- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-258-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00482-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Jadvyga Mardosevič, Tomas Venckus
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Tomas Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Projektų plėtros biuras,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama, priteisti iš atsakovo A. A. 262 985,06 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. lapkričio 10 d. uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Verslas numeris vienas“ NMA pateikė paraišką Nr. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paraiška). 2011 m. vasario 3 d. NMA ir UAB „Verslas numeris vienas“ pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį N. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
3. UAB „Verslas numeris vienas“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą dėl 207 097,14 Eur paramos. Prašymas įvertintas teigiamai ir paramos gavėjai išmokėta 207 097,14 Eur parama už įsigytą pramoginį laivą „(duomenys neskelbtini)“ – burinę jachtą (duomenys neskelbtini). UAB „Verslas numeris vienas“ įsipareigojimus pagal Paramos sutartį 2013 m. birželio mėnesį perėmė UAB „Verslo banga“ (toliau – ir Bendrovė, Paramos gavėja).
4. UAB „Verslo banga“ 2013 m. lapkričio 5 d. pateikė antrąjį mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-10-2-003721-MP003, pagal kurį buvo išmokėta 31 179,04 Eur parama už įsigytą specializuotą komercinį automobilį „Toyota Hilux“, pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įrangą. Paramos gavėja 2014 m. sausio 29 d. pateikė trečiąjį mokėjimo prašymą dėl 89 929,04 Eur (310 506,00 Lt) paramos už įsigytą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini) slidinėjimo inventorių ir įrenginius. Parama Bendrovei neišmokėta.
5. 2015 m. vasario 11 d. priimtas sprendimas Nr. SKP-24 „Dėl UAB „Verslo banga“ pasirašytos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonės III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas). UAB „Verslo banga“ NMA Sprendimo neskundė.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad projekto finansavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., atsakovui priklausė UAB „Verslo banga“ 100 proc. akcijų. Paramos gavėjos vadovas, žinodamas apie įsipareigojimus NMA, sąmoningai nevykdė įgyvendinimo vietoje projekte numatytos veiklos ir teikė klaidingą informaciją, siekdamas tai nuslėpti. Toks atsakovo neteisėtas veikimas laikytinas nesąžiningu Bendrovės vadovo veikimu prieš kreditorę NMA.
7. Antstolio E. S. 2017 m. sausio 26 d. pateiktame išieškojimo negalimumo akte nurodyta, kad Paramos gavėjos vardu registruota kelių transporto priemonė „Toyota Hilux“, vidaus vandenų laivas, motorinis pontoninis katamaranas, kilnojamasis turtas, pramoninių laivų plovimo ir priežiūros įranga, 2016 m. kovo 30 d. turto arešto aktu Nr. S-2547, areštuoti. Nuo 2013 m. lapkričio 21 d. įregistruotas įkeitimas, todėl minėto turto realizacija nėra galima. Tai reiškia, kad dar iki Bendrovei tampant nemokia, turto, iš kurio buvo galima vykdyti išieškojimą, valdymas buvo apribotas.
8. Atsakovas neužtikrino Paramos gavėjos veiklos vykdymo jau nuo 2014 m., nors pagal projektą įsipareigojo veiklą vykdyti iki 2018 m. vasario 3 d. Už paramos lėšas įsigytą transporto priemonę „Toyota Hilux“ atsakovas naudojo asmeniniams poreikiams, neteikė NMA prašomų dokumentų, neatsakė į NMA skambučius. NMA gali išmokėti paramos lėšas tik tiems pareiškėjams, kurie atitinka visas taisyklių nuostatas, taip užtikrinant visų pareiškėjų lygiateisiškumą. NMA privalėjo iš Paramos gavėjos susigrąžinti paramos lėšas. Nustačius, kad žala atsirado būtent dėl Paramos gavėjos vadovo neteisėtų veiksmų, žala turi būti priteisiama iš atsakovo. Atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, nesiėmė veiksmų Bendrovei tapus nemokia, nesiekė apdrausti turto, todėl NMA neteko galimybės susigrąžinti išmokėtą paramą iš Bendrovės.
9. Ieškovė 2017 m. liepos 5 d. NMA gavo nemokumo administratorės UAB Projektų plėtros biuras 2017 m. gegužės 22 d. pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą ir finansinių reikalavimų pateikimą. NMA 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į Paramos gavėjos nemokumo administratorę, teikdama 238 276,18 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąją eile, 24 708,88 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., ir prašydama jį patvirtinti Paramos gavėjos bankroto byloje.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad nėra praleidusi senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu buvusiam Paramos gavėjos vadovui. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis Bendrovė išregistruota 2019 m. rugpjūčio 6 d., apie Bendrovės išregistravimą NMA sužinojo 2021 m. gegužės 27 d., kai el. paštu kreipėsi į Bendrovės nemokumo administratorę. Bendrovės nemokumo administratorė 2021 m. gegužės 27 d. NMA pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. įvykusį kreditorių susirinkimų protokolą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą dėl Bendrovės pabaigos. Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei NMA iš atsakovo A. A. 262 985,06 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 3 737,00 Eur bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.
12. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2012 m. liepos 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo Bendrovės vadovo pareigas. Atsakovas buvo ir UAB „Verslas numeris vienas“ vadovu, kai ši bendrovė 2012 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pirmąjį prašymą išmokėti paramą.
