Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-02-19 · Administracinė byla Nr. AS-77-1062/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
AS-77-1062/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02224-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. AS-77-1069/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02224-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2033115 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją per Agentūrą išmokėti pareiškėjui 8 424,34 Eur už 2016 m. už lazdynų sodus ir ekologines daugiametes pievas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2033115. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, taip pat įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui jam priklausančias išmokas, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos, Agentūros ir viešosios įmonės „Ekoagros“, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-827-525/2019 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. lapkričio 25 d. gautas pareiškėjo 2019 m. lapkričio 21 d. apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą teikė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 panaikinimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-827-525/2019. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4312-629/2017 įsiteisėjo 2019 m. liepos 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus 2019 m. liepos 6 d. nutartį, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį; 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti 2016 m. paramą už 10,21 ha lazdynų sodą ir 18,11 ha daugiamečių pievų priežiūrą; 3) atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą; 4) įpareigoti Žemė ūkio ministeriją ištaisyti 2015 m. balandžio 20 d. Nr. 3D-286 įsakymo dalį dėl lazdynų riešutmedžių sodų rėmimo, pasodintų iki šio įsakymo; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D- 286 dalis, išbraukiant iš remiamų ekologinių augalų sąrašo lazdynus ir riešutmedžius bei reikalaujant turintiems daugiamečių pievų laikyti tam tikrą sertifikuotų gyvulių kiekį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos norminiams teisės aktams.

Pareiškėjas nurodo, kad nei Agentūra, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio, jog sodas pasodintas iki Žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo priėmimo. Ekologinio ūkio puoselėtojai iš karto turėjo teisę laisvai rinktis augalininkystės, gyvulininkystės arba mišrią kryptį. Pareiškėjas teigia, kad pasirinko augalininkystės (sodai, uogynai) kryptį, bet 2015 m. paraiškoje prievartiniu būdu buvo įrašytas įsipareigojimas laikyti gyvulius be alternatyvos. Agentūros išmokėta 8129,978 Eur suma sudaro tik 50 proc. pareiškėjui mokėtinos sumos, Vilniaus apygardos administracinis teismas neapgynė pareiškėjo teisų, teismo sprendimas buvo priimtas tik po dvejų metų, o toks laiko vilkinimas naudingas Agentūrai. Pareiškėjas jau keletą metų nei už lazdynų sodus, nei už daugiamečių pievų priežiūrą nebegauna jokios paramos.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo 2017 m. birželio 29 d. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Agentūros 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2033115 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją per Agentūrą išmokėti jam 8 424,34 Eur už 2016 m. už lazdynų sodus ir ekologines daugiametes pievas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu patenkintas iš dalies, panaikinant Agentūros 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2033115, o kitą skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu, 2017 m. lapkričio 28 d. padavė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi atmetė. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. pakartotinai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami (ABTĮ 148 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, būdingomis apeliaciniam procesui.

Šiuo atveju pareiškėjo inicijuotas ginčas pagal 2017 m. birželio 29 d. skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, suformuluotus reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi išspręstas galutinai ir minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis proceso dalyviams įgijo res judicata galią. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas nebeturi teisės teikti pakartotinį apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra susiję su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo teisėtumo kvestionavimu ir reikalavimais Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant jo apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų priežasčių jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava RuskanRamutė RuškytėSkirgailė Žalimienė