Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. C., atsakovui A. A., jo atstovui advokatui L. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroj akcinė bendrovė Projektų plėtros biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Verslas numeris vienas“, kuris šiuo metu taip pat yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, 2010 m. lapkričio 10 d. pateikė paraišką Nr. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 NMA pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau ir Paraiška) pagal Įgyvendinimo taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“.

21. Paramos gavėja UAB „Verslas numeris vienas“ ir NMA 2011 m. vasario 3 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį N. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 (toliau ir Paramos sutartis, Sutartis), pagal kurią paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

22. Paramos gavėja 2012 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pirmą mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP002 dėl 207 097,14 Eur paramos sumos, kuris buvo įvertintas teigiamai, todėl paramos gavėjai buvo išmokėta 207 097,14 Eur paramos suma už įsigytą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini), burinę jachtą (duomenys neskelbtini).

23. Paramos gavėja 2013 m. kovo 26 d. pateikė NMA Prašymą (reg. Nr.BR5.2-6331), kuriuo prašė NMA leisti reorganizuoti įmonę (UAB „Verslas numeris vienas“), atskiriant jos dalį ir įsteigiant naują juridinį asmenį. Buvo nurodyta, kad naujas ūkio subjektas, kuris perims įsigytus pramoginius laivus, prisiims visus įsipareigojimus pagal Paraišką ir Paramos sutartį. NMA 2013 m. gegužės 7 d. paprašė paramos gavėjos pateikti reikiamus dokumentus, būtinus prašymo dėl įmonės reorganizavimo įvertinimui. Paramos gavėja 2013 m. birželio 3 d. pateikė raštą „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (BR5.2-11317), kuriame nurodė, kad įmonė UAB „Verslo banga“ (toliau ir nauja paramos gavėja) perima visus Paramos sutartyje numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais, įskaitant įsipareigojimą išlikti savarankiška įmone mažiausiai penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos.

24. Nauja paramos gavėja UAB „Verslo banga“ 2013 m. lapkričio 5 d. pateikė antrą mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP003 dėl 31 335,73 Eur paramos sumos. Vertinimo metu buvo nustatyta, kad paramos gavėja pateikė mokėjimą prašymą pavėluotai 1 d. d., todėl buvo pritaikyta 156,68 Eur (540,98 Lt) sankcija ir išmokėta 31 179,04 Eur paramos suma už įsigytą specializuotą komercinį automobilį „Toyota Hilux“, pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įrangą.

25. UAB „Verslo banga“ 2014 m. sausio 29 d. pateikė trečią mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP004 dėl 89 929,04 Eur (310 506,00 Lt) paramos sumos už įsigytą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini) ir slidinėjimo inventorių bei įrenginius. Parama nebuvo išmokėta.

26. NMA 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. BRK-10693.(14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau ir Ministerija) apie paramos gavėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti 238 276,18 Eur išmokėtą paramos sumą ir nutraukti Paramos sutartį. Byloje dėl to ginčo nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės

27. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje įrašyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles.

28. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. liepos 27 d. buvo paskirtas į UAB „Verslo banga“ direktoriaus pareigas. Direktoriaus pareigose dirbo iki Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

30. Pastebėtina, kad atsakovas A. A. buvo ir UAB „Verslas numeris vienas“ vadovu, kai ši bendrovė 2012 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pirmą mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP002. Taigi visų prašymų pateikimo metu dėl lėšų išmokėjimo I, II, III etapais atsakovas buvo vadovaujančiu asmeniu.

31. UAB „Verslo banga“ Įstatuose nuo 2011 m. birželio 28 d. numatyta, jog šio juridinio asmens vardu veikia vadovas. Atsakovui priklausė ir UAB „Verslo banga“ 100 proc. akcijų nuo 2013 m. sausio 22 d. (UAB „Verslo banga“ 2013-02-01 raštas, skirtas NMA, esantis priede Nr. 2.1, psl. 350) iki to momento, kai NMA 2015 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-24 „Dėl UAB „Verslo banga“ pasirašytos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas). UAB „Verslo banga“ NMA sprendimo neskundė.

33. Teismas negali sutikti su atsakovo argumentacija dėl NMA kaltės, t. y., kad ieškovei nepriklauso žalos atlyginimas, nes ji priėmė sprendimą dėl rizikingo verslo finansavimo. Pažymėtina, kad verslininko atsakomybė yra griežtoji (CK 6.256 straipsnio 3 dalis).

34. Pirma, atsakovas A. A. žinojo ir suprato, kad 2011 m. vasario 3 d. NMA ir paramos gavėja UAB „Verslas numeris vienas“, kurią atstovavo A. A., pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį N. 3VK-KU-10-2-003721-PR001. Sutarties privalomumo principas įpareigoja verslininką veikti atsakingai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Būtent verslininko iniciatyva šiuo atveju buvo inicijuojami sutartiniai santykiai.

35. Antra, UAB „Verslas numeris vienas“ 2010 m. lapkričio 10 d. pateikė NMA Paraišką Nr. 3VK-KU-10-2-003721-PR001, ir nuo šio momento pradėjo galioti viešai skelbiamos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“. Tai teisės aktas, kurio privalomumas nenuginčytas, viešai žinomas (viešoji oferta, kurią akceptavo UAB „Verslas numeris vienas“ (CK 6.173 straipsnis)).