13. Teismas nurodė, kad sutartiniai santykiai su NMA sukurti atsakovo iniciatyva. Atsakovas žinojo apie Paramos sutarčiai taikomas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), taip pat žinojo ir suprato, kad UAB „Verslas numeris vienas“ 2013 m. kovo 26 d. pateikė NMA prašymą leisti reorganizuoti šią bendrovę, atskiriant jos dalį ir įsteigiant naują juridinį asmenį. 2013 m. gegužės 11 d. sutartį dėl projekto perleidimo tarp UAB „Verslas numeris vienas“ ir UAB „Verslo banga“ pasirašė tas pats asmuo – A. A. . Apie projekto rizikas ir jo įgyvendinimo galimybes atsakovas žinojo ir būdamas juridinių asmenų vadovu vienasmeniškai priėmė sprendimus. Atsakovas, perėmęs pramoginį laivą, turėjo ir galėjo sužinoti apie jo naudojimo laivyboje specifiką.
Šalies argumentai
14. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2013 m. lapkričio 5 d. pateikdama prašymą išmokėti paramą jau turėjo finansinių sunkumų. Dėl atsakovo neteisėtos veiklos NMA buvo pateikti netikslūs finansinės apskaitos duomenys, kurių pagrindu ieškovė priimdavo sprendimus išmokėti lėšas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus, kad dėl neįvykdyto Projekto kalta NMA, nes finansavo ydingą projektą ir suteikė paramos lėšas rizikingam verslui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, įvertinęs Kauno apygardos teismo Bendrovės bankroto byloje nustatytas aplinkybes ir išvadas apie Bendrovės patiriamus finansinius sunkumus 2013 metais su atsakovo 2014 m. kovo 27 d. pateiktu NMA raštu apie sėkmingą ir pelningą verslą, priėjo prie išvados, kad neteisingų duomenų pateikimas ieškovei buvo nukreiptas siekiant neteisėtai ir nepagrįstai gauti Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšas ir jas panaudoti ne pagal Paramos sutarties nuostatas. Dėl to konstatavo, kad atsakovas siekė padaryti žalą būtent NMA.
16. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė specifiškai, nes Bendrovė nesiekė įgyvendinti Paramos sutartį, o jos pagrindu gautas lėšas panaudojo ne pagal Įgyvendinimo taisykles. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusioje 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės balansas buvo neteisingas. Atsakovas, kaip Bendrovės vadovas, neinicijavo Paramos sutarties nutraukimą, bet klaidino ieškovę pateikdamas antrąjį mokėjimo prašymą dėl lėšų išmokėjimo, teikdamas NMA apgaulingą informaciją apie Paramos sutarties vykdymą. Atsakovo pasirašytas mokėjimo prašymas dėl galutinių lėšų išmokėjimo neturėjo teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad Bendrovei iš paramos lėšų nusipirkus su vandens turizmu susijusį turtą, negali būti protingai ir sąžiningai paaiškinamas 2014 m. sausio 29 d. pateiktas prašymas išmokėti 89 928,75 Eur (310 506,00 Lt) paramos lėšas nesusijusiai veiklai (biokuro gaminimo įrenginiams pirkti). Atsakovas, teikdamas prašymus Bendrovės vardu, siekė neteisėtais, sutartinių santykių esmės neatitinkančiais būdais ir priemonėmis gauti visas lėšas pagal Paramos sutartį, apgauti ieškovę ją klaidindamas ir taip padarė jai žalą.
Šalies argumentai
17. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad atsakovas, vienasmeniškai kaip bendrovės vadovas, priimdavo sprendimus dėl informacijos pateikimo ieškovei, dėl prašymų išmokėti lėšas, dėl įsigyjamų daiktų iš paramos lėšų, dėl įsigijimų priemonių ir uždavinių nustatymo, jų įgyvendinimo, t. y. pats atliko visus veiksmus, susijusius su Paramos sutartimi, ir tai buvo konkrečiai į ieškovę nukreipti ir atlikti nesąžiningai veiksmai (ieškovės klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą sudarant sutartį su ieškove, teikiant neteisingus duomenis apie Paramos sutarties vykdymą ir tikslų įgyvendinimą ir kt.). Dėl to egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Jeigu atsakovas būtų minėtas Paramos lėšas panaudojęs Bendrovės veiklai pagal Įgyvendinimo taisykles, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.
Žemesnės instancijos teismas
18. Spręsdamas dėl prašymo taikyti ieškinio senaties terminą teismas nurodė, kad žinojimas apie paskutinės nemokumo proceso stadijos pradėjimą ir duomenų apie Bendrovės išregistravimą įrašymo faktas Juridinių asmenų registre nėra prilyginami įstatyme nustatytai pareigai pranešti apie priimtą sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Ieškovė nurodė, kad apie Bendrovės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro sužinojo 2021 m. gegužės 27 d., gavusi informaciją iš nemokumo administratorės, todėl ieškinio senaties termino nėra praleidusi.
