Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, nuspręsta konfiskuoti automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos dokumentu, taip pat mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI P smart 2019“, IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „PILDYK“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

4. Iš apelianto skundo nustatyta, jog apeliantas ginčija jo nuteisimą pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, įrodymų vertinimą bei paskirtą bausmę.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo E. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo nuteistojo veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Be to, Kauno apygardos teismas, parinkdamas E. B. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės.

9. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, vertindamas tiek nuteistojo E. B. gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, tesimas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 292 straipsnio 2 dalį

10. Pagal BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei.

11. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis E. B. Margionių k., Marcinkonių sen., Varėnos sav., tiksliau nenustatytoje vietoje, paėmė gabenti užsieniečius – S. K. M., W. N., S. N. ir A. W. A., juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje bei ketino juos gabenti į Lenkijos Respubliką, tačiau 2022 m. lapkričio 4 d. apie 1.10 val. šalia gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Punsko gatvėje, Senosios Radiškės kaime, Kalvarijos sav., pasienio ruože, jį sulaikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato policijos pareigūnai. Šių aplinkybių neginčijo ir nuteistasis, taip pat jas patvirtina liudytojų policijos pareigūnų Mindaugo Žemaitaičio, Gyčio Grabausko parodymai, liudytojų A. W. A., W. N., S. N., S. K. M., kuriuos E. B. gabeno, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kt.

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad liudytojai S. K. M., W. N., S. N. ir A. W. A. buvo apklausti tik ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431-746/2015, 2K-73-689/2018, 2K-65-648/2021, 2K-118-458/2021 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistojo gabentų užsieniečių ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai svarbūs tikrinant ir vertinant kitus byloje surinktus įrodymus, nuteistojo E. B. parodymų nuoseklumą bei patikimumą, jo suvokimą apie neteisėtus veiksmus.

13. Nuteistasis E. B. teigia, jog jis nežinojo, kad gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius asmenis. Taigi, nuteistasis teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios padaryti šią nusikalstamą veiką.

14. BK 292 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. suprantant, kad neteisėtai gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nori taip veikti.

15. BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir panašiai. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018). Panašaus pobūdžio bylose darydamas išvadą, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, teismas, be paties kaltininko parodymų, taip pat įvertina užsieniečių išorės požymius, kalbą, jų paėmimo, gabenimo, apgyvendinimo bei laikymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2011).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą išvadai, kad nuteistasis E. B. galėjo suprasti ir suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

17. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis suvokė, jog veža ne teisėtai Lietuvos Respublikoje esančius Ukrainos studentus, o neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, jog jis suvokė, kad gabena migrantus – nuteistasis neneigė, jog matė, kad vežami asmenys yra tamsesnio gymio, nurodė, kad suvokė, jog jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie nekalbėjo lietuviškai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nuteistasis patvirtino, kad domisi įvykiais, kurie vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, jam žinoma geopolitinė situacija. Taip pat ir liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad sustabdžius automobilį buvo akivaizdu, jog E. B. vežami asmenys buvo užsieniečiai ir E. B. tai suvokė – liudytojas Gytis Grabauskas nurodė, kad tie asmenys tikrai nebuvo panašūs į studentus, jie buvo panašūs į nelegalius migrantus. Vizualiai buvo aišku, kad jie nėra aplinkinių šalių piliečiai, nes jie buvo tamsesnio gymio, jų kalba, kuria jie tarpusavyje kalbėjo, buvo nežinoma, dokumentai ir rašmenys juose nesuprantami. Liudytojas Mindaugas Žemaitaitis nurodė, kad iš asmens, kuris pateikė savo dokumentą, buvo aišku, kad tai Afganistano pilietis. Nurodė, kad asmenys, kurie važiavo su E. B., nebuvo panašūs į slavus, ukrainiečius. Jie nebuvo panašūs į studentus.

