Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4273-484/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-03
Bylos Nr.: eI2-4273-484/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06284-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: „Swedbank P&C Insurance“ AS
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: A. L.

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-4273-484/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06284-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 3 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. L.) dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė, atsakovas) pareiškėjo naudai 3 406,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog 2022 m. sausio 14 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme augęs medis (klevas) lūžo ir apgadino automobilius, taip pat ir automobilį V. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Automobilis savanoriškuoju turto draudimu buvo apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą. Draudėjas pateikė pareiškėjui pranešimą apie turto draudimo įvykį, todėl pareiškėjo atstovas apžiūrėjo Automobilį ir padarė jo nuotraukas. Automobilis buvo pristatytas į reikiamą kompetenciją turinčias remonto dirbtuves UAB „Auto bodyshop“ nustatyti jo apgadinimų mastą. UAB „Auto bodyshop“ pateikė sąmatą, kurioje nurodė, kad Automobilio remonto kaina yra 5 012,47 Eur. Pareiškėjas nustatė, jog Automobilio rinkos vertė įvykio dieną buvo 7 600 Eur, todėl remontas buvo pripažintas ekonomiškai netikslingu. Dėl šios priežasties, siekiant nustatyti Automobilio liekanų rinkos vertę, pareiškėjas nutarė organizuoti viešą jų pardavimo aukcioną. Aukciono laimėtoju pripažintas asmuo, už Automobilio liekanas pasiūlęs 3 839 Eur. Tokiu būdu buvo nustatyta Automobilių liekanų rinkos vertė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, naudos gavėjui pagal draudimo sutartį buvo sumokėta 3 406,90 Eur dydžio draudimo išmoka. Draudimo išmoka apskaičiuota iš Automobilio rinkos vertės įvykio dieną (7 600 Eur) atėmus besąlyginės išskaitos sumą (100 Eur), Automobilio liekanų vertę (3 839 Eur) ir nesumokėtų draudimo įmokų sumą (254,10 Eur).

Pareiškėjas teigia, kad aiškindamasis įvykio aplinkybes, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybės administracija). Savivaldybės administracija 2023 m. liepos mėn. raštu Nr. A51- /21(3.3.2.26E-MTA) atsakė, jog apie įvykį jai yra žinoma bei nurodė, jog: „<...> Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad lūžęs klevas augo valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrame kieme, sklypas šiems namams nėra suformuotas. Apžiūros metu 2022 m. vasario 4 d. nustatyta (apžiūrėjus medžio likusią dalį), kad medžio būklė nebuvo gera, kadangi jo kamienas buvo gana smarkiai pažeistas puvinio.“ Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHT), prašydamas pateikti informaciją apie įvykio metu buvusias meteorologines sąlygas. LHT 2023 m. liepos 27 d. raštu Nr. (5.58-10 Mr)-B8-2014 atsakė, jog 2022 m. sausio 14 d. Vilnius meteorologijos stoties duomenimis didžiausias vėjo greitis buvo 22,7 m/s. Taigi buvo nustatyta, kad didžiausias fiksuotas vėjo greitis atitinka 9 balus pagal Boforto skalę. Įvertinęs visas aplinkybes, pareiškėjas raštu kreipėsi į atsakovą, informuodamas apie padarytą žalą, išmokėtą draudimo išmoką ir prašydamas atlyginti padarytą žalą. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsnių nuostatomis. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1–45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Priežiūros taisyklės) nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėjęs, jog savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-433-629/2019 38 punktą ir jame nurodytą praktiką). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-612/2014).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju žalą padaręs medis augo valstybinėje žemėje, todėl atsakovas yra atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, jų būklės stebėseną, valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūros organizavimą. Vykdydamas šias funkcijas, atsakovas privalėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nurodo, kad pačios Savivaldybės administracijos 2023 m. liepos mėn. raštas Nr. A51- /21(3.3.2.6E-MTA) įrodo, jog nulūžusio medžio kamienas buvo gana smarkiai paveiktas puvinio. Atitinkamai šio medžio būklė buvo netinkama ir ji kėlė grėsmę žmonių ir jų turto saugumui.