19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas suprato Projekte prisiimtus įsipareigojimus, draudimą nevykdyti Projekte nenumatytos veiklos, bet sąmoningai leido kilti neteisėtos veikos pasekmėms, todėl Projektas buvo iš esmės neįgyvendintas. Nustojus vykdyti Projekte numatytą veiklą ir teikiant neteisingą informaciją apie vandenų transporto priemonių buvimo vietą, gaunamas lėšas iš nuomos, Projekto įgyvendinimas tapo negalimas. Atsakovas veikė neatsakingai, apgaulingai, nuo ieškovės tyčia nuslėpdamas informaciją, o tai neatitinka viešojo intereso, nes veikdamas Bendrovės vardu atsakovas naudojo ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino neatnaujinimas, net jei jis praleistas dėl subjektyvių priežasčių, pažeistų viešąjį interesą, todėl ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės NMA ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad atsakovas, eidamas Bendrovės vadovo pareigas, sąmoningai atliko tyčinius veiksmus ar nepateisinamai aplaidžiai vykdė savo pareigas, siekdamas sukelti žalą būtent ieškovei. Atsakovas pažymi, kad detaliai paaiškino, dėl kokių aplinkybių jis įsigijo Bendrovę, kuri jau turėjo sudariusi Paramos sutartį, taip pat paaiškino, kodėl jo valdoma ir vadovaujama Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie trukdė pasiekti Projekto rezultatus. Atsakovas bendradarbiavo su NMA, teikė paaiškinimus apie Projekto įgyvendinimo eigą, įrodymus, tačiau NMA vis tiek priėmė Sprendimą nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti suteiktą paramą. Teismo posėdžio metu atsakovas detaliai paaiškino, kad Sprendimo dėl Paramos sutarties nutraukimo neskundė, nes buvo aišku, jog kredito įstaiga nutraukė paskolos sutartį ir nebebuvo jokios galimybės toliau tęsti veiklą. Šios aplinkybės turi tiesioginį priežastinį ryšį su tuo, kad Projektas buvo neįgyvendintas, o nutraukus Paramos sutartį ieškovė patyrė prašomą priteisti žalą.
20.2. Atsakovo vadovaujamos Bendrovės prievolė kilusi ne iš pagrindinės Paramos sutarties, o kito administracinio akto pagrindu, tačiau dėl to savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos Sprendimo pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą.
20.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Bendrovė, tapusi ieškovės skolininke, turėjo išankstinį sąmoningą sumanymą eliminuoti ieškovės galimybes atgauti paramai skirtas lėšas ar, kad Bendrovė paslėpė, iššvaistė, sunaikino, pardavė ar kitaip perleido Bendrovei priklausiusį turtą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad prasidėjus Bendrovės nemokumo procesui atsakovas elgėsi nesąžiningai ir neperdavė visų Bendrovės dokumentų nemokumo administratorei. Teismas nevertino ir ieškovės veiksmų, kad žinodama ir sutikusi, jog už paramos lėšas įsigytas turtas būtų įkeistas kitam kreditoriui, nutarė Bendrovei taikyti griežčiausią sankciją ir Paramos sutartį nutraukti, nors galėjo pasinaudoti kitomis sankcijomis, pavyzdžiui – sumažinti paramą atsakovo vadovaujamai Bendrovei. Griežčiausios sankcijos skyrimas lėmė tai, kad atsakovo vadovaujama Bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos ir faktiškai tapo nemoki.
20.4. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas atsakovo veiksmų nuo to momento, kai ieškovė tapo Bendrovės kreditore, nenustatė ir neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. kad atsakovas nuo 2015 m. kovo mėnesio (Sprendimo įsiteisėjimo) netinkamai valdė Bendrovę ir dėl to padarė ieškovei individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su Bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Vien tai, kad iškėlus bankroto bylą turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, Bendrovė neturėjo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus kreditorės NMA atžvilgiu. Bendrovės mokumo sumažėjimas (nemokumas) vienodai paveikė visus Bendrovės kreditorius.
20.5. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir antroji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Ieškovei priėmus Sprendimą Bendrovės įsipareigojimai nepadidėjo, nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, apsunkintų ieškovės galimybes išieškoti paramai skirtas lėšas, atsiskaitęs su kitais kreditoriais, sudaręs Bendrovei nenaudingus ir nuostolingus sandorius. Ieškovė sutiko su už paramos lėšas įsigyto turto įkeitimu, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone kitam kreditoriui, todėl prisiėmė visas iš to kilsiančias rizikas ir pasekmes.
20.6. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Tai, kad ieškovė yra įstaiga, atsakinga už skirtingų projektų priežiūrą ir kontrolę, kurioje dirba ribotas skaičius darbuotojų, nėra objektyvaus pobūdžio kliūtis sužinoti apie teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, turėjo nustatyti momentą (tikslią datą) nuo kada šis terminas prasidėjo ir kada pasibaigė, tačiau to nepadarė. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies net nėra aišku, kiek ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl nėra galimybės įvertinti ar jo atnaujinimas yra proporcingas susiklosčiusiai situacijai. Skundžiamame sprendime minimas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 viešai neprieinamas, todėl nėra galimybės įvertinti jame nurodytos praktikos aktualumo. Abstraktūs teismo motyvai, suteikiant prioritetą institucijoms, paskirstančioms ir išmokančioms pareiškėjams ES struktūrinių fondų lėšas, formuoja precedentą, kad visi viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus dėl tam tikros paramos skyrimo atitinkamiems subjektams, yra iš esmės atleidžiami nuo ieškinio senaties instituto taikymo.
20.7. Ieškinio pareiškimas po daugiau nei 10 metų nuo galimai atliktų neteisėtų veiksmų iš esmės apriboja asmens galimybę gintis nuo ieškinio reikalavimų, siekiant paneigti tokių neteisėtų veiksmų buvimą. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Atsakovo nuomone, teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, neidentifikavęs ir nenurodęs, kada konkrečiai atsirado ieškovės teisė į ieškinį (subjektyvus sužinojimo apie pažeistas teises momentas) ir kada ji pasibaigė, apsiribodamas abstrakčiu viešojo intereso motyvu.
