- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-58-361/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pareiškėjas
- A. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant pareiškėjui A. Z. , prokurorui Dariui Aleknai, teismo posėdyje išnagrinėjęs A. Z. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-01-23 nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti Klaipėdos apygardos prokuroro 2008-12-24 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 30-1-0139-07,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-03-08 Klaipėdos apygardos prokuratūroje pagal A. Z. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-0139-07, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 184 str. 2 d. ir 207 str. Savo pareiškime bei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad 2001 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartį su V. P. dėl 1 550 000 litų. Sutartyje buvo numatytas paskolos grąžinimo terminas – 2006 m. gegužės 11 d. 2003 metais jis teisę reikalauti dalies skolos – 200 000 litų – pardavė V. E. Siekiant užtikrinti likusios 1 350 000 litų paskolos grąžinimą, abipusiu jo ir V. P. susitarimu, buvo įkeista 3360 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Suėjus paskolos sutarties terminui, paskola grąžinta nebuvo, todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė 2006 m. birželio 7 d. nutartimi areštavo 3360 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir įpareigojo V. P. nepriiminėti jokių sprendimų dėl UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančių 3360 vnt. akcijų vertės sumažinimo. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo perduotos antstolei V. Daugirdienei, kuri bandė akcijas parduoti, tačiau nepardavė, nes neatsirado pirkėjų. A. Z. nuomone, V. P. nesilaikė 2006 m. birželio 7 d. teismo nutarties ir parduodamas UAB (duomenys neskelbtini) pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Palangos m., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., UAB (duomenys neskelbtini), išvaistė bendrovės turtą, sumažino akcijų vertę, paslėpė turtą ir tokiu būdu iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, bei padarė kreditinį sukčiavimą, t. y. padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 182 str. 2 d.. 184 str. 2 d., 207 str.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras D. Alekna 2008-12-24 nutarimu nutraukė ikiteisminį Nr. 30-1-0139-07, motyvuodamas tuo, kad pagal LR BK 245 str. yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, o pagal BK 182 str. 2 d, 184 str. 2 d. ir 207 str., nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras nutarime nurodė, jog iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos yra matyti, kad 1 350 000 litų paskolos grąžinimas yra užtikrintas, įkeičiant A. Z. 3360 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė nustatyta byloje esančiais dokumentais. Akcijų pardavimas šiuo metu yra sustabdytas ir vyksla ginčas civilinėje byloje Nr. 2-1620-122/2007 dėl akcijų pardavimo kainos. Prokuroras nurodė, kad V. P. neturėjo išankstinės tyčios apgaule užvaldyti svetimą turtą, kas yra privaloma sukčiavimo sudėčiai, todėl V. P. nepadarė veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. Taip pat nurodė, kad nusikalstama veika, numatyta BK 245 str., pagal BK 12 str., priskiriama baudžiamajam nusižengimui. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d., 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Už šią nusikalstamą veiką, pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. senaties terminas 2 metai. Kadangi jau praėjo daugiau kaip du metai, tai šioje dalyje ikiteisminis tyrimas negali būti tęsiamas, todėl nutraukiamas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nutarime taip pat nurodyta, kad V. P. nepadarė nusikalstamos veikos numatytos BK 184 str. 2 d., kadangi jokio turto neiššvaistė. Pastatai esantys (duomenys neskelbtini) Palanga, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., buvo parduoti SEB VB Lizingas su atsipirkimo teise. Pagal finansinio lizingo sutartį už pastatą esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m., bendrovė moka išperkamąją nuomą ir susigrąžins šį pastatą nuosavybėn po finansinio lizingo sutarties įvykdymo. Dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., yra sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, tai patvirtina byloje esantys dokumentai (pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys su priedais). Pastatai ir dabar yra UAB (duomenys neskelbtini) balanse ir bendrovė jais naudojasi, o pinigai gauti už šiuos pastatus yra investuoti, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Prokuroras nurodė ir tai, kad V. P. nepadarė nusikalstamos veikos numatytos ir BK 207 str. 2 d., kadangi šio nusikaltimo kvalifikuojantis požymis – apgaulė. V. P. neapgavo A. Z. , tarp jų dėl paskolos grąžinimo yra teisiniai civiliniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Be to, prokuroras nutarime pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo kelis kartus nutrauktas ir teismų nutartimis atnaujintas. Teismai atnaujindami nutrauktą ikiteisminį tyrimą duodavo nurodymus išsiaiškinti papildomas aplinkybes ir šie nurodymai įvykdyti. V. P. ir A. Z. yra giminaičiai – pirmos eilės pusbroliai. Tarp jų vyko bei vyksta ginčai 10-yje civilinių bylų tame tarpe ir Nr. 2-296-479/08, kur V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2001 m. gegužės 11 d. sandorio (paskolos sutarties) tarp V. P. ir A. Z. pripažinimo negaliojančiu. Šioje byloje tarp V. P. ir A. Z. atsiradę civiliniai teisiniai santykiai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, todėl ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.
Šį nutarimą A. Z. apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nurodydamas, kad šis nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009-01-23 nutarimu atmetė A. Z. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2008-12-24 nutarimo panaikinimo. Vyriausojo prokuroro pavaduotojas atmetė pareiškėjo skundą tais pačiais pagrindais kaip ir prokuroras 2008-12-24 nutarime, tačiau papildomai nurodė, kad byloje buvo paskirta užduotis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertės nustatymo. Iš 2008-06-19 specialisto išvados Nr. 140-(3065)-IS 1-4767 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertė 2006-07-31 (po pastatų pardavimo), buvo skaičiuota dviems būdais. Pirmuoju būdu akcijos vertė apskaičiuota vadovaujantis bendrovės balansine verte nustatyta pagal Didžiosios knygos sąskaitų apyvartų įrašus ir sudarė 1003 litus. Antruoju būdu vienos akcijos vertė, įkainuota vadovaujantis bendrovės turto balansine verte, be gautinų 4437356 litų iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) ir be dalies finansinio turto, t. y. be 7842042 litų, sumokėtų už Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo dalį, sudarytų 531 litą. Tokiu būdu specialistai nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijos vertė po pastatų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), su atsipirkimo teise ir finansinės lizingo sutarties, buvo didesnė nei įkeitimo metu A. Z. ir V. P. nustatyta 402 litų akcijos vertė. Be to, V. P. neturėjo išankstinės tyčios apgaule užvaldyti svetimą turtą, kas yra privaloma sukčiavimo sudėčiai, todėl V. P. nepadarė veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. Todėl Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nustarime nurodė, kad prokuroro nutarimas nutraukti bylą yra teisėtas bei pagrįstas byloje surinktais faktiniais duomenimis, o A. Z. skundas atmetamas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2009-02-25 nutartimi atsisakė tenkinti A. Z. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-01-23 nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-0139-07. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginių, dėl bylos aplinkybių paviršutiniško ir šališko ištyrimo, teismui pateikta medžiaga nepatvirtino, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti prokuroro nutarimo nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, kad prokurorai, priešingai nei teigė pareiškėjas, savo išvadas motyvavo. Be to, BPK 164 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Ši nuostata reiškia, kad įstatymu prokurorui suteikta teisė spręsti, kokius procesinius veiksmus būtina atlikti. Teismas nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, vadovaudamasis BPK normomis, vertina tuos pareigūnų atliktus ar neatliktus veiksmus, dėl kurių paduotas skundas, tačiau jis netiria įrodymų ir nesprendžia su kalte susijusių klausimų. BPK 2 str. nurodyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareiga siekti, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau. Surinkus pakankamai medžiagos, rodančios, kad yra nusikalstamos veikos požymių ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog tą veiką padarė įtariamuoju toje byloje laikomas asmuo, visa medžiaga nedelsiant turi būti perduodama teismui. Paaiškėjus, kad įtarimas yra nepagrįstas, tuoj pat turi būti priimamas sprendimas dėl proceso nutraukimo. Įtarimas laikomas pagrįstu ir byla teismui perduodama tuomet, kai nekyla jokių abejonių dėl to, jog įtariamojo veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto atitinkamame BK straipsnyje, sudėties elementai. Nenustačius to, veika vertinama kaip prievolių nevykdymas. Pareiškėjo argumentai, jog V. P. sumažino akcijų, kuriomis buvo užtikrintas prievolių vykdymas vertę, parduodamas pastatus, o gautus pinigus netinkamai investavo, nerodo veikos pavojingumo ir priešingumo baudžiamajam įstatymui. Byloje yra duomenų, jog akcijų vertės klausimai šiuo metu nagrinėjami civilinio proceso tvarka. BPK 212 str. 1 p. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, jog yra BPK 3 str. nurodytų aplinkybių. Ikiteimsinio tyrimo teisėja pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nesutikti su prokuroro išvadomis, jog tokios aplinkybės nustatytos. Nurodė, kad jei pasibaigus civilinio proceso tvarka nagrinėjamoms byloms dėl A. Z. pažeistų turtinių teisių tokie duomenys atsirastų, ikiteisminio tyrimo nutraukimas baudžiamojoje byloje neužkerta kelio A. Z. reikalauti atnaujinti ikiteisminį tyrimą (BPK 217 str.). Be to, vertinant prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 3 str. 1 d. 1, 2 p., teismas privalo atsižvelgti ir į Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 str. 1 d. reikalavimus užtikrinti įtariamųjų teises į greitą procesą.
Šalies argumentai
A. Z. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-12-24 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-0139-07 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-01-23 nutarimą atmesti jo, A. Z. , skundą. Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą pagal veikas numatytas BK 183 ir 184 str. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi jo skundą, 2009-02-25 nutartimi nusprendė jį atmesti, nurodydama vienintelį motyvą – kad teismas nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų netiria įrodymų ir nesprendžia su kalte susijusių klausimų. Mano, kad ši nutartis naikintina, nes iš jos turinio aišku, kad teismas neištyrė jo skunde išdėstytų prašymų ir juos pagrindžiančių motyvų bei nepagrįstai jį atmetė. A. Z. pažymi, kad jis neprašė nustatyti V. P. kaltės, o prašė panaikinti prokuratūros nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą pagal veikas numatytas BK 183 ir 184 str. Nurodo, jog prašė, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas pagal nusikaltimo, numatyto BK 184 str. – turto iššvaistymas, nes būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymo jis negali išieškoti iš V. P. skolos, kurios gražinimas buvo garantuotas įkeičiant šios bedrovės akcijas. Tačiau pagal šią veiką ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, šios aplinkybės nebuvo iš esmės ištirtos. Nurodo, kad V. P. iki turto iššvaistymo buvo didžiausias UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, galintis vienasmeniškai priimti sprendimus ir įpareigoti bendrovės vadovą parduoti, dovanoti ar perleisti bendrovės turtą. Žinodamas, kad negali mažinti bendrovės akcijos vertės (tai, kad ji sumažinta, pareiškėjo nuomone, nustatė Klaipėdos apygardos teismas ir specialistas atlikęs akcijų vertės nustatymą), V. P. neteisėtai bendrovės turtą perleido tretiesiems asmenims ir tokiais veiksmais iššvaistė UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Dar labiau įtarimą kelia ta aplinkybė, kad pardavus turtą, piniginės lėšos buvo išvestos į Rusijos Federacijos kompanija. Prokurorai šio sandorio netyrė, nesigilino, kokia tai kompanija, kam ji priklauso, kas jos pagrindinis akcininkas. Paaiškėjus, kad tais „investuotais“ pinigais disponuoja V. P. , jam būtų galima inkriminuoti veiką, numatytą BK 183 str., t. y. turo pasisavinimą. Tačiau nors jo, A. Z. , pareiškime ir buvo nurodytos šios galimos V. P. veikos, tyrimas vyko šališkai, siekiant jį baigti ne kaltinamuoju aktu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra ir negali būti ikiteisminio tyrimo įstaiga, todėl negali pats pilnai ištirti V. P. veiksmų, tokios funkcijos yra valstybės priskirtos ikiteisminio tyrimo įstaigoms, todėl tokie motyvai, kokie nurodyti skundžiamuose nutarimuose iš esmės pamina baudžiamojo proceso uždavinius ir valstybės pareigą taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Tik ikiteisminio tyrimo metu gali būti atskleista nusikalstama veika, kuri iš kitos pusės gali būti gerai užmaskuota. Mano, kad jo pareiškime išdėstytos aplinkybės rodo, jog V. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, tų požymių buvimą nustatė ir Klaipėdos apygardos teismas, todėl prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laika būtų atliktas tyrimas. Tačiau šiuo atveju tyrimas iš esmes nebuvo atliktas, o pagal nusikalstamas veikas numatytas LR BK 183 str. ir 184 str. tyrimas iš viso nebuvo atliekamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-25 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. Z. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2008-12-24 nutarimo bei Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-01-23 nutarimo panaikinimo.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktos medžiagos, Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja 2006-06-07 nutartimi Nr. 16-1N/2006 uždėjo areštą 3360 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, įpareigodama V. P. nepriiminėti jokių sprendimų dėl UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančių 3360 vnt. paprastų vardinių 1000 litų nominalios vertės akcijų perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo (b. l. 31-32, t. I), tačiau 2006 m. birželio-liepos mėnesiais tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys. Nors sprendimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) pastatų, esančių Klaipėdos (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimti dar 2005 m. kovo 22 d., tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-28 nutartyje konstatuota, jog byloje pateiktų finansinio lizingo sutarčių, pasirašytų 2006-03-27, Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir kliento sudaroma po to, kai įvykdomos visos nurodytos sąlygos. Sutarties punkte 12.1 nustatyta, kad nuo Turto nuosavybės perėjimo UAB (duomenys neskelbtini), remiantis pirkimo-pardavimo sąlygomis momento, Turtas priklauso nuosavybės teise UAB (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2006-06-30 pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo (b. l. 5-6, t. VI). Todėl iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. P. veikoje galimai buvo požymių nusikaltimo, numatyto BK 245 str., t. y. teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, tačiau byla dėl šios nusikalstamos veikos nebuvo perduota į teismą. Šiuo metu dėl minėtos galimai padarytos nusikalstamos veikos jau yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl baudžiamasis procesas yra negalimas ( BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-09-05 nutartimi tenkino pareiškėjo A. Z. skundą ir priėmė sprendimą panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2007-07-05 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0139-07. Atnaujinęs ikiteisminį tyrimą teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas neišnaudojus galimybių surinkti reikšmingus šiam tyrimui duomenis ir, kad yra būtina nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertę (b. l. 70-74, t. III). Klaipėdos apygardos teismas 2007-09-26 nutartimi tai pat konstatavo, kad tik nustačius įmonės akcijų vertę, bus galima atsakyti, ar V. P. laikėsi teismo įpareigojimų ir nepadarė nusikalstamos veikos (b. l. 67, t. III). Šis teismų reikalavimas buvo įvykdytas – byloje buvo paskirta užduotis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertės nustatymo. Iš 2008-06-19 specialisto išvados Nr. 140-(3065)-IS 1-4767 matyti, kad nors akcijų vertė ir sumažėjo, tačiau likutinė akcijų vertė yra (b. l. 110-119, t. V). Specialistas išvadoje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijos vertė, apskaičiuota vadovaujantis bendrovės balansine verte, nustatyta pagal Didžiosios knygos sąskaitų apyvartų įrašus (įsigijimo savikainą) 2006-07-01 iki bendrovei priklausančių pastatų pardavimo sudarė 1076 litus, o po pardavimo 1003 litus (2006-07-31). O akcijos vertė, įkainota vadovaujantis bendrovės turto balansine verte, be gautinų 4437356 litų iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) ir be dalies finansinio turto, t. y. be 7842024 litų sumokėtų už Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo dalį, 2006-07-01 (iki pastatų paradvimo) sudarytų 905 litus, o po pastatų pardavimo 531 litą (2006-07-31). Specialisto išvadoje pripažįstama, kad nors UAB (duomenys neskelbtini) turtas sumažėjo, tačiau akcijos vertė, apskaičiuota vadovaujantis bendrovės 2007-12-31 balanso duomenimis (balansine verte) sudaro 728 litus, o akcijos vertė, įkainota vadovaujantis bendrovės turto balansine verte, be gautinų 4437356 litų iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) ir be dalies finansinio turto, t. y. be 7842024 litų sumokėtų už Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo dalį, sudaro 427 litus. O apskaičiuojant bendrovės akcijos vertę tik pagal turimą ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą ir įsipareigojimus, įkainuotus vadovaujantis balansine verte, akcijos vertė 2007-12-31 sudarytų 235 litus. Be to, turtas nėra perleistas tretiesiems asmenims, kaip teigia pareiškėjas. Pastatai esantys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., buvo parduoti UAB (duomenys neskelbtini) su atsipirkimo teise. Pagal finansinio lizingo sutartį už pastatą esantį (duomenys neskelbtini) bendrovė moka išperkamąją nuomą ir susigrąžins šį pastatą nuosavybėn po finansinio lizingo sutarties įvykdymo. Dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., yra sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, tai patvirtina byloje esantys dokumentai (pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys su priedais). Pastatai ir dabar yra UAB (duomenys neskelbtini) balanse ir bendrovė jais naudojasi, o pinigai gauti už šiuos pastatus buvo investuoti. Taigi, turtas nėra išėjęs iš UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės. Akcijų vertė pagal specialisto išvadą iš tiesų yra sumažėjusi, tačiau, tai nereiškia turto iššvaistymo, kadangi akcijos, nors ir nuvertėjusios, tačiau nėra bevertės. Pažymėtina, kad netgi sumažėjus akcijų vertei, akivaizdu, kad užtektų turto, kuris garantuotų įsipareigojimų padengimą.
Todėl teismas sutinka su žemesniojo teismo nutarties motyvais, kad pareiškėjo argumentai, jog V. P. sumažino akcijų, kuriomis buvo užtikrintas prievolių vykdymas vertę, parduodamas pastatus, o gautus pinigus netinkamai investavo, nerodo veikos pavojingumo ir priešingumo baudžiamajam įstatymui, todėl pareiškėjo pašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą pagal veikas, numatytas BK 183 str. ir 184 str. yra nepagrįstas, nes V. P. veikoje nėra turto pasisavinimo ar turto iššvaistymo (BK 184 str.) požymių.
Aukštesnysis teismas sutinka su prokurorais, jog šioje situacijoje tarp šalių yra susiklostę civiliniai-teisiniai santykiai, susiję su paskolos grąžinimu, todėl jie turi būti sprendžiami jau užvestose civilinėse bylose
Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimo netenkinti pareiškėjo skundo teisėtumu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. vasario 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.