Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kuris atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą siejo su negalėjimu tinkamai ūkininkauti, nes atsakovės atstovė žlugdo pareiškėjo ekologinį ūkį.

5. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

5.1. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų.

5.2. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

5.3. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

5.4. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

6. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad dėl neteisėto žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286, kuriuo iš remiamų augalų sąrašo turintiems daugiamečių pievų privalomo gyvulių laikymo buvo išbraukti lazdynų sodai, priėmimo, pareiškėjo ekologinis ūkis žlugdomas. Pareiškėjo įsitikinimu, išmoka už auginamus lazdynus buvo išbraukta iš sąrašo, tačiau jis juos užsodino dar iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 priėmimo, todėl teigė, kad turi teisę gauti išmokas.

6.1. Dėl Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810, kuriuo pareiškėjui Agentūra neskyrė paramos už 18,11 ha daugiametes pievas ir už 10,21 ha sodų paramos ekologiniam ūkiui, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 dalį, kurioje pritaikyta sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-3989-561/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą apeliacine tvarka, 2019 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikino bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-110/01-2017). Šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ginčijamas Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. BR6-1752810, kaip konstatuota ir Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. 3R-(AG-110/01-2017), nėra tinkamai motyvuotas, todėl vertintinas kaip prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. <...> Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad ginčo sprendime pateiktos teisės normos galėjo būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo nebuvo aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė Agentūros apsisprendimą nesuteikti dalies prašomos paramos. Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjo padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas.

6.2. Taigi iš esmės Agentūros veiksmų neteisėtumą keliamo ginčo apimtyje teismas yra pripažinęs, t. y. ši esminė aplinkybė nebuvo paneigta bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl Agentūros veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, pakartotinai šiame sprendime neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, kad Agentūros darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir, kaip jau minėta, pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį tai yra pagrindas kilti atsakovės atstovės civilinei atsakomybei.

6.3. Tuo pačiu teismas kaip nepagrįstus atmeta Agentūros atsiliepime nurodytus argumentus, kad Agentūra neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, nes, kaip jau minėta, šiuo aspektu CK 6.271 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

7. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

7.1. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

7.2. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė žalą, nes buvo pakenkta pareiškėjo ekologiniam ūkiui (jis buvo žlugdomas), sužlugo ateities planai. Vertinant šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kaip buvo žlugdomas pareiškėjo ekologinis ūkis ir kaip jam buvo pakenkta, kokios pasekmės atsirado dėl Agentūros priimto 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. BR6-1752810 priėmimo. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų padaryta žala pareiškėjo reputacijai ar jo sveikatai, kad pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų ir pan. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad Agentūros 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 apeliacinės instancijos teismas panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, atsižvelgdamas į tokio pažeidimo pobūdį ir trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano esant pagrindo pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertinti 1 000,00 Eur.

7.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos dydis 1 000 Eur yra adekvatus ir teisingas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu.

8. Pareiškėjas teismui 2019 m. gegužės 13 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame kelia naujus skundo reikalavimus. Todėl teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, kad galėtų išspręsti patikslinto skundo priėmimo klausimą, pareiškėjo patikslintą skundą išsiuntė atsakovei.

8.1. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.

8.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui patikslintą skundą pateikė praleidęs keturiolikos kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos įstatyme numatytą terminą, be to, teismas iš pateikto pareiškėjo patikslinto skundo turinio sprendžia, kad šis skundas gali būti kito (naujo) ginčo nagrinėjimo dalykas ir nėra būtinas teisingai išspręsti šią bylą. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako priimti pareiškėjo patikslintą skundą, teisme gautą 2019 m. gegužės 13 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo G. B. patikslintą skundą, teisme gautą 2019 m. gegužės 13 d., atsisakyti priimti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.