Tvirtina, kad, vengdamas atsakomybės už padarytą žalą, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė informacijos apie įvykio metu buvusias meteorologines sąlygas. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes LHT 2023 m. liepos 27 d. raštas Nr. (5.58-10 Mr)-B8-2014 buvo išsiųstas ir atsakovui.

Pasak pareiškėjo, teismui pateikti duomenys įrodo, jog žalą padaręs medis buvo stipriai paveiktas puvinio, todėl negalima konstatuoti, jog vien stiprus vėjas nulėmė medžio lūžimą. Pažymi, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien 9 balų pagal Boforto skalę stiprumo vėjo fiksavimas nėra pakankamas tam, kad konstatuoti nebuvus atsakovo kaltės (žr. pvz., 2016 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3065- 575/2016). Spręsdamas ginčą teismas, be kita ko, turėtų atsižvelgti į sąlygas, kuriomis augo medis, bei paties medžio būklę.

Pareiškėjas nurodo, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog medis augo vidiniame namo kieme, t. y. teritorijoje, kuri bent iš dalies yra užstota nuo vėjo. Dar daugiau, esant 9 balų pagal Boforto skalę stiprumo vėjui yra plėšiamos čerpės nuo stogų, tačiau pagal įvykio vietos nuotraukas matyti, jog aplinkinių pastatų stogai yra sveiki. Nematyti ir daugiau aplink nuvirtusių medžių. Todėl pareiškėjas daro išvadą, jog ginčo vietoje vėjas buvo silpnesnis nei 9 balai pagal Boforto skalę ir tokio stiprumo vėjas negalėjo išversti ar sulaužyti sveiko medžio. Vadinasi, medis lūžo ne dėl stipraus vėjo, o dėl netinkamos jo būklės (netinkamos priežiūros). Išdėstyti argumentai, anot pareiškėjo, patvirtina, kad atsakovas privalo atlyginti nuvirtusio medžio padarytą žalą. Kadangi nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai šią žalą atlygino pareiškėjas, jam perėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka.

Reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškėjas grindžia CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Skunde nurodo, kad atsakovas gera valia neįvykdė prievolės atlyginti padarytą žalą, todėl iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Visų pirma akcentuoja, kad sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neužtikrinus tinkamos želdinių priežiūros (laiku nepašalinus netinkamos fiziologinės būklės medžio), neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlyga subrogacijos tvarka išmokėjus draudimo išmoką draudėjui nėra preziumuojama ir (ar) pripažįstama ipso facto (savaime). Priešingai, ši sąlyga yra įrodinėjimo dalykas teisminio proceso metu, kurios įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-664-525/2023).

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju neįrodytas civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimas, taigi nėra pagrindo tenkinti reikalavimą atlyginti žalą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus Savivaldybės veiksmus ar neveikimą, pareiškėjas neįrodė Savivaldybės neteisėtų veiksmų.

Nurodo, jog vien iš pareiškėjo pateiktų įvykio nuotraukų negalima konstatuoti fakto, jog Savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galimai sukeltų pavojų eismo dalyviams bei žmonėms. Nors medžio būklė nebuvo gera, tačiau iš į bylą pateiktų lūžusio medžio fotonuotraukų negalima nustatyti, kad medis lūžio vietoje buvo nesveikas. Priešingai, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad medžio lūžio vieta nepažeista puvinio, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad medis buvo avarinės, kritinės būklės ir kėlė pavojų gyventojams, byloje nėra pateikta.

Akcentuoja, kad Savivaldybės duomenimis iki skunde nurodomo įvykio (t. y. 2022 m. sausio 14 d.) niekas nesikreipė į Savivaldybę dėl minėto galimai avarinio medžio šalinimo, todėl leidimas medžio tvarkymui išduotas nebuvo. Teigia, kad Savivaldybė, gavusi pranešimus, į juos reaguoja tinkamai: 2022 m. sausio 17 d. gavę (duomenys neskelbtini) gyventojo prašymą, 2022 m. vasario 7 d. atsakovė išdavė leidimą Nr. A320-13/22(2.3.1.46E-MTA) šalinti kieme buvusį kitą blogos būklės klevą ir medis yra pašalintas. Taigi, mano, kad atsakovas laikosi pareigos vykdyti želdynų ir želdinių priežiūrą Vilniaus mieste.