36. Trečia, atsakovas žinojo ir suprato, kad paramos gavėja UAB „Verslas numeris vienas“ 2013 m. kovo 26 d. pateikė NMA Prašymą (reg. Nr.BR5.2-6331), kuriuo prašė NMA leisti reorganizuoti įmonę (UAB „Verslas numeris vienas“), atskiriant jos dalį ir įsteigiant naują juridinį asmenį. Pažymėtina, kad 2013 m. gegužės 11 d. sutartį dėl projekto perleidimo tarp UAB „Verslas numeris vienas“, kurią atstovavo A. A., ir UAB „Verslo banga“, kurią atstovavo A. A., pasirašė vienas ir tas pats asmuo – A. A.. Taigi apie projekto rizikas ir jų įgyvendinimo galimybes atsakovui buvo žinoma, jis pats, būdamas vadovaujamose pareigose, vienasmeniškai priėmė sprendimus, todėl nėra jokios mišrios kaltės formos.

37. Ketvirta, atsakovas tapo UAB „Verslo banga“ akcininku ir vadovu, t. y. bedrovės valdymo organu, kurio dispozicijoje liko pramoginiai laivai. Vadinasi, kaip valdymo organas, atsakovas privalėjo žinoti, jog naujas ūkio subjektas, kuris perims įsigytus pramoginius laivus, prisiims visus įsipareigojimus pagal Paraišką ir Paramos sutartį. Taigi atsakovas, perėmęs pramoginius laivus, turėjo ir galėjo sužinoti apie jų naudojimą laivyboje specifiką. Taip atsakovas suvoktai privalėjo įsipareigoti įgyvendinti projektą, veikti nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Be kita ko, Paramos lėšas buvo siekiama panaudoti per laikotarpį, kuris buvo ekonomiškai stabilus, be ekonominių krizių, verslo ribojimo dėl Covid pandemijos ir pan.

38. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1823-221/2017 UAB „Verslo banga“ iškelta nemokumo byla. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nors 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė nurodytu laikotarpiu nebuvo nemoki, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Teismas, nagrinėdamas nemokumo bylą, pripažino, kad atsakovės vadovas neįrodė, jog bendrovė turi 2013 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas pinigines lėšas, atsargas.

39. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1823-221/2017 motyvus, pripažįsta, jog, kai bendrovė UAB „Verslo banga“ 2014 m. sausio 29 d. pateikė trečią mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP004 dėl 89 929,04 Eur (310 506,00 Lt) paramos sumos už pramoginį laivą (duomenys neskelbtini) ir slidinėjimo inventorių bei įrenginius, ji jau buvo susidūrusi su mokumo problemomis, bet to ieškovei nenurodė. Pastebėtina ir tai, kad UAB „Verslo banga“ 2013 m. lapkričio 5 d. pateikusi prašymą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP003 dėl 31 335,73 Eur paramos sumos tai pat jau buvo susidūrusi su mokumo problemomis.

40. Teismas, pasisakydamas dėl galimybės taikyti mišrios kaltės formą, t. y., kad ieškovė privalėjo kontroliuoti paramos lėšų suteikimą, o to nepadariusi negali prašyti priteisti iš vadovo žalos, pabrėžia, kad ieškovė negalėjo įvertinti rizikos, nes iš paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Verslo banga“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės 1 709 460 Lt (495 093,84 Eur) vertės ilgalaikį turtą sudarė materialusis turtas (1 576 195 Lt), finansinis turtas (133 265 Lt), 1 703 380 Lt (493 332,95 Eur) vertės trumpalaikį turtą sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (189 041 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (1 344 406 Lt), pinigai ir pinigų ekvivalentai (169 933 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 715 434 Lt (496 824,03 Eur), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 386 196 Lt (111 850,09 Eur).

41. Ieškovė neturi galimybės tikrinti pirminių bendrovės dokumentų, kurių pagrindu sudaromas balansas. Pažymėtina tai, kad NMA yra vienintelė akredituota institucija Lietuvoje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas Ieškovė neturi pareigos kontroliuoti teisingų finansinių duomenų pateikimo viešojo registro tvarkytojui. Būtent subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis). Jei vadovas neužtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, tai ieškovė, kontroliuodama projekto įgyvendinimą ir pagal jį išmokėtų lėšų panaudojimą, neturi pareigos imti papildomų priemonių, kurių nenumato nei Sutartis, nei teisės aktai. Kitaip tariant, ieškovė nėra subjektas, atsakingas už bendrovės finansinių operacijų kontrolę, jos diskrecija yra Paramos sutarties Nr. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 įgyvendinimo kontrolė. Tačiau, jei dėl atsakovo neteisėtos veikos nebuvo pateikiama bendrovės tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertę, tai atsakovas tiesiogiai pažeidė ieškovės teises dėl Paramos sutarties Nr. 3VK-KU-10-2-003721-PR001, nes būtent pagal tai, kokie buvo pateikiami finansinės apskaitos dokumentai, ieškovė priimdavo sprendimus dėl lėšų išmokėjimo.

42. Minėta, ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindė: 1) CK 2.87 straipsniu, kaip įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymuose nustatytas pareigas, 2) CK 6.263 straipsniu, t. y. atsakovo neteisėtais veiksmais, nukreiptais tiesiogiai prieš ieškovą.

43. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).

44. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 39 punktas).

