Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjo nuomone, jam buvo nepagrįstai pritaikyta sankcija, t. y. neskirta parama už ekologinius lazdynų sodus, kadangi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir Įsakymas Nr. 3D-286), nuostatos, sustabdančios tokias išmokas, pritaikytos atgal (pareiškėjas lazdynų sodus pasodino iki šio įsakymo įsigaliojimo). Be to, Įsakymo 3D-286 nuostatos pažeidžia lygybės principą, nes Ministerija nepaaiškino, kodėl išskiriami tik lazdynų sodininkai. Pareiškėjas pažymėjo, kad lazdynai pradės derėti tik po 6–7 metų, todėl iki tol jis patirs finansinių sunkumų.

3. Pareiškėjas įsitikinęs, kad sprendimas jam neskirti paramos už ekologines daugiametes pievas, nes jis nelaiko gyvulių, grindžiamas taip pat neteisėtomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 (toliau – ir Įsakymas Nr. 3D-897), nuostatomis. Europos Komisijos (pareiškėjo skunde – „EK“) nuorodos skirtos maksimaliam laikomų gyvulių skaičių apriboti, o Ministerija, klaidingai interpretuodama šias nuorodas, įvedė prievartinę gyvulininkystę. Pareiškėjas teigė, kad tokiomis nuostatomis žlugdomas jo ekologinis ūkis.

5. Atsakovo vertinimu, išmokos už daugiametes žoles pareiškėjui neskirtos pagrįstai, nes pareiškėjas, pateikdamas 2016 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, patvirtino, jog laikysis Įsakymu Nr. 3D-286 numatytų įsipareigojimų bei žino, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą. Pareiškėjas, žinodamas apie taikomas paramos teikimo sąlygas (šiuo atveju – nustatyta tvarka laikyti sutartinius gyvulius) ir tai, kad jis negali jų įgyvendinti (yra apsisprendęs nelaikyti gyvulių), sąmoningai deklaruodamas paramai plotus (daugiametes žoles), neturėjo jokio pagrindo tikėtis paramos skyrimo. Dėl paramos už uogynus ir sodus atsakovas paaiškino, kad pagal kompetentingos institucijos (viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“) išvadą ir Įsakymą Nr. 3D-286 pareiškėjui neskirtos išmokos už laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius ar kurie neatitinka augalų tankio reikalavimų. Pareiškėjui nepriklauso parama už 2016 m. paraiškoje deklaruotus riešutmedžių plotus (10,21 ha), nes jie nepatenka į Įsakymo Nr. 3D-286 2 priede nurodytą pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų rūšių sąrašą. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog dėl sistemos klaidos pareiškėjui buvo išsiųstas 2017 m. birželio 21 d. sprendimas, nors yra priimtas ir galioja bei sukelia pareiškėjui teisines pasekmes 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas, dėl kurio vyksta ginčas administracinėje byloje Nr. I-3989-561/2017, todėl 2017 m. birželio 21 d. sprendimas turi būti laikomas negaliojančiu.

II.

8. Agentūra, baigusi vertinti pareiškėjo 2016 m. paraišką, priėmė 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810, kuriuo pritaikė sankciją kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Daugiamečių žolių įsėlis ekologiniam ūkininkavimui“ ir neskyrė išmokos pagal priemonę už daugiametes žoles, nes pareiškėjas nelaikė sutartinių gyvulių. Be to, pareiškėjui pritaikyta sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“ už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Pareiškėjui buvo paskirta 8 223,84 Eur dydžio galutinė paramos suma. Dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3989-561/2017.

9. Agentūra 2017 m. birželio 21 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė naują sprendimą Nr. BR6-2033115, pagal kurį, vadovaujantis analogiškais argumentais kaip ir 2017 m. balandžio 3 d. sprendime, pareiškėjui skiriama 8 129,98 Eur dydžio galutinė paramos suma.

10. Agentūros 2017 m. spalio 25 d. raštu Nr. BR6-11382 pareiškėjas informuotas, jog dėl Plotinių priemonių 2014–2020 m. administravimo informacinės sistemos klaidos jam buvo išsiųstas nekorektiškas 2017 d. birželio 21 d. pranešimas dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų Nr. 2033115 pagal 2016 m. paraiškoje deklaruotus duomenis, minėtas pranešimas laikytinas negaliojančiu, o lieka galioti 2017 m. balandžio 3 d. pranešimas dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų Nr. 1752810.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ministeriją per Agentūrą išmokėti jam 8 424,34 Eur už 2016 m. už lazdynų sodus ir ekologines daugiametes pievas negali būti tenkinamas, nes Sprendimas naikinamas kaip nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nevertinant minėtame sprendime padarytų išvadų teisingumo. Be to, šiuo metu vis dar galioja Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas dėl sankcijų pareiškėjui taikymo ir dėl pastarojo vyksta teisminis ginčas. Taigi, šis pareiškėjo reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.