Šalies argumentai

Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju toks lūžis galėjo atsirasti ne dėl medžio pažeidimų, o dėl hidrometeorologinių sąlygų. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog iš LHT gavo informaciją, kad 2022 m. sausio 14 d. Vilniuje didžiausias vėjo greitis buvo 22,7 m/s, kas reiškia, kad vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologijos reiškinio rodiklį. Taigi, pučiant tokio stiprumo vėjui neabejotinai gali atsirasti žalingų pasekmių, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, negalima daryti išvados, jog stiprus vėjas neįtakojo žalos atsiradimo ir žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų / neveikimo.

Atsakovas tvirtina, kad savo pareigą, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Duomenys apie medžių inventorizaciją, pateikti GIS duomenų bazėje, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje patvirtina, kad bylai aktualioje Vilniaus miesto dalyje, t. y. (duomenys neskelbtini), medžių inventorizacija atlikta 2017 metų vasarą, kuomet buvo patikrinti ir sužymėti visi šioje miesto dalyje augantys medžiai, t. y. laikantis Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Tai, kad medžiai yra prižiūrimi, anot atsakovo, patvirtina ir faktas, kad, Savivaldybė gavusi gyventojų pranešimą 2022 m. sausio 17 d. apie galimai reikalingus medžio tvarkymo darbus kieme, šalia pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, ji nustatė poreikį šalinti medį bei minėtus medžio priežiūros darbus atliko.

Pažymi, kad Savivaldybė, net ir turėdama pareigą tvarkyti ir prižiūrėti jos teritorijoje augančius medžius, ir net įstatymais numatytas pareigas, kaip kad šiuo atveju, negali užtikrinti, kad inventorizuoti medžiai nenulūš. Teigia, kad Savivaldybė neturi teisės (tuo labiau – įstatyminės pareigos) medžių šalinti „prevenciškai“ – tokiu atveju gatvėse, namų kiemuose ir aikštelėse, siekiant išvengti galimų pretenzijų, apskritai neturėtų būti jokių didesnių želdynų. Pabrėžia, kad Savivaldybės tikslas yra želdynų (ypač medžių) išsaugojimas, o ne jų šalinimas. Teigia, kad Savivaldybė prioritetine tvarka inventorizuoja želdynus, inventorizacijos metu vertina želdinių fiziologinę būklę, nustato būtinybę atitinkamus želdinius šalinti arba genėti, esant nustatytai būtinybei imasi atitinkamų darbų arba išduoda leidimus rangovams.

Atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina buvus neteisėtus Savivaldybės veiksmus / neveikimą. Taigi, šiuo atveju neegzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, todėl Savivaldybei nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą pareiškėjui.

Savivaldybės manymu, šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas žalos dydis, t. y. nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki minėto įvykio Automobilis buvo pilnai techniškai tvarkingas. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog Automobilio rinkos vertė įvykio dieną sudarė 7 600 Eur, byloje nepateikti duomenys apie tai, kaip nustatyta transporto priemonės vertė. Pažymi, kad tikrosios Automobilio rinkos vertės įvykio metu nustatymas nagrinėjamu atveju turi reikšmingos įtakos vertinant turtinės žalos, nuostolių dydį.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad su skundu pateiktame 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kasko draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog draudimo suma – 5 525 Eur. Visiško praradimo atveju prie draudimo sumos pridedama suma, kuri būtų reikalinga transporto priemonėje draudžiamojo įvykio metu buvusios sumontuotos papildomos įrangos pakartotiniam įsigijimui. Atsakovas mano, kad Automobilio vertė eismo įvykio metu galėjo sudaryti ne daugiau kaip 5 525 Eur, dėl ko ir skundu prašomos priteisti turtinės žalos dydis turėtų būti mažesnis.

