- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-310-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15412-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „G.“
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Valentinas Giriūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato V. Giriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas – M. S. nustatyta įsiteisėjus nuosprendžiui nedelsiant atlikti 6 mėnesius skirtos bausmės, o likusios bausmės dalies, tai yra 1 metų 6 mėnesių, vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant M. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Civilinio ieškovo UAB „G.“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 17 d., apie 22 val., Ukmergės r., Vidiškių sen., Gaidelių vs., pagrobė svetimą, G. R. priklausantį, didelės vertės turtą, t. y. nuo UAB „G.“ panaudos sutarties pagrindu naudojamo traktoriaus medvežio LOGSET 6F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurinko hidraulinį skirstytuvą su valdymu, kurio vertė – 8 444,07 Eur, kuro užpompavimo siurblį, kurio vertė – 783,09 Eur, bei iš neužrakintos traktoriaus kabinos pagrobė ekraną kompiuterį „Parker Iqan MDM“, kurio vertė – 2 400 Eur, ir dvi valdymo svirtis, kurių kiekvienos vertė – 2 049,16 Eur, o bendra vertė – 4 098,32 Eur, tuo padarydamas UAB „G.“ bendrą 15 725,48 Eur žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. S. gynėjas advokatas V. Giriūnas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-615-270/2021 dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo ir M. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, taip pat, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jos vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi.
3. Skunde pažymima, kad M. S. iš esmės neginčija savo kaltės bei jo padarytos nusikalstamos veikos fakto, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytų jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių, tačiau nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Apeliantas nurodo, kad pagrindinis kriterijus dėl BK 178 straipsnio 3 dalies inkriminavimo yra pagrobto turto vertė, kuri turi būti didesnė nei 250 MGL, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nenurodo, kuo tai grindžia, kokiais buhalteriniais dokumentais remiasi pagrįsdamas nusikalstama veika padarytos žalos dydį – 15 725,48 Eur, todėl galima laikyti, kad nuosprendyje išvardinti įrodymai: liudytojų parodymai, daiktų apžiūros, parodymo atpažinti protokolai, internetinės aplinkos duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas, kuriais teismas remiasi motyvuodamas M. S. kaltę, yra netirti, jais remtis negalima. Pasak gynėjo, nors byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, prie aukščiau paminėtos ir nuosprendyje išvardintos įrodymų visumos teismas privalėjo išvardinti (ištirti) ir žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau apsiribojo tik BK 190 straipsnio pacitavimu dėl vertės ir išsamiai neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Be to, klydo nustatydamas 250 MGL dydį, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL buvo lygus 12 500 Eur, o ne 15 725,48 Eur, kaip nurodyta nuosprendžio 6 puslapio 7 pastraipoje. Apeliantas taip pat nurodo, kad abejones, ar nusikalstama veika padaryta žala iš tikrųjų yra 15 725,48 Eur, kelia ir tas aspektas, kad nuo nusikalstamos veikos yra nukentėjęs juridinis asmuo, kuris turi savo buhalteriją, jį teisme atstovauja net du asmenys, vienas iš jų – advokatas, tačiau per visą ikiteisminio tyrimo laiką, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu jis nesugebėjo paruošti tikslaus ieškinio, nustatyti tikslaus jo dydžio. Gynėjas, remdamasis teismų praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, teigia, kad byloje esant abejonių ar nepakankamai įrodymų ir nesant galimybių jų pašalinti M. S. negalėjo būti inkriminuota ir jis negalėjo būti teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas.
4. Apeliantas skundu sutinka su teismo nuomone, kad bausmės ir jos paskirties tikslai gali būti pasiekti skiriant M. S. laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją skiriant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir taikant BK 75 straipsnio 2 dalį, tai yra bausmės vykdymą atidedant. Apelianto manymu, teismas turėtų įvertinti tai, kad nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. kovo 19 d. M. S. pats geranoriškai, sava valia UAB „G.“ jau pervedė 210 Eur žalai atlyginti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. S. gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Ž. Rutkauskas bei prokurorė prašė gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. S. gynėjo advokato V. Giriūno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Iš pateikto gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. S. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei kaltės pagrobus kaltinime nurodytą svetimą turtą neginčija, nesutinka tik su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (nesutinka pagrobęs didelės vertės svetimą turtą) ir tuo pačiu su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, byloje surinktus bei pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu (papildomai kaip liudytojas apklaustas civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas G. R.) gautus duomenis, konstatuoja, kad kvalifikuodamas pripažintomis įrodytas nuteistojo M. S. nusikalstamos veikos aplinkybes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – M. S. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad M. S. pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Dėl paminėtų aplinkybių ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis bei bausmės skyrimo dalis, keistinos (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl pagrobto turto vertės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pagrobto turto – traktoriaus medvežio LOGSET 6F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalių – hidraulinio skirstytuvo su valdymu, kuro užpompavimo siurblio, ekrano kompiuterio „Parker Iqan MDM“ ir dviejų valdymo svirčių, vertės. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nors byloje ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrobtų daiktų didelę vertę nustatė nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir tai nulėmė neteisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Gynėjo nuomone, byloje nebuvo surinkta patikimų duomenų, kaip antai, buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių pagrobtų daiktų vertę, ir visos dėl to kylančios abejonės turi būti vertinamos nuteistojo M. S. naudai. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutinka.
9. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, BK 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytas objektyvusis požymis – pagrobto turto didelė vertė, nustatomas atsižvelgiant į MGL dydį veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2011, 2K-1-697/2019). Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnio 2 dalimi: „Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2020 m. balandžio 17 d., bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 50 Eur (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.). Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu didelės vertės turtu BK 178 straipsnio 3 dalies prasme buvo laikomas turtas, kai jo vertė viršijo 12 500 Eur (50 Eur × 250 MGL = 12 500 Eur), o ne, kaip nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, – 15 725,48 Eur.
10. Kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto atitikmens vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-147-511/2016).
11. Darant išvadą dėl didelės vertės turto požymio atitikties ar neatitikties BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto didelės vertės turto požymiui, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios didelę turto vertę. Didelė turto vertė turi būti nustatyta ir įrodyta maksimaliai abejonių nekeliančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistojo M. S. pagrobtas turtas – traktoriaus medvežio LOGSET 6F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalys, laikytinas didelės vertės turtu.
12. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nustatant nuteistojo M. S. pagrobtų daiktų didelę vertę bei atitinkamai kvalifikuojant jo veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, buvo apsiribota civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovo G. R., apklausto liudytoju, parodymais ir pateikta informacija dėl medvežio LOGSET 6F detalių vertės bei UAB „Biržų Žemtiekimas“ pateikta 2020 m. balandžio 20 d. preliminaria remonto sąmata. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didelę pagrobtų daiktų vertę, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tačiau nenurodė kokiais ir plačiau vagystę kvalifikuojančio požymio – didelės turto vertės, nevertino.
13. Iš medvežio LOGSET 6F registracijos liudijimo (t. 1, b. l. 25) matyti, kad šis medvežis yra pagamintas 2007 m., tai yra nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne naujas, o beveik 13 metų senumo. Minėtame liudijime taip pat nurodyta, jog medvežį LOGSET 6F 2007 m. nusipirko G. R.. Šias aplinkybes apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose patvirtino ir pats UAB „G.“ direktorius G. R., nurodydamas, jog naują medvežį įsigijo 2007 m. už 850 000 Lt. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu G. R. dėl pagrobtų medvežio dalių nurodė, kad hidraulinio skirstytuvo su valdymu vertės, nurodant nusidėvėjimą, jis nurodyti negali, nes tokio traktoriaus medvežio LOGSET 6F modelio padėvėtos detalės nėra parduodamos, ar šis paskirstytojas buvo keistas nuo medvežio įsigijimo, šiuo metu tiksliai atsakyti negali, bet 2009–2010 m. traktoriuje buvo pakeista apie 60 proc. detalių, tačiau, ar buvo keista šita detalė, tiksliai pasakyti negali. Dingęs kuro užpompavimo siurblys traktoriuje buvo nuo jo eksploatavimo, tai yra nuo 2007 m., keistas nebuvo, jo vertė, įskaitant nusidėvėjimą, yra 400 Eur. Monitorius ekranas „Parker Iqan MDM“ buvo pirktas 2020 m. vasario 21 d., kainavo 2 400 Eur, todėl jo kaina, įskaitant nusidėvėjimą, lieka tokia pat. Kita vertus, G. R. tos pačios apklausos metu nurodė ir tai, kad minėtą kompiuteriuką pirko iš Latvijos, prieš mėnesį už 2 300 Eur, tokia pat informacija buvo nurodyta ir „(duomenys neskelbtini)“ skelbime. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad iš traktoriaus kabinos dingo ir dvi valdymo svirtys („džoistikai“), ar jos buvo keistos, šiuo metu neatsimena, bet, atrodo, buvo originalios, pirktos kartu su traktoriumi, jos padėvėtos nėra parduodamos, nes pritaikytos būtent šiam modeliui (t. 1, b. l. 76–78, 79, 80). Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių buhalterinių dokumentų – detalių įsigijimo dokumentų, dokumentų, įrodančių turto nusidėvėjimą (jeigu toks buvo) ir pan. nei G. R., nei civilinis ieškovas UAB „G.“ ikiteisminio tyrimo metu nepateikė. Kartu su civiliniu ieškiniu UAB „G.“ pateikė tik UAB „Biržų Žemtiekimas“ sudarytą 2020 m. balandžio 20 d. preliminarią remonto sąmatą, kurioje nurodytos tik naujų detalių (paskirstytojo, valdymo svirties, ekrano, kuro užpompavimo siurblio) vertės, o tai šiuo atveju yra aktualu sprendžiant tik civilinio ieškinio (jo dydžio) klausimą, bet ne nustatant realią pavogtų dalių vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Siekiant surinkti papildomus įrodymus dėl pagrobtų medvežio dalių vertės, ikiteisminio tyrimo metu UAB „G.“ raštu buvo paprašyta pateikti informaciją, kokia yra pagrobtų traktoriaus dalių (ne naujų, o naudotų, pagrobtų nuo traktoriaus) vertė 2020 m. balandžio 16 dienai, įskaitant jų nusidėvėjimą (t. 1, b. l. 36). Atsakydamas į raštą 2020 m. gruodžio 3 d. raštu (t. 1, b. l. 37) UAB „G.“ direktorius G. R. informavo, jog nurodyti traktoriaus LOGSET 6F dalių vertės, atskaičius jų nusidėvėjimą, 2020 m. balandžio 16 dienai, negali. Šiame rašte pažymėta, kad pardavime senų detalių nėra, o parduodamos tik naujos, kurių kainos nurodytos UAB „Biržų Žemtiekimas“ komerciniame pasiūlyme. Iš nurodytų detalių 2020 m. buvo įgytas ekranas kompiuteris „Parker Iqan MDM“, jo kaina 2 400 Eur, kitos detalės nuo 2010 m. nebuvo keistos. Daugiau jokių duomenų dėl pagrobtų detalių vertės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta. Taigi, kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių visų pagrobtų medvežio detalių vertę nusikalstamos veikos padarymo dieną, o nurodant pagrobtų detalių vertę M. S. pareikštame kaltinime iš esmės remiamasi naujų detalių verte, nors, kaip matyti tiek iš UAB „G.“ rašto, tiek ir iš G. R. parodymų, visos pagrobtos medvežio dalys, išskyrus ekraną kompiuterį „Parker Iqan MDM“, nebuvo keistos nuo medvežio įsigijimo 2007 m. arba nuo 2010 m., kuomet buvo pakeista dalis detalių.
14. Nagrinėjant M. S. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme jokių naujų duomenų apie medvežio dalių vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, negu buvo surinkta ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo gauta ar nustatyta. Kaip matyti, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. S. didelės pagrobto turto vertės neginčijo, todėl, kaip jau minėta, nustatydamas didelę pagrobtų medvežio dalių vertę ir kvalifikuodamas M. S. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį apylinkės teismas sutiko su ikiteisminio tyrimo metu nustatyta daiktų verte ir iš esmės netyrė bei nevertino byloje esančių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių didelę pagrobto turto vertę, tai yra nesiėmė jokių priemonių nustatyti tikrąją pagrobtų daiktų vertę. Siekiant pašalinti iškilusias abejones dėl pagrobtų medvežio dalių vertės, jų nusidėvėjimo, apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklaustas civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas G. R., kuris patvirtino, kad pagrobtų dalių vertė buvo nustatyta, remiantis UAB „Biržų Žemtiekimas“ pateiktu komerciniu pasiūlymu, kadangi naudotų detalių, 2007 m., net ir šiai dienai ieškant internete, nėra. G. R. parodė, kad kompiuteriukas buvo naujas, pirktas Rygoje, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi, nes pirko už grynuosius pinigus, jis galėjo būti pagamintas 2006 m., bet jis buvo kaip naujas – mažai dėvėtas, neseniai įdėtas, gerai veikė, už jį sumokėjo 2 400 Eur, tai yra daugiau nei už naują, nes buvo sunku perkelti programą, vairalazdes keitė prieš du ar tris metus, jas įsigijo naujas, pirko Rygoje pas tą patį asmenį, bet jų vertės neatsimena, tikriausiai mokėjo, kaip už naujas, tačiau pirko pigiau nei nurodyta UAB „Biržų Žemtiekimas“ pasiūlyme, bet jokių dokumentų neturi, hidraulika buvo originali, tai yra 2007 m., buvo patikrinta, pilnai veikianti, buvo naudojama pastoviai, intensyviai. Be to, liudytojas pažymėjo, kad transporto priemonė (medvežis LOGSET 6F) kiekvienais metais kažkiek nusidėvi, bet, kiek procentų yra nusidėvėję, pasakyti negali, reikėtų klausti buhalterės, tačiau jie kiekvienais metais vertina technikos nusidėvėjimą. Taigi, apklausus G. R. ir šiam nurodžius, jog dalis medvežio detalių nebuvo keistos nuo pat jo įsigijimo 2007 m., taip pat nenurodžius, išskyrus ekraną kompiuterį, už kiek buvo įsigytos pakeistos dalys, bei nepateikus jokių jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir patvirtinus, jog pagrobtų detalių vertė vagystės dienai buvo nustatyta, remiantis UAB „Biržų Žemtiekimas“ pateiktu komerciniu pasiūlymu, kuriame yra nurodytos naujų, nepadėvėtų detalių kainos, kilusių abejonių dėl detalių vertės vagystės metu pašalinti nepavyko.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dalis pavogtų traktoriaus medvežio dalių (hidraulinis skirstytuvas su valdymu, kuro užpompavimo siurblys) nebuvo keistos nuo pat medvežio įsigijimo 2007 m., tai yra buvo nenaujos, naudojamos beveik 13 metų, o tai reiškia, kad vagystės dieną buvo gerokai nusidėvėjusios. G. R. parodymai dėl valdymo svirčių keitimo ir ekrano kompiuterio „Parker Iqan MDM“ įsigijimo yra prieštaringi (apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad neatsimena, ar valdymo svirtys buvo keistos, bet jam atrodo, kad buvo originalios, pirktos kartu su traktoriumi, apklaustas apeliacinės instancijos teisme teigė, jog jos buvo keistos prieš 