- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- A-825-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01912-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-110/01-2017).
2. Pareiškėjo teigimu, Agentūra nepagrįstai jam neskyrė paramos už 18,11 ha daugiametes pievas ir už 10,21 ha sodų paramos ekologiniam ūkiui, tokiais savo veiksmais žlugdydama jo ūkį. Paaiškino, kad laikyti tiek gyvulių, kiek reikalauja Agentūra, jis neturi galimybės. Pareiškėjo įsitikinimu, išmoka už auginamus lazdynus buvo išbraukta iš sąrašo, tačiau jis juos užsodino dar iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 priėmimo, todėl sprendė, kad turi teisę gauti išmokas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Agentūrai 2015 m. gegužės 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – 2016 m. Paraiška), kurioje deklaravo 18,11 ha plotą daugiametės ganyklos arba pievos (toliau – ir DGP) 5 metams ir daugiau, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) (Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles).
5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2016 m. Paraišką, patvirtino, jog laikysis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – ir EKO taisyklės), numatytų įsipareigojimų (Paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 21 p.) bei patvirtino žinantis, kad Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (Paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 11 p.).
6. Atsakovas paaiškino, kad EKO taisyklių 23 punkte nurodyta, jog parama už daugiametes žoles mokama tik auginantiems jas sertifikuotame plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam sertifikuotam pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamento (EEB) Nr. 2092/91, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 517/2013 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 834/2007) ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui (toliau – SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose. Kitose teritorijose mokama tik auginantiems jas sertifikuotame pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui.
7. Atsakovo teigimu, pareiškėjui parama galėjo būti mokama tik tuo atveju, jei jis nustatyta tvarka būtų laikęs SG. Tačiau, pareiškėjas, žinodamas apie taikomas paramos teikimo sąlygas ir tai, kad jis negali jų įgyvendinti, sąmoningai deklaruodamas paramai plotus (daugiametes žoles), neturėjo pagrindo tikėtis paramos skyrimo. Atsakovo nuomone, nelaikyti gyvulių yra pareiškėjo sąmoningas apsisprendimas, kurį nulėmė paties pareiškėjo nenoras keisti veiklos pobūdį.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas Komisijai 2017 m. balandžio 26 d. skundą dėl Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo, skundė tik sprendimo dalį dėl Priemonės už daugiametes žoles, tačiau neskundė dėl paramos pagal Programos priemonę „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą apskųsti Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį dėl paramos pagal Programos priemonę „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 dalį, kurioje pritaikyta sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Komisijai skundė tik dalį Agentūros priimto sprendimo – paramos neskyrimo pagal Priemonę už daugiametes žoles, tačiau teismui pateikdamas skundą, Agentūros Sprendimą skundė ir dėl pritaikytos sankcijos kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, 2017 m. birželio 6 d. kreipdamasis į teismą su skundu, praleido skundo padavimo terminą dėl Agentūros sprendimo dalies – pritaikytos sankcijos kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“, panaikinimo, atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas neprašė, todėl teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis EKO taisyklių 23 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 76.7 punktu, pažymėjo, kad parama už daugiametes žoles mokama tik auginantiems ją plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam SG mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose arba kitose teritorijose mokama tik auginantiems ją plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus SG. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo deklaruotas daugiamečių ganyklų arba pievų 5 m. ir daugiau plotas neatitiko tinkamumo paramai gauti kriterijų, įtvirtintų nurodytose EKO taisyklių nuostatose, todėl Agentūra pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui paramos dėl to, jog deklaruotuose pievose jis neaugino gyvulių. Teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis negali įvykdyti reikalavimo laikyti gyvulius, nes neturi galimybės pastatyti ūkinių pastatų, teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo neskirti paramos pagal minėtą programą teisėtumo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti paramą pagal minėtas programas, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų tokios paramos teikimo sąlygų. Pareiškėjas, žinodamas apie taikomas paramos teikimo sąlygas ir tai, kad jis negali jų įgyvendinti, tačiau ir toliau sąmoningai deklaruodamas netinkamus paramai plotus, neturėjo jokio pagrindo tikėtis paramos skyrimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš tiesų siekė laikyti gyvulius, ketino pastatyti ūkinius pastatus, tačiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių. Priešingai, iš pareiškėjo teiktų paaiškinimų matyti, kad nelaikyti gyvulių yra pareiškėjo sąmoningas apsisprendimas, kurį nulėmė ne tiek apsunkinta ūkinių pastatų statyba, kiek paties pareiškėjo nenoras keisti veiklos pobūdį.