Taip pat atsakovas pažymi, jog tiek esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei teismas savo iniciatyva (ex officio) gali sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1697-265/2010), todėl prašo teismo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti pareiškėjo reikalaujamą žalos dydį dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Nurodo, kad 2022 m. sausio 14 d. Lietuvoje kilo smarki audra, kuri reiškėsi ir Vilniaus mieste. Apie 2022 m. sausio 14 d. kilsiančią itin smarkią audrą bei kilusios audros padarinius buvo plačiai skelbiama įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis. Vilnių talžė ne tik vėjas, gadinęs žmonių turtą, tačiau ir griaustinis, žaibai. Vėjo gūsiai Vilniuje pasiekė tokį stiprumą, priešingai nei teigia pareiškėjas, kad vėjas plėšė pastatų stogus. Kaip skelbta žiniasklaidoje, Vilniaus arkivyskupijos kurija pranešė, jog stiprus vėjas padarė žalos ir Vilniaus arkikatedros stogui. Vėtra atplėšė dalį Arkikatedros stogo, taip pat uraganinis vėjas išvartė Vilniaus Valakampių mišką, lūžę medžiai užblokavo kelius, nuplėšti elektros laidai. Jau nuo ryto 2022 m. sausio 14 d. siaučiant ypatingai stipriam vėjui, žmonės buvo raginami saugoti savo automobilius bei kitą turtą, nepalikti jų po medžiais dėl galimos grėsmės jų turtui.

Pažymi, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog vien apie 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1344-968/2017), o kai kurie teismai atleidžia nuo civilinės atsakomybės arba priteisiamos žalos dydis mažinamas dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi ne CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-657/2016).

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad šioje situacijoje, kadangi vėjo gūsiai Vilniuje siekė net 22,7 m/s, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma, arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Teigia, kad įvykio dieną medis nulūžo dėl stichinės nelaimės padarinių, itin stipraus vėjo su krituliais, Savivaldybė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė jos atžvilgiu netaikytina.

Atsakovas taip pat remiasi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertinta, ar pats Automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Automobilio valdytojas priėmė sprendimą (taip prisiimdamas ir visą riziką) įvykio dieną, pučiant itin stipriam vėjui ir esant audrai, apie kurią žiniasklaidos priemonėmis visuomenė gausiai informuota nuo pat ryto, pastatyti transporto priemonę vietoje po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek transporto priemonės saugumui. Tokie Automobilio valdytojo veiksmai patvirtina paties jo kaltę, kuri didele dalimi kilusi būtent iš jo paties neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jei transporto priemonės valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, todėl tokie transporto priemonės valdytojo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba atmesti šį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. sausio 14 d. jau nuo maždaug ryto (maždaug 8 val.) internetiniuose žinių portaluose visos Lietuvos gyventojai buvo informuojami apie tai, jog artėja audra, pūs stiprus vėjas, gyventojai buvo raginami saugoti savo turtą, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais duomenimis, vėjo gūsiai Vilniuje siekė 22,7 m/s, atsakovo įsitikinimu, Automobilio valdytojas turėjo įvertinti ir suprasti galimai kilsiančios žalos turtui grėsmę, jeigu automobilis bus paliktas po medžiais. Taigi, Automobilio savininkas ir valdytojas, vadovaujantis bendraisiais protingumo kriterijais turėjo pareigą reaguoti ir atsižvelgti į galimas pasekmes statant automobilį po medžiu ir / arba automobilio nepatraukiant iš po medžio. Tačiau transporto priemonės valdytojas prisiėmė riziką ir automobilį pastatė tiesiog po medžiais ir / arba stiprėjant vėjo gūsiams nepatraukė automobilio į saugią vietą. Tokie Automobilio valdytojo veiksmai patvirtina jo paties kaltę, kad patirta žala didele dalimi kilusi būtent dėl Automobilio valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų. Atsakovo įsitikinimu, žala nebūtų atsiradusi, jei Automobilio valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Pažymi, kad būtent rizikos prisiėmimas taip pat gali būti pagrindu, jei ne atleisti kitą pusę nuo civilinės atsakomybės, tai sumažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė atlygindamas draudėjo turėtus turtinius nuostolius, kai 2022 m. sausio 14 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme automobilį V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino nulūžęs medis, atlyginimo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas (draudimo bendrovė) laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. su draudėju A. L. sudarė kasko draudimo sutartį (kasko draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. 10-S-2172(1.46E-10) „Dėl apgadinto automobilio V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilnius“ informavo pareiškėją, kad: „2022 m. sausio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, ROIK 0122000029757, kad 2022 m. sausio 14 d. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ant stovinčio automobilio V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukrito medis ir apgadino automobilį. Automobilio savininkas A. L. pareiškimo nepateikė, kadangi išvykęs. Padaryta žala nenustatyta. Pranešta dėl įvykio užregistravimo. Įvykio tyrimas baigtas nuotoliniu būdu“.