45. Nagrinėjamoje byloje nebuvo inicijuotas tyčinis bankrotas, todėl pasisakoma dėl įrodinėjamos atsakovo padarytos tiesioginės žalos ieškovei, tiriant Paramos sutarties neteisto įgyvendinimo aplinkybes. Kita vertus, atsakovo atstovas iškėlė klausimą, kad ieškovė neprašė pripažinti UAB „Verslo banga“ bankroto tyčiniu.

46. Teismas pasisakydamas dėl neinicijuoto tyčinio bankroto pažymi, jog byloje nustatyta, kad ieškovė gavo 2014 m. balandžio 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūros raštą Nr. 6-1-9854 „Dėl išnagrinėto prašymo“ (Agentūroje reg. 2014 m. balandžio 4 d. Nr. BR5.2-6937), kuriuo informuojama, kad jai nebus leidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-04035-13 medžiaga (remiantis Agentūros 2014 m. kovo 20 d. raštu Nr. BRK-(14.5)-2617 „Dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga“). Ieškovė taip pat kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, prašydama pateikti duomenis apie paramos lėšų panaudojimo teisėtumą. Ieškovė negavo duomenų, todėl negalėjo spręsti apie nusikalstamą veiką. Bet kuriuo atveju, inicijuoti tyčinio bankroto bylą, o kartu ir baudžiamąjį procesą reikia tuomet, kai apie tai yra gaunami įrodymai. Byloje nustatyta, kad nei iki nemokumo bylos iškėlimo, nei nagrinėjant bankroto bylą, į ieškovės iškeltus klausimus dėl paramos lėšų panaudojimo teisėtumo nebuvo atsakyta, tyrimo medžiaga nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, būtų sudėtinga įrodyti tyčinio bankroto faktinį pagrindą.

48. Teismas pažymi, kad palyginus Kauno apygardos teismo padarytas išvadas nemokumo byloje apie UAB „Verslo banga“ patiriamus finansinius sunkumus jau 2013 metais su atsakovo 2014 m. kovo 27 d. pateiktu NMA raštu apie sėkmingą ir pelningą verslą, galima padaryti išvadą, jog visiškai neteisingų duomenų pateikimas ieškovei buvo nukreiptas į tikslą neteisėtai ir nepagrįstai gauti ES struktūrinių fondų lėšas, siekiant jas panaudoti ne pagal Paramos sutarties nuostatas, todėl konstatuojama, kad atsakovas siekė padaryti žalą būtent šiam kreditoriui. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė specifiškai, nes UAB „Verslo banga“ nesiekė įgyvendinti Paramos sutartį, o jos pagrindu gauti lėšas, kurias panaudojo ne pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles.

49. Minėta, ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybą, prašydama informuoti, ar yra pagrindas/ žinomų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Agentūra gali neišmokėti paramos lėšų, nes artimiausiu metu Agentūra planuoja paramos gavėjai UAB „Verslo banga“ pervesti paramos lėšas pagal pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP004. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, kreipėsi ir į Panevėžio apygardos prokuratūrą, nes nenustačius esminių neatitikimų, bet matydama, kad projektas neįgyvendinimas, pradėjo atliekamų lėšų išmokėjimo autorizavimo žingsnius. Primintina, kad UAB „Verslo banga“ sudarytas 2013 m. gruodžio 31 d. balansas buvo neteisingas (prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, nustatyta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1823-221/2017). Taigi atsakovo pasirašytas mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP004 dėl galutinių lėšų išmokėjimo neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovas, kaip bendrovės direktorius, ne ėmėsi inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą, bet klaidino ieškovę pateikdamas jau antrąjį prašymą dėl lėšų išmokėjimo, teikdamas NMA apgaulingą informaciją apie Paramos sutarties vykdymą, nesąžiningais veiksmas, skirtais ne verslui plėtoti, o gauti lėšas, kurių neskyrė Programos tikslams pasiekti (paskutinis prašymas buvo skirtas dėl lėšų išmokėjimo biokurui pirkti, nors Parama buvo turizmo verslui). Byloje atsakovas nepaaiškino, kaip vandenų transporto priemonių nuomos verslui vystyti, kai jau įsisavinti 66 proc. paramos lėšų, gali būti panaudotas biokuro verslas, įgyvendinant Projektą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 „Investicijos dėl turizmo priemonių nuomos verslo steigimą“.

50. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 50 punktas).

52. Minėta, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė taikoma nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, įmonės vadovo kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o 2 dalyje – jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

53. Išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ir tikslindama kasacinio teismo praktiką pažymėjo, kad bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai. Tokia atsakomybė gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021. Teismų praktika. 2021).

56. Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog bendrovei iš paramos lėšų nusipirkus šiuos daiktus: a) Pramoginį laivą (duomenys neskelbtini); b) Komercinį automobilį TOYOTA Hilux 7C, id. Nr. (duomenys neskelbtini), c) Pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įrangą: benzininį plovimo aparatą FALCH Aqua Speed 750b su priedais - 10 m. žarną ir rotaciniu atgaliu (2 vnt) ir SDMO padidinto vandens spaudimo motopompa vandeniui (2 vnt); d) Katamarano tipo pontoninį pramoginį laivą (duomenys neskelbtini); e) Slidinėjimo inventorių ir įrenginius, negali būti protingai ir sąžiningai paaiškinamas 2014 m. sausio 29 d. pateiktas prašymas išmokėti 89 928,75 Eur (310 506,00 Lt) paramos lėšų nesusijusiai veiklai (biokuro gaminimo įrenginiams pirkti) (CK 1.4 straipsnis). Labiau tikėtina, kad atsakovas, teikdamas prašymus UAB „Verslo banga“ vardu, siekė neteistais, sutartinių santykių esmės neatitinkančiais būdais ir priemonėmis gauti visas lėšas pagal Paramos sutartį, siekdamas apgauti ieškovę, ją klaidinant dėl sutartinių santykių, už kurių įgyvendinimo kontrolę, kaip bendrovės vadovas, A. A. buvo atsakingas, taip padarant žalą specifiškai ieškovei.

57. Byloje yra pateiktas UAB „Domingos prekyba“ komercinis pasiūlymas pirkti naują mobilų medienos smulkintuvą su manipuliatoriumi, kuris jungiamas su traktoriumi, už 106 900.00 EUR be PVM. Atstovaudamas UAB „Verslo banga“ atsakovas A. A. NMA skirtame 2014 m. sausio 29 d. rašte nurodė, kad turizmo ir laisvalaikio inventoriaus nuomos sektorius nėra labai pastovus ir pelningas, o klientai dar nėra pasirengę mokėti norimos sumos už aukštos kokybės paslaugas, todėl nori pratęsti projekto įgyvendinimo terminą ir pakeisti projekto investicijas, perkant įrenginius, skirtus perdirbti biomasę. Atsakovei rašte teigiama, kad perorientavus verslą bus pasiekti projekto tikslai ir uždaviniai.

58. Teismas, įvertindamas UAB „Verslo banga“ atsakovo A. A. 2014 m. sausio 29 d. rašte nurodytus argumentus dėl lėšų skyrimo pažymi, kad taip, kaip veikė atsakovas, labiau tikėtina (CPK 178,185 straipsniai), jog buvo siekiama išnaudoti visas pagal Paramos sutartį numatytas lėšas, bet ne įgyvendinti projektą. Aritmetiškai sudėjus I mokėjimo prašymo pagrindu gautą išmoktą (Paramos dalis iki 715 065,00 Lt), II mokėjimo prašymo pagrindu gautą išmoką (Paramos dalis iki 108 196,00 Lt) gauname, kad 820 261,00 Lt lėšų įsisavinimas be perspektyvos padarys verslą itin perspektyviu, gavus likusią III etapu mokėtiną 310 506,00 Lt sumą, kurią ketinama išleisti tik įrenginių pirkimui, kurie skirti visai kitai veiklos sričiai, nenurodant veiklai skirtų kaštų ir realių priemonių veiklos įgyvendinimo perspektyvai. Taigi dogmatiškai įvertinus panaudotas lėšų sumas ir gautą rezultatą, su prašymu išmokėti III etapo lėšas, teismas konstatuoja, jog toks išmokėtų I ir II etapais lėšų panaudojimo (ketinimo panaudoti) santykis aiškiai pažeidžia CK 1.4, 1.5 straipsnių nuostatas, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo veiksmai pažeidė CK 2.87, 6.263 straipsnius.

59. Minėta, individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – priežastinis buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir kreditoriui atsiradusios žalos ryšys.

60. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

61. Byloje yra duomenys, kad BGF Ltd. ((duomenys neskelbtini)) 2014-03-03 pranešime nurodė, kad 2013-07-08 paskelbto konkurso metu pasiūlė tik dalį reikalingo slidinėjimo inventoriaus ir įrengimų. Informavo, kad, pasikeitus aplinkybėms, jie turi galimybę pristatyti likusią dalį, reikalingą pilnam komplektui. Tačiau, kaip nemokumo byloje nustatyta, bendrovė 2014-03-03 jau nebevykdė pelningai veiklos, o nemažą dalį atsakovės turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (1 344 406 Lt), o atsakovės vadovas nepateikė duomenų apie galimybę atgauti minėtas sumas. Taigi atsakovas, atstovaudamas bendrovę, sąžiningai neatskleidė visų projekto (ne)įgyvendinimo aplinkybių, teikdamas BGF Ltd raštus, sąmoningai klaidino ieškovę, kad gautų visas pagal Paramos sutartį numatytas lėšas. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas, veikdamas UAB „Verslo banga“ vardu, ieškovei ne kartą nurodė, kad turizmo verslas yra labai sudėtingas, tačiau ne inicijavo Paramos sutarties nutraukimą, bet įvairiais būdais, siekdamas visų lėšų išmokėjimo, teikė raštus, nurodydamas klaidingą, apgaulingą informaciją.

