Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00139-2007-7

2014 m. vasario 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Z. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo kaltinamas, bet išteisintas už tai, kad apgaule, savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi bei akcininku, 2001-05-11 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sudaręs paskolos sutartį su A. Z. dėl 1 550 000 Lt paskolos suteikimo V. P., vėliau A. Z. dalies paskolos – 200 000 Lt – atsisakius, pagal 2002-07-31 A. Z. su V. E. pasirašytą sutartį dėl reikalavimo teisės į 200 000 Lt perleidimo, likusios paskolos – 1 350 000 Lt – užtikrinimui 2005-05-12 įkeitė A. Z. 3360 paprastųjų vardinių – 1 350 720 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam ir sutuoktinei J. P. priklausančių akcijų, tačiau turėdamas tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės – grąžinti 1 350 000 Lt paskolą A. Z., ėmėsi aktyvių veiksmų prievolei išvengti apgaule, o būtent:

2005-12-22 valdydamas 79,06 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, šios bendrovės akcininkų susirinkime priėmė sprendimą leisti parduoti bendrovei priklausančius 8 000 000 Lt vertės pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos 2006-06-30 pardavus UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumažėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė nuo 905 Lt iki 531 Lt už vieną akciją.

2006-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, turėdamas 68,71 proc. susirinkime dalyvavusių akcininkų balsų (11 967 vnt. akcijų), priėmė sprendimą atšaukti 2003-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą laiduoti V. P. kreditoriui A. Z. ir jo teisių perėmėjams pagal 2001-05-11 paskolos sutartį, sudarytą tarp A. Z. ir V. P. dėl 1 550 000 Lt.

2006-04-04 savo valdomus 8607 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įkeitė už skolininko Rusijos Federacijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ prievoles Rusijos Federacijoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o 2006-11-06, jau nuo 2006-05-11 turėdamas prievolę atsiskaityti su A. Z. pagal 2001-05-11 paskolos sutartį, pastarajam paskolos negrąžino, bet pasirašė susitarimą su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl įkeisto 3 460 014 Lt vertės turto – 8607 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų – perdavimo kreditorės – Rusijos Federacijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn. Tokiu būdu V. P. apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 1 350 000 Lt paskolos grąžinimo A. Z., tuo padarė A. Z. 1 350 000 Lt turtinės žalos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-06-07 nutartimi Nr. 16-1N/2006 areštavo įkeistą daiktą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3360 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų, priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. P. ir J. P., nutarė šį turtą perduoti kreditoriui A. Z.. Šia nutartimi V. P. buvo įpareigotas nepriiminėti jokių sprendimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisėmis priklausančių 3360 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo. Analogišką įpareigojimą dėl atsakovams priklausančių 3360 vnt. akcijų perleidimo, įkeitimo ar nuosavybės perleidimo bei turto vertės sumažinimo V. P. yra gavęs ir iš antstolės V. D., tačiau V. P. atliko veiksmus, kuriais akivaizdžiai sumažino bendrovės akcijų vertę, prisiimti įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didesni už gautas pinigines lėšas pardavus turtą, piniginių lėšų pervedimas į Rusiją jokių pajamų nedavė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad turto pardavimas lizingo bendrovei buvo atliktas pateikiant notarui negaliojantį V. P. ir J. P. ištuokos liudijimą. Jau vien šis objektyvus faktas parodo, kaip V. P. reikėjo skubiai atlikti šiuos sandorius, nes, panaikinus 2005-10-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį dėl santuokos nutraukimo tarp V. P. ir J. P., iškilo grėsmė, kad skolos išieškojimas bus nukreiptas į sutuoktinių turtą, dėl šios priežasties V. P. ir J. P. nusprendė paslėpti visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Visos likusios akcijos, išskyrus įkeistas A. Z., yra perleistos užsienyje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio piliečiui B. I..

Po visų veiksmų su akcijomis V. P. nebeturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti ir atgauti teismo priteistą skolą. V. P. tapo nemokus ir tai iš esmės apsunkino galimybę susigrąžinti jam paskolintas lėšas. Visos šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė nesumažėjo. V. P. gynybos pateikti dokumentai apie „(duomenys neskelbtini)“ gerą finansinę padėtį nepaneigia tos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė sumažėjo.

Nukentėjusysis taip pat teigia, kad teismas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad tai, jog nukentėjusysis nutraukė įkeistų akcijų realizavimo procedūrą ir toliau nedėjo pastangų jas realizuoti, neįrodo, kad akcijos yra bevertės. Teismas be jokių aiškių argumentų padarė išvadą, kad akcijos buvo realizuojamos netinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje konstatuota, kad akcijų priverstinis pardavimas vyko teisėtai, tačiau akcijos nebuvo realizuotos, nes tapo bevertės. Teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio nuostatas ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, buvo šališkas, kadangi jame atskleidė ir nurodė tik tas aplinkybes, kurios yra naudingos V. P. ir jo gynybai. Teismo motyvai dėl išteisinimo yra šališki, kadangi jie iš esmės atkartoja gynybos baigiamąsias kalbas, tai leidžia pagrįstai manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo ir proceso teisės normas bei priėmė nemotyvuotą nuosprendį.

Klaipėdos apygardos teismas, analizuodamas kaltinimą dėl 8607 vnt. akcijų įkeitimo ir jų perleidimo „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, padarė išvadą, kad „grėsė priverstinis akcijų pardavimas ir nebuvo aišku, ar už akcijas gauta kaina padengs visą skolą, dėl ko su kreditoriumi buvo susitarta, kad „(duomenys neskelbtini)“ perims akcijas už skolą. Teismas pasisakė, kad V. P. perdavė akcijas ne dėl to, kad siekė apgaule išvengti prievolės“ nukentėjusiajam, o dėl to, kad grėsė priverstinis akcijų pardavimas. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas V. P. ir gynybos pateiktus dokumentus ir jų paaiškinimus. Tačiau ši išvada negali būti laikoma pagrįsta. V. P. veiksmai, kai jis be jokių garantijų įkeitė savo vienintelį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas – už savo verslo partnerių bendrovės gaunamą paskolą, yra nelogiški, verslo atžvilgiu neprotingi, o atsižvelgiant į tai, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau veikia išimtinai V. P. interesais, apelianto nuomone, galima daryti pagrįstą išvadą, jog minėti sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, nes patyręs verslininkas, garantuodamas savo turtu už trečiuosius asmenis, reikalautų garantijų, kad jo turtas nebus prarastas, tačiau teisme V. P. parodė, kad neva buvo atliktas „reiderių“ išpuolis, įmonė bankrutavo ir visa tai įvyko per mažiau kaip vienerius metus. Teismas V. P. dėl šios veikos išteisino išimtinai vadovaudamasis paties V. P. parodymais bei pateiktomis sutartimis, kurių tikrumas kelia pagrįstų abejonių. V. P. parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įsiteisėjusiems ir galiojantiems teismų sprendimams. Teismo posėdžio metu V. P. ir toliau davė melagingus parodymus neva A. Z. reikalaujamos pinigų sumos jam niekuomet nebuvo paskolinęs. Teismas privalėjo atsižvelgti į pridėtus prie baudžiamosios bylos teismų sprendimus, kuriuose ne kartą konstatuota, kad iš nukentėjusiojo pasiskolinti pinigai buvo panaudoti pirkti nekilnojamajam turtui, kuris buvo panaudotas kaip turtinis įnašas formuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą. (2012 m. sausio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-249/2012, 2010 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-378/2010 ).

Nukentėjusiojo A. Z. tvirtinimu, V. P. aktyviais veiksmais vengia turtinės prievolės įvykdymo. Tai įrodo faktai, nustatyti šioje byloje. V. P. iki prievolės įvykdymo termino neneigė paskolos gavimo fakto ir aktyviais veiksmais rodė, kad paskola bus grąžinta, tačiau, suėjus prievolės įvykdymo terminui, V. P. skolos nebepripažįsta ir aktyviais veiksmais siekia išvengti jos grąžinimo. Tai, kad esmingai apsunkinta nukentėjusiojo galimybė išieškoti skolą, liudija ir tai, kad jau dešimt metų jis negali atgauti savo paskolintų pinigų. Šie objektyvūs duomenys leidžia spręsti apie V. P. subjektyviąją nusikaltimo pusę, kuri sutampa su BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija bei teismų išaiškinimais, „kad išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui.“

Nukentėjusysis nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad tai, jog V. P. savo iniciatyva 2003-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime, kuriame turėjo balsų daugumą, priėmė sprendimą laiduoti už V. P. prievolę A. Z., paneigia kaltinimą, kad V. P. siekė išvengti prievolės. 2003-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimas buvo priimtas ir jo protokolas buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui į civilinę bylą Nr. 3-141/2004, kurioje nukentėjusysis prašė anksčiau laiko nutraukti 2001-05-11 paskolos sutartį, pagal kurią buvo suteikta paskola V. P.. V. P. įtikino teismą, kad prievolę jis grąžinti galės, kad už jo prievolę garantuoja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis sprendimas buvo priimtas tik dėl akių, siekiant klaidinti teismą. Nors apylinkės teismas citavo 2012-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-09/2012, tačiau nukentėjusysis pažymi, kad nei cituojamoje nutartyje, nei šioje baudžiamojoje byloje jokių rašytinių įrodymų, įrodančių, kad nukentėjusiajam buvo siųstas pranešimas ar siūlyta sudaryti laidavimo sutartį, nėra pateikta, taip pat byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, įrodančių, kad nukentėjusysis atsisakė laidavimo už V. P. prievoles. Tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje laidavimo santykių aplinkybės buvo nustatinėjamos liudytojų V. E., kuris yra V. P. pavaduotojas, bei L. Ž., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas daugelyje ginčų su A. Z., parodymais. Kitaip tariant, šios aplinkybės buvo nustatinėjamos iš suinteresuotų asmenų parodymų. Nuosprendis paremtas šališkų asmenų parodymais, kurie daugeliui atvejų prieštarauja ne vienam byloje esančiam teismo sprendimui.

Nukentėjusiojo A. Z. nuomone, visų įrodymų visuma byloje leidžia daryti vienintelę išvadą, kad V. P. prievolės grąžinimo siekė išvengti tyčia. V. P. Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 3-141/2004 pagal nukentėjusiojo pareikštą ieškinį nutraukti paskolos sutartį anksčiau laiko ir priteisti paskolos sumą teismui parodė, kad jis grąžins paskolą, kad jis turi turto ir, suėjus paskolos grąžinimo terminui, paskolą grąžinti nebus jokių problemų. Taip pat pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimą laiduoti už V. P., tačiau iš tiesų to net nesiruošė daryti. V. P. suklastojo faktus, dėl to susidaro fiktyvi teisinė padėtis, sudaranti prielaidas išvengti prievolės, ir tai laikytina apgaule. Jis atliko fiktyvius veiksmus, tai parodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia ir turėjo tikslą išvengti turtinės prievolės įvykdymo, nes A. Z. jau dešimtmetį negali atgauti skolos, nors teismas pripažino, kad V. P. valdoma bendrovė uždirba dešimtis milijonų pelno, tačiau piktybiškai vengiama vykdyti savo asmeninius įsipareigojimus, perleidus savo turtą tretiesiems asmenims.

Nukentėjusysis A. Z. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nuteisti V. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras K. Veitas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad, vadovaujantis specialistės T. K. išvada, nustatyta, jog, pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, įkeistų A. Z., vertė sumažėjo nuo 905 Lt už akciją iki 531 Lt už akciją. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad 3360 vnt. akcijų, užstatytų A. Z., net ir sumažėjus jų vertei, visiškai pakanka A. Z. reikalavimui (1 350 000 Lt) patenkinti, t. y. 3360 vnt. x 531 Lt =1 784 160 Lt.

Darydamas tokią išvadą, teismas išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių, kurios rodo, jog keletą kartų buvo bandyta akcijas realizuoti, tačiau jų niekas nepirko. 2006-12-04 ir 2007-01-25 antstolės pažymos apie akcijų realizavimą patvirtina, kad 2006-08-10 A. Z. prašymu buvo pradėtas akcijų pardavimas, tačiau pardavimai neįvykdavo, nes už paskelbtą akcijų kainą nebuvo jas pageidaujančių pirkti pirkėjų. Akcijų aukcionu taip pat niekas nesidomėjo ir akcijų pirkti nepageidavo. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad paminėtos aplinkybės apie akcijų nepardavimą patvirtina, jog realizuojamas turtas nėra paklausus ir nėra galimybės įvykdyti kreditinių reikalavimų iš šio turto, todėl antstolė, vykdydama vykdomąjį raštą bei išieškotojo A. Z. prašymą, 2006-07-17 turto perdavimo kreditoriui aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3360 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų, priklausančių bendros jungtinės nuosavybės teise V. P. ir J. P., A. Z.. Teismas šių duomenų išsamiai nevertino, nesusiejo tarpusavyje su kitais bylos duomenimis ir padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. A. Z. teigia, kad jis kreipėsi į antstolius dėl akcijų pardavimo, sudarė su jais sutartis dėl akcijų realizavimo, sulaukė keleto skambučių iš Kauno verslininkų, kurie norėjo įsigyti parduodamas akcijas, A. Z. jiems paaiškino, koks yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, tačiau 2006 m. rugsėjo mėnesį jam buvo pranešta, kad tokio turto nebėra. Nuvykęs pas antstolę, sužinojo, kad turtas jau parduotas. 2007 m. antstolė jam įkeistas akcijas bandė parduoti, tačiau norinčių pirkti nebebuvo. „Įmonės įsipareigojimai padidėjo iki 11 milijonų, buvo paimti 8 milijonai, plius 3 milijonai palūkanų, atitinkamai sumažėjo akcijų vertė šitam įsipareigojimui, kurio anksčiau nebuvo.“ Akcijų parduoti nepavyko ir antstolė išdavė pažymą, kad tai nelikvidus turtas, kad skolą reikia išieškoti iš kito turto. Todėl A. Z. vėl iš naujo kreipėsi civiline tvarka dėl skolos išieškojimo iš kito turto. Įkeistos akcijos nebuvo realizuotos ne dėl to, jog A. Z. nutraukė sutartį dėl akcijų realizavimo su antstole, o dėl to, jog minėtų akcijų niekas nepirko, todėl nebuvo galimybės įvykdyti kreditinių reikalavimų iš šių akcijų, dėl minėtos priežasties išieškojimas buvo nukreiptas į kitą V. P. ir J. P. turtą. Tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje, nepaisydamas šių bylos duomenų dėl akcijų realizavimo aplinkybių, padarė prielaidą, „jog akcijų nepavyko parduoti ne dėl to, jog jos yra bevertės, o dėl to, jog akcijos buvo netinkamai realizuotos.“ Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2008 konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. Z. įkeistos akcijos buvo realizuojamos tinkamai (t. 3, b. 1. 51–53). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog A. Z. galimybės patenkinti savo turtinį reikalavimą civiline tvarka, realizuojant jam įkeistas 3360 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, yra esmingai apsunkintos.

Apeliaciniame skunde taip pat rašoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) , kuriuos už 7 842 042 Lt įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, „tokiu būdu bendrovei suteikdamas paskolą išperkamosios nuomos būdu, kitaip tariant sudarė grįžtamojo finansinio lizingo sutartį ir padarė išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas dėl minėto turto pardavimo nesumažėjo, nes už parduotą nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatus, bendrovė gavo ekvivalentą pinigais, todėl akcijų vertė dėl to taip žymiai, kaip nurodyta specialisto išvadoje (nuo 905 Lt iki 531 Lt už akciją) sumažėti negalėjo.“ Darydamas tokią išvadą, apylinkės teismas iš esmės rėmėsi kaltinamojo parodymais ir jo gynybos išsakytais argumentais, tačiau bylos duomenų išsamiai ir visapusiškai, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, neįvertino, todėl padarė visiškai klaidingą, bylos duomenimis nepagrįstą išvadą.

2008-06-19 specialisto išvadoje, ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir registrus, nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitos išrašą už 2006-07-01–2006-07-31 nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pagal mokėjimo nurodymus 7 898 060Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų: 2006-07-01 – 1 484 660 Lt, 2006-07-01 – 2 474 660 Lt, 2006-07-05 – 3 937 740 Lt. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad buvo atliktos valiutos konvertavimo operacijos į rublius 2006-07-03 bei 2006-07-05 ir gautos už pastatus piniginės lėšos buvo pervestos Rusijos įmonei. Pagal Didžiosios knygos sąskaitos 1600 „Ilgalaikis finansinis turtas (investicijos į įmonę)“ įrašus nustatyta, kad 2006 m. liepos mėnesį 7 842 042 litais padidėjo bendrovės finansinis turtas (akcijomis), kuris buvo apmokėtas iš valiutinės sąskaitos rubliais. Taigi šiam finansiniam turtui apmokėti buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ už parduotus pastatus. Tarptautiniame mokėjimo nurodyme nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda „(duomenys neskelbtini)“ 78 000 000 rublių įstatinio kapitalo formavimui. Pagal SEB Vilniaus banko 2006-07-10 sąskaitos išrašą nustatyta, kad pagal šį mokėjimo nurodymą lėšos litais sudarė 7 842 042 Lt, t. y. tokia suma padidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis turtas. Ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. pelno (nuostolio) ataskaitą, nustatyta, kad 2006 m. finansinės ir investicinės veiklos rezultatas sudarė 2 159 710 litų nuostolio. Todėl priešingai nei nustatė teismas, mažai tikėtina, kad į banko sąskaitą kelioms dienoms gautos piniginės lėšos kaip nors galėjo paveikti bendrovės akcijų vertę. Tuo tarpu akivaizdu, kad duomenys bendrovės apskaitoje apie nuostolingą investiciją, tai ir nustatė specialistė, įtakos akcijų vertei galėjo turėti.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenys rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicija, įsigyjant Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pajų, pajamų iš finansinės bei investicinės veiklos negavo ir daugiau duomenų apie gautinas iš šios Rusijos įmonės investicinės veiklos pajamas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra. Tai, kad jokių pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ negauna ir tokių duomenų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, teisiamajame posėdyje patvirtino ir V. E., teigdamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose duomenų apie gaunamą naudą iš investicijos į Rusijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nėra, o L. Ž. parodė, kad jis apie Rusijos verslo reikalus nieko nežino ir pakomentuoti negalėjo, žinojo tik tiek, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 40 procentų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, dalis investuota į šią bendrovę, kitos lėšos buvo panaudotos gamyklos Rusijoje įsigijimui, ta investicija labai sėkminga. Prokuroro nuomone, šie liudytojų parodymai teismo išvados, jog dėl minėtų sandorių negalėjo sumažėti UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų vertė, nepatvirtina.

Prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, aiškindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorį kaip sandorį, dėl kurio, teismo teigimu, negalėjo sumažėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-04 nutartimi, kurioje teigiama, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai sudarė veiklos finansavimo sandorį, t. y. gauta paskola, jos grąžinimą užtikrinant bendrovei priklausančiu turtu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn perleisto turto piniginį ekvivalentą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neperleido tretiesiems asmenims jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų: 750,75 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančios (duomenys neskelbtini), ir 752,61 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančios (duomenys neskelbtini) , lizingo sutarčių pagrindu buvo perduotos valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2550,60 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Klaipėdos apygardos teismo 2012- 02-14 nutartyje (bylos Nr. 1S-26-106/2012) (t. 2, b. l. 29–32) teigiama priešingai, jog pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso ir pereis tik su sąlyga, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai sumokės sutartyse nurodytus mokėjimus. Todėl daryti kategorišką išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į minėtus pastatus susigrąžins, negalima. Sudarytos sutartys yra sąlyginiai sandoriai, kurie tam tikrų teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą daro priklausomą nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo (CK 1.66 straipsnis). Atpirkimo teisė negali būti sutapatinama su nuosavybės teisės išlikimu pardavėjui. Šiuo atveju turtas parduotas, nuosavybės teisė į jį baigėsi.

Skundžiamame nuosprendyje kaip svarbią, V. P. nekaltumą pagrindžiančią aplinkybę teismas nurodė, „jog kaltinamasis V. P. 2005-12-22 priimdamas sprendimą parduoti bendrovės turtą, t. y. jau minėtus pastatus, nenustatė jokių pardavimo sąlygų – kainos bei už parduotą turtą gautų pinigų panaudojimo sąlygų. Visus sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sprendimus susijusius su pastatų pardavimu pasirašė pagal įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. E..“ Vertindamas šią aplinkybę, teismas įvertino tik dalį bylos duomenų, rėmėsi V. E. bei kaltinamojo V. P. parodymais, tuo tarpu kitų duomenų šiuo klausimu nevertino ir dėl jų nepasisakė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės įstatų 5 skirsnyje „Bendrovės valdymas ir visuotinis akcininkų susirinkimas“ 5.1 punkte nurodyta, kad bendrovės veiklą organizuoja ir vykdo administracijos vadovas (generalinis direktorius) (bylos duomenimis V. P. ėjo šias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2001-06-25 iki 2012 metų vidurio). Administracijos vadovas turi pavaduotoją (direktorių), t. y. generalinis direktorius V. P. įpareigojo pavaduotoją direktorių V. E. pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartis. „Tokiu būdu, būtent šie bylos duomenys rodo, jog V. E. būdamas tik administracijos vadovo, V. P. pavaduotoju vienasmeniškai, be vadovo priimti sprendimų dėl turto pardavimo sąlygų – kainos bei už parduotą turtą gautų pinigų panaudojimo sąlygų, negalėjo.“ Ši aplinkybė V. P. kaltės ir atsakomybės dėl priimtų sprendimų, parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą SEB VB lizingui, niekaip nepaneigia. Ši aplinkybė dar 2008-10-28 nustatyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (Baudž. byla Nr. 1S-219-382/2008) (t. 1, b. l. 76–77).

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra nematerialios, jos tik pažymimos įrašais bendrovės vertybinių popierių sąskaitose, todėl toks dalykas kaip ekonominė sąvoka „akcijų vertė“ neatitinka Lietuvos Respublikos BPK aprašytos objekto sąvokos. Daiktais, turinčiais reikšmės, tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais arba priemonėmis arba ant kurių liko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamos veikos objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti, atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). „Minėtos daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kaip materialių objektų sąvokos prasme, specialistė turėtų tirti bendrovės dokumentus, jų tikrumą bei atitikimą teisės aktų reikalavimams ar kitu aspektu, tačiau specialistei T. K. buvo pavesta atlikti specialų tyrimą, kurio dalykas yra akcijų (nematerialių) vertė.“ Su tokiais teismo teiginiais prokuroras nesutinka visiškai. Teigia, kad BPK 205 straipsnyje numatyta, jog, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, be kitų tyrimų, taip pat atliekamas dokumentų ir kitokių objektų tyrimas. Tokiu būdu šiame BPK straipsnyje „nėra įvardytas baigtinis, objektų tyrimų sąrašas, į kurį nepatenka toks dalykas, kaip akcijos ir jų vertės nustatymas tiriant bendrovės dokumentus. Specialistei buvo pavesta atlikti ne kokį tai specialų tyrimą, o bendrovės dokumentų tyrimą ir remiantis jais nustatyti akcijos vertę, taigi toks tyrimas neprieštarauja BPK 205 straipsnyje reglamentuojamai tvarkai. Be to, pavedus tyrimą atlikti ekonominės srities specialistei, o ne turto vertintojui, visiškai akivaizdu, kad tiek tyrimas bus ekonominis, tiek ir išvada bus tos srities.“

Apeliantas negali sutikti su teismo išvada, jog specialistė T. K. negalėjo atlikti šio tyrimo, nes atliktas tyrimas yra ne jos kompetencijos dalykas, kadangi ji nėra įrašyta į turto vertintojų sąrašą. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad minėta specialistė yra teismo ekspertė, atliekanti ekonominių tyrimų ekspertizes, ir būtent tokį tyrimą ji atliko šioje byloje bei nustatė ne akcijų rinkos, o balansinę vertę, todėl teismo išvada, kad T. K. negalėjo atlikti tokio tyrimo ar yra nekompetentinga atlikti tokius tyrimus, yra visiškai nepagrįsta. Šioje byloje minėtu klausimu jau buvo pasisakyta (2012-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartis bylos Nr. 1S-1150-380/2012).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). Šiuo atveju teismas nenustatė, jog specialisto išvada gauta pažeidžiant BPK 205 straipsnio reikalavimus, tačiau padarė išvadą, jog specialisto išvada šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, kadangi specialistė yra nekompetentinga, išvadą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų Rusijos vertybinių popierių vertę padarė neturėdama duomenų, kokį turtą valdo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bei kokia jos valdomo turto vertė. Teismas, pažeisdamas BPK nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles, remdamasis gynybos ir kaltinamojo pateiktais dokumentais, pats atliko skaičiavimus, kuriais nustatė „(duomenys neskelbtini)“ valdomo turto vertę ir taip paneigė 2008-06-19 specialisto išvadoje Nr. l40-(3065)-IS 1-4767 nustatytus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, o ne paskyrė specialų, kaip pats nurodė, tyrimą, kuris, teismo teigimu, buvo būtinas ir kuriuo, galbūt, būtų pašalintos teismui iškilusios abejonės dėl 2008-06-19 specialisto išvados Nr. 140-(3065)- IS1-4767. Teismas savo išvadą, kad specialisto išvada šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, nemaža dalimi grindė ir 2012-05-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau dėl kitų nutarčių tuo pačiu klausimu šioje byloje nepasisakė. Byloje be teismo nuosprendyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties yra sprendimai apie kitus teismų priimtus sprendimus pagal A. Z. ir V. P. skundus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir civilinėse bylose, juose teismai savo išvadas grindė būtent 2008-06-19 specialisto išvada Nr. 140-(3065)-IS 1-4767 (sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-52-524/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartys: bylose Nr. 1S-58-361/2009, Nr. 1S-450-360/2011, Nr. 1S-262-106/2012), tačiau teismui šioje byloje minėti teismų sprendimai nebuvo aktualūs, išskyrus vieną, apie kurį pasisakė nuosprendyje. Tokiu būdu paminėti bylos duomenys rodo, jog teismas išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Nuosprendyje teismas pažymėjo, „jog visgi 2013-03-06 teismo posėdyje specialistė T. K. išvados apie tai, jog po 2006 m. sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė sumažėjo, atsisakė. Tokie teismo teiginiai neatitinka bylos duomenų. Priešingai nei nustatė teismas specialistė T. K. teismo posėdyje neatsisakė, o patvirtino savo išvadą ir išsamiai pagrindė kodėl. Duomenų, išskyrus kaltinamojo ir jo gynybos baigiamąsias kalbas, šioje byloje, apie tai, jog specialistė būtų atsisakiusi, ar kaip nors paneigusi savo išvadą, nėra.“ Darant išvadą, jog specialistė teismo posėdžio metu pakeitė savo poziciją dėl duotos išvados, teismas vadovavosi tik kaltinamojo parodymais ir jo gynybos baigiamosiomis kalbomis, tuo tarpu visiškai nevertino kitų bylos duomenų, t. y. specialistės parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu.“

Prokuroro teigimu, teismo išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakyta daryti ekspertizę akcijų vertei nustatyti dėl lėšų trūkumo, yra nepagrįstos (2012-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartis bylos Nr. 1S-1150-380/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, „kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, šios abejonės turi būti išanalizuotos ir padaryta kategoriška išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).“

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, nurodydamas, kad 2008-06-19 specialisto išvada Nr. 140-(3065)-IS 1-4767 neturi įrodomosios reikšmės, nes ji neatitinka reikalavimų, kuriuos kelia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, pagal gynybos pateiktus dokumentus atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės būklės vertinimą ir konstatuodamas, jog A. Z. įkeistos akcijos nėra bevertės, kad jų vertė yra apytikriai 984 000 Lt didesnė, nei reikia A. Z. reikalavimams patenkinti, savo motyvus grindžia būtent šia 2008-06-19 specialisto išvada Nr. 140-(3065)-IS 1-4767. Taigi skundžiamame nuosprendyje nurodyti prieštaringi motyvai dėl 2008-06-19 specialisto išvados Nr. 140-(3065)-IS 1-4767 vertinimo.

Prokuroro tvirtinimu, neteisinga ir teismo išvada, kad A. Z. atsisakė sudaryti laidavimo sutartį. Teismas, darydamas minėtą išvadą, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-209/2012 ir liudytojų V. E. bei L. Ž. parodymais, kurie yra prieštaringi, tačiau išsamiai neištyrė ir nevertino A. Z. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu. A. Z. parodė, kad jam laidavimo sutartis atsiųsta nebuvo, niekas dėl tos sutarties pasirašymo neskambino ir jos pasirašyti nepakvietė. Akcininkų susirinkime, kur buvo sprendžiamas laidavimo klausimas, pats V. E. buvo paprašytas sudaryti tą sutartį, bet su A. Z. ta sutartis sudaryta nebuvo ir jos niekas A. Z. nepateikė. Tai ne sutartis, o tik akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nuspręsta laiduoti ir įpareigoti V. E. sudaryti laidavimo sutartį. Kadangi laidavimo sutartis nebuvo sudaryta, A. Z. pats kreipėsi į advokatą, rašė laiškus ir prašė įkeisti turtą, todėl jam buvo pasiūlyta įkeisti akcijas. Akcijos jam buvo įkeistos, tačiau laidavimo jis neatsisakė. Tokius A. Z. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys – V. P. adresuoti A. Z. raštai (2005-01-13 reikalavimas, 2005-01-31 raštas, 2005-02-23 pranešimas, t. 5, b. l. 29–32), kuriais A. Z. prašė pranešti apie paskolos grąžinimo užtikrinimo būdą ir formą. Šių duomenų teismas taip pat nevertino ir dėl jų nepasisakė. Liudytojų parodymai, kuriais teismas rėmėsi, teigdamas, kad A. Z. pats atsisakė laidavimo, yra prieštaringi. Teismo posėdžio metu V. E. parodė, kad buvo paruošta laidavimo sutartis, skambino A. Z. dėl šios sutarties, tačiau A. Z. neatvyko ir laidavimo sutarties nepasirašė. L. Ž. parodė, kad A. Z. buvo pasiūlyta sudaryti laidavimo sutartį. Jis, kaip teisininkas, paruošė laidavimo pasiūlymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ją pasirašė ir dokumentą išsiuntė paštu A. Z.. Duomenų, kad pasiūlymas A. Z. buvo įteiktas asmeniškai, jis neturėjo.

Taigi šie bylos duomenys rodo, kad teismo išvada, jog A. Z. pats atsisakė sudaryti laidavimo sutartį, yra abejotina, kadangi teismas išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų, todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Skundžiamame nuosprendyje analizuodamas dar vieną kaltinimo V. P. aspektą dėl 8607 akcijų įkeitimo ir jų perleidimo „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, teismas padarė išvadą, kad akcijas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ V. P. perdavė ne dėl to, kad siekė apgaule išvengti prievolės A. Z., o dėl to, kad grėsė akcijų priverstinis pardavimas, kurio metu akcijos galėjo būti parduotos pigiau nei ta suma, kuria akcijos buvo įkainotos jas įkeičiant. Prokuroro nuomone, darydamas minėtą išvadą, teismas nevertino A. Z. parodymų, jog 2005 m. prasidėjo aktyvūs V. P. veiksmai, siekiant negrąžinti jam paskolos. Jau nuo 2004 metų tarp A. Z. ir V. P. vyko civiliniai ginčai dėl V. P. prievolės nevykdymo pagal 2001-05-11 paskolos sutartį. „Akivaizdu, jog matant, kad prasidėjo A. Z. aktyvūs veiksmai, kuriais jis siekia užsitikrinti paskolos grąžinimą įkeitimu, vėliau bus bandoma įkeistą turtą parduoti, o neužtekus šio, bus bandoma patenkinti turtinį reikalavimą iš kito turto. Taigi, siekdamas išvengti, kad į V. P. turtą nebūtų nukreiptas A. Z. išieškojimas, V. P. turtą slepia, pridengdamas tariamai natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, nulėmusiomis tai, jog jis buvo priverstas įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas Rusijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. „Taigi, dabartinė A. Z. situacija rodo, jog ji buvo sudaryta sąmoningai, siekiant apgaule išvengti turtinės prievolės A. Z..“ Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, vertindami įrodymus, „teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). Darydamas anksčiau paminėtas išvadas teismas šia nuostata nesivadovavo.

Prokuroro įsitikinimu, „Nepagrįsta teismo išvada ir dėl to, jog V. P. savo iniciatyva 2006-04-04 įkeitė dalį VBK akcijų ir, jog tai paneigia kaltinimo versiją apie jo siekį išvengti prievolės vykdymo. Priešingai nei nustatė teismas bylos duomenys rodo, jog ne V. P. iniciatyva, o primygtiniu A. Z. reikalavimu jam buvo įkeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos (A. Z. raštai V. P.). Taip pat, nepagrįsta teismo išvada, jog aplinkybė, kad 2003-02-21 V. P. iniciatyva 2003-02-21 buvo priimtas sprendimas laiduoti A. Z. už prievolių pagal 2001-05-11 paskolos sutartį dėl 1 550 000 Lt tarp A. Z. ir V. P. įvykdymą, jeigu V. P. neįvykdys visų ar dalies savo prievolių, kaip nors paneigia V. P. kaltę. Kadangi prieš pat sueinant 2001-05-11 paskolos sutarties terminui 2006-05-11, 2006-04-29 šis sprendimas dėl laidavimo buvo atšauktas ir teisė sudaryti laidavimo sutartį iš A. Z. buvo atimta.“

Prokuroro tvirtinimu, visi anksčiau nurodyti motyvai, paneigiantys teismo išvadas, įrodo, jog V. P. veiksmuose, vengiant prievolės A. Z., yra apgaulė, t. y. V. P., turėdamas prievolę grąžinti paskolą A. Z., perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtą bei visais įmanomais būdais mažino A. Z. kaip kreditoriaus galimybes apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis, taigi sudarė tokią padėtį, kad A. Z. galimybė įgyvendinti savo turtinę teisę iš skolininko V. P. turto tampa esmingai apsunkinta, t. y. nesant turto, civilinės sutarties vykdymas padaromas neįmanomu net esant teismo sprendimui, kuriuo vienai iš šalių pripažįstama teisė į turtą. Būtent tokius veiksmus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir įvardija kaip sukčiavimo požymius (Baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2004).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras K. Veitas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovas, prokuroras prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis, jo gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sukčiavimo būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino savo ar kitų naudai. Būtinas sukčiavimo požymis yra apgaulė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-346/2012 ir kitos). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Z. parodė, jog jis su pusbroliu V. P. sudarė paskolos sutartį, kuria V. P. įsipareigojo po 5 metų paskolą grąžinti. Artėjant paskolos grąžinimo terminui, tarp A. Z. ir V. P. prasidėjo konfliktas ir teisminiai ginčai. A. Z. norėjo, kad paskola jam būtų grąžinta anksčiau, tačiau 2004 m. birželio mėnesį Klaipėdos apygardos teismas jo ieškinį atmetė, nes nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas, konstatavo, jog V. P. turi pakankamai turto bei vertingų akcijų, todėl atėjus paskolos grąžinimo terminui, paskola bus grąžinta laiku. Po 2004 m. A. Z. kreipėsi į V. P. advokatą Z. Pečiulį, kad V. P. užtikrintų paskolos grąžinimą kažkuo materialiu. 2005 m. gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. E., V. P. ir jo žmonos pavedimu jam buvo įkeistos bendrovės akcijos. Tai buvo padaryta likus metams laiko iki paskolos grąžinimo. Tačiau 2006 m. niekas jam paskolos negrąžino. 2006 m. A. Z. kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl akcijų pardavimo. Jam buvo išduota nutartis tam, kad galėtų realizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Kreipėsi į antstolius dėl akcijų pardavimo ir su jais sudarė sutartį. 2007 m. antstolė jam įkeistas akcijas bandė parduoti, tačiau norinčių pirkti akcijas nebebuvo. Akcijų parduoti nepavyko, antstolė išdavė pažymą, kad tai nelikviduotas turtas, kad reikia išieškoti iš kito turto. Jis vėl iš naujo kreipėsi civiline tvarka dėl skolos išieškojimo iš kito turto, nes buvo pripažįstama, kad solidariai atsakinga ir V. P. sutuoktinė J. P., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 metais antstolė dalį skolos išieškojo iš V. P. asmeninių lėšų, 2012 m. vasarą dalį skolos išieškojo pardavus J. P. būstą. Neįskaičiuodama palūkanų, antstolė nustatė, kad skolos likutis sudaro virš 800 000 Lt. Namas buvo parduotas už 430 000 Lt, apytikriai A. Z. naudai išieškota 530 000 Lt. Daugiau išieškoti skolos nebuvo galimybių, nes viską V. P. pardavė ir užstatė Rusijos kompanijoms, kad būtų apsunkintas išieškojimas arba jis iš viso būtų negalimas. Nuo 2006 m. vyksta išieškojimas, o penkerius metus išieškojimas iš viso nebuvo įmanomas. A. Z. nepaneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė laidavimą, jei kartais atsakovas V. P. neatsiskaitytų, bet jis laidavimo atsisakė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bankrutuojanti, todėl laidavimas buvo kaip ir niekinis. Vėliau jam buvo pasiūlyta už skolą įkeisti akcijas. Akcijos jam buvo įkeistos. V. P. visada pripažino paskolą. V. P. pradėjo neigti paskolą, kai J. P. 2007 m. ar 2006 m. pateikė ieškinį teismui, siekdama nuginčyti paskolos sutartį kaip negaliojančią, tačiau teismas J. P. ieškinį atmetė. A. Z. tvirtina, kad jis paskolino V. P. pinigus, o už suteiktą paskolą V. P. jam įkeitė turtą, tačiau jis skolos atsiimti negali ir jaučiasi apgautas. Parduoti akcijas trukdė pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo skundžiami antstolės veiksmai, tačiau aukštesniosios instancijos teismas pripažino, kad antstolės veiksmai buvo teisėti. Pati antstolė parašė pažymą, kad akcijų parduoti neįmanoma, kad niekas jomis nesidomėjo, kad reikia nutraukti akcijų pardavimą, todėl A. Z. sutartį su antstole nutraukė. Akcijų, mažinant jų kainas, toliau nepardavinėjo. Jei būtų sumažinęs akcijų pardavimo kainą, būtų prasidėję skundai. A. Z. nuomone, skolos išieškojimas yra apsunkintas. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtos 8 milijonų skolos, 3 milijonų palūkanų sumažėjo bendrovės akcijų vertė. A. Z. neneigė, kad 2002-05-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo paimti 566 000 Lt, bet tai, jo nuomone, akcijų vertės nesumažino. Jis skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 150000 Lt, su procentais – apie 200 000 Lt. M. K. iš A. Z. priteista 670 000 Lt (t. 15, b. l. 118–121).