UAB „Auto Bodyshop“ pateikė draudimo bendrovei sąmatą, patvirtinančią Automobilio remonto išlaidas, kurios sudaro 5 012,47 Eur.

Pareiškėjas, nusprendęs, kad Automobilio remontas ekonomiškai netikslingas, siekdamas nustatyti Automobilio likutinę rinkos vertę, organizavo viešą jo pardavimo aukcioną. Aukciono laimėtoju pripažintas asmuo, už Automobilį pasiūlęs 3 839 Eur.

Draudimo bendrovė 2022 m. vasario 10 d. Pranešimu informavo naudos gavėją pagal draudimo sutartį A. L. apie priimtą sprendimą, kad, vadovaujantis Swedbank P&C Insurance Lietuvos filialas Kasko draudimo taisyklėmis, transporto priemonė V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikoma visiškai prarasta. Pranešime taip pat pateikiamas draudimo išmokos apskaičiavimas, nurodyta išmokos mažinimo priežastis: transporto priemonės likutinė vertė. Draudimo išmoka apskaičiuota iš Automobilio rinkos vertės įvykio dieną (7 600 Eur) atėmus besąlyginės išskaitos sumą (100 Eur), Automobilio likutinę vertę (3 839 Eur) ir nesumokėtų draudimo įmokų sumą (254,10 Eur)

Draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį 2022 m. vasario 11 d. išmokėjo 3 406,90 Eur draudimo išmoką naudos gavėjui A. L..

Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2023 m. liepos mėn. raštu Nr. A51- /21(3.3.2.26E-MTA) į pareiškėjo 2023 m. birželio 13 d. paklausimą dėl 2022 m. sausio 14 d. įvykio nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog lūžęs klevas augo valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrame kieme, sklypas šiems namams nėra suformuotas. Apžiūros metu 2022 m. vasario 4 d. nustatyta (apžiūrėjus medžio likusią dalį), kad medžio būklė nebuvo gera, kadangi jo kamienas buvo gan smarkiai pažeistas puvinio. Taip pat informavo, kad, 2022 m. sausio 17 d. gavę (duomenys neskelbtini) gyventojo prašymą, 2022 m. vasario 7 d. išdavė leidimą Nr. A320-13/22(2.3.1.46E-MTA) šalinti kieme likusį blogos būklės klevą. Medis pašalintas, darbus atliko rangovas UAB „Stebulė“. Skyrius nurodė ir tai, kad iki 2022 m. sausio 14 d. niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šio konkretaus, galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui išduotas nebuvo. Šiuo atveju nėra tiksliai aišku, dėl kokių priežasčių lūžo medis – ar tik dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas, ar galimai ir dėl kitų aplinkybių, pvz. stipraus vėjo, kuris būtent buvo fiksuojamas 2022 m. sausio 14 d. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra nustatytos aiškios priežastys, Skyrius nurodė, kad negali vienareikšmiškai prisiimti atsakomybės ir nesutinka kompensuoti automobilio remonto darbų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 27 d. Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10Mr)-B8-2014 nurodė pareiškėjui, jog 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis didžiausias vėjo greitis buvo 22,7 m/s.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 8 d. pateikė Savivaldybės administracijai prašymą (pretenziją) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio pagrindu atlyginti žalą, kurią jis patyrė išmokėdamas 3 661,00 Eur draudimo išmoką, atlygindamas draudėjui žalą, kurią jis patyrė 2022 m. sausio 14 d. ant automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, užvirtus medžiui, kuris augo valstybinėje žemėje.