62. Iš šioje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog UAB „Verslo banga“ 2013 m. gruodžio 18 d. pateikė Agentūrai prašymą „Dėl turto įkeitimo“, prašydama NMA leisti įkeisti Kredito unijos naudai pagal paramos sutartį Nr. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 paramos gavėjo UAB „Verslo banga“ numatytas įsigyti investicijas - pontoninį laivą. Primintina, kad Kauno apygardos teismas nemokumo byloje konstatavo, jog UAB „Verslo banga“ 2013-12-31 balansas yra neteisingas. Tačiau atsakovas, atstovaudamas bendrovę, nenurodė šių aplinkybių NMA, ir kreipėsi dėl dar vienos paskolos gavimo, už tai prašydamas įsigyjamo daikto įkeitimo. Kredito unija „Savas rūpestis“ 2013 m. gruodžio 30 d. suteikė 170 000 Lt paskolos sumą, nes UAB „Verslo banga“ įkeitė turtą, iš esmės pirktą už paramos lėšas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, veikdamas UAB „Verslo banga“ vardu, 2013 m. spalio 29 d. taip pat paprašė leisti įkeisti automobilį ir pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įrangą. Taigi atsakovas, atstovaudamas UAB „Verslo banga“, siekė nepagrįstais būdais įsisavinanti visas numatytas įsigyti investicijas pagal Paramos sutartį (1 726 4000,00 Lt (priedas Nr. 2.3, psl. 133), todėl dar pirko motorinį pontoninį katamaraną, automobilį, pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įrangą, juos įkeisdamas kredito bendrovėms, nors praėjus keliems mėnesiams, t. y. 2014 m. kovo 14 d. rašte, pripažino, kad negali išnuomoti vandens transporto priemonių, nes ir kaina per didelė, ir turizmo paslaugų paklausa priklauso nuo sezoniškumo.

63. Byloje nustatyta, kad kredito unija „Vilniaus kreditas“ 2014 m. spalio 21 d. pranešė apie paskolos sutarties nutraukimą, prašydama grąžinti 594 330,32 Lt. Pramos gavėja pagal Paramos sutartį privalėjo prisidėti 35 proc. lėšų suma. Kaip galima nuspręsti iš bylos medžiagos, tai ji darė sudarydama paskolos sutartis ir kredito institucijoms įkeisdama nupirktą už paramos lėšas turtą. Atsakovas, atstovaudamas UAB „Verslo banga“, nenurodė ieškovei aplinkybės, jog jai pareikštas itin didelis reikalavimas. NMA 2015 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-24 „Dėl UAB „Verslo banga“ pasirašytos sutarties nutraukimo.

64. Teismas, įvertinęs nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės žala būtų kilusi ir jei nebūtų buvę jo neteisėtų veiksmų (siekio nepagrįstai gauti paramos lėšas ir jas naudoti ne pagal paskirtį). Taigi atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos, kad ieškovės žala (likviduotos BUAB „Verslo banga“ bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese) nėra jo neteisėtos veikos padarys. Pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančios 2014-01-26 eismo įvykio deklaracijos matyti, kad TOYOTA Hilux (v/Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo atsakovas A. A., buvo apgadinta. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Pagal paties atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pateiktus ieškovei dokumentus, draudžiamojo įvykio įforminimo dokumentus, galima spręsti, kad automobiliu naudojosi asmeniškai pats A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tokia išvada padaryta, nes UAB „Verslo banga“ buvo registruota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pats įmonės vadovas būtų transportavęs laivus, slidinėjimo įrangą. Be to, 2013 m. liepos 1 d. rašte, skirtame NMA, buvo nurodyta, jog komercinis automobilis bus skirtas nugabenti pramoginius laivus nuo vieno vandens telkinio iki kito. Bendrovė turėjo vykdyti veiklą Antalieptės bei Kauno mariose, didesniuose Zarasų ežeruose. Slidinėjimo inventorius buvo skirtas lygumų sportui, o, pagal atsakovo, kaip buvusio vadovo, nusimatytus uždavinius, turėjo būti įrengtas novatoriškas slidžių nuomos punktas, bet kaimo vietoje, nes to reikalavo Įgyvendinimo taisyklės. Teismo vertinimu, kad, jei perkamas iš Paramos lėšų komercinis automobilis, apibrėžiant jo panaudojimo galimybes, tai juo naudotis gyvenamojoje vietoje reiškia ne ką kitą, kaip žalos padarymą tiesiogiai ieškovei. Pažymėtina, kad pats atsakovas, būdamas atsakingu už Paramos sutarties sąlygų tinkamą įgyvendinimą, šias sąlygas ir pažeidė. Taigi atsakovas yra atsakingas ieškovei pagal CK 6.263 straipsnį.

65. Paramos sutarties N. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 17.1 p. numatyta, kad paramos gavėja įsipareigojo, siekdama numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane. Paramos sutarties 17.3 p., 17.4 p. yra numatyta pareiga pranešti apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo ir tai, kad jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą, ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus paramos gavėjos įsipareigojimus, paramos gavėjai neleidžiami (priedas Nr. 2.2 psl. 204-188).

66. Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip UAB „Verslo banga“ direktorius, save paskirdavo ir pirkimų vykdytoju, ir nusistatydavo uždavinius, kaip turėtų būti įgyvendintas projektas (pvz., perkant laivą, priedas Nr. 5 psl. 44). Pasisakant dėl atsakovo per teismo posėdį nurodytos aplinkybės, kad pirktos vandenų transporto priemonės buvo riboto panaudojimo, todėl Paramos sutarties neįgyvendinimas yra nepasisekusio verslo pasekmė, pabrėžtina, kad pats atsakovas pasirinkdavo laivus pagal nusistatytus parametrus. Ieškovė 2012 m. vasario 20 d. rašte, vertindama pirkimo dokumentų atitiktį Paramos sutarčiai, prieštaravo dėl burinių jachtų pirkimo, nes skyrėsi jų kokybiniai ir galingumo parametrai nuo techninių konkurso specifikacijų (pvz., priedas Nr. 6.1 priedas Nr. 6.2 psl. 36). Taigi pats atsakovas betarpiškai dalyvaudavęs paramos lėšų įsisavinime, pasirinkdavo įsigyjamus kokybiškai kitus daiktus, todėl ieškovė visuomet turėdavo teikti paklausimus ir kontroliuoti paramos lėšų įsisavinimą, nes atsakovas, kaip bendrovės direktorius, kryptingai nukrypdavo nuo Sutarties sąlygų, siekdamas apgauti ieškovę. Panašiai vertintinos ir aplinkybės dėl kitų pirkimų.

