Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Teisme buvo priimtas pareiškėjo G. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NMA 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. BR6-1752810 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) neskyrė 3 187,36 Eur paramos už 18,11 ha daugiamečių pievų ir 5 288,78 Eur paramos už 10,21 ha lazdynų. Minėtas Sprendimas (juo pritaikytos sankcijos) yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Pareiškėjas lazdynų sodus pasodino dar iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) įsigaliojimo. Nuostata, kad asmenims, turintiems daugiamečių pievų, privalomas gyvulių laikymas, yra neteisėta, pažeidžianti laisvą ūkininkavimo būdo pasirinkimą. Dėl Įgyvendinimo taisyklių žlugdomas pareiškėjo ekologinis ūkis ir jis patyrė žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NMA atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. NMA, priimdama Sprendimą, nepadarė jokių veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kodėl pareiškėjui kilo žala ir kaip ji buvo apskaičiuota. Agentūra nėra atlikusi pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas taip pat nepatyrė jokios realios žalos. Todėl negalima nustatyti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Taigi nėra visų sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji (valstybės) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo pareigą pagrįsti, kad dėl NMA neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo jam neigiami padariniai, dėl kurių jam kilo neturtinė žala.

5. Teisme buvo priimtas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pareiškėjas nurodė, kad NMA Sprendimu pritaikytos sankcijos yra neteisėtos, nes NMA vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, kuriuo prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Lazdynų sodų išbraukimas iš remiamų augalų sąrašo yra neteisėtas, nes pareiškėjas juos sodino iki Įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo. Reikalavimas jau nuo trečiųjų metų pradėti derliaus realizaciją prieštarauja gamtos dėsniams, nes vaismedžiai pradeda derėti tik septintais ar aštuntais metais. Reikalavimas derliaus realizavimą įrodančius dokumentus pateikti iki gruodžio 30 d. labai suvaržo galimybes realizuoti derlių. Kitiems ūkininkams tokio reikalavimo nėra. Įgyvendinimo taisyklių taikymas žlugdo pareiškėjo ūkį.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NMA atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad išsamius argumentus dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nurodė kitoje byloje teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą (žr. šios nutarties 4 p.).

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (administracinės bylos Nr. I-117-331/2019) ir bylą pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (administracinės bylos Nr. I-308-821/2019) sujungė į vieną bylą.

9. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti NMA 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2033115 „Dėl išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; 2) panaikinti NMA 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. BR6-2731207 „Dėl skirtos išmokų sumos“; 3) įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymus paramai už 2016, 2017 ir 2018 metus gauti; 4) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Įgyvendinimo taisyklių nuostatų (dėl ekologinio lazdynų sodo išbraukimo iš remiamų augalų sąrašo ir dėl reikalavimo turintiems daugiamečių ekologinių pievų asmenims laikyti tam tikrą sertifikuotų gyvulių kiekį) atitiktį įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam teisės aktui; 5) sujungti visas pagal jo skundus Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas bylas į vieną bylą.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NMA pareiškėjo patikslintą skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo patikslintame skunde prašomi panaikinti NMA sprendimai yra ginčijami kitose bylose.

II.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

3. Teismas nustatė, kad dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui NMA neskyrė paramos už 18,11 ha daugiametes pievas ir už 10,21 ha sodų, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinė byloje Nr. I-3989-561/2017 nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti NMA Sprendimo dalį, kuria pritaikyta sankcija kompensacinėms išmokoms, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą apeliacine tvarka, 2019 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-825-624/2019, kuriuo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikino bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, panaikino NMA Sprendimą ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-110/01-2017). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ginčijamas NMA Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl vertintinas kaip prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad ginčijamame Sprendime pateiktos teisės normos galėjo būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė NMA apsisprendimą nesuteikti dalies prašomos paramos pareiškėjui.

4. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nustatyti NMA neteisėti veiksmai priimant Sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad NMA neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o tai pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį yra pagrindas kilti atsakovo civilinei atsakomybei.

5. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo pakenkta jo ekologiniam ūkiui (jis buvo žlugdomas), sužlugo ateities planai. Vertindamas šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kaip buvo žlugdomas jo ekologinis ūkis ir kaip jam buvo pakenkta, kokios pasekmės atsirado dėl NMA Sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, byloje taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kad būtų padaryta žala pareiškėjo reputacijai ar jo sveikatai, kad pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų ir pan. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino NMA Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui 2019 m. gegužės 13 d. padavė patikslintą skundą, kuriame nurodė naujus reikalavimus. Vis dėlto teismas, nustatęs, kad pareiškėjas patikslintą skundą padavė praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje numatytą tokiam skundui paduoti terminą, atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, teisme gautą 2019 m. gegužės 13 d.

III.

7. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) prašo prie bylos prijungti patikslintą skundą; 3) visas bylas, esančias Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sujungti į vieną.

8. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įgyvendinimo taisyklių teisėtumo ištyrimo. Įgyvendinimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes iš visų sodininkų išskiria lazdynų augintojus, ir Viešojo administravimo įstatymui, nes veikia atgaline data.

9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NMA atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nenurodydamas konkrečių argumentų, kodėl jis nesutinka su teismo sprendimu. NMA visiškai sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NMA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovo atstovas nurodo, kad NMA darbuotojai priimdami Sprendimą veikė nepažeisdami Viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės) nuostatų, atsižvelgiant į tai, jog NMA sprendimus priima naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, o Sprendimo turinys atitiko Tiesioginių išmokų taisyklių 68.12 punkto reikalavimus, t. y. informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti pažeidimai nedetalizuojami, pateikiama tik rezultatų visuma. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad NMA darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir tai yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-825-624/2019 taip pat nenurodė, kad NMA darbuotojai, priimdami Sprendimą, veikė pažeisdami Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o tik pažymėjo, kad NMA Sprendime nurodyta tik dalis ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių ir atskirai pateiktas sąrašas teisės aktų, kurie reglamentuoja ginčo teisinius santykius, tačiau faktinės aplinkybės nėra susietos su konkrečiomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2019 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-825-624/2019 panaikinęs NMA Sprendimą kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, iš esmės pripažino NMA veiksmų neteisėtumą, yra visiškai nepagrįsta.

13. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo NMA apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad NMA nepateikė jokių argumentų dėl to, ar Įgyvendinimo taisyklių dalys dėl ekologinių lazdynų sodų išbraukimo iš remiamų augalų sąrašo ir kitos nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus, nes tai tiesiogiai susiję su jam pritaikytomis sankcijomis NMA Sprendimu. Jeigu Įgyvendinimo taisyklės neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, tai šis teisės aktas turi būti panaikintas.

15. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė atsikirtimą į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo atsiliepimą ir prašo: 1) įpareigoti NMA išmokėti jam teisėtai priklausančią paramą už deklaruotus 10,11 ha lazdynų sodą ir 18,11 ha daugiamečių pievų; 2) priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš NMA ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

16. Pareiškėjas nurodo, kad NMA blogai ir neteisingai administravo 2016 m. gegužės 6 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. Pareiškėjas deklaravo 10,11 ha lazdynų sodą, kurį jis sodino. NMA paramą skaičiavo pagal Įgyvendinimo taisyklių dalį, kur remiamų augalų sąraše nei lazdynų, nei riešutmedžių nenumatyta. Tai neteisinga, nes lazdynus pareiškėjas pasodino iki Įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo. Įgyvendinimo taisyklės negali veikti atgaline data. Taip pat taikyti sankcijas tiems, kurie nelaiko gyvulių, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš NMA veiksmų, priimant 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NMA 2017 m. balandžio 3 d. Sprendimo neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatė NMA neteisėtus veiksmus kaip vieną iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti ir priteisė iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NMA. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminės bylos iškėlimo, nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, taip pat prašo sujungti Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas bylas. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo NMA ar jos tarnautojų neteisėtus veiksmus, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei kilti.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

23. Atsakydama į atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo NMA veiksmų, priimant 2017 m. balandžio 3 d. Sprendimą, neteisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 57 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai yra prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

24. Taigi pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2554-520/2020). Šiuo atveju vertindamas kitoje administracinėje byloje nustatytus faktus dėl NMA veiksmų, priimant 2017 m. balandžio 3 d. Sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pripažinus minėtą individualų administracinį aktą prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, NMA, kaip viešojo administravimo subjekto ir Lietuvos valstybės atstovo neteisėti veiksmai yra nustatyti. Akcentuotina, kad šios aplinkybės, kurios išnagrinėtoje byloje buvo įrodinėjimo dalyko dalis, iš naujo neįrodinėtinos ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, jog pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

28. Pareiškėjas patirtą neturinę žalą siejo su Sprendimo neteisėtumu ir nurodė, kad neskiriant dalies paramos yra žlugdomas jo ūkis, NMA elgėsi neteisėtai, kadangi vadovavosi Įgyvendinimo taisyklėmis, kurios, pareiškėjo įsitikinimu, prieštarauja norminiams teisės aktams.

29. Vertinant, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų apie neigiamo pobūdžio pasekmes, kurios pripažįstamos neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnį, dėl NMA priimto 2017 m. balandžio 3 d. Sprendimo ir jame nurodytų aplinkybių (ABTĮ 56 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tokio pobūdžio neigiamo poveikio nenurodė nei skunde, nei apeliaciniame skunde.

30. Vien tai, kad NMA 2017 m. balandžio 3 d. Sprendimas buvo panaikintas kaip neteisėtas, kadangi neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teisminė galbūt pažeistų teisių gynyba asmeniui paprastai sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra natūrali tokių veiksmų dalis (pasekmė) ir savaime nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad asmuo patiria neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti tokiu atveju reikalingi papildomi įrodymai dėl sukelto streso, rūpesčių pasekmių, prarastų tam tikrų galimybių ir pan., kurie pagrįstų, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinį pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

31. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas neturtinės žalos kilimo faktas, kaip viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui keistina.

32. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą (prašymą), kad būtų prijungtas ir nagrinėjamas jo patikslintas skundas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta pirmosios instancijos teisme priimto skundo tikslinimo tvarka, pažymi, kad savo patikslintame skunde pareiškėjas nurodė naujus reikalavimus (keitė skundo dalyką) ir argumentus dėl šių reikalavimų (keitė skundo pagrindą), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nepriėmė ir nenagrinėjo, kaip nepatenkančio į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir pirmosios instancijos teismo priimtu skundu. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo minėtą procesinį dokumentą vertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

33. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, ir kt.).

34. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

35. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje būtina inicijuoti norminę bylą dėl Įgyvendinimo taisyklių atitikties Viešojo administravimo įstatymui, kitiems norminiams teisės aktams, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus I skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikros rūšis: pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla (ABTĮ 113 str.). Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš NMA 2017 m. balandžio 3 d. Sprendimo neteisėtumo, tačiau sprendžiant šį ginčą, kaip ir vertinant NMA veiksmus priimant minėtą administracinį aktą, pareiškėjo nurodytos Įgyvendinimo taisyklės nebuvo taikomos, todėl šiuo atveju nėra būtinos ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatytos prielaidos norminio administracinio akto tyrimui inicijuoti.

36. Dėl pareiškėjo papildomų paaiškinimų (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti 2019 m. lapkričio 11 d.), kuriuose, kaip matyti, pareiškėjas tęsia apeliacinio skundo argumentaciją ir kelia naujus materialinio pobūdžio reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ nuostatose, reguliuojančiose apeliacinį procesą, nėra įtvirtinta teisė tikslinti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui, t. y. vėliau nei po trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai paduoti praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmosios instancijos teismo apskundimo terminą, todėl nelaikytini apeliacinio skundo dalimi ir juose nurodyti argumentai nevertinami.

37. Dėl procesinio prašymo sujungti visas bylas, kurios nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nemotyvavo šio prašymo, be to, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ nesuteikia kompetencijos sujungti kito administracinio teismo nagrinėjamas bylas (ABTĮ 68 str. 1 d.).

38. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo Lietuvos valstybės atstovo NMA apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvo patenkintas iš dalies, pakeičiama nurodant, kad pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Nutartis neskundžiama.