Savivaldybės Miesto aplinkos skyrius 2023 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. A51-182153/23(3.3.2.26E-MAS) „Dėl žalos atlyginimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo.

Savivaldybei nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo, draudimo bendrovė kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius dėl žalos atlyginimo reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, taip pat želdinių priežiūrą reguliuojantys teisės aktai.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalis įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis).

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; LVAT 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines nuostatas, byloje turi būti vertinamas savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumas.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, be kita ko ir siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015).

Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintose Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse (toliau – ir Priežiūros taisyklės) nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (Priežiūros taisyklių 1 punktas). Priežiūros taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos ar jų dalis pašalinti (3 ir 44 p.) (LVAT 2011 m. birželio30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog nulūžęs medis ant automobilio nukrito 2022 m. sausio 14 d. ir kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.

Taigi teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augęs -ę) medis (-iai), nepriklausantis (-ys) privačiai teritorijai, Vilniuje, būtų inventorizuotas (-i), stebimas (-i) ir nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Vilniaus miesto želdinių inventorizavimo schemos (aktyvi nuoroda: https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas tema – Miesto tvarkymas, sluoksnis – medžių inventorizacija – medžių būklė iš arčiau) duomenys patvirtina, kad tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje: 1) oranžine spalva pažymėtas inventorizuotas medis – paprastasis klevas; medžio būklė – bloga; medžio pažeidimai – pažeista laja, kamienas, šaknys; rekomenduojamos tvarkymo priemonės – nupjovimas, inventorizacijos data – 2017 m. rugpjūčio 30 d.; 2) geltona spalva pažymėtas inventorizuotas paprastasis klevas; medžio būklė – patenkinama; medžio pažeidimai – pažeista laja; rekomenduojamos tvarkymo priemonės – genėjimas, inventorizacijos data – 2017 m. rugpjūčio 30 d. Jokių duomenų, kad po medžių inventorizacijos buvo atliktos savivaldybės specialistų rekomenduotos dėl prastos būklės medžių genėjimo ar nupjovimo priemonės, nepateikta.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl jo atžvilgiu atsakomybė negali būti taikoma.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 27 d. Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10Mr)-B8-2014 nurodė, jog 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis didžiausias vėjo greitis buvo 22,7 m/s.

Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Vėjas, kai jo greitis 20,8-24,4 m/s, yra stipri audra (stiprumas – 9 balai), tokiu atveju linksta dideli medžiai, plėšiamos čerpės nuo stogų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu žr. pvz. LVAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013; LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, yra patvirtinti stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai bei numatyta, kad stichinis/katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys – reiškinys, pasiekęs ar viršijęs nustatytus rodiklius. Pagal nustatytus rodiklius – labai smarkus vėjas nustatomas, kai Lietuvos žemyninėje teritorijoje vėjo greitis siekia 28-32 m/s.

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2022 m. sausio 14 d. didžiausias vėjas sustiprėjo iki 22,7 m/s vėjas (9 balai). Tačiau, teismo nuomone, vėjo greitis negali būti laikomas vienintele priežastimi, dėl kurios nulūžo ginčo medis. Byloje nustatyta, kad dar 2017 m. rugpjūčio 30 d. inventorizacijos metu buvo konstatuota bloga medžio (paprastojo klevo) būklė. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo teritorijoje 2022 m. sausio 14 d. (tiek prieš įvykį, tiek po įvykio) būtų nulūžę kiti medžiai ar jų pagrindinės šakos, būtų nuplėštos čerpės nuo stogų, kad būtų galima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymoje. Be to, kaip matyti iš pateiktų draudiminio įvykio fotonuotraukų, nulūžęs medis augo pastatais apsuptoje teritorijoje, todėl teismo vertinimu, smarkus vėjas 2022 m. sausio 14 d. neturėjo lemiamos įtakos ginčo medžio lūžiui, dėl ko buvo trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis Automobilis. Atsakovas pareiškėjui pateiktame 2023 m. liepos mėn. rašte pripažino, kad apžiūros metu 2022 m. vasario 4 d. nustatyta (apžiūrėjus medžio likusią dalį), jog medžio būklė nebuvo gera, kadangi jo kamienas buvo gan smarkiai pažeistas puvinio.