13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pripažino Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 ir Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-110/01-2017) teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo skundo dalį nutraukęs ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III.
14. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Agentūrą išmokėti jam priklausančias išmokas už 2016 metus, be to, kad reiškia ir procesinio pobūdžio prašymus: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašant nustatyti: ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 dalis, stabdanti išmokas už ekologinius lazdynų sodus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija); ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-171 dalis, pareikalavus turintiems daugiametes pievas priverstinai auginti tam tikrą sertifikuotų galvijų skaičių, neprieštarauja VAĮ; sujungti administracine bylas Nr. I-4312-629/2017 (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. A-827-525/2019) ir I-3989-561/2017 (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. A-825-624/2019).
15. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-171 dalis dėl reikalavimo turintiems daugiametes pievas auginti tam tikrą skaičių sertifikuotų galvijų yra praktiškai neįvykdoma, dėl to minėtas įsakymas buvo panaikintas, o sankcija jam paskirta nepagrįstai.
16. Pareiškėjo teigimu, Agentūra jam už 2016 m. neišmokėjo už ekologinių lazdynų sodus 8 424,34 Eur kompensacijos, kurią prašo teismo įpareigoti Agentūrą jam išmokėti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis paramos skyrimą pagal Priemonę, pareiškėjui neskyrė išmokos pagal Priemonę už daugiametes žolės. Pabrėžia, kad pareiškėjas, pateikdamas 2016 m. Paraišką patvirtino, jog laikysis EKO taisyklėse numatytų įsipareigojimų bei patvirtino žinantis, kad Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą. Teigia, kad pareiškėjui parama galėjo būti mokama tik tuo atveju, jei jis nustatyta tvarka būtų laikęs SG, tačiau, pareiškėjas, žinodamas apie taikomas paramos teikimo sąlygas ir tai, kad jis negali jų įgyvendinti, sąmoningai deklaruodamas paramai plotus (daugiametes žoles), neturėjo pagrindo tikėtis paramos skyrimo.
19. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nepriklauso parama už 2016 m. Paraiškoje deklaruotus RŠT (riešutmedžiai: lazdynai, graikiniai riešutai ir kt.) plotus (10,21 ha), nes jie nepatenka į EKO taisyklių 2 priede nurodytą pagal Priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų rūšių sąrašą. Mano, kad Agentūra pagrįstai pareiškėjui neskyrė išmokos pagal Priemonę už sodus ir uogynus už 10,21 ha, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti minėtą paramą nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
20. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. skundo dalį dėl Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalies, kuria pritaikyta sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Priemonę už uogynus ir sodus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 ir Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 3R-(AG-110/01-2017) teisėtumo bei pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 dalį, kuria pritaikyta sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“, o skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 dalį, kuria neskirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Daugiametės žolės ekologiniam ūkininkavimui“, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, atsižvelgiant į nurodomų reikalavimų esmę, prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują, kuriuo jo skunde nurodytus reikalavimus tenkinti pilnai, t. y. panaikinti Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 ir Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-110/01-2017).
23. Teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas praleidimo terminą skundui dėl Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 dalies paduoti: bylos duomenimis, pareiškėjas Agentūrai 2016 m. gegužės 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios duomenis 2016 m. birželio 14 prašymu tikslino ir kurioje deklaravo 32,86 ha naudmenų plotą: 18,11 ha plotą naudmenos, žymimos kodu DGP (Daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles), ir kitas naudmenas, žymimas kodais RŠT (riešutmedžiai), ŠAU (šaltalankiai), KTS (kiti sodai ir daugiamečiai uogynai) (Komisijos byla, b. l. 12–16, 17–18). Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. Paraišką, 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. BR6-1752810, be kita ko, neskyrė pareiškėjui Kompensacinės išmokos pagal Priemonę už daugiametes žoles ekologiniams ūkininkavimui, t. y. už deklaruotą 18,11 ha naudmenų plotą, žymimą kodu DGP, taip pat taikė sankciją programai Kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ („Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą (Komisijos byla, b. l. 2–3).