III.

14. Pareiškėjo nuomone, teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą. Pažymi, jog sankcija jam skirta vadovaujantis Ministerijos įsakymais, kurie yra neteisėti, nes prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Pareiškėjas teigia, kad Ministerija netikėtai pradėjo reikalauti laikyti tam tikrą sertifikuotų galvijų skaičių, tačiau pareiškėjui nei finansiškai, nei fiziškai neįmanoma staigiai pradėti laikyti sertifikuotus gyvulius. Pakartoja, kad jis užsodino ekologinius lazdynų sodus iki Įsakymo Nr. 3D-286 priėmimo, todėl šio įsakymo nuostatos jam pritaikytos atgal.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. BR6-2033115 (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) įpareigojimo per Agentūrą išmokėti pareiškėjui 8 424,34 Eur už 2016 m. už lazdynų sodus ir ekologines daugiametes pievas.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui 2016 m. gegužės 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 32,86 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės bei žalinimo išmokos bei kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles (18,11 ha) bei parama ekologiniam ūkininkavimui už uogynus (4,54 ha) ir sodus (10,21 ha)). Agentūra pagal pareiškėjo 2016 m. paraišką priėmė 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810, kuriuo pritaikė sankciją kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Daugiamečių žolių įsėlis ekologiniam ūkininkavimui“ ir neskyrė išmokos pagal priemonę už daugiametes žoles. Be to, pareiškėjui pritaikyta sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“ už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Taip pat Agentūra 2017 m. birželio 21 d. dėl pareiškėjo pateiktos paraiškos priėmė naują sprendimą Nr. BR6-2033115 (atsakovo teigimu dėl informacinės sistemos klaidos), pagal kurį, vadovaujantis analogiškais argumentais kaip ir 2017 m. balandžio 3 d. sprendime, pareiškėjui taikytos iš esmės tapačios sankcijos.

21. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2033115 ir atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ministeriją išmokėti pareiškėjui jo reikalaujamą sumą.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl Ministerijos įpareigojimo išmokėti pareiškėjui 8 424,34 Eur už 2016 m. už lazdynų sodus ir ekologines daugiametes pievas atmetė, nes teismo sprendimo priėmimo metu galiojo Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. BR6-1752810 dėl sankcijų pareiškėjui taikymo.

23. Nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Agentūros 2017 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. BR6-2033115, neginčija. Todėl plačiau dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

24. Sprendžiant dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo įpareigoti Ministeriją išmokėti pareiškėjui 8 424,34 Eur už 2016 m. už lazdynų sodus ir ekologines daugiametes pievas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje A-825-624/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2017-6), tenkindamas pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 bei teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad panaikinus Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810, atsakovas turės priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2016 m. Paraiškos.

25. Tokiu būdu įvertinus byloje esamus duomenis konstatuotina, jog šiuo metu nėra priimto ir galiojančio atsakovo sprendimo dėl 2016 m. gegužės 6 d. pareiškėjo pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos. Sprendimo dėl paramos paraiškos tenkinimo, atmetimo ar dalinio tenkinimo priėmimas priskiriamas atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, kompetencijai, tuo tarpu teismas yra įgalintas tik patikrinti ar priimant sprendimą konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Kadangi nagrinėjamu atveju kompetentingos institucijos (atsakovo) sprendimas dėl pareiškėjo 2016 m. pateiktos paraiškos nėra priimtas, teismas neturi įstatyminio pagrindo spręsti dėl šios paraiškos tenkinimo ar jos atmetimo, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ministeriją išmokėti pareiškėjui 8 424,34 Eur už 2016 m. už lazdynų sodus ir ekologines daugiametes pievas netenkintinas.

26. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir keisti pagrindo nėra.

27. Pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą netenkinamas. Pažymėtina, kad kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (ABTĮ 113 str. 3 d.). Pareiškėjo nurodomi norminiai – žemės ūkio ministro įsakymai - administraciniai aktai, kurių teisėtumo tyrimas priskiriamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.), nėra taikomi šioje byloje, todėl pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.