Papildomai pažymėtina, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartį civilinėje byloje L. Š. v. UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, 2010-10-04 nutartį civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (lot. savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Pažymėtina, kad vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10- 26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012).

Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stipresni vėjai ir netgi audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Nustatytos byloje aplinkybės rodo, jog vėjas, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes.

Pažymėtina, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovui, kuris remiasi šia aplinkybe. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad kilusio vėjo stiprumas, kilimas ar mastas buvo toks neįprastai didelis bei nebūdingas įvykio vietos geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. LVAT 2012-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2768/2012). Atsakovo atsiliepime į skundą teismui minimi žiniasklaidos priemonėse paskelbti straipsniai (https://www.lrytas.lt/gamta/gamtaorai /2022/01/14/news/ugniagesiai-jau-gavo-apie-30-pranesimu-apie-nuvirtusius-medzius-22060120, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1588410 /audringi-orai-lietuvoje-uzfiksuotas-katastrofinio-stiprumo-vejo-greitis-griaudejo-perkunija-virto-medziai-ir-jachtos, https://m.diena.lt/ naujienos /lietuva/salies-pulsas/perspeja-lietuvoje-siaucia-stiprus-vejai-1059538, https://www.15min.lt /naujiena/aktualu/lietuva/vetra-vilniuje-nudraske-arkikatedros-stoga-56-1628112, https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniu-siaubia-uraganas-luze-medziai-uzblokavo-kelius-nuplesti-elektros-laidai-56-1628010, https://www.15min.lt /naujiena/aktualu/lietuva/vetra-vilniuje-nudraske-arkikatedros-stoga-56-1628112), patvirtina tik faktą, kad 2022 m. sausio 14 d. visoje Lietuvoje buvo blogos oro sąlygos, smarkus vėjas, pateikiama informacija apie nuplėštą Arkikatedros stogą Vilniuje, kitose nuo ginčo teritorijos nutolusioje Vilniaus gatvėse lūžusius medžius (Raitininkų g. ir Valakampių g.) ir nutrauktus elektros laidus. Tai, kad straipsniuose stiprus vėjas vadinamas uraganu, laikytina labiau menine priemone, sustiprinančia skaitytojo įspūdį apie skelbiamą žinią. Duomenų, kad uraganinio stiprumo vėjas buvo užfiksuotas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 14 d., byloje nėra.

Savivaldybės argumentas, jog nusiskundimų ar prašymų dėl medžio nupjovimo ar kitokio tvarkymo nebuvo gauta, todėl nėra neteisėtų Savivaldybės veiksmų, nesudaro pagrindo Savivaldybės (ne)veikimą aukščiau aprašyto teisinio reguliavimo kontekste laikyti teisėtu. Savivaldybė privalo vykdyti želdinių stebėseną, inventorizavimą net ir nesant gyventojų nusiskundimų. Tas pats pažymėtina ir dėl argumento, jog želdinių inventorizavimas atliekamas kas dešimt metų, o (duomenys neskelbtini) gatvės želdinių inventorizavimas atliktas 2017 m., tuo grindžiant nustatytų želdinių priežiūros pareigų tinkamą įvykdymą. Teismas pažymi, jog 2017 m. atliktos inventorizacijos metu želdinių (medžių), esančių (duomenys neskelbtini), būklė vertinta kaip bloga arba patenkinama, nustačius medžių lajos, kamieno, šaknų pažeidimą, nustatytos priežiūros priemonės – genėjimas ar nupjovimas, tačiau, kaip jau minėta, Savivaldybė nepateikė įrodymų ir nepagrindė, jog genėjimas ar nupjovimas nuo 2017 m. iki įvykio 2022 m. sausio mėn. apskritai buvo atliekamas.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, dėl kurio nagrinėjamu atveju kilo žala) priežiūra, stebima jų būklė.