Teisiamajame posėdyje išteisintasis V. P. parodė, kad 2001-05-11 jis su A. Z. pasirašė paskolos sutartį, A. Z. jam paskolino 1 550 000 Lt. Paskolos sutarties 1.2. punkte buvo nurodyta, kad paskolos davėjas paskolos gavėjui sutartą paskolos sumą perdavė 2001-04-20, t. y. pinigai buvo perduoti dar prieš 2001-05-11 paskolos sutarties pasirašymą. Pinigų perdavimo faktas raštiškai patvirtintas nebuvo. Siekdamas įrodyti pinigų jam (V. P.) perdavimo faktą, tam, kad galėtų šių pinigų reikalauti, A. Z. pagamino netikrą dokumentą, patvirtinantį 1 550 000 Lt perdavimo faktą. 2001-05-11 A. Z. surašė „Paskolos sutarties priedą“, kuriame nurodė, kad keičiamas paskolos sutarties 1.2 punktas, kad 1 550 000 Lt paskola perduodama pasirašant paskolos sutartį, šiuos A. Z. neva paskolintus pinigus jis (V. P.) panaudos atsiskaitymams pagal 2001-04-30 sudarytą tarp pardavėjos V. E. ir pirkėjo V. P. pirkimo–pardavimo sutartį dėl parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo, 2 punkte nurodė, kad visą parduotuvės kainą – 1 000 000 litų – V. P. sumokėjo prieš sudarant šią sutartį. Paskolos sutartis ir jos priedas neatitinka tikrovės, kadangi vienas kitam prieštarauja, o abu kartu – ir notaro patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai. Su A. Z. ginčai dėl paskolos buvo išspręsti tik 2011 metais V. P. nenaudai. V. P. paskolos sutartį pasirašė, o dokumento, patvirtinančio paskolos grąžinimą, neišsaugojo, nes pasitikėjo A. Z. ir jo rekomenduota teisininke L. Š.. V. P. teigimu, jis, A. Z. įkalbėtas, būdamas didžiausiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, įsigijo 90 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, iš kurių 10 proc. šios bendrovės akcijų atiteko A. Z.. A. Z. buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir šiuo metu ji yra likviduota. Klaipėdos apygardos teismo 2003-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-291/2003 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo konstatuota, kad tai įvyko dėl A. Z., buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaltės. Klaipėdos apygardos teismo 2005-08-26 sprendimu iš A. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 566 819,34 Lt be pagrindo įgytam turtui grąžinti, 73 449,95 Lt žalai atlyginti, 5 procentai metinių palūkanų nuo šių sumų ir 32 013,46 Lt žyminio mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė A. Z. ieškinį dėl daugiau kaip 900 000 Lt žalos atlyginimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolinga veikla ir bankrotas buvo tas veiksnys, kuris žymiai pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ būklę.

Minėtoje 2003-12-05 nutartyje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tyčia privesta prie bankroto, nepranešant apie įmonės nemokumą, sudarant apsimestinius ir nuostolingus įmonei sandorius, perleidžiant bei iššvaistant įmonės turtą, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaitymams su kreditoriais. Klaipėdos apygardos teismas 2007-10-29 nutartyje patvirtino, jog ši bendrovė liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4684284,75 Lt, o jam – 1 802 854,88 Lt, iš viso jam (V. P.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6 487 139,63 Lt. Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusios nutartys patvirtina, kad dėl A. Z. kaltės jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra padaryta didelė žala, kurios bendra suma yra beveik 6,5 mln. Lt. Dėl to žymiai pablogėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė, sumažėjo ir jo turtas, tačiau A. Z. veiksmai nei policijoje, nei prokuratūroje įvertinti nebuvo, jokie kaltinimai dėl to jam pareikšti taip pat nebuvo.

Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimu, įsiteisėjusiu 2004-10-26, iš A. Z. buvo priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 150 000 Lt nepagrįsto praturtėjimo ir 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo A. Z. iki šiol nėra įvykdęs, deda visas pastangas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų perimti A. Z. priklausiusių UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų, kurias antstolė L. P. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už skolą. Tokie A. Z. veiksmai yra priežastis, dėl kurios sumažėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, pablogėjo bendrovės ekonominė būklė. 2006-05-25 korporacija „(duomenys neskelbtini) “ atliko uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertinimą ir nustatė, kad 100 proc. bendrovės akcijų vertė 2006-04-01 buvo 12 600 000 Lt, o vienos akcijos rinkos vertė yra 484,21 Lt. Pagal tai nesunku suskaičiuoti, jog A. Z. įkeistų 3360 akcijų vertė buvo 484,21 x 3360 =1626945,60 Lt. Ši vertė žymiai viršijo A. Z. skolos likutį (1 350 000 Lt). Toje pačioje ataskaitoje vertintojai nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė 2006-04-01 būtų 17 600 000 Lt, o vienos akcijos vertė būtų 676,35 Lt (įkeistų 3360 akcijų vertė būtų 2 272 536 Lt), jeigu „(duomenys neskelbtini)“ turimos UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos nebūtų nuvertėjusios dėl pastarosios įmonės tyčinio bankroto. Likviduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas reikalavimo teises pardavė M. K.. Šiuo metu teismų sprendimais priteista ir iš A. Z. neišieškota skola su priskaičiuotomis palūkanomis viršija 500 000 Lt. Iki šiol yra neužbaigta nagrinėti civilinė byla pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas – M. K.) ieškinį A. Z. dėl daugiau kaip 900 000 Lt žalos išieškojimo. 2002-05-01 A. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė 566 819,34 Lt ir jų negrąžino. Dėl šio fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūroje, tačiau baudžiamoji byla buvo nutraukta todėl, kad A. Z. supainiojo savo paskolintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus su įmonės pinigais, nors buvo akivaizdžiai nustatyta, kad dar 2002 m. pradžioje A. Z. visus savo paskolintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus atsiėmė. Nors pinigai, kuriuos A. Z. pasisavino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, iš A. Z. buvo priteisti dar 2005 metais, tačiau iki šiol jie nėra išieškoti, nes A. Z. visą šeimos turtą perrašė žmonai, sau pasilikdamas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurių daugumą jis manipuliacijų dėka perrašė savo sūnui S. D.. Siekiant pagerinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ būklę, užsidirbti pinigų, kurie buvo prarasti dėl A. Z. kaltės, reikėjo imtis naujų verslo projektų. Tokie projektai buvo investicija į Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą, jungtinė veikla su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nauji projektai buvo susiję su tam tikra ūkine rizika, šiems projektams V. P. ketino naudoti (parduoti, įkeisti) savo turtą, nes buvo suinteresuotas užtikrinti paskolos A. Z. grąžinimą tuo atveju, jeigu ginčuose dėl paskolos grąžinimo teismai priimtų jam nepalankius sprendimus. Jis norėjo turėti galimybę laisvai disponuoti savo turtu, kita vertus, elgėsi taip, kad vėliau nebūtų apkaltintas apgaulingais veiksmais prieš A. Z..

Dar 2003-02-21 jo (V. P.) iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų visuotiniame susirinkime, kuriame jis turėjo daugumą balsų, priėmė sprendimą laiduoti A. Z. už prievolių pagal 2001-05-11 sutartį dėl 1 550 000 Lt paskolos tarp A. Z. ir jo įvykdymą, jeigu jis neįvykdytų visų ar dalies savo prievolių. Susirinkime taip pat buvo nuspręsta pavesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. E. pranešti A. Z. apie laidavimą, pasiūlyti jam sudaryti laidavimo sutartį. V. P. tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir šiuo metu tebėra sėkmingai veikianti įmonė, kuri savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį galėtų įvykdyti. A. Z. buvo nusiųstas raštas, kuriuo bendrovė pasiūlė atvykti ir sudaryti laidavimo sutartį. A. Z. sudaryti laidavimo sutartį atsisakė. Ši aplinkybė yra įrodyta dokumentais bei įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-04 nutartimi. Kai A. Z. atsisakė sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavimo sutartį, jis (V. P.) pasiūlė A. Z. įkeisti dalį tos pačios bendrovės akcijų, kurių vertė atitiktų A. Z. reikalaujamą sumą. A. Z. su tuo sutiko, todėl 2005-05-15 jis įkeitė jam 3360 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė vertinimo ataskaitoje nustatyta 1 350 720 Lt. Tuo metu A. Z. reikalavimas pagal paskolos sutartį buvo sumažėjęs iki 1 350 000 Lt. Nei teisinės, nei kokios kitos pareigos įkeisti akcijas V. P. neturėjo, taip padarė kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo.

Būdamas ramus, jog A. Z. jo apkaltinti nesąžiningumu negali, ėmėsi verslo projektų Rusijoje. Kadangi investicijoms buvo reikalingos lėšos, 2005 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su AB SEB banku dėl paskolos suteikimo. Susipažinęs su bendrovės dokumentais, bankas pasiūlė atšaukti nutarimą laiduoti už V. P. paskolą, nes šis nutarimas pagal banko formalius standartus yra vertinamas kaip bendrovės įsipareigojimas, todėl blogėja bendrovės ekonominiai rodikliai ir mažėja galimybė gauti paskolą. Kadangi A. Z. atsisakė sudaryti laidavimo sutartį, susirinkimo nutarimas dėl laidavimo tapo beprasmis, todėl jį buvo galima atšaukti be jokių teisinių pasekmių, dėl to nutarimas dėl laidavimo buvo atšauktas. V. P. prievolė grąžinti A. Z. paskolą buvo užtikrinta akcijų įkeitimu.

2005-12-23 Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, priklausanti V. P. verslo partneriams, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarties šalys susitarė bendrai veikti tiekiant Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ gamtinių dujų aušinimo oru aparatus. „(duomenys neskelbtini)“ įnašas buvo 33 650 000 Rusijos rublių, kuriuos ji ketino pasiskolinti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnašas turėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ gaunamos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės. 2005-12-29 „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pateikti 8 gamtinių dujų aušinimo oru aparatus. Bendra 8 aparatų kaina sutartyje buvo numatyta 95 199 992,80 Rusijos rublių, 50 procentų kainos – 47 599 996,40 Rusijos rublių – „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti per 5 dienas po „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie pasirengimą pakrauti pagamintus aparatus į transportavimo priemones, likusius pinigus – per 15 dienų po aparatų perdavimo įmonei „(duomenys neskelbtini) “. 2006-01-12 „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagaminti ir pateikti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 8 gamtinių dujų aušinimo oru aparatus. Bendra 8 aparatų kaina sutartyje buvo numatyta 67 300 000 Rusijos rublių, 50 procentų kainos – 33 650 000 Rusijos rublių – „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti avansu, likusius pinigus – po aparatų pagaminimo. Pagal šiuos kontraktus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pakako pasiskolinti 33 650 000 Rusijos rublių. Pelnas iš šių kontraktų turėjo būti 27 899 992,80 Rusijos rublių, apie 2 500 000 litų pagal tuometinį valiutų kursą. 2006-02-06 „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino iš kitos Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 33 650 000 Rusijos rublių. Paskola buvo suteikta tikslinei paskirčiai ir „(duomenys neskelbtini)“ ją galėjo naudoti tik pagal 2005-12-23 sutartį. Paskola buvo suteikta laikotarpiui iki 2006-03-20. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo įsigyti „(duomenys neskelbtini) ‘ įstatinio kapitalo dalį, šiam įsigijimui buvo planuojama pasiskolinti pinigų iš banko, nes V. P. negalėjo įkeisti savo turto. Todėl jis, užtikrindamas paskolos grąžinimą, 2006-02-06 įkeitimo sutartimi įkeitė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 8607 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Įkeitimas buvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdė savo pareigas pagal 2006-01-12 sutartį ir nuo 2006-03-13 iki 2006-03-20 pervedė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 33 650 000 Rusijos rublių. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ aparatų gaminti nepabaigė, nes įmonė tapo Rusijos „reiderių“ neteisėto užgrobimo auka, buvo išgrobstyta ir galiausiai bankrutavo, todėl „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė ir jokių pinigų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. Dėl šios priežasties „(duomenys neskelbtini)“ paskolos laiku negrąžino.