2-3 m. iki vagystės, jas naujas pirko Rygoje, bet jų kainos neatsimena, tikriausiai mokėjo, kaip už naujas, bet jokių dokumentų neturi; dėl monitoriaus ekrano „Parker Iqan MDM“ apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodė, kad monitorius ekranas „Parker Iqan MDM“ buvo pirktas 2020 m. vasario 21 d. ir kainavo 2 400 Eur, vėliau, kad pirko Latvijoje už 2 300 Eur, o apklaustas apeliacinės instancijos teisme teigė, kad kompiuterį pirko Rygoje už 2 400 Eur, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi, kad kompiuteris galėjo būti pagamintas 2006 m., bet jis buvo kaip naujas). G. R. taip pat nepateikė jokių šių valdymo svirčių ir monitoriaus ekrano „Parker Iqan MDM“ įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu G. R. pripažino, jog medvežis LOGSET 6F, taip pat ir jo dalys, kiekvienais metais kažkiek nusidėvi ir jie kiekvienais metais vertina technikos nusidėvėjimą, tačiau nei G. R., nei UAB „G.“ viso proceso metu negalėjo tiksliai nurodyti, kiek pagrobtos medvežio dalys buvo nusidėvėjusios vagystės dieną, tai yra nepateikė jokių duomenų apie traktoriaus LOGSET 6F dalių (hidraulinio paskirstytojo, kuro pumpavimo siurblio, ekrano monitoriaus ir dviejų valdymo svirčių) vertę, įskaitant jų nusidėvėjimą, vagystės metu. UAB „Biržų Žemtiekimas“ pateikta preliminari remonto sąmata, kuria vadovautasi nustatant pagrobto turto vertę, apskaičiuota, remiantis naujų dalių kaina, o ne atsižvelgus į realią pagrobtų dalių būklę nusikalstamos veikos padarymo dienai. Visų šių nustatytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo pripažinti byloje įrodytomis faktinių aplinkybių, kad nuteistojo M. S. pagrobtų kaltinime nurodytų traktoriaus medvežio LOGSET 6F dalių vertė viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrobto turto didelės vertės, tai yra 250 MGL (12 500 Eur) dydžio, sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, kai kurių pavogtų medvežio dalių ilgą naudojimo laiką (iki nusikalstamos veikos padarymo dienos daugiau nei 12 m.), tai yra nusidėvėjimo faktą, kuris nustatant pagrobtų daiktų vertę veikos padarymo dienai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo įvertintas, vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, taip pat in dubio pro reo principu, pagal kurį visos baudžiamojo proceso metu nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių, turėtų būti vertinami nusikalstamos veikos padarymų įtariamo ar kaltinamo asmens naudai, sprendžia, kad pagrobtų medvežio dalių vertė veikos padarymo momentu buvo lygi pusei kaltinime nurodytos pagrobtų daiktų vertės, tai yra 7 862,74 Eur (15 725,48 Eur / 2 = 7 862,74 Eur).
16. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vertinant kompleksiškai BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio nuostatas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL. M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu, kaip jau buvo minėta, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris atitinka 1 MGL, buvo 50 Eur, todėl baudžiamoji atsakomybė už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą vagystę kilo pagrobus svetimą turtą, kurio vertė didesnė nei 250 Eur, bet mažesnė nei 12 500 Eur. Taigi, nustačiusi, kad M. S. pagrobtų daiktų vertė yra lygi 7 862,74 Eur, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje nuteistojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl M. S. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį.
17. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašė M. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Šią savo poziciją gynėjas palaikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, o nustačius bent vieną iš nurodytų alternatyvių vagystę kvalifikuojančių požymių, kurie veiką daro pavojingesnę. Nors apeliantas nurodo, kad M. S. veiką prašo perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų nepateikia. Priešingai, tiek iš apeliacinio skundo turinio, tiek ir iš apelianto išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijama būtent pagrobto turto vertė, siekiant, jog būtų pripažinta, kad M. S. pagrobė mažesnės nei 250 MGL vertės turtą, o ne stengiamasi įrodyti kurį nors iš BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų vagystę kvalifikuojančių požymių, tai yra, kad M. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, arba jį pagrobė įsibrovęs į patalpą, saugyklą ir pan., arba įvykdė kišenvagystę, arba pagrobė automobilį, arba strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų M. S. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, toks apelianto prašymas laikytinas nepagrįstu ir vertintinas kaip pareikštas per klaidą, tinkamai neįsigilinus į BK 178 straipsnio nuostatas.
Dėl bausmės skyrimo
18. Nuteistojo M. S. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį spręstinas ir naujos bausmės už šią veiką paskyrimo klausimas. Skirdamas nuteistajam M. S. bausmę apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
19. Spręsdama M. S. skirtinos bausmės klausimą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) nuosavybei, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos, tai yra iš savanaudiškų paskatų, pagrobto svetimo turto vertė žymiai viršija 5 MGL dydžio sumą, dalis pavogtų daiktų nukentėjusiai įmonei buvo grąžinta. M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (jos faktinių aplinkybių, savo kaltės iš esmės neginčijo ir apeliaciniu skundu) ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas, ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į M. S. asmenybę – praeityje du kartus teistas, taip pat už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nevedęs, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą. Taip pat įvertintina ir į tai, kad nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. kovo 19 d. M. S. pats geranoriškai yra pervedęs UAB „G.“ 210 Eur už padarytą turtinę žalą, nors civilinio ieškinio ir jo dydžio klausimas dar nėra išspręstas. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas teistas, kas rodo, jog jis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės (bauda ir laisvės apribojimas) nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus M. S. griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – terminuotą laisvės atėmimą. Spręsdama dėl bausmės dydžio, vadovaudamasi BK 61 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad M. S. teisiamas trečią kartą, dirba, pradėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kitas reikšmingas aplinkybes, ir mano, kad M. S. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmė.
20. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. S. savo kaltę visiškai pripažino, veikos padarymo aplinkybės buvo aiškios, todėl, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Dėl to, skiriant M. S. bausmę, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniu skundu gynėjas neginčijo faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei M. S. kaltės pagrobus kaltinime nurodytą svetimą turtą, dalinis įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas tik siekiant pašalinti abejones dėl pagrobto turto vertės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant M. S. naują bausmę taip pat turi būti taikomos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, tai yra paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
21. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant M. S. BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos yra numatytos ir šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 2 dalyje. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
22. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju M. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, padaryta žala yra pakankamai didelė. M. S. praeityje teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, tačiau jam niekada nebuvo paskirta reali laisvės atėmimo, taip pat ir trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo M. S. visiškai pripažįsta, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, atsakomybės išvengti nesistengė, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų – savanoriškai pradėjo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. S. ne tik atitinka formaliąsias BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, bet ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai M. S. gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, tai yra, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant pareigas.
Dėl civilinio ieškinio
24. Nors apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl civilinio ieškovo UAB „G.“ šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, nepagrįstai paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą.
25. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje byloje civilinis ieškovas UAB „G.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu teismo prašė esant išimtiniam atvejui, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį pripažinti civiliniam ieškovui UAB „G.“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo galima nustatyti tikslaus ieškinio dydžio ir tai taip pat būtų užtęsę bylos nagrinėjimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas tokį civilinio ieškovo prašymą tenkino ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pripažino UAB „G.“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau nurodė, jog tuo pačiu ir palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, nors BPK 115 straipsnio 2 dalyje toks civilinio ieškinio išsprendimo būdas nenumatytas. Pažymėtina, kad teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu priima išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, patikslinant apylinkės teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo M. S. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendį.
M. S. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti M. S. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigoti M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pripažinti civiliniam ieškovui UAB „G.“ teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.