Respubliką iš Italijos, tiksliau labiau tarpininkaudavo šiam procesui, nes moka ir supranta Italų kalbą. Kartais automobilius ir pats atveždavo parduoti į Lietuvos Respubliką. Nori pasakyti, kad 2019 metais, tiksliai dienos neprisimena, vienas iš automobilių perpardavinėtojų jam pasiūlė nusipirkti automobilį VW „Paethon“. Jis nuvyko jį apžiūrėti. Jis buvo apibraukytas, bet kaina buvo protinga, todėl jis jį nupirko. Automobilį pirko iš MEDSOL s. r. l. už 2 800,00 Eur. Kainą susidarė iš automobilio kainos 1 544,12 Eur, įmonės uždarbio 1 029,41 Eur ir 223,47 Eur PVM nuo įmonės uždarbio. Automobilis buvo juodos spalvos. Dėl šio pirkimo-pardavimo Italijos įmonė jam išrašė Faktūrą 1(duomenys neskelbtini). Kas jam nepatiko, tai, kad kiek didelė automobilio rida. Bet jis turėjo kompiuterį, kuris gali keisti spidometro ridą, ir, pajungęs ji prie automobilio, sumažino ridą maždaug 100000 km ir nuvežė šį automobilį iš Italijos Bari miesto į Lietuvos Respubliką, į Prienus. Tą ridos klastojimo operaciją atliko Italijos Respublikoje Bari mieste. Atvežęs šį automobilį į Lietuvą, jį pardavė Prienų mieste, kur banke SWEDBANK, centre, tiksliai gatves nežino, sudarė su pirkėju pirkimo pardavimo sutartį, kur nurodė jau naują sumažintą automobilio ridą apie 170000 km. Tai padarė pats, niekas jam nepadėjo. Dėl to labai gailisi, anksčiau yra neteistas, psichiatrinėje, narkologinėje įskaitoje nėra registruotas. Prašo jo smarkiai nebausti, sutinka sumokėti baudą, jeigu tokią jam pasiūlys prokuroras, nes yra dirbantis, turi pajamų baudos apmokėjimui (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 100 – 103 ).

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

6. Apklausta nukentėjusioji H. F. parodė, kad 2021 m. spalio 18 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio VW „Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo. Minimą automobilį pirko iš MB „(duomenys neskelbtini)“ savininko-direktoriaus V. V. už 9 000,00 Eur. Pirkimo metu pardavėjas nenurodė jokių automobilio defektų, patvirtino, kad automobilis tvarkingas ir paruoštas eksploatacijai, išskyrus vieną smulkmeną - daviklio gedimą, dėl kurio į automobilio saloną nepučiamas šiltas oras. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu V. V. nurodė, kad automobilio rida yra apie 204 000 kilometrų ir pats ją įrašė į pirkimo-pardavimo sutartį. 2021 m. spalio 19 d. užregistravo automobilį savo vardu ir nusprendė atlikti techninį automobilio aptarnavimą. Lapkričio pabaigoje darbams atlikti automobilį nuvarė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo atlikti automobilio remonto darbai ir jai pranešta, kad automobilio VW „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rida yra atsukta. Po sužinojimo, kad automobilio rida yra atsukta, paskambino V. V. ir pranešė, kad oficialiame servise jai pasakė, jog automobilio rida yra atsukta ir seniai neveikia oro vožtuvų blokas ir vebasta. V. V. jai atsakė, jog apie atsuktą automobilio ridą nieko nežino, o neveikiantis oro vožtuvų blokas ir vebasta automobilio eksploatacijai netrukdo. Po pokalbio su V. V. nusprendė užsisakyti oficialią pažymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie automobilio VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ridos duomenis. 2021 m. gruodžio 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilio VW Phaeton, kėbuIo numeris (duomenys neskelbtini), paskutinis apsilankymas oficialiame VW servise fiksuotas: 2019 m. gegužės 21 d. ir rida apsilankymo metu 277 094 km. Kas galėjo suklastoti automobilio VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ridą nežino (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 76-79 ).

7. Pareiškėjo teikiančio skundą pareiškime apie įvykį parodymų protokole H. F. parodė, kad 2021 m. spalio 18 d. įsigijo automobilį „Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas V. V.. Sandėrio kaina 9 000,00 Eur. Pardavėjas tikino, kad pilnai tvarkingas automobilis. Eksploatacijos metu paaiškėjo, kad automobilio rida atsukta, nes rodo apie 206000, o jau seniau buvo virš 277000. Be to pardavėjas aiškino, kad kažkur blogai dirba sklendė, todėl į saloną eina nelabai šiltas oras. UAB „(duomenys neskelbtini)“: nustatė, kad neveikia oro skirstytuvo vožtuvų blokas, kurio kaina be pakeitimo virš 1 500,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ auto nustatė, kad dar neveikia vebasta, kurios kaina be pakeitimo 1 500,00 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu dėl atsuktos ridos bei sukčiavimo, nes pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė tokių svarbių trūkumų (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 4 ).