2006-08-02 „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su reikalavimu priverstinai išieškoti skolą, išieškojimą nukreipiant į įkeistas akcijas. Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos L. B. 2006-09-21 nutartimi įkeistos akcijos buvo areštuotos ir perduotos kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi grėsė akcijų priverstinis pardavimas ir nebuvo aišku, ar už akcijas gauta kaina padengs visą skolą, su kreditoriumi buvo sutarta, kad „(duomenys neskelbtini)“ perims akcijas už skolą. Toks susitarimas buvo įformintas 2006-11-06 rašytiniu susitarimu. Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos L. B. 2006-11-10 nutartimi buvo patvirtintas įkeitimo teisės pasibaigimas. V. P. akcijas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ne dėl to, kad siekė apgaule išvengti prievolės A. Z., o dėl to, kad grėsė akcijų priverstinis pardavimas, kurio metu akcijos galėjo būti parduotos pigiau nei ta suma, kuria akcijos buvo įkainotos jas įkeičiant. Iki šiol A. Z. yra įkeistos 3360 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios bet kada gali būti parduotos, o gauti pinigai panaudoti skolos grąžinimui.

2005 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė investuoti Rusijoje ir įsigyti Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dalį. Ši investicija buvo daroma, siekiant įsigyti magistralinių dujotiekių įrangos gamyklą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), taip pat kitas įmones, kurios tiekė minėtai gamyklai komplektavimo medžiagas bei vykdė gamyklos produkcijos pardavimus. Buvo numatyta nupirkti magistralinių dujotiekių gamybos ir realizavimo verslą. Ši investicija buvo itin sėkminga, nupirkto verslo apyvarta per laiką nuo jo įsigijimo padidėjo daugiau kaip 8 kartus, atitinkamai padidėjo verslo pelnas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AB SEB banką dėl paskolos suteikimo. Po derybų buvo sutarta, kad paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaus iš dukterinės AB SEB banko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgręžtinio lizingo operacijų būdu. Atgręžtinio lizingo operacijų esmė yra ta, kad lizingo kompanija nuperka kliento turtą, sumoka pinigus, o klientas vėliau išperka turtą iš lizingo kompanijos, t. y. grąžina paskolą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-04 nutartyje pasisakė dėl bendrovės sudarytų sandorių pobūdžio, konstatavo, kad „(...) ieškiniu ginčijamais sandoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neperleido tretiesiems asmenims jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų: (...) negyvenamosios patalpos, (...), esančios (duomenys neskelbtini), ir (...) negyvenamosios patalpos, (...), esančios (duomenys neskelbtini), lizingo sutarčių pagrindu buvo perduotos valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (...) negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) , yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Visos trys nurodytos patalpos yra naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje pajamoms gauti, visos patalpos yra apskaitomos finansinės atskaitomybės dokumentuose.“

2005-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų visuotiniame susirinkime V. P. turėjo daugumą balsų, priėmė nutarimą leisti parduoti bendrovei priklausiančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Susirinkimo nutarime pastatų pardavimo kaina nėra nustatyta, todėl jo kaltinti operacijų su nekilnojamuoju turtu nenaudingumu ar kitais dalykais nėra pagrindo. V. P. teigimu, byloje įrodymų, patvirtinančių, kad akcijų vertė iš tikrųjų sumažėjo, nėra. Akcijas vertinusi specialistė nėra turto ar verslo vertintoja, nes neturi šiai veiklai privalomos licencijos ir jos išvada apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės pokyčius negali turėti jokios įrodomosios vertės, nes ši išvada neatitinka reikalavimų, kuriuos kelia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Išvadą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų Rusijos vertybinių popierių vertę specialistė padarė neturėdama net menkiausių duomenų, kokį turtą valdo įmonė „(duomenys neskelbtini)“‘, jau nekalbant apie to turto įvertinimą. Į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7 842 042 Lt įsigijo 39 proc. įmonės, kuri valdo 24 884 358 Lt vertės nekilnojamuosius daiktus – tai yra tik pastatų Maskvos centre vertė, ši suma neapima gamyklos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba apie 1000 darbuotojų, turimo nekilnojamojo ir ilgalaikio turto vertės ir bendrovės per pastaruosius 4 metus uždirbto 39620443 Lt grynojo pelno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertinimas, atitinkantis įstatymo keliamus reikalavimus, byloje atliktas nebuvo.

Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-14 nutartyje nurodė, kad nėra tirta, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo 7 842 042 Lt, kuriuos gavo pardavus pastatus. Specialistės nustatyta įkeistų akcijų vertė yra 81 784 160 Lt arba apytikriai 984 000 Lt didesnė, nei reikia A. Z. reikalavimams patenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-04 nutartyje nurodė, kad toks turto vertės nustatymas neturi reikiamo bei tinkamo pagrindimo, neatitinka turto verčių nustatymo metodikų reikalavimų ir negali turėti įrodomosios galios. 2013-03-06 teisiamajame posėdyje apklausta specialistė T. K. savo išvados, kad dėl 2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytų nekilnojamojo turto operacijų bei dėl „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių įsigijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė sumažėjo, atsisakė. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-04 nutartyje yra konstatuota, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei V. P., sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų neatliko. „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupė kaupia lėšas, siekdama įsigyti dar vieną gamyklą, kadangi „(duomenys neskelbtini) “ įvykdyti visų užsakymų jau nepajėgia. 2011-12-31 „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupė buvo sukaupusi 44 521 878 Lt nepaskirstytojo pelno. Jeigu šis pelnas būtų paskirstytas, „(duomenys neskelbtini)“ gautų 38 774 095 Lt dividendų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 39 proc. „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dalių, jai priklausytų ir 39 proc. dividendų, kitaip tariant 15 121 897 Lt. Taigi vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautinų dividendų suma yra dvigubai didesnė už sumą, investuotą į „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinti ne tam, kad jie būtų skubiai atiduoti, o tam, kad jie būtų naudojami versle, kadangi iš verslo, naudojant skolintus pinigus, gaunamas pelnas yra didesnis už kredito įstaigai mokamas palūkanas. Antstolė V. D. A. Z. įkeistas akcijas bandė parduoti 2 kartus už 1 301 556,48 Lt ir 979 167,36 Lt. 2007-09 27 akcijų realizavimas buvo nutrauktas, kadangi A. Z. sutartį dėl akcijų realizavimo su antstole V. D. nutraukė. A. Z. akcijų parduoti nesistengė. Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę būklę, akcijos nebuvo ir nėra bevertės. Bendrovė per mėnesį gauna apie 150 000 Lt pajamų iš pastatų nuomos ir kitos ekonominės veiklos. Bendrovė per pastaruosius 5 metus sumokėjo 2 153 022 Lt lizingo įmokų, 79 675 Lt turto mokesčių. Be to, bendrovė turi didelės vertės turtą – 39 procentus „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo. Tačiau V. P. yra kaltinamas, jog siekė išvengti 1350 000 Lt paskolos grąžinimo nepaisant to, kad 2011 m. lapkričio mėnesį iš jo buvo išieškota daugiau nei 100 000 Lt, o 2012-06-11 į antstolės V. D. depozitinę sąskaitą pirkėjai pervedė 456 200 Lt už parduotą jo ir J. P. turtą. V. P. skola sumažėjo dar apie 450 000 Lt. Laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. liepos mėnesių iš V. P. ir jo sutuoktinės buvo išieškota apie 550 000 Lt, išieškotina suma liko apie 800 000 Lt, t. y. daugiau nei dvigubai mažesnė suma negu įkeistų akcijų vertė, kurią apskaičiavo specialistė, savo skaičiavimuose atmetusi visą Rusijos aktyvų vertę. Todėl, V. P. įsitikinimu, jį kaltinti apgaule išvengus prievolės A. Z., jeigu iki šiol nėra parduotas ir net nepardavinėjamas A. Z. įkeistas turtas, nėra jokio pagrindo (t. 16, b. l. 34–43).

Liudytojas V. E. patvirtino, kad 2003 m. bankrutavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ dukterinės įmonės ir dėl to bendrovė turėjo problemų. Todėl 2003 m. išnuomojo bendrovės patalpas (duomenys neskelbtini) , tada prasidėjo normalūs pinigų srautai. Apie 2004 m. pradėjo galvoti apie investicinę veiklą Rusijoje. Atsirado patrauklus objektas – „(duomenys neskelbtini)“ gamykla. Pradėjo derybas su SEB banku dėl paskolos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nemažai turto, kurį keletą kartų vertino nepriklausomi vertintojai – „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu Lietuvos bankai buvo priklausomi nuo skandinaviškų bankų ir jiems Rusijos rinka buvo nepatikima. Bankai nenorėjo investicijų į Rusiją, todėl jie pasiūlė naują produktą – grįžtamąjį lizingą. Grįžtamojo lizingo esmė yra ta, kad pinigai, kuriuos bankas skolina, tampa bendrovės nuosavybe, o bankui užstatytas turtas laikinai pereina banko nuosavybėn. Bankas sutiko paskolinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 milijonus litų. Bankui įkeistas turtas buvo įvertintas virš 14 milijonų litų. Už gautą 8 milijonų litų paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo turto Rusijoje. Kadangi apskaitos standartai ir Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad į apskaitą turtas įtraukiamas ta verte, kuria buvo įgytas, todėl apskaitoje įsigyto turto vertė yra nurodyta 8 milijonai litų, nors jo vertė žymiai didesnė. Turtas Rusijoje buvo įsigytas anksčiau, nei A. Z. pareiškė pretenzijas V. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakankamai stipri bendrovė ir norėjo investuoti Rusijoje, todėl buvo sudarytas grynai verslo sandoris. Pagal banko grįžtamojo lizingo sutartį bendrovė investavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir įsigijo 39 procentus šios įmonės akcijų. Galutinis tikslas buvo įsigyti „(duomenys neskelbtini) “ gamyklą, kurią vėliau ir įsigijo. „(duomenys neskelbtini)“ grupė yra sukaupusi virš 28 milijonų litų pelno. „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos metinė apyvarta siekia milijardą rublių ir numatomas 2,5 milijardo rublių pelnas. Gamykloje dirba apie 1000 darbuotojų, vyksta normali veikla. Rusijoje „(duomenys neskelbtini)“ turi turto, kuris vertinamas apie 20 milijonų litų, Rusijoje esantį nekilnojamąjį turtą, pro kurio langus matosi Kremlius, nuomoja komerciniam bankui, iš turto nuomos gauna apie milijoną dolerių. „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja pastatus nuo to laiko, kai įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklą. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, gaunamos pajamos nuo tada, kai buvo įsigytos „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, nesumažėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkingai vykdo įsipareigojimus bankui. Iš gautų 8 milijonų litų pagal grįžtamojo lizingo sutartį likutis bankui šiuo metu sudaro 5 milijonus. Bendrovės turtas nėra iššvaistytas. Padengus bankui grįžtamąjį lizingą, turtas po trejų metų grįš įmonės nuosavybėn. Akcininkų susirinkime buvo priimtas nutarimas laiduoti už V. P. skolą A. Z., buvo paruošta laidavimo sutartis, tačiau A. Z. šios sutarties nepasirašė. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį akcijų įkeitė A. Z.. Liudytojas pats dalyvavo vykdant akcijų įkeitimo procedūrą. Įkeičiant akcijas, buvo nustatyta akcijų vertė. Tuo metu, kai ėjo kalba apie laidavimą už V. P. skolą A. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedė derybas su SEB banku dėl 1,5 mln. litų paskolos. Laidavimo sutartis būtų apsunkinusi galimybę gauti paskolą, nes bankas laidavimo sutartį vertino kaip papildomą riziką. Todėl juristai rekomendavo, kad tokio bendrovės akcininko įsipareigojimo nebūtų. Kadangi A. Z. laidavimo sutarties atsisakė, todėl kitame akcininkų susirinkime, siekiant neapsunkinti derybų su SEB banku, laidavimo sutartį nutraukė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamos pajamos iš įsigytų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų buhalterinėje apskaitoje kol kas neatsispindi, kadangi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko strategiją nemokėti dividendų akcininkams, nes galvojama apie tolimesnes investicijas ir planuojama įsigyti dar vieną gamyklą Rusijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė turėjo dukterinių įmonių: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ labai prasiskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes „(duomenys neskelbtini)“ buvo paėmusi iš banko paskolą, sudariusi overdrafto sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ banku. Norėdami išlikti gerais banko „(duomenys neskelbtini) “ klientais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su banku susitarimą, kad perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paliko gryno nuostolio už 5–6 milijonus litų. V. P., sprendžiant grįžtamojo finansinio lizingo klausimus, įvertinant parduodamą turtą, nedalyvavo. Šiuo metu poreikio pasidalyti pelną bendrovė neturi, nes Lietuvoje neturi kur investuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų skolų neturi, darbuotojams atlyginimus perveda laiku, laiku moka mokesčius „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai, dengia paskolas bankams, atsiskaito su tiekėjais anksčiau numatyto laiko, su pinigais problemų nėra. Liudytojas yra „(duomenys neskelbtini)“ pajininkas ir gauna pajamas. Per veiklos „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį nuo 26 iki 36 milijonų akcininkų piniginiu įnašu buvo padidintas įmonės kapitalas. Už paskolintus pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna palūkas iš „(duomenys neskelbtini)“– kas mėnesį po 15 000 eurų. Palūkanos, kurias jie moka bankui, yra žymiai mažesnės, jos sudaro 13 procentų metinių palūkanų, tuo tarpu Rusijoje – 20 procentų metinių palūkanų, todėl jiems mokėti 13 procentų palūkanų „(duomenys neskelbtini)“ yra naudinga (t. 15, b. l. 115–118).

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002 m. iki 2006 m. pradžios dirbo juristu. Nuo 2006 m. iki šiol bendrovei teisines paslaugas teikia pagal teisinių paslaugų sutartį. 2003 m. pradžioje buvo šiokia tokia suirutė tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo keliama bankroto byla ir V. P. paprašė atstovauti jam visuotiniame akcininkų susirinkime dėl pasiūlymo sudaryti laidavimo sutartį su A. Z. už A. Z. V. P. suteiktą paskolą. 2003-02-21 susirinkime buvo priimtas sprendimas sudaryti laidavimo sutartį, t. y. pasiūlyti laidavimo sutartį A. Z. tam, kad būtų užtikrinta 2001 m. gegužės mėnesio paskolos sutartis tarp V. P. ir A. Z.. Liudytojas kaip teisininkas paruošė laidavimo pasiūlymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ją pasirašė ir dokumentą paštu išsiuntė A. Z.. Duomenų, jog pasiūlymas A. Z. buvo įteiktas asmeniškai, jis neturi. Tačiau V. P. su A. Z. bendravo telefonu ir A. Z. buvo pasiūlyta užtikrinti prievoles pagal paskolos sutartį laidavimo sutartimi. A. Z. šiuo pasiūlymu susidomėjo, tačiau vėliau laidavimo sutarties atsisakė. Atsisakymo priežastis A. Z. išdėstė direktoriui, savo atsisakymą grindė tuo, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą – turtą, kuriuo padengtas tas kapitalas, didele dalimi sudarė UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos, kuriai tuo metu jau buvo keliama bankroto byla, todėl A. Z. vertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra bevertis. A. Z. atsisakius laidavimo sutarties, jam buvo pasiūlyta įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. A. Z. sutiko, bet prieš tai pareikalavo, kad akcijas įvertintų nepriklausomas ekspertas. Įvertinus akcijas, įkeitimo sandoris buvo pasirašytas 2005 metais. 2006-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime laidavimas A. Z. už suteiktą paskolą buvo atšauktas, nes A. Z. jos atsisakė. Juolab, kad vietoj įsipareigojimų užtikrinimo priemonės – laidavimo sutarties – buvo įgyvendinta kita užtikrinimo priemonė – akcijų įkeitimas. 2005 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo investiciniame projekte įsigyjant vienos Rusijos bendrovės dalį ir tam buvo reikalingos piniginės lėšos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 m. pabaigos vedė derybas su SEB banku dėl sandorio finansavimo. 2005 m. SEB bankas buvo davęs sutikimą, kad finansuos sandorį, tačiau pageidavo, jog bendrovė atsisakytų formaliai egzistuojančių įsipareigojimų, kurie net nėra įgyvendinti, tačiau daro įtaką bendrovės įmonės balansui. Liudytojas žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 40 procentų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, dalis investuota į šią bendrovę, kitos lėšos buvo panaudotos gamyklos Rusijoje įsigijimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna didesnes pajamas iš investicijų nei kad bankui mokamos palūkanos už suteiktą kreditą (t. 16, b. l. 32–33).

Pagal 2001-05-11 paskolos sutartį A. Z. suteikė V. P. 1 550 000 Lt beprocentinę paskolą, sutartyje nurodyta, kad 1 550 000 Lt paskola perduota dar prieš pasirašant šią paskolos sutartį, t. y. 2001-04-20. Paskolos grąžinimo terminas numatytas 2006-05-11 (t. 2, b. l. 100). Šioje paskolos sutartyje jokių sąlygų, užtikrinančių paskolos grąžinimą, nenumatyta. Tačiau V. P. iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai visuotiniame susirinkime nutarė laiduoti A. Z. už prievolių pagal 2001-05-11 paskolos sutartį dėl 1550000 Lt paskolos tarp A. Z. ir V. P. įvykdymą, jeigu V. P. visų ar dalies savo prievolių neįvykdys. Kad A. Z. laidavimo sutartį sudaryti atsisakė, patvirtina ne tik liudytojų V. E. ir L. Ž. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Šios aplinkybės nepaneigė ir A. Z., tvirtindamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bankrutuojanti, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis jo netenkino, manė, kad toks laidavimas būtų buvęs kaip ir niekinis. Aplinkybę, kad laidavimo sutartį atsisakė sudaryti V. P., paneigia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-04 nutartis, kurioje konstatuota, jog apeliantas A. Z. nurodė neteisingas faktines aplinkybes teigdamas, kad V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku, atsisakė sudaryti su A. Z. laidavimo sutartį. Nutartyje pažymėta, kad 2003-02-21 akcininkų susirinkimo nutarimu ne V. P., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorius V. E. buvo įpareigotas pasiūlyti A. Z. sudaryti laidavimo sutartį ir sutartį pasirašyti. Toks pasiūlymas A. Z. buvo pateiktas, tačiau A. Z. sudaryti laidavimo sutartį atsisakė, motyvuodamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis jo netenkina. Tik dėl šios priežasties A. Z. buvo pasiūlyta kita galimų V. P. prievolių užtikrinimo priemonė – dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įkeitimas. Su šiuo pasiūlymu A. Z. sutiko (t. 12, b. l. 158–169).

Iš sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo matyti, kad A. Z. V. E. perleido reikalavimo teisę į skolos dalį, kuri pagal 2001-05-11 paskolos sutartį, pasirašytą su V. P., sudaro 200 000 Lt (t. 2, b. l. 105–106).

Kadangi A. Z. sudaryti laidavimo sutartį atsisakė, akivaizdu, kad priimtas sprendimas dėl V. P. prievolės laidavimo buvo nebereikalingas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2006-04-29 protokolu 2003-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą nutarimą laiduoti V. P. kreditoriams A. Z. ir V. E. ir jų teisių perėmėjams prievolių įvykdymą pagal 2001-05-11 paskolos sutartį, sudarytą tarp A. Z. ir V. P. dėl 1 550 000 Lt, atšaukė (t. 2, b. l. 146–147).

Nukentėjusysis A. Z. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl 2001-05-11 paskolos sutartimi suteiktos paskolos V. P. grąžinimo anksčiau numatyto laiko. Klaipėdos apygardos teismas 2004-06-04 sprendimu A. Z. ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad V. P. turtinė padėtis nėra sunki, ekspertizės akto duomenys parodė, kad jam priklauso apie 6,6–7 mln. Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, taip pat jis turi kito nekilnojamojo turto. Tokių aplinkybių, kad V. P. turtinė padėtis ateityje gali pablogėti ir dėl to, suėjus terminui, grąžinti A. Z. paskolą V. P. negalės, teismas nenustatė (t. 2, b. l. 101–102). 2001-05-11 paskolos sutartimi suteiktos 1350720 Lt paskolos grąžinimas A. Z. užtikrintas įkeitimo lakštu, V. P. ir J. P. šiam kreditoriui įkeitė 3360 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Įkeitimo lakšte esanti pastaba patvirtina, kad, prieš įkeičiant A. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, korporacija „(duomenys neskelbtini) “ jas įvertino (t. 2, b. l. 107–108).

Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-18 nutartis patvirtina, kad iš V. P. ir J. P. solidariai priteista A. Z. 1 350 000 Lt skola (t. 11, b. l. 60–65).

2005-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti (pirkimo išsimokėtinai būdu) iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, užtikrinant lizingo sutarčių ir pirkimo–pardavimo sutarties išsimokėtinai vykdymą, leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 163–165).

2006-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. E., ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė pirkimo–-pardavimo sutartis, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , nuomojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei įsipareigojo sudaryti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (t. 2, b. l. 155–162, t. 3, b. l. 151–156).

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. E., buvo sudarytos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), lizingo sutartys, kuriose numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjus mokėjimų grafike–sąskaitoje nurodytus mokėjimus, laikantis sutartyje numatytų sąlygų, nuosavybės teisė į turtą pereina UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buvo sudaryta grįžtamojo finansinio lizingo sutartis. Už parduotą nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatus, bendrovė gavo ekvivalentą pinigais, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikta teisė minėtomis patalpomis disponuoti, gauti iš jų pelną (t. 3, b. l. 139–142, 143–149, t. 5, b. l. 56–66).

Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos apeliacinis teismo 2012-05-04 nutartis, kurioje įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių pobūdis, konstatuota, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai sudarė veiklos finansavimo sandorį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn perleisto turto piniginį ekvivalentą, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims neperleido. Visos nurodytos patalpos yra naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje pajamoms gauti, visos patalpos yra apskaitomos finansinės atskaitomybės dokumentuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinti teisėtais. Minėtoje nutartyje yra konstatuota, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei V. P. jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, neatliko“ (t. 2, b. l. 76–86).

Iš bylos duomenų matyti, kad siekdama gauti pelno, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarė gautus pinigus už parduotus pastatus investuoti į Rusijos kompaniją.

2006-06-29 ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių susirinkime buvo nuspręsta patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, priimti šią bendrovę į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių sudėtį, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomas piniginis indėlis sudaro 780 000 000 rublių (t. 3, b. l. 90, 94–96).

Iš 2006-06-29 ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutarties matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą sudarė 119 660 000 rublių, 39 procentus to kapitalo sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas. Nustatyta, kad bendrovės pelno dalis, skirta paskirstymui tarp jos dalyvių, paskirstoma proporcingai jų įstatinio kapitalo dalims (t. 3, b. l. 103–106).

Iš ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojo direktoriaus N. V. P. pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2007-10-10 V. P. šioje bendrovėje dirba generalinio direktoriaus pavaduotoju (t. 6, b. l. 22).

Iš ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. N. K. pateiktos pažymos matyti, kad V. P. yra šios gamyklos direktorių tarybos pirmininkas (t. 6, b. l. 32–33).

Šios aplinkybės parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicija į ribotos atsakomybės bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo formali, šis sandoris nebuvo apsimestinis, išvengti turtinių prievolių juo nesiekta, V. P. kaip pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas turi teisę į Rusijos kompanijos veiklos kontrolę.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(3065)-IS1-4767 nurodyta (t. 11, b. l. 95–104), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertė apskaičiuota vadovaujantis bendrovės balansine verte. Nustatyta, kad pagal Didžiosios knygos sąskaitų apyvartų įrašus (įsigijimo savikainą) akcijos vertė 2006-07-01 (iki pastatų pardavimo) sudarė 1076 litus, 2006-07-31 (po pastatų pardavimo) – 1003 litus. 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos vertė, įkainota vadovaujantis bendrovės turto balansine verte, be gautinų 4437356 litų iš bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir be dalies finansinio turto, t. y. be 7842042 litų, sumokėtų už Rusijos įmonės RAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dalį, 2006-07-01 (iki pastatų pardavimo) sudarytų 905 litus, 2006- 07-31 (po pastatų pardavimo) – 531 litą.

Specialisto išvadoje teigiama, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos įrašus nustatyta, kad pastatų pardavimo pajamos sudarė 8875136 litus, pastatų pardavimo sąnaudos sudarė 10607895,55 Lt. Pastatų pardavimo ūkinių operacijų rezultatas – 1822759,55 Lt nuostolio, šia suma sumažėjo akcininkams priklausantis bendrovės turtas. Pagal banko išrašus nustatyta, kad 7842042 litai piniginių lėšų, gautų už parduotus pastatus, buvo panaudota apmokėti Rusijos įmonės RAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dalį. Analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002–2007 m. finansinę atskaitomybę nustatyta, kad bendrovė pelno iš finansinės ir investicinės veiklos neturėjo, o nuostoliai sudarė 3613931 litą, todėl manytina, kad bendrovės turimas finansinis turtas yra bevertis.

Specialistė T. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertę apskaičiavo vadovaudamasi bendrovės 2007-12-31 balanso duomenimis. Jos skaičiavimais, šios bendrovės balansinė akcijos vertė sudarytų 728 litus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertė, įkainota vadovaujantis bendrovės turto balansine verte ir apskaičiuota be dalies finansinio turto, t. y. be 7842042,00 litų, sumokėtų už Rusijos įmonės RAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dalį, 2007-12-31 galėjo sudaryti 427 litus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš finansinės ir investicinės veiklos 2002–2007 metais turėjo tik nuostolius, todėl manytina, kad šis turtas yra bevertis. Todėl, apskaičiuojant bendrovės akcijos vertę tik pagal turimą ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą ir įsipareigojimus, įkainotus vadovaujantis balansine verte, akcijos vertė 2007-12-31 sudarytų 235 litus (t. 11, b. l. 104).

Analizuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002–2007 m. finansinę atskaitomybę, specialistė nustatė (t. 11, b. l. 104), kad bendrovės turtas sumažėjo dėl šių pagrindinių priežasčių: dėl 3613931 litų nuostolio iš finansinės ir investicinės veiklos; dėl 1822760 litų nuostolio iš pastatų pardavimo; dėl neįprastinės veiklos 4437397 litų nuostolio, kuris atsirado dėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitinio įsiskolinimo nurašymo (trumpalaikio turto dalies).

Kad specialistė T. K., nustatydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir turto vertę, neturėjo visų tam reikalingų duomenų, patvirtina ir Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS viršininko S. B. kreipimosi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro viršininką dėl specialisto išvados Nr. 140-(3065)-IS1-4767 pagrįstumo paklausimo turinys. Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS viršininkas specialisto išvadas vertino kaip labai paviršutiniškas ir ekonomiškai nepagrįstas. Jo 2008-11-11 rašte Nr. 30-7-S-907 konstatuota, kad specialistas turėtų vertinti turto ir akcijų vertę ekonomine prasme, o ne buhalterine prasme, kadangi buhalteriniai įrašai apskaitos registruose atitinka ekonominę reiškinių vertę. Jau ikiteisminio tyrimo metu kilo abejonių specialistės T. K. kompetencija įvertinti akcijų vertę rinkos kainomis, o jos išvados, kad visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis turtas, dalis trumpalaikio turto yra beverčiai, investicijų į RAB „(duomenys neskelbtini)“ prilyginimas nuliui, neturint apie jas jokių duomenų, buvo vertinamos kaip nepagrįstos (t. 11, b. l. 105–109).

Specialisto išvada nepaneigta, kad 8 000 000 Lt investicinis projektas Rusijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės nesumažino ir veiklos rezultatų nepablogino.

Teisiamajame posėdyje specialistė T. K. patvirtino, jog ji nėra turto ir verslo vertinimo specialistė, tokio kvalifikacinio pažymėjimo neturi ir rinkos pokyčių nevertina. Ji turto ir verslo vertinimo išvados neteikė. 2008-06-19 specialisto išvadą pateikė, atlikusi ekonominį tyrimą. Užduotyje buvo suformuluotas klausimas nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę. Akcijos balansinė vertė yra ne jos išgalvota sąvoka, statistikos departamento tinklalapis duoda akcinių bendrovių finansinę analizę. Tokios sąvokos „akcijos balansinė vertė“ arba „buhalterinė vertė“ egzistuoja, akcijų vertė su žodžiu „balansinė“ ir buvo panaudota jos išvadoje. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme taip pat yra sąvoka „vertė“, kaip prekių, paslaugų ar kito turto bei verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodiką. Šiuo atveju vertinimo metodikoje buvo panaudota sąvoka „balansinė vertė“ arba jau minėtame įstatyme apibrėžta kita sąvoka – „rinkos vertė“. Šios sąvokos skiriasi, „rinkos vertė“ – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas ar verslas. Galimas ir kitas sąvokos „rinkos vertė“ apibūdinimas – balansinė vertė. Specialistė akcijų rinkos vertės pagal savo kompetenciją nenustatinėjo. Buhalterinės apskaitos principai yra tokie, kad apskaitos informacija būtų pateikta teisingai ir būtų galima palyginti su vidaus ir išorės informacija. Tuo klausimu dirba auditorių institutas, kuris sudaro verslo apskaitos standartus ir einama prie to, kad apskaita būtų tvarkoma taip, kad ji parodytų įmonės realią būklę. Labai akcentuojama, kad apskaita būtų tvarkoma ir balansas sudaromas taip, kad atspindėtų galimo realizavimo vertę. Jokiame įstatyme ekonominiai rodikliai nereglamentuoti ir akcijų balansinės vertės nustatymas nėra įteisintas. Balansinis tyrimo metodas yra įvardytas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme, Finansinės atskaitomybės įstatyme, kuriame kalbama apie turto vertinimą. Tačiau ir Turto vertinimo įstatyme apie formulę, kaip nustatoma akcijos vertė, nekalbama. Akcijos vertė yra vertybinis popierius, ši sąvoka aiškinama kaip akcinės bendrovės nuosavybės vertybinis popierius. Bendrovės nuosavybė ir vertybinis popierius atsispindi balanse. Nuosavybė apibrėžia, kam priklauso turtas. Akcijos vertė specialisto išvadoje skaičiuota remiantis ekonominės analizės metodu, nustatyta akcijos balansinė vertė. Atlikdama tyrimą, stebėjo akcijos verčių skirtumus tam tikruose laikotarpiuose. Akcijos vertė apskaičiuojama nuosavą kapitalą dalijant iš akcijų skaičiaus, kita vertinimo metodika nėra nustatyta. Taigi apskaičiuojama, kiek vienai akcijai priklauso nuosavo kapitalo. Nuosavas kapitalas nustatomas iš nuosavo kapitalo atėmus įsipareigojimus. Ir turtas, ir įsipareigojimai gali būti vertinami rinkos verte. Tą galėjo atlikti ir turto vertintojas. Kas bendrovėje buvo mažinama – ar nuosavas kapitalas, ar įsipareigojimai, ji nežino, nes tokių duomenų byloje nebuvo. Galutinis įmonės vertinimo tikslas – akcijų vertė. Jei sudėtinė baudžiamosios bylos dalis būtų turto vertintojo apskaičiuota įmonės vertė, ji galėtų remtis bylos medžiaga ir galėtų pakoreguoti turtą pagal rinkos kainą arba įsipareigojimus. Išvada buvo daroma esant prielaidai, kad apskaita vedama tvarkingai. Neturėjo pagrindo įtarti, kad apskaita vedama neteisingai, kadangi nematė tokių dokumentų ir paties turto įvertinimo, jog apskaita vedama neteisingai. Turto vertintojas yra kitas asmuo. Tyrimui atlikti reikalaujami tie dokumentai, pagal kuriuos gali atsakyti į užduotyje suformuluotus klausimus. Jai klausimas apie turto vertinimą bei turto vertės nustatymą pateiktas nebuvo. Tyrimo užduotyje suformuluotų klausimų praplėsti negali. Jai yra žinoma, kad yra Vyriausybės nutarimas, Turto vertinimo įstatymas, kuriame aprašyti vertinimo metodai, tačiau ji, kaip ekonominio tyrimo specialistė, teikdama išvadą, jais nesivadovauja. Tai skirta turto vertintojams. Savo išvadoje ji rašė, kad pardavimo kaina gali būti nustatyta tik pardavimo metu. Ne visada apsimoka parduoti akcijas, todėl akcininkas priima sprendimą, ar parduoti turtą ar akcijas. Ji išvadoje akcijos pardavimo kainos nenustatė. Specialistės nuomone, yra daug verčių – balansinė vertė, rinkos kaina, prestižo kaina. Prestižas yra įtraukiamas į buhalterinę apskaitą, pvz., bendrovė gali turėti labai garsios įmonės akcijų. Prestižas yra būsima nauda. Prestižo negalima identifikuoti pagal dokumentus, bet jis atvaizduojamas balanse. Jos tirtoje bendrovėje figūravo labai garsi Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, gaunanti didelius pelnus. Dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo į tą Rusijos įmonę, ji gauna iš to pelno. „(duomenys neskelbtini)“ pateikta kaip garsi įmonė ir tai yra prestižas. Teismui pateiktoje išvadoje prestižo nevertino, nes jos tirta bendrovė balanse prestižą įvertino nuliu. Prestižas nebuvo įtrauktas į apskaitą, nes nebuvo gauti dividendai. Turtas nėra gaunamos pajamos. Atlikdama tyrimą, jokios informacijos apie Rusijos įmonę neturėjo, jokios dokumentacijos nepaprašė, nes Rusijos įmonės akcijos nėra parodytos apskaitoje. Iš Rusijos įmonės gauta 28 000 000 Lt pelno, bet nemokami dividendai, todėl jei ir atsirastų įrašas apie tai apskaitoje, jos išvada nesikeistų. Dividendai yra pelno paskirstymo apskaita. Jei dividendai ir nemokami, jie yra paskirstomi, dalis eina į rezervą, dar kažkur, tačiau jie turi būti įtraukti į apskaitą kaip skola akcininkui. Jei dividendai apskaičiuoti, bet neišmokėti, tai turi būti parodyta apskaitoje. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukaupė pelną, bet dividendai akcininkų susirinkime apskaičiuoti nebuvo ir apskaitoje įsiskolinimas už dividendus nerodomas, tai yra pelnas. Akcijos nauda yra tada, kai akcija neša pelną. Akcijų vertė – tai dalis nuosavo turto, kuris priklauso akcininkui. Tačiau nuosavas turtas gali būti ir neigiamas. Akcija neturi vertės, nes ji neduoda pelno, t. y. negaunamai dividendai. Akcininkas, turėdamas akcijų, turi ir dalį įmonės nuosavo kapitalo, o į nuosavą kapitalą įeina ir pelnas, o į pelną įeina dividendai. Išvadoje ji nerašė, kad akcijos vertė yra nulinė, tačiau nauda gali būti neigiama ir akcininkai privalo padengti nuostolius. Visas finansinis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą kaip materialusis turtas. Vertybiniai popieriai turi būti įtraukti į apskaitą. Nulis nėra minusas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokole yra parašyta, kad pelnas yra paskirstomas kasmet. Ji tokią informaciją turėjo, tačiau informacijos, kad buvo nutarta neskirstyti pelno, ji neturėjo. Kai akcija neduoda pelno, jos vertė yra nulinė, ekonominio tyrimo veikloje nėra tokių metodikų, pagal kurias nustatoma akcijos vertė. Specialistė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymu bei Turto vertinimo metodika nesivadovavo. Šiais teisės aktais vadovaujasi turto vertintojai, jie atlieka turto ir verslo vertinimą. Atlikdama ekonominį tyrimą, ji vadovaujasi Buhalterinės apskaitos bei Finansinės atskaitomybės įstatymais. Ekspertai, kurie turi turto vertinimo kvalifikaciją, biudžetinėse įstaigose nedirba, jie yra privatūs ir už išvadas reikia mokėti. Jų skyriuje buvo numatyta steigti tokį etatą, buvo pateikti 6 reikalavimai ir buvo nuspręsta, kad steigti tokį etatą nenaudinga finansiškai. Išvadoje yra apskaičiuotos 3 akcijos vertės – atsižvelgiant į laikotarpį iki pastatų pardavimo, po pastatų pardavimo ir be „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių įsigijimo, apie kurį nėra informacijos litais. Iš turimų dokumentų bei ūkio subjekto vedamos apskaitos specialistė apskaičiavo akcijos balansinę vertę, tačiau neatliko akcijos vertinimo. Išvada paremta pateiktais dokumentais, tačiau tikroji akcijos vertė gali būti nustatoma pardavimo metu. Ji verslo vertės nenustatinėjo. Kai įmonė moka palūkanas, jos priskiriamos prie įmonės įsipareigojimų, jos mažina nuosavą kapitalą, mažina ir akcijos vertę. Jei įmonė nuomoja patalpas ir gauna pelno, jis apskaitomas prie pajamų, jei yra kažkokių sąnaudų, tuomet išvedamas pelnas arba nuostolis. Pelnas arba nuostolis yra sudėtinė nuosavo kapitalo dalis, parodoma 34 sąskaitoje. Vien apie pajamas kalbėti negalima, reikia kalbėti apie galutinį rezultatą, nes rezultatas turi įtakos nuosavam kapitalui per nepaskirstytą pelną ar nuotolį. Pardavus turtą, turto balansinė struktūra nesikeičia, bet sąnaudas reikia skaičiuoti. Sumažėja turtas, bet padidėja grynieji pinigai. Mokant lizinginę išmoką bankui, atkuriamas turtas, kiek išmokėta pinigais, tokia turto dalis grįžta. Per kiekvieną lizinginę įmoką turtas grįžta. Didėja turtas ir didėja įsipareigojimai. Pelno–nuostolio ataskaita yra sudėtinė finansinės atskaitomybės dalis, kurioje yra nurodytos pajamos ir sąnaudos, iš pateiktų dokumentų matė tik sąnaudas, iš bendros veiklos investicijos buvo nuostolingos, tai apskaičiuota be turto (t. 16, b. l. 121–126).

Iš specialistės parodymų matyti, kad ji specialisto išvadoje akcijos vertę apskaičiavo remdamasi ekonominės analizės metodu ir nustatė tik akcijos balansinę, bet ne rinkos vertę. Tačiau ir turtas, ir įsipareigojimai gali būti vertinami rinkos ir prestižo verte. Ar bendrovėje buvo mažinamas nuosavas kapitalas ar įsipareigojimai, specialistė parodė nežinojusi, nes tokių duomenų byloje nebuvo. Specialistė patvirtino, kad akcija naudinga tada, kai ji neša pelną, o akcijų pardavimo kaina gali būti nustatyta tik pardavimo metu. Specialistė patvirtino, kad jos tirtoje bendrovėje figūravo labai garsi Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, gaunanti didelius pelnus. Dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo į tą Rusijos įmonę, ji gauna iš to pelno. Kokį turtą valdo įmonė „(duomenys neskelbtini) “ bei kokia jos valdomo turto vertė, specialistė duomenų neturėjo. „(duomenys neskelbtini)“ pateikta kaip garsi įmonė ir tai yra prestižas. Teismui pateiktoje išvadoje specialistė prestižo nevertino. Specialistė patvirtino ir tai, kad, mokant lizinginę išmoką bankui, atkuriamas turtas, kiek išmokėta pinigais, tokia turto dalis sugrįžta lizingo mokėtojui. Vadinasi, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienos lizingo įmokos metu susigrąžina dalį faktiškai bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti už bankui įkeistą turtą nepajėgi, byloje nėra.

Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės ir turto vertinimas buvo atliktas nekvalifikuotai, pastebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir verslo vertinimo specialistė R. I. (t. 12, b. l. 174–177).

Apeliaciniame teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo ir turto vertintoja R. I. konsultuodama teismą apie galimybes įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsienyje esantį turtą, atlikti ekspertizę šios bendrovės akcijų rinkos vertei nustatyti paaiškino, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju į Rusijos įmonę investuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis turtas yra pakankamai reikšmingas, tačiau to turto vertinimo procesas būtų pakankamai ilgas ir kainuotų apie 100000 Lt. Turtas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ yra įtrauktas į apskaitą tokia kaina, už kurią jis buvo įsigytas. 2 procentai šios bendrovės akcijų rinkoje nebūtų įdomūs, nebent būtų mokami geri dividendai, kad būtų galima užsidirbti (t. 17, b. l. 16–17).

Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintojo V. P. gynėjai savo prašymą dėl ekspertizės skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, verslo ir akcijų rinkos vertei nustatyti palaikė, apeliantai manė, jog skirti ekspertizę nėra pagrindo, nes ir gavus išvadą, niekas nepasikeistų (t. 17, b. l. 16 – 17).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo dalį Rusijos įmonės, kuri valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, pastatus Maskvos centre, gamyklą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba apie 1000 darbuotojų. Bylos duomenimis per pastaruosius 4 metus (2012-12-31 duomenys) Rusijos įmonės, kurių dalininkais yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždirbo 39 620 443 Lt grynojo pelno. „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdo 92,48 proc. akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ akcijų (t. 15, b. l. 141–149, t. 14, b. l. 1–183). Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsienio investicijų naudą išanalizavo išsamiai, kolegija su tomis išvadomis sutinka, todėl jų nekartoja.

Dividendų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai iš „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol negavo todėl, kad jie nebuvo skirstomi akcininkams, nes gautas pelnas buvo panaudojamas gamybiniams pajėgumams plėsti. Išteisintasis V. P., liudytojai V. E. ir L. Ž. parodė, kad nemokėti dividendų buvo įmonių susitarimo dalykas, nes „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupė kaupė lėšas, siekdama įsigyti dar vieną gamyklą Rusijoje. Byloje esantys „(duomenys neskelbtini)“ valdomų įmonių balansai tokius išteisintojo ir liudytojų parodymus patvirtina, nes matyti, kad 2012-12-31 „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukaupusi 107 061 000 RUB (9 226 409 Lt) nepaskirstyto pelno, „(duomenys neskelbtini)“ – 144991000 RUB (12 495 179 Lt), „(duomenys neskelbtini) “ – 168 720 000 RUB (14540120 Lt) nepaskirstyto pelno, „(duomenys neskelbtini) “ – 71 974 000 RUB (6 202 647 Lt), „(duomenys neskelbtini)“ – 23 875 000 RUB (2 057 523 Lt) nepaskirstyto pelno (t. 14, b. l. 1–183, t. 15, b. l. 141–149). Visas įmonių grupės sukauptas nepaskirstytasis pelnas sudarė 44 521 878 Lt. Nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad jeigu šis pelnas būtų paskirstytas, „(duomenys neskelbtini)“ gautų 38 774 095 Lt dividendų. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 39 proc. „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dalių (akcijų), jai priklausytų ir 39 proc. dividendų. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautinų dividendų suma būtų dvigubai didesnė už investuotą į „(duomenys neskelbtini)“ 8 mln. litų sumą. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pinigai buvo skolinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymui, į verslą investuoti skolinti iš banko pinigai duoda didesnį pelną, nei kredito įstaigai mokamos palūkanos, t. y. metinės palūkanos sudaro 5,14 proc. = 20 290,01 Lt per mėnesį, per metus sudaro 243 481, 68 Lt (t. 3, b. l. 139).

Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-04 nutartyje konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad specialistas, nustatinėdamas turto vertę, rėmėsi į balansą įrašyto turto vertėmis ir padarė nepaaiškintą bei nepagrįstą išimtį vienam konkrečiam turtui, jo vertę nustatęs jau rinkos verte, iš viso nevertindamas šio turto, padaręs prielaidą, kad šio turto vertė nulinė. Toks turto vertės nustatymas neturi reikiamo bei tinkamo pagrindimo, neatitinka turto verčių nustatymo metodikų reikalavimų ir negali turėti įrodomosios galios (t. 2, b. l. 76–86).

Aptartos aplinkybės parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išteisintojo V. P. pastangos tinkamai investuoti pinigus buvo sėkmingesnės negu nukentėjusiojo A. Z.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo A. Z., bankrutavo, dėl to nuostolių patyrė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ištirtos bylos aplinkybės paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad A. Z. įkeistos akcijos po V. P. veiksmų rinkoje tapo bevertės ar labai nuvertėjo, kad dėl išteisintojo V. P. tyčinių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolių. Bendrovė per mėnesį gauna apie 150 000 Lt pajamų iš pastatų nuomos ir kitos ekonominės veiklos, per pastaruosius 5 metus sumokėjo 2 153 022 Lt lizingo įmokų, 79 675 Lt turto mokesčių, bendrovė turi 39 procentus „(duomenys neskelbtini) “ įstatinio kapitalo (t. 3, b. l. 49–50, 119–120).

Teismo antstolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bandė parduoti dvejose varžytynėse, vėliau A. Z. su antstole sutartį dėl akcijų realizavimo nutraukė. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. Z. sutinka, kad jo turimas akcijų kiekis jokios realios teisės dalyvauti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valdyme nesuteikia, tačiau ši aplinkybė egzistuoja nuo to laiko, kai A. Z. sutiko paimti akcijas už V. P. skolą, nuo tada ši aplinkybė nukentėjusiajam buvo žinoma. Nukentėjusysis A. Z. iš savo patirties turėjo suprasti, kad akcijų vertė ir be kokių nors V. P. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų gali kisti ir nebūtinai į teigiamą pusę.

Kai A. Z. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-06-07 nutartimi uždėjo areštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3360 vnt. paprastosioms vardinėms 1000 Lt nominalios vertės akcijoms, priklausančioms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis V. P. ir J. P., perdavė šį turtą kreditoriui A. Z.. Teismas įpareigojo V. P. nepriiminėti jokių sprendimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisėmis priklausančių 3360 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo (t. 2, b. l. 103–104).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-06-07 nutartimi uždėjo areštą tik tai daliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kuri buvo įkeista 1 350 720 Lt paskolos grąžinimo užtikrinimui, t. y. 3360 vnt. paprastosioms vardinėms 1000 Lt nominalios vertės akcijoms.

Išteisintasis V. P. 3360 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų niekam neperleido, kitiems asmenims neįkeitė, su šiomis akcijomis jokių veiksmų neatliko. 2006-04-04 V. P. jam nuosavybės teise priklausančias 8607 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įkeitė kreditorei – ribotos atsakomybės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal skolininkės – ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 33 650 000 Rusijos rublių prievolę (t. 1, b. l. 5–7).

Byloje surinkti įrodymai nepaneigia išteisintojo V. P., liudytojo V. E. parodymų, kad 2005-12-23 Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, priklausanti V. P. verslo partneriams, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarties šalys susitarė bendrai veikti tiekiant Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ gamtinių dujų aušinimo oru aparatus. „(duomenys neskelbtini)“ įnašas buvo pinigai – 33 650 000 Rusijos rublių, kuriuos ji ketino pasiskolinti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnašas turėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ gaunamos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės (t. 16, b. l. 1–30). 2005-12-29 „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pateikti 8 gamtinių dujų aušinimo oru aparatus. Bendra 8 aparatų kaina sutartyje buvo numatyta 95 199 992,80 Rusijos rublių. 50 procentų kainos, t. y. 47 599 996,40 Rusijos rublių „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti per 5 dienas po „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie pasirengimą pakrauti pagamintus aparatus į transportavimo priemones, likusius pinigus – per 15 dienų po aparatų perdavimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2006-01-12 „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagaminti ir pateikti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 8 gamtinių dujų aušinimo oru aparatus. Bendra 8 aparatų kaina sutartyje buvo numatyta 67 300 000 Rusijos rublių. 50 procentų kainos, t. y. 33650000 Rusijos rublių „(duomenys neskelbtini)‘ turėjo sumokėti avansu, likusius pinigus – po aparatų pagaminimo. Pagal šiuos kontraktus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pakako pasiskolinti 33 650 000 Rusijos rublių. Pelnas iš šių kontraktų turėjo būti 27 899 992,80 Rusijos rublių, apie 2 500 000 litų pagal tuometinį valiutų kursą. 2006-02-06 „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino iš kitos Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 33 650 000 Rusijos rublių. Buvo suteikta tikslinė paskola ir „(duomenys neskelbtini)“, ją buvo galima naudoti tik pagal 2005-12-23 sutartį bei grąžinti iki 2006-03-20. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir skundžiamame nuosprendyje aptarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ savo pareigas pagal 2006-01-12 sutartį vykdė tinkamai (t.16, b. l. 28). Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ aparatų gaminti nepabaigė ir bankrutavo, todėl „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė ir jokių pinigų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo.

Iš susitarimo dėl įkeisto turto perdavimo kreditoriaus nuosavybėn matyti, kad 2006-04-04 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje buvo įregistruotas įkeitimo lakštas, pagal kurį skolininkės ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prievolės pagal 2006-02-06 tikslinę paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo įkeistos įkaito davėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios 8607 nematerialiosios paprastosios vardinės akcijos, kurios perduotos kreditorei ribotos atsakomybės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 112–115, t. 16, b. l. 22–24).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo įsigyti dalį „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo, tam tikslui įgyvendinti buvo planuojama pasiskolinti pinigų iš banko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeisti savo turto negalėjo, tačiau suprasdama, kad Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklausė V. P. verslo partneriams, gresia priverstinis akcijų pardavimas, kad akcijos gali būti parduotos mažesne kaina negu jos iš tikrųjų vertos, ribotos atsakomybės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ V. P. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias 8607 nematerialiąsias paprastąsias vardines akcijas. Tvirtinti, kad V. P. akcijas perdavė tam, kad padarytų nuostolį sau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokia kaina siekė apgaule išvengti prievolės A. Z., nėra jokio pagrindo. Apeliacinių skundų argumentai suponuoja tokią išvadą, kad išteisintasis V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo ir neturėjo imtis jokios veiklos savo kapitalo, o tuo pačiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertei didinti, bet privalėjo pasyviai laukti, kol nukentėjusysis A. Z. sugebės už jam priimtiną kainą realizuoti už skolą iš V. P. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ir tokiu pasyviu elgesiu sumenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes išsilaikyti rinkoje bei joje plėstis.

Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio mėnesį iš V. P. A. Z. buvo išieškota daugiau nei 100 000 Lt, 2012-06-11 į antstolės V. D. depozitinę sąskaitą pervesti 456 200 Lt už parduotą V. P. turtą. 2012-07-04 buvo pasirašytas V. P. ir J. P. turto perdavimo aktas, V. P. skola sumažėjo dar apytikriai 450 000 Lt (atskaičius vykdymo išlaidas). Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. liepos mėnesio iš V. P. ir jo sutuoktinės A. Z. buvo išieškota apie 550 000 Lt (t. 11, b. l. 67).

Apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įrodymus vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino pagrįstai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendis apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo A. Z. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinius skundus atmesti.