67. Paramos sutarties 25.2 p. nustatyta, jog Paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tada, kai asmuo teikdamas paraišką, mokėjimo prašymą, projekto įgyvendinimo ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimui suteikti ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.

68. Byloje jau aprašytos ir įvertintos faktinės aplinkybės, jog būtent atsakovas A. A., teikdamas bendrovės vardu, paraiškas, ataskaitas nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimui suteikti ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti. Atsakovo ir ieškovės nesaisto sutartiniai santykiai, bet atsakovo neteisėta veika, kaip buvusio bendrovės direktoriaus, atitinka kasacinio teismo nustatytus teisinės atsakomybės kriterijus, pagal kuriuos nustatyta, jog nesąžiningų veiksmų atlikimas buvo nukreiptas į ieškovę (kreditoriaus klaidinimas, apgaulingos informacijos teikimas bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 39 punktas))

69. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, buvo atsakingas Paramos sutarties sąlygų tinkamą įgyvendinimą, tačiau, kai NMA 2014 m. lapkričio 3–4 d. atliko Projekto patikrą vietoje, siekdama patikrinti visas įsigytas investicijas (patikros vietoje ataskaita Nr. V-VU-0697986). buvo nustatyta, kad: a) pramoginis laivas (burinė jachta (duomenys neskelbtini)) yra laikoma (duomenys neskelbtini), veikla nevykdoma, pajamų negauta bei dokumentų, susijusių su veikla, nepateikta. Patikros vietoje metu pateiktas „Baltic Trade System Ltd“ raštas, kuriuo patvirtinama, kad laivas buvo Rygoje nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. spalio 3 d., kur buvo atlikti jo remonto darbai; b) pontoninis pramoginis laivas (duomenys neskelbtini) patikros metu buvo prišvartuotas prie Baltojo tilto Vilniuje. 2014 m. rugsėjo 2 d. vykusios patikros vietoje metu laivas taip pat buvo prišvartuotas prie Baltojo tilto Vilniuje, taip pat buvo pateiktos 2014 m. rugpjūčio 6–29 d. PVM sąskaitos faktūros už plukdymo paslaugas pontoniniu laivu dėl 2 455,30 Lt sumos, tačiau paslaugų suteikimo vieta neaiški; c) pramoginių laivų plovimo priežiūros įranga patikros metu buvo saugoma (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 3 d. su UAB „Listas“ sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (sutartis sudaryta iki 2015 m. kovo 2 d.) (į. k. 302537023) yra nutraukta; d) specializuotas komercinis automobilis „Toyota Hillux“ laikomas ir saugomas (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini); e) slidinėjimo inventorius ir įrengimai patikros metu buvo laikomi ir saugomi (duomenys neskelbtini).

72. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 21/23-15-2364 pranešta, kad minėta burinė jachta į Latvijos Liepojos uostą yra išplaukusi 2014 m. birželio 17 d. Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos rašte teigiama, jog „buvo nustatyta, kad jachta išsinuomota (kapitonas pateikė ranka surašytą nuomos sutartį).“ Per teismo posėdį atsakovas paaiškino, kad burinė jachta buvo nuplukdyta techninei apžiūrai, siekiant paruošti turizmo sezonui. Teismas pasiūlė pateikti dokumentus, galinčius įrodyti, kad jachta (duomenys neskelbtini), buvo perduota remontuoti Latvijos bendrovei Baltic Trade System Ltd. ((duomenys neskelbtini)). Per nustatytą terminą tokie įrodymai nebuvo pateikti. Byloje yra Baltic Trade System Ltd. 2014 m. rugsėjo 23 d. raštas, kad jachta yra Rygoje dėl šių remonto darbų: naujo stalo salonui ir burių suvyniojimo mechanizmo volelių pakeitimo (priedas Nr. 8.3). Nurodyta, kad laivą pristatys į uostą Klaipėdoje dviejų savaičių bėgyje. Taigi šis raštas patvirtina, jog burinę jachtą (duomenys neskelbtini) remontuoja jau po vasaros turizmo sezono, bet ne ruošia vasaros turizmo sezonui. Teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje nurodė tiesos neatitinkančius teiginius dėl jachtos naudojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad burinės jachtos kapitonas pateikė ranka parašytą nuomos sutartį pareigūnams. Dogmatiškai mąstant, jei burinė jachta yra dėl techninės apžiūros Latvijos Liepojos uoste, tai turėjo būti pateiktas dokumentas dėl burinės jachtos priėmimo techninei apžiūrai. Tai realiau pagrįstų nuplukdymo į uostą, bandomuosius, kaip teigė atsakovus, plaukimus, o ne ranka surašyta nuomos sutartis (CPK 178, 185 straipsniai). Neįtikėtina, kad burinę jachtą perėmęs servisas (jo darbuotojai) ranka surašinėtų nuomos sutartį (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

73. Be to, minėta, jog pagal Įgyvendinimo taisyklių 20.9 p. projektas tinkamas gauti paramą, kai yra įgyvendinamas kaimo vietovėje. Vadinasi, jachta turėjo būti naudojama bent jau vidaus vandenyse, ir tai reiškia, kad taikomas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas. Kodekso 16 straipsnio 5 dalyje (redakcija, kuri galiojo tuo metu, kai jachta buvo Latvijoje) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai). Vadinasi, techninė apžiūra tikrai negalėjo būti vykdoma nuomos sutarties, surašytos ranka, pagrindu.

75. Kita vertus, nei nemokumo byloje, nei šioje byloje nėra duomenų, kad, nors ir veikdama ne pagal Sutarties sąlygas, atsakovo vadovaujama bendrovė gavo pajamas, tame tarpe, nuomojant burinę jachtą (duomenys neskelbtini). Paramos gavėja teigė, jog visą vasaros sezoną jachta buvo laikoma gamintojo atstovybėje dėl vykdomų remonto ir techninės apžiūros darbų. Tačiau labiau tikėtina, kad nuomos veikla buvo vykdoma, bet galimos nuomos veiklos rezultato pinigine išraiška nėra (CPK 178,185 straipsniai).

76. Įgyvendinimo taisyklių 20.12 p. nustatyta, jog pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio NMA sutikimo mažiausiai penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos.

77. Byloje nustatyta, kad pateikdamas prašymą III etapu gauti lėšas, atsakovas, veikdamas bendrovės vardu, jau ketino keisti veiklos pobūdį į biokuro perdirbimo verslo sritį, nurodydamas, kad trijų metu turizmo veiklos analizė leidžia teigti, kad tai rizikinga verslo sritis. Kitaip tariant, prieš pateikiant paraišką paramai gauti, atsakovas, pildydamas dokumentus, neatliko rinkos tyrimo, o nepraėjus ir metams po I etapo lėšų gavimo, jis ieškovei jau teigė, kad atliko rinkos tyrimus už trejus metus. Atsižvelgiant į tai, konstatuojamas Įgyvendinimo taisyklių 20.12 p. pažeidimas, padarytas teikiant ieškovei, kaip kreditorei neteisingą informaciją sutarčiai sudaryti, pripažįstant, kad ieškovė įrodė visus teisės pažeidimo sudėties požymius dėl atsakovo teisinės atsakomybės (CK 6.246-6.249 straipsniai, CK 6. 263 straipsnis).

78. Vadovaudamasi Paramos sutarties 19.1 papunkčiu, NMA turi teisę inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą ir (arba) paramos ar jos dalies grąžinimą, paramos neskyrimą, paramos sumažinimą paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Paramos sutarties 18.2–18.4 papunkčiuose bei 25 punkte. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 197.3.1 p. nustatyta, kad parama susigrąžinama, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Tų pačių taisyklių 197.3.14 p. nustatyta, kad parama susigrąžinama, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.

79. Ištyręs byloje visas nurodytas faktines aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas, vienasmeniškai kaip bendrovės vadovas, priimdavo sprendimus dėl informacijos pateikimo ieškovei, dėl prašymų išmokėti lėšas, dėl įsigyjamų daiktų iš paramos lėšų, dėl įsigijimui priemonių ir uždavinių numatymo bei nustatymo, jų įgyvendinimo, t. y. atliko pats visus veiksmus, susietus su Paramos sutartimi, ir tai buvo į konkrečiai ieškovę nukreipti atlikti nesąžiningai veiksmai (ieškovės klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą sudarant sutartį su ieškove, teikiant neteisingus duomenis apie Paramos sutarties vykdymą ir tikslų įgyvendinimą ir t. t.). Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Jeigu atsakovas būtų minėtas Paramos lėšas panaudojęs bendrovės veiklai, pagal Įgyvendinimo taisykles, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, tai yra būtų išsaugotos piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (CK 6.247 straipsnis).

80. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas A. A., būdamas bendrovės vadovas, nevykdė pareigos tinkamai organizuoti bendrovės veiklą įsisavinat lėšas pagal Paramos sutartį, veikti apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai, t. y. savo neteisėtais veiksmais, pažeidė tiek bendrovės, tiek ieškovės teisėtus interesus. Atsakovo, nuo 2012 m. liepos 20 d. tapusio Paramos gavėjos vadovu, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bendrovė nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iš viso nevykdė Projekte numatytos veiklos, nepasiekė minimalių Paraiškoje iškeltų veiklos rodiklių, neišlaikė už paramos lėšas įsigytos investicijos, naudojo Paramos gavėjo turtą savo asmeninėms tikslams.

81. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusios žalos (nuostolių) atsiradimą ieškovei, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju jis to nepadarė.

82. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdant UAB „Verslo banga“ bankroto procedūras, buvo realizuotas įmonei priklausantis kilnojamasis turtas: motorinis pontoninis katamaranas (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota Hilux bei pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įranga. Šis atsakovės turtas buvo įkeistas Šiaulių kredito unijai, kuri reikalavimo teises su prievolės užtikrinimo priemonėmis perleido UAB „Poseda“. NMA yra akredituota institucija Lietuvos Respublikoje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. NMA yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto bei ES lėšų, todėl atsakovas pažeidė ir viešąjį interesą, kai nesąžiningai panaudojo valstybės biudžeto bei ES lėšas.

