- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2-3425-599/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01208-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB “Panevėžio energija” kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 330,25 Eur skolą, 31 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra patalpų (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. (imtinai) nesumokėjo už suvartotą šilumos energiją bendrosioms reikmėms, todėl yra skolinga ieškovei 330,25 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškiniu bei nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d. pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra ginčo patalpos, yra suformuota kaip atskiras pastatas, atskiriant jį nuo kitos pastato dalies. Naujai suformuotame pastate nėra centrinio šildymo sistemos, kuria šilumos energiją tiektų ieškovė. Pastate yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, o centralizuotas šilumos energijos tiekimas atjungtas. Patalpos, buvusios (duomenys neskelbtini), neturi bendro naudojimo patalpų, kuriose būtų tiekiama šilumos energija iš centralizuotų šildymo sistemų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 330,25 Eur skolą, 31 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 361,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi tenkino atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 8 d. išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, neinformavęs atsakovės apie bylos nagrinėjimą ir šis proceso teisės normų, kuriose reglamentuotas šalių informavimas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, pažeidimas pažeidė atsakovės teisę būti informuotai apie rašytinį teismo posėdį, taip pat apribojo jos procesines teises – teikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus.
Šalies argumentai
6. Ieškovė AB “Panevėžio energija” pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 270,04?Eur skolos ir 28,26?Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas, 17,00?Eur žyminio mokesčio bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė sumokėjo dalį skolos per bylos nagrinėjimo pirmoje ir apeliacinėje instancijoje laikotarpį ir susidarė nauja skola.
Atsiliepimas
7. Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
8. Nurodė, kad tarp šalių ilgą laiko tarpą vyko teisminiai ginčai, kurių metu buvo pripažinta, kad pastate (duomenys neskelbtini) nėra centrinio šildymo sistemos. Ieškovė jau daugelį metų bando įrodyti, jog pastate (duomenys neskelbtini) yra centrinio šildymo sistema, nors jokie centrinio šildymo sistemos vamzdžiai bendro naudojimo patalpose, kuriose yra atsakovei priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), nėra.
9. Pažymėjo, kad dar 2014 m. spalio 10 d. pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra ginčo patalpos, už kurios priskirtas bendrojo naudojimo patalpas ir yra reikalaujama priteisti skolą, buvo sufomuotas kaip atskiras pastatas, atskiriant jį nuo kitos pastato dalies.
10. Nurodė, kad naujai suformuotame pastate (buvusio (duomenys neskelbtini) dalis), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra ginčo patalpos, priklausančio atsakovei, tiek iki 2014 m. spalio 10 d. jo , tiek ir po 2014 m. spalio 10 d. nebuvo ir nėra centrinio šildymo sistemos, kuria šilumos energiją tiektų ieškovas. Atsakovei priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra įdiegtas vietinis centrinis šildymas, o ne šildymas iš centralizuotų šilumos energijos tinklų.
11. Atsakovės teigimu, centralizuotas šilumos energijos tiekimas yra atjungtas ir pastate, kuriame yra ginčo patalpos, nėra ir nepraeina jokie bendrojo naudojimo šilumos energijos vamzdynai, nes yra vietinis centrinis šildymas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
13. Ieškovė AB “Panevėžio energija” pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 239,00?Eur skolos, 27,59?Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00?Eur žyminio mokesčio ir visas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad per laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2021-12-01 už suvartotą šilumą bendrom reikmėm atsakovė neapmokėjo 239,00?Eur skolos ir priskaičiuotų 27,59?Eur palūkanų. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neginčija skolos už butui, adresu (duomenys neskelbtini) tiektą šilumos energiją ir ją apmokėjo, todėl ieškovas atsisako reikalavimo dėl šio buto ir teikia patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti skolą tik už butui, adresu (duomenys neskelbtini) priskirtą bendrą šilumos energiją.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas argumentus, išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnai.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi priėmė ieškovės AB „Panevėžio energija“ atsisakymą nuo ieškinio dalies, t. y. nuo 31,71 Eur sumos ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3425-599/2022 šioje dalyje dėl 31,71 Eur reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš į bylą pateiktų dokumentų turinio nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė, esanti (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo turinio nustatyta, jog abiems nekilnojamojo turto objektams yra tiekiamas vietinis centrinis šildymas. Šalys nėra sudariusios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, todėl darytina išvada, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su šilumos vartotoju neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų.
18. Ieškovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2021-12-01 (imtinai) už suvartotą šilumą atsakovė neapmokėjo 239,00?Eur skolos ir 27,59?Eur palūkanų.
19. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo turinio nustatyta, jog patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei V. K., šildymas – vietinis centrinis šildymas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo turinio nustatyta, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei V. K., šildymas – vietinis centrinis šildymas.
20. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) daugiabučo namų savininkų bendrijos pirmininkės 2014 m. spalio 10 d. aiškinamasis raštas patvirtina tai, kad pastate 2M2p, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų bei buto unikalūs numeriai lieka tie patys ir keičiasi tik adresai sekančiai (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), buvo priskirtos naujai suformuotam ir savarankiškai funkcionuojančiam pastatui, pažymėtam 2M2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Iš VĮ Registrų centro kadastrinių duomenų bylos pagrindinio pastato, jo dalių ir priestato kadastro duomenų nustatyta, kad namas Nr.7 turi atskirą įėjimą, atskiras patalpas, yra centrinis šildymas. Iš Kadastro duomenų nustatymo nustatyta, jog yra ir individuali centrinio šildymo sistema.
22. Į bylą yra pateiktas 2022 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės J. V. atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, kad 1993 m. sausio mėn. butai (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini), buvo atjungti nuo pastato (duomenys neskelbtini) centrinio šildymo sistemos.
Žemesnės instancijos teismas
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų turinio nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. civilinėje byloje Nr. 2-34164-235/2015 ieškinį pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ atsakovei V. K. dėl 1144,62 EUR skolos už šilumos energiją, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanį nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovės ir AB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojai, kaip patvirtina paties ieškovės pateiktas įrodymas 1998 m. gruodžio 10 d. pranešimas, nupjovė centralizuoto šildymo trasos sistemos įvadinius vamzdžius, ėjusius pastogėje virš butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir per kuriuos turėtų būti tiekiama šilumos energija į ginčo patalpas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus miesto miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
24. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
25. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).
26. Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už šilumos energiją bendrom reikmėm, t. y. ar atjungus centrinį šildymą į butą lieka / nelieka pareiga mokėti už šilumos energiją bendrom reikmėm.
27. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio ieškovės atstovas nurodė šias esmines aplinkybes, kuriomis iš esmės ir yra grindžiamas ieškovės ieškinys : nors atsakovė ir yra atsijungusi centrinį šildymą butui, tačiau atsakovei išlieka pareiga mokėti už šildymą bendrom reikmėm. Be to, labai svarbi aplinkybė yra ir ta, jog atsakovė, nors ir teigia, kad šiuo atveju yra tinkamai atlikusi visas atsijungimo nuo centrinio šildymo procedūras bei tinkamai atskyrusi ir suformavusi atskirą pastatą / statinį, kuriame yra tik vietinis šildymas, tačiau atsakovė iki šiol (t. y. jau daug metų) nėra tinkamai, t. y. kaip atskiro pastato, registravusi VĮ Registrų centre. Tokiu būdu, iki šiol ginčo pastatas oficialiai pagal VĮ Registro centro duomenis turi tik centrinį šildymą, todėl atsakovei ir kyla pareiga mokėti už šildymą bendrom reikmėm.
28. Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė šias esmines aplinkybes, kuriomis iš esmės yra grindžiamas atsakovės atsiliepimas į ieškinį : atsakovei nekyla pareiga mokėti už šilumą bendrom reikmėm, nes atsakovė yra atsijungusi nuo centrinio šildymo ir yra suformuotas naujas pastatas / statinys, kuris visiškai neturi jokio centrinio šildymo.
29. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas, o atsakovės argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
30. Pažymėtina tai, kad daugiabučio namo bendraturčių pareiga apmokėti jiems tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalį atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnių nuostatas.
31. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tapačiai bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
32. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudotą šilumos energiją.
33. Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindas įtvirtintas Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija), kurioje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika pagal Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą šilumos tiekimo kainodaros koncepciją pastate sunaudotos šilumos energijos apmokėjimo pareiga yra paskirstoma vartotojams tame pastate (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017, 26 punktas).
34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Pastatuose, kuriuose yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, sunaudojama šiluma paprastai skirstoma į tą, kurią konkretus vartotojas naudoja savo valdomų asmeninio naudojimo patalpų tiesioginiam šildymui, ir tą, kuri sunaudojama bendrosioms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020, 24 punktas).
35. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009 ; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012 ; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016 14 punktas ; 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017 37 punktas).
36. Nagrinėjamos bylos atveju taip pat yra svarbi Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Su šia nuostata susijusi to paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalis (2009 m. sausio 12 įstatymo Nr. XI-133 redakcija), pagal kurią, be kita ko, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos tiekėjo sutartys; šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį sumoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. 2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2701 redakcijos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos tiekėjo sutartys, tačiau šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) nustatytais metodais, šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį sumoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297 įsakymu patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse įtvirtintą reglamentavimą, šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo atjungimo akto pasirašymo momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį sumoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 124 punktas, 2011 m. liepos 20 d įsakymo Nr. 1-191 redakcija; atitinkamai Taisyklių 108.4 punktas, 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 1-138 redakcija).
37. Kasacinis teismas, remdamasis nurodytomis teisės normomis, yra konstatavęs, kad pareigą mokėti už pastate sunaudotą šilumos energiją vartotojai turi neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu yra šildomos jų asmeninės patalpos, t. y. už šildymą, sunaudotą bendrosioms reikmėms, turi pareigą sumokėti ir vartotojai, kurie yra nutraukę šilumos tiekimo sutartis dėl savo asmeninių patalpų šildymo (pvz., pasirinkę šildyti patalpas naudojant tiekiamas dujas, elektrą ar kitu būdu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020, 26 punktas).
38. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-695/2020 pasisakė dėl bendraturčio prievolės mokėti už dalį dugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kai nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad asmens, kurio nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios daugiabučiame name, yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, pareiga mokėti už šildymą, sunaudotą namo bendrosioms reikmėms, kyla esant dviem sąlygoms : 1) kai tokiam asmeniui bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklauso ir namo bendrojo naudojimo patalpos ir 2) šilumos tiekėjo centralizuotai tiekiama šilumos energija yra vartojama bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
39. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo ir ji patalpas šildo savarankiškai.
40. Teismas daro išvadą, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo, tai savaime nelemia, jog ji neturi pareigos mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms. Minėta, kad net ir savo patalpas atsijungusiam nuo centralizuoto šilumos tiekimo vartotojui, esant nurodytoms sąlygoms, išlieka pareiga mokėti už daugiabučiame name suvartotą šilumos energiją bendrosioms reikmėms tenkinti.
41. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d. pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra ginčo patalpos, yra suformuota kaip atskiras pastatas, atskiriant jį nuo kitos pastato dalies. Naujai suformuotame pastate nėra centrinio šildymo sistemos, kuria šilumos energiją tiektų ieškovė. Pastate yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, o centralizuotas šilumos energijos tiekimas atjungtas. Patalpos, buvusios (duomenys neskelbtini), neturi bendro naudojimo patalpų, kuriose būtų tiekiama šilumos energija iš centralizuotų šildymo sistemų.
42. Teismas daro išvadą, kad esminė aplinkybė, kurios pagrindu šiuo atveju atsakovė visgi turi mokėti ginčo mokesčius ieškovei yra ta, jog atsakovė, nors ir nurodė, kad yra suformuotas atskiras pastatas su autonominiu šildymu, tačiau tai patvirtinančių oficialių įrodymų nei šioje civilinėje byloje nėra pateikta bei tokių įrodymų atsakovė aplamai neturi (LR CPK 176 str. – 179 str.).
43. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2013 metų suformuota kadastrinė byla dėl atskiro pastato iki šiol nėra registruota VĮ Registrų centre, tokiu būdu negalima daryti pagrįstos išvados, jog atskiras pastatas, kaip toksai, teisėtai šiuo metu egzistuoja bei jame yra numatytas ir teisėtas naujas patalpų šildymo būdas, todėl visiškai pagrįstai ieškovė šiuo atveju vadovaujasi oficialiais rašytiniais įrodymais iš VĮ Registrų centro, kuriuose yra nurodyta, jog tai nėra atskiras pastatas su autonominiu šildymu, o yra butas su bendrojo naudojimo patalpomis, ir tuo pagrindu pagrįstai skaičiuoja skolą atsakovei (LR CPK 176 str. – 179 str.).
44. Atsakovė nurodė, kad į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas nepatenka ieškovės tiekiama šiluma, tačiau darytina išvada, kad ši aplinkybė nedaro jokios įtakos atsakovės, kaip namo bendraturtės, pareigai proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tarp jų ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudotą šilumos energiją. Taigi, atsakovė turi rūpintis ir išlaikyti ne tik jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, bet ir namą (kartu su kitais bendraturčiais), kuriame yra jai nuosavybės teise priklausančios patalpos, t. y. bendrojo naudojimo objektai (pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo įranga ir kt.).
45. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kaip ji teigia, kad ji nesinaudoja namo bendrojo naudojimo patalpomis, neeliminuoja jos kaip bendraturtės pareigos prisidėti prie jų šildymo. Remiantis kasacinio teismo praktika taikant taisyklę, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017 35 punktas ; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 16 punktas). Tokia išvada darytina dėl to, kad net ir tuo atveju, jeigu vienas iš bendraturčių nesinaudoja kokia nors namo bendrojo naudojimo patalpa, tai patalpai tiekiama šiluma neatskiriama nuo bendros visam namui, taigi – ir visiems namo bendrojo naudojimo objektams, tiekiamos šilumos ir atitinkamai jos teikiamos naudos visam namui šaltuoju metų laikotarpiu. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktikoje formuluojamą taisyklę, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012 ; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Taigi, bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, todėl bendrojo naudojimo patalpų ir kito bendro turto bendraturčiui tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą, o tuo pačiu ir kitą bendrą turtą šildančią šilumos energiją.
46. Be to, šioje byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybė, kad namo, kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos, daugumos savininkų būtų priimtas sprendimas nutraukti šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose ir kad realiai šilumos tiekimas būtų nutrauktas, todėl darytina išvada, kad name, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra vartojama ieškovės tiekiama šilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
47. LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatose yra numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 1 d. nuostatose yra numatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.
48. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas pilnai ir iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 239,00?Eur skola, 27,59?Eur palūkanos, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės visi argmentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-695/2020) (LR CPK 176 str. – 179 str. ; LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.193 str.).
49. Sutinkamai su LR CPK 93 str. nuostatomis, iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistinas 17,00 Eur žyminis mokestis.
50. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovės valstybės naudai yra priteistinos 15,34 Eur pašto išlaidos.
51. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovės V. K., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Panevėžio energija“, į/k 147248313 naudai 239,00?Eur skolą, 27,59?Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17,00 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovės V. K., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,34 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.