20.8. Ieškovė, 2018 m. lapkričio mėnesį dalyvaudama kreditorių susirinkime ir balsuodama dėl nemokumo administratorės kreipimosi į teismą dėl Bendrovės pabaigos, jau žinojo apie atsakovo vadovaujamos Bendrovės mokumo problemas, tačiau svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė.
20.9. Bylą nagrinėjusi teisėja pirmojo teismo posėdžio metu informavo ginčo šalis, kad su ieškinį parengusiu ir jį pasirašiusiu ieškovės (duomenys neskelbtini) A. S. yra kolegos Mykolo Romerio universitete (toliau – Universitetas), dirba vienoje katedroje. Atsakovui šis atskleistas faktas nesudarė pagrindo manyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja gali būti šališka, tačiau skundžiamas teismo sprendimas, o ypač argumentai, susiję su ieškinio senaties (ne)taikymu, parodo, kad teisėja, galbūt, negalėjo atriboti savo darbo santykių teisme nuo kolegiškų santykių Universitete. Atsakovo nuomone, teisėjos ir ieškovės darbuotojo kolegiški santykiai Universitete objektyviuoju aspektu galėjo kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo, o tokias abejones bylą nagrinėjanti teisėja privalėjo pašalinti nusišalindama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 66 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime NMA prašo atsakovo A. A. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
21.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nenustatyti Bendrovės vadovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Sprendimas nutraukti Paramos sutartį priimtas nustačius šiuos pažeidimus: projekto įgyvendinimo vietoje nevykdoma Paraiškoje (verslo plane) nustatyta veikla; Paramos gavėja NMA pateikė neteisingą (klaidingą, prieštaringą) informaciją. Atsakovas, žinodamas, kad projektas nėra įvykdytas ta apimtimi, kuria turėjo būti įvykdytas, privalėjo imtis aktyvių veiksmų. Atsakovas neinformavo NMA apie už paramos lėšas įsigyto turto areštą, Projekto veiklos vykdymo sustabdymą, o tai turėjo esminės reikšmės Projekto administravimo eigai. Toks atsakovo neatsakingas ir aplaidus veiksmas laikomas nesąžiningu elgesiu NMA atžvilgiu. Atsakovas žinojo ir suprato apie Projekto įgyvendinimą ir prisiimtus įsipareigojimus, todėl turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad užtikrintų, jog skola būtų grąžinta NMA ir tik tuomet inicijuoti Bendrovės likvidavimą. Atsakovas pateikė NMA klaidingą informaciją siekdamas nuslėpti aplinkybes, kad Bendrovė nevykdo veiklos Projekto įgyvendinimo vietoje.
Šalies argumentai
21.2. Atsakovas, vienasmeniškai kaip Bendrovės vadovas, priimdavo sprendimus dėl informacijos pateikimo NMA, dėl prašymų išmokėti lėšas, dėl įsigyjamų daiktų iš paramos lėšų, dėl įsigijimui priemonių ir uždavinių numatymo bei nustatymo, jų įgyvendinimo, t. y. atliko pats visus veiksmus, susijusius su Paramos sutartimi, ir tai buvo konkrečiai į NMA nukreipti ir atlikti nesąžiningai veiksmai (NMA klaidinimas, apgaulingos informacijos teikimas, sudarant sutartį su NMA, neteisingų duomenų apie Paramos sutarties vykdymą ir tikslų įgyvendinimą, nuo 2014 m. lapkričio 4 d. Projekte numatytos veiklos nevykdymas, Paramos gavėjos turto naudojimas asmeniniams tikslams). Todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir NMA patirtos žalos.
21.3. NMA apie Bendrovės išregistravimą sužinojo 2021 m. gegužės 27 d., kai elektroniniu paštu kreipėsi į Bendrovės nemokumo administratorę, prašydama suteikti informaciją. Nemokumo administratorė 2021 m. gegužės 27 d. pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. įvykusį kreditorių susirinkimų protokolą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo Bendrovės veikla pripažinta pasibaigusia ir likviduojama dėl bankroto. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad netinkamas nemokumo administratorės pareigų vykdymas yra svarbi priežastis atnaujinti terminą, siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino neatnaujinimas, net jei jis praleistas dėl subjektyvių priežasčių, pažeistų viešąjį interesą.
21.4. Atsakovo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti. Teisėja bylos šalis du kartus informavo apie tai, kad su NMA (duomenys neskelbtini) yra kolegos Universitete, tačiau atsakovas nurodė, jog pasitiki teismu. (Duomenys neskelbtini) tik pasirašė ieškinį, o teismo posėdžiuose ieškovę atstovavo kitas darbuotojas, todėl teisėjai nebuvo pagrindo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
23. UAB „Verslas numeris vienas“ 2010 m. lapkričio 10 d. pateikė paraišką Nr. 3VK-KU-10-2-003721-PR001 NMA pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
24. NMA ir UAB „Verslas numeris vienas“ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė Paramos sutartį, pagal kurią paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. UAB „Verslas numeris vienas“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą, kurio pagrindu išmokėta 207 097,14 Eur parama už įsigytą pramoginį laivą „(duomenys neskelbtini)“ – burinę jachtą (duomenys neskelbtini).
