Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. Z. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas A. Z. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro D. Aleknos 2008 m. liepos 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Algirdo Gintausko 2008 m rugpjūčio 7 d. nutarimo, kuriuo atmestas skundas panaikinti 2008 m. liepos 3 d. prokuroro D. Aleknos nutarimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal A. Z. pareiškimą apie tai, kad V. P., vengdamas grąžinti A. Z. 1350000 litų skolą, nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarties, kuria jis buvo įpareigotas dėl areštuotų (V. P. priklausančių) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų nepriiminėti jokių sprendimų, kuriais būtų sumažinta akcijų vertė, parduodamas UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sumažino akcijų vertę, iššvaistė bendrovės turtą bei, vengdamas grąžinti kreditą, sukčiavo, 2007 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 207 str.

Konstatavus, kad nepadarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 207 str., 245 str., ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0139-07 buvo nutrauktas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Gintauskas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu atmetė A. Z. atstovo, prašiusio panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro D. Aleknos 2008 m. liepos 3 d. nutarimą, skundą.

Skundžiama nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. Z. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti minėtus prokurorų nutarimus, atmetė. Teismas nurodė, kad pagrindinis nukentėjusiojo skundo argumentas dėl prokurorų nutarimų nepagrįstumo buvo tas, kad byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertei nustatyti nebuvo paskirta ekspertizė. Teismas konstatavo, kad minėtos UAB akcijų vertę nustatė kompetentingas specialistas pateikdamas išvadą ir ja abejoti nėra pagrindo. Iš BPK 178 str. turinio matyti, kad tik tyrimą atliekantis pareigūnas ar prokuroras nustato, kokius proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo metu reikia atlikti.

Baudžiamasis procesas tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso dalyviams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis. Prokurorai šių nuostatų nepaisė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-09-05 nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu reikia išsiaiškinti, ar V. P., žinodamas apie 2006-06-07 teismo nutartį, kuria jis buvo įpareigotas nemažinti įkeisto turto vertės, ėmėsi kokių nors priemonių, siekdamas įvykdyti teismo nutartį. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu netirta.

Nepagrįsti Klaipėdos apygardos prokuroro 2008-07-03 D. Aleknos nutarime išdėstyti motyvai, kad V. P. nepažeidė 2006-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, nes finansinio lizingo sutartys buvo sudarytos 2006 m. kovo mėn. ne V. P., o V. E., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Įmonės įstatų 5 skirsnyje ,,Bendrovės valdymas ir visuotinis akcininkų susirinkimas“ 5.1 punkte nurodyta, kad bendrovės veiklą organizuoja ir vykdo administracijos vadovas (generalinis direktorius). Administracijos vadovas turi pavaduotoją (direktorių), t. y. generalinis direktorius V. P. įpareigojo pavaduotoją direktorių V. E. pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartis, tuo pažeisdamas 2006-06-07 teismo nutartį. Niekuo nepagrįstas ir klaidingas prokuroro teiginys, kad V. P. 2006-06-30 priklausant 45,98 proc. bendrovės akcijų atšaukti turto pardavimo sutartis su SEB VB lizingu jis vienasmeniškai negalėjo. Bendrovės įstatų 5 skirsnio 5.24 punktas aiškiai nustato, kad priimant nutarimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, reikia 2/3 dalyvaujančių akcininkų susirinkimo balsų daugumos (t. y. 66,7 proc.), taigi be V. P. priklausančių akcijų šis sprendimas negalėjo būti priimtas. Iš byloje pateiktų finansinio lizingo sutarčių, pasirašytų 2006-03-27, Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto matyti, kad pirkimo–pardavimo sutartis tarp SEB VB lizingo ir kliento sudaroma po to, kai įvykdomos visos nurodytos sąlygos. Sutarties punkte 12.1 nustatyta, kad nuo Turto nuosavybės perėjimo SEB VB lizingui, remiantis pirkimo–pardavimo sąlygomis momento, Turtas priklauso nuosavybės teise SEB VB lizingui, t. y. nuo 2006-06-30 pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo.

Nukentėjusysis teigia, kad apskundus 2008-07-03 prokuroro nutarimą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Algirdas Gintauskas išnagrinėjęs skundą 2008-08-07 priėmė nutarimą. Iš šio nutarimo turinio nukentėjusysis suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės nustatymui buvo paskirta užduotis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui. Siekdamas pateikti motyvuotą skundą dėl skundžiamų Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų nutarimų jis kreipėsi leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes norėjo sužinoti, ar teismų nustatyti ikiteisminio tyrimo trūkumai yra pašalinti. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuroras D. Alekna atsisakė leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei joje atliktais procesiniais veiksmais, dėl kurių neatlikimo teismo nutartimi ir buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje. Teismai nagrinėję ankstesnius nukentėjusiojo skundus dėl prokuratūros nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-0139-07 pasisakė, kad siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertę būtina atlikti ekspertizę. Apie šių veiksmų atlikimą jis nebuvo informuotas, negalėjo pateikti klausimų specialistui bei apskųsti jo padarytas išvadas.

LR BPK 178 str. numato, kad nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šio Kodekso XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. Gavęs tokį prašymą, prokuroras gali: 1) pats atlikti prašomus veiksmus; 2) įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus; 3) atsisakyti atlikti prašomus veiksmus. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą. Skirdamas užduotį specialistui ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras nesivadovavo teismo įpareigojimu atlikti specialų tyrimą siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertę (t. y. ne buhalterinę, ne balansinę, o tikrąją rinkos vertę), o tam reikalingas specialus tyrimas neapsiribojant vien specialisto išvada, kadangi specialistas atlieka tik objektų tyrimą, tačiau specialistas pagal savo kompetenciją, nustatytą baudžiamojo proceso įstatymo, negali atlikti specialaus tyrimo, t. y. atlikti ekspertizės. Kita vertus, paskyrus užduotį specialistui ir neskyrus ekspertizės buvo akivaizdžiai apribotos ir pažeistos jo teisės. Iš nukentėjusiojo buvo atimta galimybė teikti ekspertui klausimus, susipažinti su išvadomis ir eksperto aktu, skųsti ekspertizės aktą, pateikti prašymą dėl konkretaus eksperto skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra BPK 3 str. numatytų aplinkybių. Priimdamas skundžiamą 2008 m. liepos 3 d. nutarimą, prokuroras vadovavosi BPK 3 str. 1 d. 1 p., t. y. konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prieš priimant tokį nutarimą, buvo būtinas išsamus A. Z. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimas, panaudotos visos galimybės surinkti reikšmingus tyrimui duomenis. Šioje byloje tokios galimybės neišnaudotos. Vykdydama Klaipėdos miesto VPK KP NTT ENTS vyr. tyrėjos J. Šilovienės užduotį Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistė nustatė, kad:

,,1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertė apskaičiuota vadovaujantis bendrovės balansine verte nustatyta pagal Didžiosios knygos sąskaitų apyvartų įrašus (įsigijimo savikainą) sudarė 2006-07-01 (iki pastatų pardavimo) 1076 litus, 2006-07-31 (po pastatų pardavimo) - 1003 litus.

2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos vertė, įkainota vadovaujantis bendrovės turto balansine verte, be gautinų 4437356 litų iš bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir be dalies finansinio turto, t. y. be 7842042,00 litų sumokėtų už Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo dalį, sudarytų 2006-07-01 (iki pastatų pardavimo) 905 litus, 2006-07-31 (po pastatų pardavimo) - 531 litą.

2. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos įrašus nustatyta, kad pastatų pardavimo pajamos sudarė 8875136 litus, pastatų pardavimo sąnaudos sudarė 10607895,55 litai. Pastatų pardavimo ūkinių operacijų rezultatas 1822759,55 litai nuostolio ir šiai sumai sumažėjo akcininkams priklausantis bendrovės turtas. Pagal banko išrašus nustatyta, kad 7842042 litai piniginių lėšų, gautų už parduotus pastatus, buvo panaudota apmokėti Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo dalį. Analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2007 m. finansinę atskaitomybę nustatyta, kad bendrovė pelno iš finansinės ir investicinės veiklos neturėjo, o nuostoliai sudarė 3613931 litą, todėl manytina, kad bendrovės turimas finansinis turtas yra bevertis.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertė apskaičiuota vadovaujantis bendrovės 2007-12-31 balanso duomenimis (balansine verte) sudarytų 728 litus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-31 akcijos vertė, įkainota vadovaujantis bendrovės turto balansine verte ir apskaičiuota be dalies finansinio turto, t. y. be 7842042,00 litų sumokėtų už Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo dalį, galėjo sudaryti 427 litus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš finansinės ir investicinės veiklos 2002-2007 metais turėjo tik nuostolius, tai manytina, kad šis turtas yra bevertis. Todėl, apskaičiuojant bendrovės akcijos vertę tik pagal turimą ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą ir įsipareigojimus, įkainuotus vadovaujantis balansine verte, akcijos vertė 2007-12-31 sudarytų 235 litus.

Analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2007 m. finansinę atskaitomybę nustatyta, kad bendrovės turtas sumažėjo dėl šių pagrindinių priežasčių:

dėl 3613931 litų nuostolio iš finansinės ir investicinės veiklos;

dėl 1822760 litų nuostolio iš pastatų pardavimo;

dėl neįprastinės veiklos 4437397 litų nuostolio, kuris atsirado dėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorinio įsiskolinimo nurašymo (trumpalaikio turto dalies).“ Iš šios išvados matyti, kad po pastatų pardavimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė sumažėjo. Byloje yra duomenų, kad dėl minėtų išvadų buvo apklaustas įtariamasis V. P.. Jo parodymai aiškiai prieštarauja specialistės išvadoms, tačiau neaišku, kodėl prokuroras, dėl šių aplinkybių neapklausęs specialistės, nepašalino prieštaravimų ir besąlygiškai tiki įtariamojo V. P. parodymais.

Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartyje buvo konstatuota, kad būtina nustatyti, ar žinodamas apie 2006 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą draudimą V. P. ėmėsi kokių nors priemonių, siekdamas įvykdyti teismo nutartį. Šios aplinkybės tinkamai neištirtos. Nustatinėjant minėtas aplinkybes būtina įvertinti tiek nukentėjusiojo skunde minimų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įstatų nuostatas, tiek tame pačiame skunde minimų finansinio lizingo sutarčių nuostatas.

Palikdamas galioti prokurorų nutarimus Klaipėdos miesto apylinkės teismas dėmesį sukoncentravo į reikalingumą skirti šioje byloje ekonominę ekspertizę bei tokios ekspertizės skyrimo procedūrą, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis prašė panaikinti prokurorų nutarimus ir dėl jų ydingumo bei dėl nukentėjusiojo teisių pažeidimo. Apylinkės teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad vadovaudamasis BPK 178 str. nuostatomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras pasirenka, kokius proceso veiksmus tyrimo metu reikia atlikti. Šiame BPK straipsnyje ir kitiems proceso dalyviams numatyta galimybė prašyti atlikti tam tikrus veiksmus. Nukentėjusysis buvo pareiškęs prašymą skirti ekspertizę, tačiau prokuroras tokį prašymą atmetė, o nukentėjusiojo skundą dėl minėto prokuroro nutarimo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė ir teismas. Taigi klausimas dėl ekspertizės akcijų vertei nustatyti procesiškai buvo išspręstas ir skundą nagrinėjantis teismas nebegali jos skirti. Ši skundo dalis netenkinama. Nepagrįsti A. Z. skundo argumentai, kad teismai buvo įpareigoję prokurorą paskirti ekspertizę. Tokių įpareigojimų nei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, nei Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nėra. Minėtose nutartyse kalbama apie akcijų vertės nustatymą iki pastatų pardavimo ir po pardavimo. Akcijų vertės nustatymo būdai nekonkretizuojami.

Esant aptartų aplinkybių visumai darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2008 m. liepos 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą skubotas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro D. Aleknos 2008 m. liepos 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0139-07 bei Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Gintausko 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą, kuriuo nukentėjusiojo atstovo skundas atmestas, panaikinti.

Nutartis neskundžiama.