Kaip jau buvo akcentuota, atsakovui teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad Savivaldybės valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Savivaldybės atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas nurodo 3 406,90 Eur patirtų nuostolių dydį, kurį patvirtina UAB „Body Shop“ 2022 m. sausio 24 d. remonto sąmata, 2022 m. sausio 28 d. aukciono informacija ir ataskaita, 2022 m. vasario 10 d. Pranešimas A. L. apie sprendimą, 2022 m. vasario 11 d. A. L. atlikto mokėjimo nurodymas Nr. 86359. Nors atsakovas ir nesutinka su pareiškėjo nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovas neįvardina, kokio dydžio buvo reali automobilio rinkos vertė. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad Kasko draudimo polise Automobilio draudimo suma, kuri, anot atsakovo, atitinka rinkos vertę, yra mažesnė, nepaneigia, kad pareiškėjo nurodyta Automobilio rinkos vertė yra neteisinga. Kaip matyti iš draudimo poliso, jame gali būti nurodyta ir sutarta draudimo suma, kuri nebūtinai turi būti lygi draudžiamo objekto rinkos vertei.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (fotonuotraukos po įvykio, remonto sąmata), patvirtinančių Automobilio apgadinimus, padarytos žalos pobūdį ir mastą. Padaryta žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais. Todėl pareiškėjo reikalavimas Savivaldybei juos atlyginti yra pagrįstas. Mažinti priteistinų nuostolių dydį remiantis atsakovo nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės byloje ir atlikta. Tuo tarpu, siekdamas juos paneigti, atsakovas turėjo pateikti priešingus įrodymus, tačiau, išskyrus savo samprotavimus, kitų duomenų, kurie galėtų paneigti pateiktus įrodymus dėl nuostolių dydžio, į bylą nepateikė.

Svarstant dėl konkretaus priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, kad, nors teismas ir nenustatė nenugalimos jėgos kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės apskritai, tačiau CK 6.253 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiojo asmens veiksmai, o būtent rizikos prisiėmimas, taip pat gali būti pagrindu, jei ne atleisti kitą pusę nuo civilinės atsakomybės, tai sumažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Atsakovas remiasi ir šia aplinkybe, prašydamas mažinti priteistinų nuostolių dydį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 24 d. rašto Nr. 10-S-2172(1.46E-10) „Dėl apgadinto automobilio V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilnius“ duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. L. pareiškimo dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis, nepateikė, nes buvo išvykęs. Ši aplinkybė, suponuoja išvadą, kad A. L. Automobilį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė anksčiau nei 2022 m. sausio 14 d., nežinodamas apie artėjančias nepalankias meteorologines sąlygas. Be to, iš pateiktų draudiminio įvykio nuotraukų matyti, kad A. L. automobilis stovėjo ne po pačiu medžiu, kuris lūžo, o šiek tiek toliau. Be to, Automobilis buvo pastatytas tarp namų, ne atviroje vietoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nukentėjusysis nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti. Duomenų, kad savivaldybės gyventojai buvo informuojami apie artėjančią audrą, nepateikta. Pateiktos publikacijos spaudoje patvirtina, jog visuomenė post factum buvo informuota apie Lietuvoje kilusį stiprų vėją ir jo padarinius. Dėl nurodytų priežasčių priteistinos žalos atlyginimą mažinti nėra pagrindo.

Taip pat tenkinamas pareiškėjo (draudimo bendrovės) reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2023 m. gruodžio 4 d., todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2023m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, skundą.

Priteisti pareiškėjui Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 3 406,90 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešis eurus ir devyniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė