- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-118-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01189-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrosfera“
- Atsakovas
- A. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrosfera“ ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-312-755/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinį atsakovui A. A. dėl baudos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrosfera“ prašė priteisti iš atsakovo ūkininko A. A. 88 042 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 1 584 Eur žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Nurodė, kad su atsakovu pasirašė penkias Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis: 2018 m. balandžio 11 d. Nr. 11/04/2018GA/01; 2018 m. balandžio 16 d. Nr. 16/04/2018GA/01; 2018 m. balandžio 24 d. Grūdų Nr. 24/04/2018GA/01; 2018 m. gegužės 8 d. Nr. 08/05/2018GA/01 bei 2018 m. liepos 13 d. Nr. 13/07/2018GA/01 (toliau ir – sutartys), pagal kurias atsakovas įsipareigojo pristatyti grūdų ieškovei sutartyse nustatytais terminais ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už grūdus. Ieškovė, vadovaudamasi minėtomis Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartimis, sumokėjo atsakovui 38 200 Eur išankstinių mokėjimų.
3. 2018 m. lapkričio 26 d. šalys sudarė susitarimą (toliau – susitarimas) dėl aukščiau minėtų pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. sumokėti ieškovei sutarties nutraukimo mokestį 49 842 Eur, grąžinti 38 200 Eur dydžio išankstinius mokėjimus. Ieškovė ragino atsakovą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau šis jų nevykdė – nesumokėjo sutarčių nutraukimo mokesčio, negrąžino išankstinių mokėjimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Agrosfera“ iš ūkininko A. A. 48 200 Eur įsiskolinimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 871,20 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 330 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovui ūkininkui A. A. priteisė iš UAB „Agrosfera“ 760,50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.
5. Teismo vertinimu, šioje byloje nagrinėjamas ginčas ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-1281-323/2020 kilęs ginčas nėra identiški, nes ginčai kilę dėl skirtingų sutarčių vykdymo, todėl procesiškai nebuvo būtina šias bylas sujungti.
6. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų apie įskaitymą, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis apie įskaitymus būtų pranešęs ieškovei. Ieškovė ginčijo įskaitymo galimybę ir teisme pareiškė reikalavimus atsakovui dėl skolų priteisimo pagal tas sutartis, dėl kurių atsakovas teigė atlikęs įskaitymą. Nesant įrodymų apie pranešimą ieškovei dėl įskaitymo ir teisme vykstant procesams dėl skolų priteisimo, įskaitymas negalimas.
7. Teismo vertinimu, nors 2018 m. lapkričio 26 d. šalių susitarime fiksuota, kad atsakovas gavo 35 000 Eur avanso, bet, buhalterinių dokumentų duomenimis, išankstinių mokėjimų buvo atlikta už 38 200 Eur. Teismas darė prielaidą, kad dalis avanso galėjo būti įtraukta į mokesčio sumą, todėl priteisė ieškovei 38 200 Eur avanso iš atsakovo.
8. Dėl sutarčių ir susitarimo santykio teismas sprendė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimas buvo sudarytas tik todėl, jog šalys siekė susitarti dėl visų penkių ginčo sutarčių užbaigimo sąlygų. Susitarime fiksuota vienintelė sutarčių nutraukimo priežastis – sutarto grūdų kiekio nepateikimas. 2018 m. lapkričio pabaigoje šalims buvo akivaizdu, kad atsakovas tokio kiekio grūdų neužaugino ir sutarčių visa apimtimi neįvykdys. Tai, kad susitarimas siejamas su ginčo sutartimis rodė ir tai, jog jame numatyta, kad šio susitarimo nutraukimo atveju, atsakovas papildomai turės sumokėti baudą pagal nutraukiamų ginčo sutarčių sąlygas. Susitarimu susitarta ir dėl grūdų pirkimo 2019 metais, jų kiekį siejant su pagal nutrauktas sutartis nepatiektu grūdų kiekiu.
9. Teismo vertinimu, vadovaujantis tik 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu nebuvo teisinių prielaidų spręsti, kad atsakovas force majeure (dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) pagrindu galėtų būtų atleistas nuo susitarimo (jo dalies) vykdymo. Susitarimo sudarymo metu atsakovui buvo žinomi 2018 metų jo auginto derliaus rezultatai. Nepaisant to, jis prisiėmė įsipareigojimų – sumokėti sutarčių nutraukimo mokestį, sugrąžinti avansą ir pateikti grūdus 2019 metais. Atsakovas galėjo numanyti, kad iki 2019 m. rugsėjo 1 d. jam nepavyks sumokėti suderintų sumų – sutarčių nutraukimo mokesčio ir avanso.
10. Atsakovas force majeure sąlygų buvimą iš esmės įrodinėjo faktu, kad 2018 m. liepos 4 d. Vyriausybė nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633 paskelbė šalyje ekstremalią situaciją dėl sausros ir tuo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, atsižvelgdami į Vyriausybės priimtą nutarimą, 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė Tarybos rezoliuciją, kurioje atsižvelgiant į tai, kad dėl sudėtingos meteorologinės situacijos ūkininkai negalės įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų žemės ūkio produkcijos supirkėjams, valstybės institucijoms, bankams bei kredito įstaigoms, prašė derliaus supirkėjų ir kitų kreditorių vertinant žemės ūkio subjektus, neįvykdžiusius šių metų sutartinių įsipareigojimų, atsižvelgti į nepalankias šių metų meteorologines sąlygas, pagal galimybes perkelti įsipareigojimų vykdymą kitiems metams ir nereikalauti delspinigių bei netesybų.
11. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog kitai šaliai perdavė kokius nors dokumentus, kuriais būtų įrodinėtas negalėjimas įvykdyti sutartis (patiekti sutartinį grūdų kiekį) – nepateiktas pranešimas apie oro sąlygas, nepateikti duomenys apie nukentėjusius pasėlius, apie atsakovo pripažinimą nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos ir pan. Jie iki įrodymų tyrimo pabaigos nebuvo pateikti ir teismui. Teismo vertinimu, Vyriausybės nutarimo dėl ekstremalios situacijos priėmimo faktas pats savaime neįrodė, kad konkretus asmuo žemės ūkio produktų gamybos veikloje nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl force majeure aplinkybių.
12. Teismas atsisakė priimti teismo sprendimo paskelbimo dieną atsakovo atstovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus dėl oro sąlygų Biržų rajone 2018 metų gegužės – rugsėjo mėnesiais bei apie atsakovo ūkio derlingumo sumažėjimą, nes jie į bylą galėjo būti pateikti anksčiau.
13. Pasisakydamas dėl susitarime numatyto sutarčių nutraukimo mokesčio, teismas sprendė, kad pagal savo esmę 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu numatytas 49 842 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis yra netesybos (bauda) už netinkamą ginčo sutarčių vykdymą. Šio mokesčio apskaičiavimo pagrindo, dydžio pagrįstumo šalys neatskleidė, bet ieškovės išrašytuose mokėjimo dokumentuose jis įvardytas netesybomis.
14. Teismo vertinimu, buvo pagrindas netesybas (baudą) sumažinti iki 10 000 Eur, nes ieškovė neįrodinėjo, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo ji patyrė tiesioginių ar netiesioginių nuostolių, atsakovas įvykdė dalį nutrauktomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų (apie 10 procentų), atsakovas buvo linkęs užtikrinti, jog sutartinis grūdų kiekis ieškovei būtų patiektas, bet šalys nerado sutarimo dėl apmokėjimo už juos formos, taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovas būtų netiekęs sutartinio grūdų kiekio dėl nesąžiningų veiksmų. Be to, nepaisant to, kad force majeure sąlygų buvimo atsakovas neįrodė, bet Vyriausybės nutarimo dėl ekstremalios padėties paskelbimo faktas leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas neužaugino prognozuoto derliaus ir dėl sudėtingų gamtinių sąlygų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Agrosfera“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 39 842,00 Eur priteisimo, panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino netesybų taikymą ginčo atveju ir nepagrįstai konstatavo, kad netesybų suma yra mažintina dėl šalyje paskelbtos ekstremalios padėties. Jeigu tarp šalių nebūtų sudarytas susitarimas, atsakovas privalėtų sumokėti ieškovei mažiausiai 42 502,50 Eur baudų pagal neįvykdytas sutartis, taip pat atlyginti ir kitus ieškovės nuostolius dėl neįvykdytų sutarčių. Ieškovė sutiko su atsakovo prašymu mažinti sutartimis numatytas baudines sankcijas, todėl ir buvo sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas pagal visas nutrauktas sutartis sumokės ieškovei 49 842 Eur sutarčių nutraukimo mokestį. Darytina išvada, kad šalys susitarimu jau sumažino sutartyse numatytų netesybų dydį. Teismas, dar kartą mažindamas šalių sutartas netesybas, iš esmės suteikė nepagrįstą prioritetą vienai iš šalių.
15.2. Teismo motyvai, kuriais remiantis buvo mažinamos netesybos, yra nepagrįsti, prieštarauja teismų praktikai, nes šioje civilinėje byloje ieškovė neprivalėjo įrodinėti nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, fakto. Netesybos, t. y. sutarčių nutraukimo mokestis, nebuvo neprotingai didelės. Pažymi, kad ir ieškovė, ir atsakovas yra verslo subjektai, todėl ir sutarčių įvykdymo riziką prisiima abi šalys.
15.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir susitarimu atsakovui suteikto prievolės įvykdymo termino atidėjimo, t. y. ieškovė leido atsakovui nemokėti sutarčių nutraukimo mokesčio vienerius metus, netaikydama papildomų sankcijų, tokių kaip metinių palūkanų mokėjimas už iš esmės suteiktą paskolą.
15.4. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostata, nes teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą įrodyti, kad ji patyrė nuostolius, nors, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais, būtent atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybę, kad šalių sutartos netesybos yra aiškiai per didelės.
15.5. Teismas padarė dvi prieštaringas išvadas, t. y. konstatavo, kad atsakovas neįrodė force majeure aplinkybių egzistavimo, tačiau vis dėl to vertino, jog nepaprastoji padėtis turėjo įtakos atsakovo veiklai. Duomenų, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633, atsakovas būtų kreipęsis į valstybės įgaliotas institucijas dėl sausros patirtos žalos atlyginimo, nėra, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra tikėtina, jog šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis turėjo įtakos ir atsakovo užaugintam derliui.
15.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai nagrinėjamu klausimu. Pažymi, kad bylose dėl nenugalimos jėgos ir netesybų, teismai konstatavo, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
Šalies argumentai
16. Atsakovas A. A. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 38 200 Eur dydžio avansą. Teismas ignoravo faktą, kad visose ginčo šalis siejančiose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo įtvirtintos nuostatos dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Ieškovė pardavė atsakovui prekių už 64 480,34 Eur bei atliko 48 200 Eur dydžio avansinius mokėjimus, atsakovo skola ieškovei sudaro 112 680,64 Eur. Tuo tarpu, ieškovės skola atsakovui sudaro 50 365,30 Eur. Įskaičius ginčo šalių tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus atsakovas ieškovei yra skolingas 62 315,34 Eur, kas ir sudaro Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1281-343/2020 prašomą priteisti skolą.
16.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iš atsakovo priteisė 10 000 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestį ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog sutarčių ir susitarimo tinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos. Atsakovas veiklą vykdo ir produkciją augina Lietuvos Respublikoje, Biržų rajone, bylai aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo nepalankios hidrometeorologines sąlygos – stichinė sausra, dėl ko atsakovas negalėjo užauginti reikiamo kiekio grūdų ir perduoti ieškovei. Šį faktą patvirtina LR Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, ir Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. pažyma. Ekstremaliosios situacijos – stichinės sausros – metu atsakovas neteko didžiosios dalies derliaus ir 2018 metų derlingumas sumažėjo nuo 30 iki 40 procentų, palyginus jį su 2017 metais. Ši faktą patvirtina Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. raštas Nr. SR-96 „Dėl ūkininko A. A. prarasto derliaus“. Atsakovas negalėjo kontroliuoti šių gamtinių sąlygų, ar joms užkirsti kelią, jis realiai nebuvo prisiėmęs stichinės sausros aplinkybių ir jos padarinių atsiradimo rizikos.
16.3. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl netinkamo sutarčių vykdymo (laiku nepristatytų grūdų) patyrė tiesioginių ar netiesioginių nuostolių. Atsakovas įvykdė dalį nutrauktomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų (apie 10 proc.). Be to, atsakovas dėjo pastangas, kad sutartas kiekis grūdų būtų pristatytas pasitelkiant kitus grūdų pardavėjus, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Atsakovas neužaugino sutarto derliaus dėl gamtinių sąlygų, o ne dėl nesąžiningų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tiek 49 842 Eur, tiek 10 000 Eur netesybos yra neprotingai didelės ir privalo būti mažinamos.