24. Nesutikdamas su Agentūros Sprendimu, pareiškėjas pateikė Komisijai skundą (Komisijos byla, b. l. 1), kuriame nurodė nesutikimo su Agentūros Sprendimo dalies, susijusios su paramos neskyrimu pagal Priemonę už daugiametes žoles ekologiniams ūkininkavimui, motyvus. Komisija, išnagrinėjusi ginčą, 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 3R-152(AG-110/01-2017) pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 37–38). Kadangi šiame sprendime nėra nurodyta, jog Komisija priėmė, nagrinėjo ir atmetė pareiškėjo skundą tik dėl dalies Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas Komisijai skundė tik dalį Agentūros priimto sprendimo ir kad 2017 m. birželio 6 d. į teismą su skundu kreipėsi praleidęs terminą paduoti skundą dėl Agentūros sprendimo dalies, susijusios su taikyta sankcija Kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ („Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Pažymėtina, kad ginčas dėl šios Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 dalies turėjo būti nagrinėjamas iš esmės šioje byloje dar ir dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Agentūrai, atsisakymą tenkinti reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją per Agentūrą išmokėti pareiškėjui 8 424,34 Eur už 2016 m. už lazdynų sodus ir ekologines daugiametes pievas motyvavo, be kita ko, tuo, kad vis dar galioja 2017 m. balandžio 3 d. Agentūros sprendimas dėl sankcijų pareiškėjui taikymo ir dėl pastarojo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. I-3989-561/2017, t. y. nagrinėjamoje byloje.
25. Atsižvelgiant į tai, kad byloje, įvertinus bylos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjimo apeliacinės instancijoje teisme ribas, galimas naujo sprendimo priėmimas (ABTĮ 140 str., 145 str.), pasisakoma dėl viso Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Nagrinėjamo ginčo dėl Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).
27. Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, be kita ko, apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012), pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-284/2014). Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014 ir kt.).
28. Byloje ginčijamas Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. BR6-1752810, kaip jau konstatuota ir Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. 3R-(AG-110/01-2017), nėra tinkamai motyvuotas, todėl vertintinas kaip prieštaraujantis VAĮ 8 straipsnio 1 daliai: sprendime nurodyta tik dalis ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių ir atskirai pateiktas sąrašas teisės aktų, kurie reglamentuoja ginčo teisinius santykius, tačiau faktinės aplinkybės nėra susietos su konkrečiomis teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad taikant sankcijas nepakanka paramos sumažinimą ar neskyrimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas. Ginčo sprendime pateiktos teisės normos galėjo būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo nebuvo aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė Agentūros apsisprendimą nesuteikti dalies prašomos paramos. Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjo padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas: skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. BR6-1752810 yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pripažinus Sprendimą neteisėtu, naikinamas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 3R-(AG-110/01-2017), priimtas ginčą išnagrinėjus ne teismo tvarka.
30. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi reikalavimai įpareigoti Agentūrą išmokėti jam priklausančias išmokas už 2016 m. ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra nagrinėjami: ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomo reikalavimais neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų užtikrinti sąžiningą procesą, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Pažymėtina ir tai, kad panaikinus Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810, atsakovas turės priimti naują sprendimą pareiškėjo 2016 m. Paraiškos.
31. Pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymai netenkinami: kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (ABTĮ 113 str. 3 d.). Pareiškėjo nurodomi norminiai administraciniai aktai, t. y. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymai, kurių teisėtumo tyrimas priskiriamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.), nėra taikomi šioje byloje; pareiškėjas nemotyvavo savo prašymo sujungti administracines bylas apeliacinės instancijos teisme, būtinybė tai padaryti nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-110/01-2017).
Sprendimas neskundžiamas.