25. UAB „Verslas numeris vienas“ 2013 m. kovo 26 d. pateikė NMA prašymą leisti reorganizuoti juridinį asmenį, atskiriant jo dalį ir įsteigiant naują juridinį asmenį. UAB „Verslas numeris vienas“ 2013 m. birželio 3 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad UAB „Verslo banga“ perima visus Paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais, įskaitant įsipareigojimą išlikti savarankišku juridiniu asmeniu mažiausiai penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos.
26. Pagal Juridinių asmenų registrų duomenis UAB „Verslas numeris vienas“ reorganizavimo procesas užbaigtas 2015 m. gruodžio 17 d., bendrovei 2017 m. kovo 7 d. iškelta bankroto byla, o 2019 m. birželio 20 d. UAB „Verslas numeris vienas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
27. Paramos gavėja UAB „Verslo banga“ 2013 m. lapkričio 5 d. pateikė antrąjį mokėjimo prašymą išmokėti 31 335,73 Eur paramą. NMA vertinimo metu nustatė, kad mokėjimo prašymas pateiktas pavėluotai, todėl pritaikė 156,68 Eur (540,98 Lt) sankciją ir išmokėjo 31 179,04 Eur už įsigytą specializuotą komercinį automobilį „Toyota Hilux“ ir pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įrangą.
28. Paramos gavėja 2014 m. sausio 29 d. pateikė trečiąjį mokėjimo prašymą išmokėti 89 929,04 Eur (310 506,00 Lt) paramą už įsigytą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini) slidinėjimo inventorių ir įrenginius. Parama nebuvo išmokėta.
29. NMA 2014 m. lapkričio 3, 4 d. atlikusi Projekto patikrą vietoje, nustatė, kad Projekto įgyvendinimo vietoje Paraiškoje nurodyta veikla nevykdoma, už paramos lėšas įsigytas turtas Bendrovės veikoje nenaudojamas, Bendrovė NMA pateikė klaidingą informaciją, siekdama nuslėpti veiklos nevykimo faktą. Dėl nustatytų pažeidimų priimtas Sprendimas nutraukti Paramos sutartį ir taikyti Paramos gavėjai sankciją – visos išmokėtos paramos susigrąžinimą.
30. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi Paramos gavėjai iškelta bankroto byla. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas NMA 262 985,06 Eur finansinis reikalavimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo
31. Viena tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).
32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
33. Apeliantas galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia tuo, kad bylą nagrinėjusi teisėja ir ieškovės Teisės departamento skyriaus vadovas yra kolegos Universitete. Dėl to, apelianto vertinimu, teisėja privalėjo nusišalinti CPK 66 straipsnio pagrindu.
34. Nustatyta, kad bylą nagrinėjanti teisėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie tai, kad ieškinį NMA vardu pasirašė A. S. , su kuriuo kartu dirba Universitete. Pavaldumo santykiai su kolega nesieja. Ieškovė ir atsakovo atstovas dėl šios aplinkybės nušalinimo teisėjai nereiškė (2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio įrašas: 1 min. 20 sek. – 2 min. 36 sek.). Teisėja, atsižvelgdama į tai, kad į teismo posėdį atvyko trečiasis asmuo, 2023 m. spalio 24 d. byloje dalyvaujančius asmenis pakartotinai informavo apie tai, kad su NMA ieškinį pasirašiusiu darbuotoju yra kolegos Universitete. Byloje dalyvaujantys asmenys nušalinimų nereiškė. Atsakovo atstovas akcentavo, kad dėl šios faktinės aplinkybės nemato priežasčių teisėjai nusišalinti (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 17 sek. – 2 min. 49 sek.). Taigi, aplinkybė apie tai, kad bylą nagrinėjanti teisėja ir ieškinį pasirašęs ieškovės darbuotojas yra kolegos Universitete, buvo atskleista, tačiau nei atsakovui, nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims abejonių dėl teisėjos nešališkumo nekilo.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbas viename Universitete nesuponuoja artimų asmeninių visų kolegų tarpusavio ryšių. Teisėjos ir ieškovės atstovo, pasirašiusio ieškinį NMA vardu, Universitete nesieja subordinacijos (pavaldumo) santykiai, teismo posėdžiuose ieškovės interesams atstovavo kitas NMA darbuotojas. Aplinkybė, kuria apeliantas grindžia teisėjos šališkumą, buvo atskleista visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pirmajame teismo posėdyje. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir (ar) tam tikras aplinkybes vertina kitaip, savaime nepagrindžia teismo šališkumo.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvieji ar subjektyvieji teisėjos šališkumo pagrindai. Dėl to atsakovo argumentai dėl teismo (teisėjos) šališkumo ir pareigos nusišalinti CPK 66 straipsnio pagrindu pripažįstami nepagrįstais.
Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų
37. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apeliantas, eidamas Bendrovės vadovo pareigas, sąmoningai atliko tyčinius veiksmus ar nepateisinamai aplaidžiai vykdė savo pareigas, siekdamas sukelti žalą būtent ieškovei. Nevertindamas atsakovo veiksmų nuo to momento, kai ieškovė tapo Bendrovės kreditore, teismas nenustatė ir neteisėtų veiksmų, t. y. kad atsakovas netinkamai valdė Bendrovę ir dėl to padarė ieškovei individualią žalą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir antroji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Investicijos į turizmo priemonių nuomos verslo steigimą“. Siekdama projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, Bendrovė įsipareigojo: įgyventi projektą taip, kaip nurodyta Paraiškoje; raštu pranešti projektą administruojančiai institucijai (ieškovei) apie visus galimus projekto nukrypimus; laiku ir tinkamai pateikti projekto įgyvendinimo ataskaitas; be ieškovės sutikimo nekeisti projekto veiklos; neperleisti už paramos lėšas įsigyto turto kitiems asmenims; nenutraukti projekto veiklos; nekeisti projekto įgyvendinimo vietos (Paramos sutarties 17.1, 17.4, 17.13, 17.15, 17.30 papunkčiai). Paramos sutartyje numatytas projekto finansavimo būdas – dalinis Paramos gavėjos investicijų (išlaidų) kompensavimas, įsigyjant turtą (naują techniką ir įrangą projekto įgyvendinimui (Paramos sutarties 6 punktas)). Bendrovė Paraiškoje ir vėliau pateiktuose prašymuose pakeisti investicijas nurodė, kad remiamai veiklai (vandens turizmas) vykdyti ketina įsigyti pramoginius laivus, juos naudos (duomenys neskelbtini) mariose, didesniuose (duomenys neskelbtini) ežeruose. Laivų pervežimui iš vieno vandens telkinio į kitą reikalinga transporto priemonė, tinkamai laivų priežiūrai – valymo įranga, o dėl veiklos sezoniškumo – lygumų slidės, kurios bus nuomojamos novatoriškame nuomos punkte.
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už paramos lėšas įsigyta burinė jachta (duomenys neskelbtini) nebuvo naudojama Bendrovės veikloje pagal Paramos sutartyje nurodytas sąlygas (vidaus vandenyse), pajamų iš šio turto juridinis asmuo negavo. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad šis pramoginis laivas buvo nuomojamas Latvijoje (viešoje erdvėje buvo patalpinti skelbimai dėl šios jachtos nuomos, nurodyti nuomos paslaugų įkainiai, pateiktas aprašymas su reklaminėmis nuotraukomis; pagal Valstybės sienos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pateiktus duomenis jachta 2014 m. birželio 17 d. išplaukė į Liepojos uostą su trimis įgulos nariais (Latvijos piliečiais), tikrinimo metu kapitonas pateikė ranka surašytą jachtos nuomos sutartį), galimai gautos nuomos pajamos Bendrovės finansinės apskaitos dokumentuose neatsispindi. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka, todėl atsakovo argumentus, kad burinę jachtą techninei apžiūrai ar remontui perėmęs servisas (jo darbuotojai) pateikė ranka surašytą nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas pripažino neįtikinančiais. Teismas taip pat nustatė, kad transporto priemonę, skirtą pramoginių laivų pervežimui iš vieno vandens telkinio į kitą, atsakovas naudojo asmeniniais tikslais, teikė ieškovei klaidinančią informaciją apie už paramos lėšas įsigyto turto naudojimą Bendrovės veikloje, Bendrovės finansinės padėties (mokumo), neįrengė novatoriško slidinėjimo punkto kaimo vietovėje, slides ir kitą slidinėjimo inventorių laikė atsakovo gyvenamojoje vietoje, nevykdė veiklos Paramos sutartyje nustatytoje vietoje. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš paramos lėšų įsigyto turto naudojimas ne Bendrovės, o asmeniniams tikslams, neteisingos ir netikslios informacijos pateikimas projektą administruojančiai institucijai, siekiant gauti išlaidų kompensavimo dalį, jachtos naudojimas ne Paramos sutartyje nustatytoje vietoje, nefiksuojant gautų pajamų Bendrovės apskaitoje, patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir siekį padaryti ieškovei individualią žalą, t. y. pasinaudoti parama, neturint ketinimų vykdyti realią veiklą ir įgyvendinti projektą. Dėl nevykdomų projekto įsipareigojimų NMA Paramos sutartį su Bendrove nutraukė ir pritaikė visos išmokėtos paramos grąžinimo sankciją. Juridinis asmuo, nevykdantis veiklos ir negaudamas pajamų, negalėjo patenkinti administruojančios institucijos (ieškovės) reikalavimo dėl suteiktos paramos grąžinimo. Ieškovės finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje taip pat nebuvo patenkintas. Taigi, šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
42. Aplinkybė, kad apeliantas, jo teigimu, įsiteisėjus Sprendimui nesudarė nenaudingų ir nuostolingų sandorių, nepažeidė atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarkos ar neatliko kitų veiksmų, apsunkinusių ieškovės galimybes išieškoti paramą, nešalina jo kaip bendrovės vadovo teisinės atsakomybės. Įrodymų, galinčių pagrįsti, kad projekto neįvykdymą lėmė verslo nesėkmė, apeliantas nepateikė. Sąmoningas projekte numatytos remiamos veiklos ir įsipareigojimų nevykdymas, už paramos lėšas įsigyto turto naudojimas asmeniniais tikslais, netikslios informacijos teikimas projektą administruojančiai institucijai yra nepateisinamai aplaidus ir nesąžiningas apelianto elgesys, kuriuo buvo siekiama pažeisti ieškovės interesus. Taigi, yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
43. Apeliantas teigia, kad dėl neįvykdyto Projekto atsakinga ieškovė, nes sustabdė dalies paramos išmokėjimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, kuris vėliau buvo nutrauktas, ir ši aplinkybė turėjo tiesioginę įtaką projekto įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės veiksmų, kad žinodama ir sutikusi, jog už paramos lėšas įsigytas turtas būtų įkeistas kitam kreditoriui, nutarė Bendrovei taikyti griežčiausią sankciją ir Paramos sutartį nutraukti, nors galėjo pasinaudoti kitomis sankcijomis (sumažinti paramą). Griežčiausios sankcijos skyrimas lėmė tai, kad atsakovo vadovaujama Bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos ir faktiškai tapo nemoki.
44. Teisėjų kolegija, vertindama aptartus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Bendrovė, perėmusi teises ir pareigas pagal Paramos sutartį, įsipareigojo įgyvendinti projektą Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir atitinkamai prisiėmė dėl neįvykdytų įsipareigojimų ir (ar) sutarties pažeidimų kylančias pasekmes. Pagal Paramos sutartį Bendrovė įsipareigojo prisidėti iki 35 proc. įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą, nuosavų lėšų įnašą ir tinkamą projekto finansavimo šaltinį (skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas), pagrįstą verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis (Paramos sutarties 17.2, 17.3 papunkčiai). Paramos sutarties 12 punkte nustatyta, kad galutinė paramos dalis Paramos gavėjai išmokama tik po to, kai atliekamos visos su projektu susijusios išlaidos ir pateikiamas galutinis mokėjimo prašymas.
45. Bendrovė 2014 m. sausio 19 d. pateikė trečiąjį mokėjimo prašymą kompensuoti išlaidas, taip pat prašė ieškovės pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, papildyti projekte numatytą veiklą ir projekto investicijas, t. y. finansuoti biomasės ruošos įrenginius (DOK-43659). NMA šio ir 2014 m. kovo 10 d. ir 2014 m. kovo 24 d. Bendrovės prašymų leisti išskaidyti trečiąjį mokėjimo prašymą į du prašymus, ketvirtąjį mokėjimo prašymą pateikti iki 2014 m. birželio 11 d., įsigyjant su trečiuoju mokėjimo neįsigytą slidinėjimo inventoriaus dalį, netenkino ir pareikalavo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą bei finansinės atskaitomybės dokumentus už parėjusius kalendorinius metus (DOK-43659). Bendrovė 2014 m. gegužės 5 d. pateikė NMA projekto įgyvendinimo ataskaitą už 2013 metus (ataskaitos pateikimo terminas 2014 m. sausio 31 d.) (DOK-43682). Ataskaita pateikta pavėluotai.
46. Ieškovė, gavusi informaciją iš teisėsaugos institucijų, pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą (DOK-43680), Bendrovės ir kitų asmenų prašė pateikti pažeidimo tyrimui reikalingą informaciją, atliko patikras vietoje. Pagal Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – Pažeidimo tyrimo taisyklės) 7 punktą, kai įtariamas pažeidimas susijęs su išlaidomis, dėl kurių apmokėjimo paramos gavėjas yra pateikęs agentūrai mokėjimo prašymą, arba su išmokomis, kai mokėjimo prašymas nėra teikiamas, agentūra sustabdo paramos gavėjo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimą ir (arba) paramos lėšų išmokėjimą, iki kol Pažeidimų tyrimo taisyklėse nustatytais terminais bus ištirta, ar yra pažeidimas, ir (ar) priimtas sprendimas dėl sankcijų. Taigi, esant Pažeidimo tyrimo taisyklių 7 punkte nustatytam atvejui, NMA privalo sustabdyti paramos išmokėjimą. Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka NMA veiksmų (neveikimo), administruojant (tiriant) įtariamą pažeidimą, neskundė.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės sutartinių įsipareigojimų turinį, aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad paramos pagal trečiąjį prašymą išmokėjimo sustabdymas buvo neteisėtas ir būtent dėl to Bendrovė negalėjo įgyvendinti projekto.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki trečiojo mokėjimo pateikimo Bendrovei buvo kompensuotos išlaidos už pramoginio laivo (jachtos), automobilio ir valymo įrangos įsigijimą (pagal pirmąjį ir antrąjį mokėjimo prašymus). Bendrovė 2013 m. liepos 1 d. rašte (DOK-43658) nurodė, kad yra sudariusi nuomos sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl pramoginio laivo (jachtos) iki laivų sezono plaukiojimo pabaigos. Taigi, juridinis asmuo galėjo vykdyti Paramos sutartyje numatytą turizmo veiklą, gauti pajamas ir atitinkamai vykdyti įsipareigojimus paskolas suteikusiems kreditoriams. Bendrovė taip pat buvo įsigijusi pontoninį laivą, slides ir kitą slidinėjimo inventorių, ir nors šio turto išlaidų kompensavimas pagal trečiąjį prašymą buvo sustabdytas, kliūčių jį naudoti Paramos gavėjos projekte (verslo plane) numatytoje veikloje nebuvo.
49. Minėta, kad pagal Paramos sutartį numatytas projekto finansavimo būdas – dalinis išlaidų kompensavimas, o tinkamų išlaidų apmokėjimo šaltinį iš asmeninių ir (ar) skolintų lėšų įsipareigojo užtikrinti Paramos gavėja (Paramos sutarties 17.2, 17.3 papunkčiai). Nuostata, kad NMA sprendimu (sutikimu) pareiškėjams gali būti leista įkeisti paramos lėšomis įsigytą turtą tai kredito įstaigai, kuri suteikė paskolą projektui įgyvendinti, įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 21.12 papunktyje. Taigi, projektą administruojančios institucijos leidimas (sutikimas) įkeisti turtą, įsigyjamą už paramos lėšas, yra viena iš priemonių, leidžiančių paramos gavėjams, neturintiems pakankamai nuosavų lėšų, dalyvauti remiamoje verslo kūrimo ir plėtros srityje. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad Bendrovė nuosavų lėšų projektui įgyvendinti neturėjo, lėšas skolinosi, todėl ieškovei nedavus sutikimo įkeisti turtą projektą finansuojančiai kredito įstaigai, Paramos gavėja nebūtų galėjusi pradėti įgyvendinti projektą (verslo planą), įsigyti turizmo veiklai vykdyti reikalingo turto ir gauti patirtų išlaidų kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad NMA leido Bendrovei įkeisti turtą, nereiškia, kad ieškovė prisiėmė riziką (jos dalį) dėl Bendrovės nevykdomų įsipareigojimų, kylančių iš paskolos ir Paramos sutarčių, ir nėra saistoma pareigos taikyti teisės aktuose nustatytas sankcijas, paaiškėjus projekto pažeidimams. Aptariama aplinkybė taip pat negali būti vertinama, kaip kalti pačios žalos patyrusios ieškovės veiksmai, sudarantys pagrindą atleisti apeliantą nuo atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnis).
50. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimo nutraukti Paramos sutartį neskundė, nes tuo metu jau buvo aišku, jog kredito įstaiga nutraukė paskolos sutartį ir Bendrovė neturės galimybės tęsti veiklos. Taigi, apsisprendimą nekvestionuoti NMA Sprendime nustatytų projekto pažeidimų ir paskirstos sankcijos dydžio lėmė atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, valia. Aplinkybė, kad atsakovas neįgyvendinto teisės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka peržiūrėti Sprendimą, teikia pagrindą spręsti, jog jis su NMA paskirta sankcija sutiko. Sprendimas nutraukti Paramos sutartį įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti paskirtos sankcijos proporcingumo.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Projekto neįvykdymą lėmė ne paskirtos sankcijos dydis, o tai, kad Paramos gavėja iki Sprendimo priėmimo faktiškai nevykdė veiklos, už paramos lėšas įsigyto turto Bendrovės veikloje nenaudojo, pajamų iš remiamos veiklos negavo. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl mišrios kaltės instituto taikymo pripažįstami nepagrįstais.
52. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti apelianto argumentui, kad praėjęs laikotarpis nuo neteisėtų veiksmų atlikimo iki ieškinio pareiškimo teisme iš esmės apriboja galimybes gintis nuo pareikštų reikalavimų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė visus su administruojamu projektu susijusius duomenis (Paraišką, Pramos sutartį ir jos pakeitimus, prašymus kompensuoti patirtas projekto išlaidas, keisti investicijas, patikrinimų medžiagą, atsakovo pateiktus paaiškinimus ir kt.), su kuriais atsakovas galėjo susipažinti ir į juos atsikristi. Šalims taip pat buvo sudaryta galimybė pateikti naujus (papildomus) įrodymus, tačiau atsakovas jų neteikė, neprašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti įrodymus ir (ar) išduoti teismo liudijimą tokiems įrodymams gauti. Teismo posėdyje atsakovas teikė detalius paaiškinimus, atsakė į klausimus. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė galimybių gintis nuo pareikštų reikalavimų apribojimas.
Dėl ieškinio senaties termino
53. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, neidentifikavęs ir nenurodęs, kada konkrečiai atsirado ieškovės teisė į ieškinį (subjektyvus sužinojimo apie pažeistas teises momentas) ir kada šis terminas pasibaigė, apsiribodamas abstrakčiu viešojo intereso motyvu. Apelianto vertinimu, ieškovė 2018 m. lapkričio mėnesį, dalyvaudama Bendrovės kreditorių susirinkime ir balsuodama dėl kreipimosi į teismą dėl Bedrovės pabaigos, žinojo apie savo teisių pažeidimą, todėl į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą, svarbių praleidimo priežasčių nenurodė.
54. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
55. Teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
56. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
57. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus, turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų juridinio asmens vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 37 punktas).
58. Bendrovei 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla, ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi. 2018 m. lapkričio 19 d. įvyko Bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratorės įpareigojimo kreiptis į teismą dėl Bendrovės pabaigos. Ieškovė NMA šiame susirinkime dalyvavo ir balsavo „už“ Bendrovės veiklos pasibaigimo inicijavimą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendimą dėl Bendrovės pabaigos priėmė 2019 m. kovo 29 d., Bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nors šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų informuota apie priimtą sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apie tai, kad jos finansinis reikalavimas Bankroto byloje nebus patenkintas, turėjo ir galėjo suprasti dalyvaudama 2018 m. lapkričio 19 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą pareikšti skaičiuojamas nuo šio momento ir atitinkamai baigėsi 2021 m. lapkričio 19 d. (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinys Bendrovės vadovui dėl nuostolių atlyginimo gautas 2023 m. balandžio 24 d., todėl jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto normų taikymas yra viešojo intereso dalys, o teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).
60. Teisėtas ir tinkamas ES struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų panaudojimas yra prioritetinis viešasis interesas, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs atsakovo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus neįgyvendinant Paramos sutarties įsipareigojimo vykdyti veiklą remiamoje (finansuojamoje) srityje, naudojant už paramos lėšas įsigytą turtą asmeniniams poreikiams, projektą administruojančiai institucijai teikiant netikslią (klaidinančią) informaciją, reikšmingą vykdant projekto kontrolę ir priimant sprendimus dėl išlaidų kompensavimo, turėjo pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ginti valstybės bei ES interesus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybės, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo atsakomybę, ieškinio senaties atnaujinimo pagrindą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
62. Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.