83. Taigi esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant 262 985,06 Eur (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino ir horizontaliosios teismų praktikos taikymo nagrinėjamoje byloje

84. Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenurodyta aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, o šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).

86. Nagrinėjamoje byloje tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, prašydami taikyti ieškinio senatį, remiasi argumentu, kad ieškovė dalyvavo kreditorių susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. pati balsavo už sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimą, bet ieškinį pareiškė tik 2023 m. balandžio 24 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą.

88. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad yra taikomas trejų metų senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė įrodinėja, jog bankroto administratorė neatliko jai teismo pavesto įpareigojimo, t. y. informuoti kreditorius (NMA) apie UAB „Verso banga“ bankroto proceso pabaigą ir įmonės išregistravimą. Be to NMA, teikdama kreditorinį reikalavimą, kartu NMA prašė bankroto administratorės pradėti tyrimą dėl galimo tyčinio privedimo prie Pareiškėjos bankroto, o apie tyrimo eigą ir rezultatus informuoti NMA.

89. Teismas šiame sprendime jau pasisakė, kad ieškovė išnaudojo savo turimas galimybes inicijuoti tyčinio bankroto bylą, kai atsakingos institucijos jai nesuteikė duomenų apie Paramos lėšų panaudojimo teisėtumą. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė privalėjo išnagrinėti nemokumo byloje ieškovės prašymą dėl tyčinio bankroto ir pateikti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkime. Byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė tai būtų padariusi.

90. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-297-221/2019 dėl įmonės pabaigos rezoliucijoje nurodyta: „Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, informuojant apie šį teismo sprendimą kreditorius“. Per tesimo posėdį nemokumo administratorės atstovas nurodė, kad neturi įrodymų, jog sprendimas buvo išsiųstas ieškovei.

91. Tai, kad apie BUAB „Verslo banga“ pabaigą buvo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įrašytas faktas, nėra prilyginama įstatyme numatytai pareigai pranešti apie priimtą sprendimą. Trečiasis asmuo turėjo priešpriešinę pareigą informuoti ieškovę apie priimtą sprendimą dėl bendrovės pabaigos, lygiai kaip ieškovė pasidomėti viešosiose registruose esančia informacija. Vienų asmenų pareigų nevykdymas nesikuria teisės paneigti teisminės gynybos universalumo principo, remiantis senatimi.

94. Sutarties dėl ES veikimo (2012/C 326/01) 325 straipsnis įpareigoja valstybes nares kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis.

95. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).

96. Teismas sutinka su ieškove, kad atsakovas suprato Projekte prisiimtus įsipareigojimus, draudimą nevykdyti Projekte numatytos veiklos, bet sąmoningai leido kilti neteisėtos veikos padariniams, todėl Projektas buvo iš esmės neįgyvendintas. Nustojus vykdyti Projekte numatytą veiklą ir teikiant neteisingą informaciją apie vandenų transporto priemonių buvimo vietą, gaunamas lėšas iš nuomos, Projekto įgyvendinimas tapo negalimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas veikė neatsakingai, apgaulingai, nuo ieškovės tyčia nuslėpdamas informaciją, o tai neatitinka viešojo intereso, nes atsakovas, veikdamas vienasmeniškai UAB „Verslo banga“ vardu, naudojo ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas. Be to, byloje nėra įrodymų, kad apie BUAB ,,Verslo banga“ pabaigą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro ieškovė būtų sužinojusi anksčiau, nei jos nurodyta data.

97. Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog ieškinio senaties termino neatnaujinimas, net jei jis praleistas dėl subjektyvių priežasčių, pažeistų viešąjį interesą, todėl teismas nusprendžia tenkinti ieškovės prašymą dėl ieškinio senaties atnaujinimo (CK 1.127 straipsnis, 1.131 straipsnio 2 dalis).

98. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkamas nemokumo administratoriaus pareigų vykdymas yra svarbi priežastis atnaujinti terminą, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir ieškovo, jo kreditorių teises bei galimybes ginti savo, jų manymu, pažeistus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

99. Pažymėtina, kad ieškinio senaties atnaujinimo klausimas išspręstas atžvelgiant į teismų formuojamą praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 79, 80 p.).

100. Ieškovė nagrinėjamoje byloje rašė remtis Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2094-852/2023 motyvais. Per baigiamąsias kalbas atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovės atstovas negali remtis nauja aplinkybe dėl kitos panašios išnagrinėtos bylos, nes toks prašymas buvo išdėstytas baigus bylą nagrinėti iš naujo.

101. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktika nėra nauja faktinė aplinkybė, kurios nebūtų galima nurodyti. Be to, teismas yra įpareigoti nagrinėti bylas, atsižvelgdami į teismų formuojamą praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 26/07) nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų- precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

102. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, konstatuojant, jog ieškovė įrodė visas atsakovo teisinės atsakomybės sąlygas. Pagal tai yra išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnis).

103. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

104. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, o ieškinys patenkintas, mokėtinas 3 737,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų fakto nenustatyta (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).

105. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sudaro mažesnę nei 8 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 259 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas: 288739270) iš atsakovo A. A. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 262 985,06 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. A. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 3 737,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.