Atsiliepimas
17. Ieškovė UAB „Agrosfera“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Atsakovas neįrodė ieškovės skolos atsakovui egzistavimo. Sudarant 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimą tarp šalių buvo įvertinta atsakovo pristatytų ieškovei grūdų kaina ir atsakovo mokėtinos sumos yra apskaičiuotos jau atlikus įskaitymą, taigi, iki 2019 m. rugsėjo 1 d. atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei gautą avansą ir sutarties nutraukimo mokestį.
17.2. Atsakovas nesilaikė šalių sudarytose sutartyse numatytų įsipareigojimų ir nesikreipė į ieškovę, pranešdamas apie egzistuojančias force majeure aplinkybes, dėl kurių atsakovas negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Net ir egzistuojant force majeure aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė, sudarydama su atsakovu susitarimą dėl sutarčių nutraukimo, netaikė atsakovui sutartinės atsakomybės už sutarčių nevykdymą, sutartys tarp šalių buvo nutrauktos netaikant atsakovui baudinių sankcijų bei nereikalaujant nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 39 842 Eur skolą, taip pat sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 48 200 skola, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis). Taigi, iš esmės apeliaciniais skundais skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visa apimtimi.
20. Ieškovė savo reikalavimą byloje grindė susitarimu, pagal kurį šalys nustatė savo tarpusavio teises bei pareigas dėl šalių anksčiau sudarytų, bet atsakovo iš esmės neįvykdytų penkių Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas susitarime numatytą sutarčių nutraukimo mokestį kvalifikavo kaip susitarimą dėl netesybų. Apeliacinis teismas su tokiu šalių teisinių santykių kvalifikavimu neturi pagrindo sutikti.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktas). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl šalių santykių kvalifikavimo pagal jų nurodomas faktines bylos aplinkybes.
22. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė penkias Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis – 2018 m. balandžio 11 d. Nr. 11/04/2018GA/01; 2018 m. balandžio 16 d. Nr. 16/04/2018GA/01; 2018 m. balandžio 24 d. Nr. 24/04/2018GA/01; 2018 m. gegužės 8 d. Nr. 08/05/2018GA/01 bei 2018 m. liepos 13 d. Nr. 13/07/2018GA/01, pagal kurias atsakovas įsipareigojo pristatyti grūdų ieškovei sutartyse nustatytais terminais (2018 m. vasaros pabaiga–ruduo) ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu už šio parduotus grūdus. Pagal sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.2 punktus, pardavėjas, laiku neperdavęs ar Sutartyje numatytomis sąlygomis nepristatęs tinkamos kokybės grūdų pirkėjui, privalo sumokėti 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotų (nepristatytų) grūdų kiekio vertės, taip pat grąžinti avansą (išskyrus 2018 m. liepos 13 d. Nr. 13/07/2018GA/01 sutartį) bei atlyginti pirkėjui visus jo dėl to patirtus nuostolius. Pagal sutartis ieškovė išmokėjo atsakovui 38 200 Eur išankstinių mokėjimų (avansą) (mokėjimo dokumentai (ieškinio priedai Nr. 4–7)).
23. 2018 m. lapkričio 26 d. šalys sudarė susitarimą dėl aukščiau minėtų sutarčių Nr. 13/07/2018GA/01; 08/05/2018GA/01; 24/04/2018GA/01; 16/04/2018GA/01; 11/04/2018GA/01 nutraukimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. sumokėti ieškovei 49 842 Eur sutarčių nutraukimo mokestį, grąžinti 35 000 Eur avansą, sudaryti susitarimą, pagal kurį iki 2019 m. spalio 1 d. atsakovas pateiks ieškovei ne mažiau nei 1,5 karto daugiau grūdų, nei jis nepateikė 2018 metais. Pagal susitarimo 7 punktą, nevykdant susitarimo ar jį nutraukus, susitarta, kad atsakovas papildomai turės sumokėti sutartyse numatytą 30 proc. dydžio baudą. Bylos duomenimis, atsakovas 49 842 Eur nutraukimo mokesčio nesumokėjo, avanso nesugrąžino. Byloje nepateikta duomenų, kad šalys 2019 metais būtų sudarę, kaip numatė susitarimas, sutartį dėl grūdų pardavimo.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.
25. 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu šalys susitarė pakeisti skolininko (atsakovo) prievolę pagal grūdų ir (arba) rapsų sutartis sumokėti baudą, avansą ir kitus ieškovės nuostolius į prievolę nustatyta tvarka sumokėti 49 842 Eur sutarties nutraukimo mokestį ir 35 000 Eur avansą. Tokiu būdu yra įvykęs baudos ir kitų sutarčių nevykdymo pasekmių pagal grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis pakeitimas (novacija) sutarties nutraukimo mokesčio ir avanso sumokėjimo prievole, remiantis CK 6.141–6.144 straipsniais.
26. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacijos institutas (CK 6.141–6.144 straipsniai) yra išimtis iš CK 6.59 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad prievolė turi būti vykdoma ir negali būti pakeista, todėl pagal CK 6.141 straipsnio 2 dalį novacija nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Taigi, novacija yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų (t. y. novacijos atveju pradinė prievolė pasibaigia), kuris gali būti konstatuojamas tik tada, jei yra šalių aiškiai išreikšta valia pabaigti tarpusavio santykius novacija. Šiuo atveju šalių valia įvykdyti skolos novaciją buvo aiškiai išreikšta (CK 6.141 straipsnio 2 dalis), ankstesnė prievolė, kilusi iš grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo santykių, galiojo, priešingų įrodymų nėra pateikta (CK 6.141 straipsnio 3 dalis). Atsakovas išreiškė savo valią sudaryti susitarimą dėl sutarčių nutraukimo, jį pasirašė, todėl 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimas dėl sutarčių Nr. 13/07/2018GA/01; 08/05/2018GA/01; 24/04/2018GA/01; 16/04/2018GA/01; 11/04/2018GA/01 nutraukimo teismo vertinamas kaip nauja sutartis, kuria ankstesnė prievolė pakeičiama nauja prievole šalims atlikus novaciją (CK 6.141 straipsnio 1 dalis).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai tiek sutarčių, tiek susitarimo sąlygas vertino kaip bendrą visumą. Kaip jau minėta, šalys laisva valia pakeitė prievoles atsiskaityti pagal grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis į prievolę sumokėti sutarčių nutraukimo mokestį ir grąžinti susitarime nurodyto dydžio avansą, todėl ieškovės prašoma priteisti skola atsirado susitarimo pagrindu.
28. Šalys susitarimu dėl sutarčių nutraukimo susitarė, kad atsakovas pagal visas nutrauktas sutartis sumokės ieškovei 49 842 Eur sutarčių nutraukimo mokestį ir grąžins 35 000 Eur avansą, dėl netesybų šalys nesitarė, todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti laisva šalių valia nustatytą mokestį. Pažymėtina, kad abi sutarties šalys – verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Teismas neturėjo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino sutarčių nutraukimo mokestį, kvalifikuodamas jį kaip netesybas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir ieškovei priteisiamas visas 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu sulygtas sutarčių nutraukimo mokestis – 49 842 Eur.
29. Atsakovas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad sutarčių ir susitarimo tinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos.
30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimą, nėra teisinių prielaidų spręsti, jog atsakovas force majeure pagrindu galėtų būtų atleistas nuo susitarimo (jo dalies) vykdymo. Susitarimo sudarymo metu atsakovui buvo žinomi 2018 metų jo auginto derliaus rezultatai, todėl jis turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus sumokėti sutarčių nutraukimo mokestį, grąžinti avansą ir pateikti grūdus 2019 metams. Susitarime, priešingai nei grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartyse, nėra numatyta jokių išimčių dėl susitarimo nevykdymo esant force majeure sąlygoms. Kadangi šiuo konkrečiu atveju, ieškovas reikalavimą grindžia susitarimu dėl sutarčių nutraukimo, kuris, kaip jau minėta, pakeitė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, nėra pagrindo vertinti, ar egzistavo force majeure sąlygos pagal grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis.
31. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 38 200 Eur dydžio avansą ir ignoravo faktą, kad visose ginčo šalis siejančiose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo įtvirtintos nuostatos dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Su šiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
32. Vien tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 11/04/2018GA/01, Nr. 24/04/2018GA/01, Nr. 16/04/2018GA/01, Nr. 08/05/2018 GA/01, Nr. 27/11/18-02KP, Nr. GKP-180716-1 įtvirtinta nuostata, jog „Jeigu atsiskaitymo dieną Pardavėjas yra skolingas Pirkėjui, pirkėjas iš mokėtinų sumų pirmiausia padengia Pardavėjo įsiskolinimus, o skirtumą sumoka Pardavėjui“, nereiškia, kad buvo atliktas įskaitymas. Susitarime dėl sutarčių nutraukimo įskaitymo galimybė nėra numatyta, be to, atsakovas CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo būtinųjų sąlygų taip pat neįrodė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju buvo atliktas įskaitymas.
33. Skunde atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė pardavė atsakovui prekių už 64 480,34 Eur bei atliko 48 200 Eur dydžio avansinius mokėjimus, atsakovo skola ieškovei sudaro 112 680,64 Eur. Tuo tarpu, ieškovės skola atsakovui sudaro 50 365,30 Eur. Įskaičius ginčo šalių tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus atsakovas ieškovei yra skolingas 62 315,34 Eur, kas ir sudarė Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1281-343/2020 prašomą priteisti skolą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 38 200 Eur avansą.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimas, pareikštas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1281-343/2020, kildinamas iš kitų tarp ieškovės ir atsakovo sudarytų prekių bei sėklų pirkimo–pardavimo sutarčių: 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 08/08/2018KP/01; 2018 m. lapkričio 27 d. sėklų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 27/11/18-01KP; 2019 m. balandžio 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. TKP-190409-3, 2018 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 12/04/2018GA/01, kurių pagrindu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 62 315,04 Eur už parduotas prekes ir sėklas. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo skolos pagal 2018 m. lapkričio 26 d. sudarytą susitarimą dėl Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 13/07/2018GA/01; 08/05/2018GA/01; 24/04/2018GA/01; 16/04/2018GA/01; 11/04/2018GA/01 nutraukimo, todėl atsakovo nurodyta byla ir ši nagrinėjama byla nėra tapačios, o prašomos priteisti skolos yra kilusios skirtingais pagrindais. Be to, ieškovės prašomas priteisti avansas, bylos duomenimis, yra atliktas būtent pagal grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 08/05/2018GA/01; 24/04/2018GA/01; 16/04/2018GA/01; 11/04/2018GA/01, dėl kurių nutraukimo susitarta ginčui aktualiu 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu.
35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 38 200 Eur avansą, nors 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu šalys buvo susitarusios dėl 35 000 Eur avanso grąžinimo. Kadangi, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šalys sutarčių nutraukimo mokesčio apskaičiavimo pagrindo ir dydžio pagrįstumo neatskleidė, todėl nesutiktina su teismo prielaida, jog dalis avanso galėjo būti įtraukta į mokesčio sumą. Ieškovė nenurodo, kodėl susitarime dėl sutarčių nutraukimo šalys susitarė dėl būtent 35 000 Eur dydžio avanso grąžinimo, nors, pasak ieškovės, ji sumokėjo 38 200 Eur avansų. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą, kurios reikalavimas yra atsiradęs 2018 m. lapkričio 26 d. sudaryto susitarimo dėl Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 13/07/2018GA/01; 08/05/2018GA/01; 24/04/2018GA/01; 16/04/2018GA/01; 11/04/2018GA/01 nutraukimo, pagrindu, todėl būtent 35 000 Eur avansas ir turėjo būti priteistas ieškovei iš atsakovo.
Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentų
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti atsakovo apeliacinį skundą, iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistą sumą iki 84 842 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. Iš bylos medžiagos matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 600 Eur, atsakovas – 1 690 Eur atstovavimo išlaidų, ieškovė sumokėjo 1 584 Eur žyminio mokesčio.
41. Įvertinus, kad šiuo procesiniu sprendimu tenkinama 96,35 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovė įgyja teisę į 2 104,28 Eur (578,10 Eur atstovavimo išlaidų ir 1 526,18 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai atmetus 3,65 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteisiama 61,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 042,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 104,28 – 61,69).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Atsakovo A. A. apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 448 Eur dydžio žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (ginčo baigtį), atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam nekompensuojamos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Tačiau į teisė patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi ieškovė.
43. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti – už teismui pateiktus apeliacinį skundą (800 Eur) ir atsiliepimą į atsakovo pateiktą apeliacinį skundą (800 Eur), ieškovė taip pat sumokėjo 823 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.
44. Ieškovės patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 91,97 proc., taigi, jai iš atsakovo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 2 292,67 Eur (756,91 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, 735,76 Eur už apeliacinio skundo parengimą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ (j. a. k. 302348275) iš atsakovo ūkininko A. A. (a. k. duomenys neskelbtini) 84 842 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus) įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (84 842 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2 042,59 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt du eurus ir 59 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo ūkininko A. A. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ 2 292,67 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus ir 67 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. A. 448 Eur (keturi šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį.