- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-06
- Bylos Nr.
- 2K-670/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės ir apygardos teismų nuosprendžiai
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Rimantas Baumilas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- K. S.
- Kategorijos
- 1.2.7.1Išžaginimas (BK 149 str.1d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžio.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu K. S. nuteistas pagal:
BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą tvenkinyje) laisvės atėmimu trejiems metams,
BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams, BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą ant tvenkinio kranto) laisvės atėmimu dvejiems metams,
BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą kitame tvenkinio krante) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą tvenkinyje), BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą ant tvenkinio kranto) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą kitame tvenkinio krante) paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą tvenkinyje), BK 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą grasinant) ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėta pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą kitame tvenkinio krante) paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams.
Kita Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 25 d., apie 5.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje prie tvenkinio, dėl chuliganiškų paskatų – be jokios priežasties, įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. D., spyrė jai vieną kartą batu apauta koja į dešinįjį veido skruostą, tuo sukeldamas fizinį skausmą veide, pargriovė ant žemės, stumdė rankomis bei iš jos rankų išplėšė automobilio užvedimo raktelius, o A. D. bandant nuvažiuoti savo automobiliu „Audi 80“, per pravirą automobilio langą tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, tuo sukeldamas fizinį skausmą kaklo srityje, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, jėga tempdamas G. T. už rankų ir rūbų, prieš jos valią įsodino nukentėjusiąją į savo vairuojamą automobilį „BMW 520“, nuvežė į Šilutės r., (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio, kur G. T. bandant pabėgti plaukiant tvenkiniu, pasivijo nukentėjusiąją tvenkinyje, kuriame ją nuogai išrengė, po to rankomis sugriebęs nukentėjusiosios galvą, jėga ją panardindamas po vandeniu, du kartus prieš nukentėjusiosios valią po vandeniu įvedė savo varpą į G. T. burną, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąją prieš jos valią.
Taip pat jis nuteistas už tai, 2005 d. birželio 25 d., ryte, tikslus laikas nenustatytas, Šilutės r., (duomenys neskelbtini), ant tvenkinio kranto, sugriebęs G. T. už rankų, jėga ištempė ją nuogą iš tvenkinio į krantą ir pastumdamas rankomis pargriovė ją nugara ant žemės, po to, užgulęs savo kūnu nukentėjusiąją, prieš jos valią įvedė savo varpą G. T. į makštį bei lytinių santykių metu spausdamas savo kūnu prie žemės paviršiaus G. T. kūną, padarė jai daugybinius odos nubrozdinimus-įdrėskimus nugaros, stuburo bei sėdmenų srityse, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, privertė nukentėjusiąją atsistoti ir palenkti galvą žemyn, pats stovėdamas iš už nugaros nukentėjusiajai, prieš jos valią, vėl įvedė savo varpą G. T. į makštį ir padarė kairiosios didžiosios lytinės lūpos vidinio paviršiaus nubrozdinimą, dėl minėtų daugybinių odos nubrozdinimų nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir ją išžagino.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, grasindamas G. T., kad ją išžagins bei seksualiai išprievartaus kitame krante esantys vaikinai, jei ši nepatenkins jo lytinės aistros oraliniu būdu, prieš nukentėjusiosios valią įvedė savo varpą G. T. į burną ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąją prieš jos valią.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, suduodamas ranka vieną kartą per veidą G. T., tuo sukeldamas fizinį skausmą, privertė ją perplaukti tvenkinį ir kitame tvenkinio krante prieš nukentėjusiosios valią įvedė savo varpą G. T. į burną, ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąją prieš jos valią.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde teigia, kad teismas jį pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį nuteisė nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepašalino prieštaravimų, kada nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai lytinių organų srityje. Teismo medicinos ekspertas nukentėjusiąją apžiūrėjo praėjus dviems paroms po įvykio, todėl jo išvadoje nustatyti lytinių organų sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Dėl šių priežasčių teismai turėjo apklausti gydytoją N. V. ir nukentėjusiąją bei nustatyti, ar nukentėjusioji po nusikaltimų padarymo galėjo turėti lytinių santykių su kitais asmenimis.
Kasatorius pažymi, kad nukentėjusioji nekonkretizavo, kokius veiksmus jis atliko prieš lytinį santykiavimą siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, tai nenurodyta ir apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Neišaiškinta, ar ji priešinosi. Tai kelia abejonių, ar lytiniai santykiai tarp kasatoriaus ir nukentėjusiosios buvo prievartiniai. Be to, kasatoriui neaišku, kodėl nukentėjusioji į policiją kreipėsi praėjus vos ne parai po nusikaltimų padarymo.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų V. E. ir L. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei nukentėjusiosios G. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir pripažino, kad šie asmenys teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, nors pats teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas procese.
Kasatoriui taip pat nesuprantama, kodėl seksualinio prievartavimo veikos buvo išskaidytos į atskirus epizodus ir kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai pagal BK 150 straipsnio 1 dal, nors teismas nustatė, kad kasatorius tais pačiais veiksmais per trumpą laiko tarpą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja prieš jos valią. Siekiant išsiaiškinti, ar kasatorius turėjo vieningą tyčią ar ne, buvo būtina teisme apklausti nukentėjusiąją, bet tai padaryta nebuvo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja ar kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli santykiavimai ar lytinės aistros tenkinimai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, todėl ir šiuo atvejus kasatoriaus veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pradėjo neteisėtai, nes byloje yra tik nukentėjusiosios G. T. pareiškimas dėl išžaginimo, tuo tarpu dėl seksualinio prievartavimo jokio nukentėjusiosios pareiškimo nėra. Tuo tarpu pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo reikalavimas. Be to, pati nukentėjusioji apklausų metu aiškiai neišreiškė sutikimo dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį pradėjimo. Taip pat kasatorius pažymi, kad į šį jo apeliacinio skundo argumentą visiškai nepasisakė apeliacinės instancijos teismas.
Šalies argumentai
Kasatorius taip pat mano, kad teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų neparodė, kad kasatorius smogė nukentėjusiajai A. D., todėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi vien tik išvestiniais ir nenuosekliais liudytojų J. G. ir V. E. parodymais, kurie negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius veiksmus atliko kasatorius, tuo tarpu jokių objektyvių duomenų apie smūgių sudavimą byloje nėra. Be to, nukentėjusioji A. D. teisiamojo posėdžio metu net nebuvo apklausta, todėl jos parodymais nebuvo galima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, tuo tarpu teismas nesiėmė visų priemonių ją surasti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl K. S. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį
BK 149 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą, o BK 150 straipsnis – už kitokį lytinės aistros tenkinimą su nukentėjusiuoju analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Nors kasatorius teigia, kad jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja G. T. esant abipusiam sutikimui, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis ir lytiškai santykiavo, ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš nukentėjusiosios valią fiziniu smurtu ir grasinimais palauždamas jos pasipriešinimą.
Nukentėjusioji parodė, kad kasatorius pirmą kartą lytinę aistrą oraliniu būdu tenkino tvenkinyje, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. du kartus jėga panardinęs nukentėjusiosios galvą po vandeniu, įkišo savo lytinį organą jai į burną. Po to nuteistasis panaudodamas fizinį smurtą, t. y. jėga ištempęs nukentėjusiąją iš vandens į krantą, parvertė ją ant žemės ir užgulęs lytiškai santykiavo, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, liepė nukentėjusiajai apsisukti ir dar kartą iš nugaros lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Tada nuteistasis kitaip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, t. y. pagrasinęs, kad atsisakius patenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, ją išžagins netoliese buvę jo draugai, oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Po to nuteistasis panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas vieną kartą ranka nukentėjusiajai į veidą, privertė ją perplaukti į kitą tvenkinio pusę ir ten tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Kadangi nukentėjusioji aiškiai išreiškė savo nesutikimą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu stengdamasi pabėgti, prašydama ją paleisti, verkdama ir stumdama nuteistąjį nuo savęs, nuteistasis suvokė, kad jis lytiškai santykiauja ir lytinę aistrą oraliniu būdu tenkina prieš nukentėjusiosios valią ir to norėjo.
Nukentėjusiosios parodymus apie panaudotą fizinį smurtą bei prievartinius lytinius santykius patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją rasti daugybiniai odos nubrozdinimai-įdrėskimai nugaros, stuburo ir sėdmenų srityse, kurie turėjo gautis nuo spaudimo ar dinaminio kontakto su šiurkščiu paviršiumi, bei kairiosios didžiosios lytinės lūpos vidinio paviršiaus nubrozdinimas, kuris galėjo atsirasti lytinio akto metu nuo vyro varpos poveikio arba galėjo būti padarytas pirštais. Kadangi šia specialisto išvada nustatyta, kad visi sužalojimai, tame tarpe ir lytinių organų srityje, nukentėjusiajai buvo padaryti nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2005 m. birželio 25 d., apie 5.30 val., apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo ir jo gynėjo prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją iš karto po nusikalstamų veikų padarymo apžiūrėjusią gydytoją A. V.
Nors BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, BPK 276 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada teisiamajame posėdyje balsu gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Kadangi dar iki nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susidarė BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta situacija, nes nukentėjusioji G. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad išvyksta į užsienį ir teismo posėdyje nedalyvaus, todėl teismas pagrįstai vadovavosi jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Nukentėjusiosios G. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų K. K., kuris matė, kaip nuteistasis prievarta įsisodino nukentėjusiąją į automobilį ir nuvažiavo, bei J. G., mačiusios verkiančią nukentėjusiąją po nusikalstamos veikos padarymo, parodymai.
Nors liudytojai V. E. ir V. L. teisiamojo posėdžio metu apklausti nebuvo, teismas šių liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį.
Dėl seksualinio prievartavimo veiksmų kvalifikavimo.
Teismo nuosprendžiu K. S. nuteistas už tris seksualinio prievartavimo nusikaltimus: pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą tvenkinyje), pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą ant tvenkinio kranto) ir pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą kitame tvenkinio krante).Už kiekvieną iš šių nusikaltimų teismas paskyrė bausmę.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistojo veiksmai, kai jis du kartus jėga panardinęs nukentėjusiosios galvą po vandeniu du kartus įkišo savo lytinį organą jai į burną, sudaro vieną seksualinio prievartavimo nusikaltimą, o tolimesni veiksmai, kai nuteistasis ištempė ją į krantą, ir krante iš pradžių lytiškai santykiavo, o iš karto po to dar kartą įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną ir apie 1 minutę tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, sudaro antrą seksualinio prievartavimo nusikaltimą. Tuo tarpu tolesnis lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu su nukentėjusiąja, jai ir kasatoriui perplaukus į kitą tvenkinio krantą sudaro trečią seksualinio prievartavimo nusikaltimą. Kartu teismas laikė, kad nuteistojo pirmi dveji lytinės aistros tenkinimai su nukentėjusiąja oraliniu būdu tame pačiame tvenkinio krante sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes sekė vienas paskui kitą ir buvo padaryti esant bendram sumanymui per labai trumpą laiko tarpą, tuo tarpu lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu kitame tvenkinio krante teismas laikė padarytu esant skirtingam nusikalstamam sumanymui ir laiko tarpui bei pripažino realiąją sutaptimi su anksčiau padarytais seksualinio prievartavimo nusikaltimais.
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad visi nukentėjusiosios G. T. seksualiniai prievartavimai buvo padaryti per pakankamai trumpą laiko tarpą, kasatoriaus veiksmai sekė iš karto vienas paskui kitą. Be to, kaip galima spręsti iš nukentėjusiosios parodymų, kasatorius nei vienu iš keturių atvejų lytinio akto nebaigė, sperma neišliejo, todėl veikos sudarė tos paties lytinės aistros tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios tenkinimo tąsą. Tai pažymi ir kasatorius savo kasaciniame skunde. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad visas tris abiejuose tvenkinio krantuose padarytas seksualinio prievartavimo nusikalstamas veikas jungė vieninga tyčia ir yra pagrindas jas laikyti ne kelių nusikaltimų sutaptimi, o tęstine nusikalstama veika.
Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą. Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletą veiksmų. Tačiau atskirų kategorijų bylose, tame tarpe ir nusikaltimų seksualinei laisvei, tęstinėms nusikalstamoms veikoms gali būti taikomi papildomi reikalavimai, kaip antai, lytinės aistros tenkinimas su vienu nukentėjusiuoju.
Teismų praktikoje laikoma, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau negali būti laikomas vienu tęstiniu nusikaltimu toks atvejis, kai asmuo turėdamas vieningą sumanymą padaro BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas veikas, t. y. lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju.
Taigi esant vieningai tyčiai, nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos dvejopai: a) kaip idealioji sutaptis, jei padaromos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos; b) kaip tęstinė nusikalstama veika, jei padarytos veikos atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika, tuo pat metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Jei asmuo padaro kelias veikas, numatytas tame pačiame BK straipsnyje veikos gali būti vertinamos kaip realioji kelių nusikaltimų sutaptis arba viena tęstinė nusikalstama veika. Jei lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas padaryti keliomis skirtingomis veikomis, tarp jų yra laiko tarpas ir skirtingi sumanymai, padarytos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad teismai nepagrįstai pripažino tame pačiame tvenkinio krante padarytas dvi seksualinio prievartavimo veikas idealiąja nusikalstamą veikų sutaptimi, nes jos neatitinka idealiajai sutapčiai keliamų reikalavimų, o vieną seksualinio prievartavimo veiką, padarytą kitame tvenkinio krante, realiąja nusikaltimų sutaptimi su likusiomis nusikalstamomis veikomis, vien tik todėl, kad jos padarytos skirtinguose tvenkinio krantuose (skirtingose vietose). Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejuose tvenkinio krantuose nuteistojo K. S. padarytas nusikalstamas veikas jungė vieningas sumanymas patirti lytinį pasitenkinimą su ta pačia nukentėjusiąja, visi nusikalstami veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir vyko kaip vienas lytinės aistros tenkinimas, susidedantis iš trijų epizodų.
Kolegija laiko, kad, esant šioms aplinkybėms, kasatoriaus padaryti seksualinio prievartavimo epizodai turi būti vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, nes atitinka tęstinei nusikalstamai veikai keliamus požymius.
Dėl K. S. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad K. S. viešoje vietoje, t. y. prie tvenkinio, be jokios priežasties keldamas konfliktą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje ją įžeidinėjo nukentėjusiąją A. D., taip pat spyrė jai vieną kartą į veidą, stumdė rankomis, pargriovė ją ant žemės, po to, pro pravirą automobilio langą sugriebęs spaudė jos kaklą.
Kadangi nukentėjusioji A. D. nebuvo apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, vien tik šie nukentėjusiosios parodymai teismui įrodomosios reikšmės neturi ir vien tik jais pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Tačiau šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų J. G., O. Š. ir K. K. parodymai bei šiems įrodymams pagrįsti teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo V. E. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, iš kurių matyti, kad nuteistasis pats išprovokavo konfliktą su nukentėjusiąją, pradėjo ją stumdyti, pargriovė ant žemės, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir neleido sėstis į automobilį. Esant šioms aplinkybėms, teismas nuosprendžiu pagrįstai konstatavo, kad šiais savo veiksmais nuteistasis surikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 150 straipsnio 5 dalies ir BPK 167 straipsnio nuostatų laikymosi.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios G. T. 2005 m. birželio 25 d. pareiškimą dėl išžaginimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Tačiau 2005 m. birželio 25 d. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno nukentėjusioji G. T. detalizavo padarytas nusikalstamas veikas ir parodė, kad nuteistasis K. S. ne tik ją išžagino, bet ir tris kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Taip nukentėjusioji patikslino savo pareiškimą ir išreiškė savo sutikimą tęsti pradėtą ikiteisminį tyrimą ne tik dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje, bet ir dėl 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. birželio 27 d. pavedimu Šilutės rajono policijos komisariatui buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl G. T. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Esant šioms aplinkybėms kolegija laiko, kad kasatorius buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl G. T. seksualinio prievartavimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti.
K. S. padarytas veikas, kvalifikuotas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą tvenkinyje), BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą krante), BK 150 straipsnio 1 dalį (už seksualinį prievartavimą kitame tvenkinio krante) kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, griežčiausia iš paskirtų bausmių (pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta trejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė) apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir septyniems mėnesiams.
Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.