8. 2022 m. sausio 6 d. apžiūros protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuota automobilio VW „Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra P. V. 20C, (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - 2011 juodos spalvos automobilis VW „Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas automobilio galas, šonai, priekis, kėbulo numerio vieta ir automobilio prietaisų skydelis. Ant automobilio kėbulo jokių defektų nėra. Automobilio prietaisų skydelyje matoma automobilio rida - 207479 km. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 16 – 19).

9. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio VW „Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , savininkas H. F. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 21 – 22 ).

10. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio VW Phaeton, kategorija (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 13 661,00 Eur, su PVM 16 530,00 Eur (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 97).

11. VšĮ „Emprekis“ direktoriaus A. S. elektroniniame laiške nurodyta, kad automobilio VW Phaeton rida (277094 km) įtakos automobilio vertės pasikeitimui neturi (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 95 – 96).

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 15 d. autoservise UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patikrintas automobilis VW „Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir pagal užsakovo prašymą pateiktas išrašas iš Volkswagen serviso aptarnavimų registro apie šio automobilio priešpaskutinį aptarnavimą oficialiame serviso centre užfiksuotą tuo metu buvusią ridą. 2019 m. gegužės 21 d. fiksuota 277094 km rida. Kokioje valstybėje autorizuotoje įmonėje buvo atliktas automobilio aptarnavimas nurodyti neturi galimybės, kadangi registras tokių duomenų nekaupia, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis 2019 m. gegužės 21 d. apsilankymo įrašų yra Italų kalba, tikėtina, kad aptarnavimas buvo atliktas šioje valstybėje. Duomenų, ar buvo keičiamas automobilio spidometro skydelis, informacijos neturi, tačiau peržiūrėjus visą automobilio istoriją, galima daryti objektyvias išvadas apie automobilio ridą (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 26).

13. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonei VW „Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) buvo atlikta pirminė techninė apžiūra Prienų TAS. Nustatyta rida: 179265 km. Pakartotinai techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. rugpjūčio 6 d. Prienų TAS, nustatyta rida: 179272 km. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 57 ).

14. VĮ „Regitra“ pateikė transporto priemonės VW, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), visų registracijos metu pateiktų dokumentų kopijas, kurių tarpe yra 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo pardavimo sutarties, pasirašytos tarp pardavėjo G. Š. ir pirkėjo UAV (duomenys neskelbtini) atstovės, kopija, kurioje transporto priemonės rida nurodyta 179727 km. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 60 – 73).

15. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusioji H. F., taip pat pareiškėjo teikiančio skundą apie įvykį parodymų protokolas, 2022 m. sausio 6 d. apžiūros protokolas bei pridėtos fotonuotraukos, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, VšĮ „Emprekis“ duomenys, VšĮ „Emprekis“ direktoriaus A. S. elektroninis laiškas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ raštas, VĮ „Regitra“ pateiktos transporto priemonės VW visų registracijos metu pateiktų dokumentų kopijos.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 306² straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris suklastojo transporto priemonės ridą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra transporto priemonės ridos duomenų patikimumas, o dalykas – transporto priemonės odometras. Objektyvių transporto priemonės odometro duomenų klastojimas (iškreipimas) gali sukelti sunkius padarinius, be kita ko, susijusius ir su padidėjusiu transporto priemonių eismo įvykių skaičiumi bei nukentėjusių nuo eismo įvykių asmenų skaičiui. Suklastojus (iškreipus) transporto priemonės ridą, transporto priemonei jau nuvažiavus didesnį atstumą nei galima nustatyti odometro objektyviais duomenimis, jos reali techninė būklė yra ženkliai blogesnė, sąlygota transporto priemonės nusidėvėjimo. Objektyvių transporto priemonės odometro duomenų suklastojimas (iškreipimas) taip pat iškreipia naudotų transporto priemonių rinką sukuriant nesąžiningų kainų konkurenciją, kenkia sąžiningiems transporto priemonių prekiautojams ir transporto priemonių galutiniams įgijėjams, o taip pat sudaro prielaidas kitokiems pažeidimams (pavyzdžiui, didesnės draudimo išmokos gavimui už transporto priemonę (ar jos dalis), kurios vertė buvo pakelta suklastojant (iškreipiant) objektyvius odometro duomenis). Taigi, minėta teisės norma įstatymų leidėjas siekia tikslų, susijusių su transporto priemonių (jų detalių) pardavimo rinkos optimizavimu, su sąžiningos konkurencijos plėtojimu bei transporto priemonių ridos klastojimo prevencija. Minėtos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nes minėtos teisės normos dispozicijoje nėra įtvirtinti padariniai. Taigi, ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo veikos padarymo momento. Transporto priemonės ridos klastojimas paprastai siejamas su finansinės naudos gavimu (pavyzdžiui, su ilgiau dėvėtos transporto priemonės vertės pakėlimu parduodant tokią transporto priemonę (jos dalis) arba ją apdraudžiant gauti didesnei draudimo išmokai, nei transporto priemonė (jos dalys) yra objektyviai verta). Suklastojus transporto priemonės odometro parodymus, tokia veika turi reikšmės juridinio fakto atsiradimui – žinomai neteisingų odometro rodmenų įrašymui į dokumentus, susijusius su transporto priemone (pavyzdžiui, į techninės apžiūros rezultatų kortelę, į tokio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir pan.) ir tokių dokumentų panaudojimui. Taip pat svarbu paminėti, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 3 d. direktyvos 2014/45/ES Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB, preambulės 25 punkte nurodyta, jog ridos skaitiklio duomenų klastotė turėtų būti laikoma nusižengimu <...>, o 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei nustatoma, kad ridos skaitiklio duomenys buvo klastojami siekiant sumažinti transporto priemones ridos įrašo dydį arba jį pateikti neteisingai, toks klastojimas baudžiamas taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

17. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. Š. laikotarpiu nuo 2019 metų liepos mėn. pradžios, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytu kompiuteriu programa suklastojo transporto priemonės - automobilio VW „Phaeton“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ridą, jos duomenis iš tiksliai nenustatyto skaičiaus, bet ne mažiau kaip 277094 km pakeisdamas į 179727. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tiesiogine tyčia, nes darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 306² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

18. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė aptariamojo straipsnio vertybė – dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, užtikrinant normalų, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2010).

19. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. Š. laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) tyčia suklastojo tikrą dokumentą - 2019 m. rugpjūčio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį: žinodamas, kad transporto priemonės – automobilio VW „Phaeton“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rida yra ne mažesnė kaip 277904 km, surašydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jos blanko grafoje „rida“ savo ranka įrašė „179727“ kilometrus ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje (2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini)) šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo šia sutartimi parduodamas automobilį pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

20. Minėti kaltinamojo atlikti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tiesiogine tyčia, nes darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

21. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 306² straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios.

22. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 156 – 161).

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

24. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

25. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti 2 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

26. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas, teistumai išnykę (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 140 – 144), baustas administracine tvarka (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 145 – 152), yra dirbantis, vykdo individualią veiklą (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 139), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.

27. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

28. Pagal suformuotą teismų praktiką skirtingos veikos gali būti pripažįstamos padarytos idealia nusikaltimų sutaptimi, jeigu jos tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreiptos į vieną tikslą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-670/2007, 2K-70/2012, Nr. 2K-194/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio ridos suklastojimas, melagingų duomenų nurodymas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (BK 300 straipsnio 1 dalis ir 306² straipsnio 1 dalis) nebuvo savitikslės nusikalstamos veikos – tai buvo tik tam tikri etapai siekiant konkretaus ir vieno tikslo. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad šiuo konkrečiu atveju jis nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai veikų sutapčiai, todėl už visas veikas paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes.

29. Kaltinamasis apklausos metu nurodė, jog „ šiuo metu jo materialinė padėtis nėra labai gera. Savo šeimą išlaiko vienas, kadangi žmona prižiūri mažametį vaiką, todėl prašo skirti jam kiek galima mažesnę baudos dydį bei prašo leisti baudą sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 119-122).

30. Baudos bausmės vykdymas, visų pirma, yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kitaip tariant, nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą iš karto, jokios reikšmės neturi (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-488-290/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-26-309/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-60-606/2018 ir kt.).

31. Teismo iniciatyva patikrinimus Lietuvos teismų informacinės sistemoje Liteko esančius duomenis apie kaltinamojo vardu registruotas kelių transporto priemones nustatyta, jog kaltinamasis savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis kaltinamojo atžvilgiu vykdomos iš viso 28 priverstinio išieškojimo bylos antstolių kontorose. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuteistasis nekilnojamojo turto neturi, taip pat iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, jog kaltinamasis yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, draudėjas – MB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo materialinė padėtis sudaro pagrindą kaltinamajam skirti 10 mėnesių terminą šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimui.

V. Kiti proceso klausimai

32. Kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 123-126).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306² straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 65 (šešiasdešimt penkių) MGL (3 250,00 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 600,00 (trijų tūkstančių šešių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, sudėti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 600,00 (trijų tūkstančių šešių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę 48 MGL (keturiasdešimt aštuonių) (2 400,00 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) Eur baudą.

Palikti galioti G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti G. Š. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.