18. Nors nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat apeliaciniame skunde teigė, kad jis manė, kad veža studentus iš Ukrainos, tačiau jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, taip pat ikiteisminio tyrimo apklausų metu E. B. šios aplinkybės nenurodė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nesuprato, kad veža nelegalius migrantus, nurodė, kad ir Lietuvoje gyvena daug tamsesnio gymio žmonių. Be to, ir liudytojas policijos pareigūnas Gytis Grabauskas nurodė, kad sustabdžius E. B. vairuojamą automobilį, nebuvo jokios kalbos, kad šis veža studentus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis E. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodydamas, jog manė, kad veža studentus iš Ukrainos, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia nuteistojo versija vertinama kaip jo gynybinė pozicija, kurios nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Be to, jo parodymų prieštaringumas verčia abejoti ir jų patikimumu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo parodymai buvo nenuoseklūs dėl to, kaip jis susitarė šiuos asmenis paimti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei nugabenti į Lenkijos Respubliką. Vadovaujantis DVD disko, kuriame yra policijos pareigūnų nešiojamomis mobiliomis kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, padaryti sustabdžius E. B. vairuotą automobilį, apžiūros protokolu, nustatyta, kad E. B. jo automobilį sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, kad šie asmenys jo paprašė, kad jis juos pavežtų, jie tarpusavyje kalbėjo angliškai. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis taip pat nurodė tas pačias aplinkybes – nurodė, kad jis iš Kauno miesto nusprendė vykti į Lenkijos Respubliką, kur ketino apsipirkti ir aplankyti draugus – Lenkijos Respublikos piliečius, gyvenančius Varšuvos mieste. Jam važiuojant asfaltuotu keliu, prie kažkokio miško keliuko, šalikelėje stovėjo 4 asmenys, dvi moterys ir du vyrai, kurie jį stabdė. Jis sustojo, nes pamanė, kad jiems kažkas atsitiko. Sustojęs suprato, kad šie žmonės yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, kadangi kalbėjo vieną žodį rusiškai, kitą lenkiškai, kitą angliškai. Tačiau suprato, kad jie nori, kad juos pavežtų prie Lenkijos sienos. Apie jokį konkretų miestą nekalbėjo. Jis sutiko šiuos žmones pavežti iki Lietuvos-Lenkijos pasienio. Tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis ėmė teigti, kad jam jo pažįstamas asmuo pasiūlė užsidirbti pinigų nuvežant 4 žmones į Lenkiją, už tai pažadėjo sumokėti 500 Eur. Jo pažįstamas žmogus nurodė, kad jam reikės nuvežti Charkivo medicinos studentes – t. y. 5 moteris.

20. Vadovaujantis byloje esančiu 2022 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas E. B. mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI P smart 2019“, nustatyta, kad nuteistasis 2022 m. lapkričio 3 d. 21:29 val. gavo geolokaciją : (duomenys neskelbtini) (Margionys, Marcinkonių sen., Varėnos sav.) bei pranešimą: „Cia jie“. Taip pat programoje „Telegram“ „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 3 d. 21:50 val. atsiuntė geolokaciją : Merkinė (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 3 d. 21:51 val. atsiuntė geolokaciją Lazdijai (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 3 d. 21:52 val. atsiuntė pranešimą: „pirma link merkines o paskui link lazdiju“. 2022 m. lapkričio 3 d. 22:09 val. atsiuntė geolokaciją: Seirijai (duomenys neskelbtini) [Seirijai, Seirijų sen., Lazdijų r. sav.]. 2022 m. lapkričio 3 d. 23:45 val. atsiuntė geolokaciją: Lazdijai (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 4 d. 00:09 val. atsiuntė geolokaciją: Pievų g. Panarvė, Lazdijų sen., Lazdijų r. sav. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad asmenį, vardu N. (t. y. kuris jo paprašė nuvežti šiuos asmenis į Lenkijos Respubliką), telefone galėjo pavadinti „(duomenys neskelbtini)“.

21. Visi E. B. vežti asmenys, apklausti kaip liudytojai, nurodė analogiškas aplinkybes – jog jie ėjo apie dvi paras per mišką, pelkę, vandeningas vietas iki kol priėjo tašką, kur palaukus apie tris valandas, jų atvyko paimti aštuonių vietų automobilis, į kuri jie visi sulipo. Jiems sulipus, vairuotojas pradėjo važiuoti, jis su jais nieko nekalbėjo.

22. Teismo vertinimu, šie duomenys – t. y. nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, liudytojų – migrantų parodymai, jog jie automobilio nestabdė, o vairuotojas juos paėmė sutartoje vietoje, E. B. telefone užfiksuotos jam atsiųstos žinutės su geolokacijomis, kurios buvo atsiųstos likus nedideliam laiko tarpui iki E. B. sustabdymo, automobilyje vežant migrantus, patvirtina, kad E. B. buvo iš anksto susitaręs nuvežti šiuos asmenis į Lenkijos Respubliką bei juos paėmė iš sutartos vietos, o ne atsitiktinai sutiko, kaip jis teigė ikiteisminio tyrimo metu.

23. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kad E. B. suvokė, jog užsieniečius gabeno neteisėtai, galima spręsti ir iš susitarimo bei iš šių asmenų paėmimo bei gabenimo aplinkybių – kaip minėta, nuteistasis pasiūlymą užsieniečius nuvežti į Lenkijos Respubliką gavo iš anksto, E. B. buvo nuolat siunčiamos geolokacijos, kur jis turi nuvykti paimti užsieniečius, bei kur jam toliau vykti (E. B. nurodė, kad nenustatytas asmuo jam į telefoną siuntė nuorodas, kur važiuoti, nurodydavo miestelius, o jis net konkrečiai nežinojo, kur važiuoja), taip pat jis šiuos asmenis atvažiavo pasiimti į mišką, buvo nakties metas (šią aplinkybę vieningai nurodė visi E. B. gabenti asmenys). Taip pat svarbu pažymėti, kad prieš nusikalstamą veiką E. B. įgijo būtent devynvietį automobilį, pagal gautas koordinates iš pradžių paėmė vežti 8 asmenis, po ko keturis iš jų perdavė kitoje vietoje nenustatytam vairuotojui ir pats toliau gabeno kaltinime nurodytus užsieniečius aplinkiniais, blogos būklės keliais – liudytojas policijos pareigūnas Gytis Grabauskas nurodė, kad jiems kilo įtarimas, kodėl automobilis važiuoja prastos būklės keliu, jeigu yra magistralinis kelias, jie to paklausė E. B., o jis atsakė, kad yra ne kartą čia važiavęs ir šį kelią gerai žino. Jo paklausus, kodėl tada jis naudoja navigaciją, nuteistasis atsakymo nepateikė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad užsieniečiai buvo gabenami siekiant išvengti automobilio bei E. B. gabenamų asmenų dokumentų patikrinimo bei E. B. tai neabejotinai suvokė.

24. Teismo įsitikinimą, kad nuteistasis E. B. suprato apie savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, sustiprina ir sutartos apmokėjimo už pervežimą per valstybės sieną sąlygos. Kaip minėta prieš tai, nuteistojo parodymai dėl to, su kuo jis tarėsi dėl apmokėjimo už paslaugas, buvo nenuoseklūs – t. y. ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad jam pinigus po kelionės pažadėjo sumokėti jo vežami asmenys, o teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog juos po kelionės turėjo sumokėti jo pažįstamas asmuo, kuris ir paprašė jo nuvežti užsieniečius. Visgi, migrantai, kuriuos E. B. vežė, vieningai nurodė, kad pinigų E. B. nemokėjo, su juo apie atlygį net nekalbėjo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad E. B. už paslaugas po paslaugų atlikimo pažadėjo sumokėti asmuo, kuris ir paprašė nuvežti užsieniečius į Lenkijos Respubliką. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsiskaitymas, kai pinigai sumokami tik pasiekus kelionės tikslą (t. y. sumažėjus rizikai, kad užsieniečiai nebus pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną), už kelionę atsiskaitant kitam asmeniui, nėra įprasta atsiskaitymo praktika legaliai vykdant pervežimo paslaugas.

25. Taigi, įvertinus susitarimo užsieniečius gabenti per valstybės sieną aplinkybes (per nenustatytą asmenį), susitarimo apmokėti už pervežimą sąlygas (susitarimas sumokėti po užsieniečių nugabenimo į kitą šalį per nenustatytą asmenį), jų paėmimo, gabenimo aplinkybes (užsieniečius paėmė miške, pagal nenustatyto asmens atsiųstas geolokacijas, nakties metu, gabeno blogos kokybės, aplinkiniais keliais, pagal siunčiamas geolokacijas), taip pat įvertinus ir užsieniečių išorės požymius, susiejant juos su Lietuvoje buvusia geopolitine situacija, susijusia su neteisėtų imigrantų krize bei įvertinus nuteistojo parodymus, jog jis domėjosi šalies geopolitine situacija, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. B. suprato, jog jis gabena neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir norėjo taip veikti. Nėra abejonių, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

26. Nuteistasis skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo nebuvo nustatyti šį nusikaltimą organizavę asmenys, kurie į nuteistojo telefoną siuntė maršruto koordinates, organizavo neteisėtai sieną perėjusių migrantų gabenimą, su jais bendravo, tarėsi dėl visų aplinkybių ir t. t. Be to, nurodo, kad nei vienas iš neteisėtai valstybės sieną perėjusių ir paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu davusių užsieniečių asmenų nenurodė, jog su nuteistuoju būtų derinę kokias nors aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka, jog byloje nebuvo nustatyti asmenys, kurie organizavo migrantų gabenimą, tačiau šios skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos E. B. veikos kvalifikavimui. Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad bylos duomenys nepagrindžia aplinkybės, jog E. B. su migrantais derino jų gabenimo aplinkybes, priešingai, užsieniečiai nurodė, kad su E. B. nebendravo, jie atėjo į sutartą vietą ir ten po kurio laiko atvyko E. B., kuris juos paėmė. Tačiau, kaip nurodyta prieš tai, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis šias aplinkybes derino su nenustatytu asmeniu, kuris už tai jam pažadėjo sumokėti piniginį atlygį. Nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas veikos organizatoriumi laikė E. B.. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje bei ketino neteisėtai gabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. E. B. nebuvo kaltinamas bei nuteistas dėl to, kad atliko organizatoriaus vaidmenį.

27. Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su aplinkybe, kad už gabenimą jam migrantai pažadėjo po 100 Eur kiekvienas, kadangi, apelianto teigimu, jis su migrantais net nesikalbėjo. Teisėjų kolegija sutinka, jog bylos duomenys – nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, liudytojų – nuteistojo gabentų asmenų parodymai patvirtina, kad pinigus už užsieniečių gabenimą jam žadėjo ne migrantai, kadangi, kaip aptarta anksčiau, bylos duomenimis nuteistasis su jais net nebendravo. Visgi, nuteistasis dėl to ir nebuvo nuteistas. Jis buvo nuteistas dėl to, jog neteisėtai gabeno migrantus iš anksto susitaręs su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl ne mažesnio nei 400 Eur dydžio piniginio atlygio. Aplinkybę, kad nuteistasis su nenustatytu asmeniu susitarė dėl migrantų gabenimo už atlygį, nuteistasis nurodė pats apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistasis nurodė, kad jam pasiūlė užsidirbti pinigų pavežant 4 žmones į Lenkiją jo pažįstamas, už tai pažadėjo sumokėti 500 Eur. Visgi, tos pačios apklausos metu nuteistasis nurodė ir tai, kad jo pažįstamas asmuo jam nurodė, kad reikės nuvežti Charkovo medicinos studentes, t. y. 5 moteris (taigi, tokiu atveju šis asmuo už kiekvieną asmenį jam pažadėjo po 100 Eur). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad jam siūlė sumokėti po 100 Eur už asmenį, tai yra iš viso 400 Eur. Policijos pareigūnai, kurie sustabdė E. B. vairuotą automobilį su migrantais taip pat nurodė, kad E. B. jiems paaiškino, kad jam pažadėjo sumokėti po 100 Eur už asmenį. Iš DVD disko, kuriame yra policijos pareigūnų nešiojamomis mobiliomis kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, padaryti sustabdžius E. B. vairuotą automobilį, apžiūros protokolo matyti, kad E. B. pareigūnams nurodė, kad vežami asmenys nurodė, kad už pavežimą duos po 100 Eur. Taigi, įvertinus šias aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog buvo susitarta dėl ne mažesnės nei 400 Eur atlygio sumos.

28. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų.

29. Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Savanaudiškos paskatos pagal BK 292 straipsnio 2 dalį yra būtinas šių kvalifikuotų nusikaltimų subjektyvusis požymis (motyvas) ir turi būti įrodinėjamas privalomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

30. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis nelegaliai užsieniečius gabeno už piniginį atlygį (pats nuteistasis to viso proceso metu neneigė). Be to, nuteistasis apklausiamas teisme nurodė, kad jis sutiko gabenti užsieniečius būtent dėl piniginio atlygio – nuteistasis nurodė, kad pagalvojo, jog tai gera proga užsidirbti. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis E. B. iš tokios veiklos turėjo lūkestį gauti turtinę naudą.

31. Be to, ir visi E. B. gabenti asmenys nurodė, kad jų šeimos nariai buvo sutarę su kitais asmenimis, kad už jų nugabenimą į Vokietiją, jie sumokės nenustatytiems asmenims piniginį atlygį. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad Afganistano piliečių neteisėtas gabenimas buvo vykdomas atlygintinai, t. y. siekiant iš to gauti neteisėtų pajamų. Tas faktas, kad pinigus migrantai mokėjo kitiems asmenims (tarpininkams), o ne tiesiogiai nuteistajam E. B. ar kitiems šios veikos vykdytojams (pvz.: kitiems vairuotojams, vedliams), nepaneigia nuteistajam inkriminuoto savanaudiškumo tikslo, siekiat už tai gauti neteisėtą atlygį (turtinę naudą). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuteistasis piniginį atlygį turėjo gauti iš kito nenustatyto asmens, kuris buvo susijęs su užsieniečių gabentojų grandine ir procesu (kaip minėta, nustatyta, jog šis asmuo pasiūlė E. B. gabenti užsieniečius, siuntė jam užsieniečių paėmimo, vežimo geolokacijas).

32. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai E. B. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 292 straipsnio 2 dalį kaip neteisėtą užsieniečių gabenimą per dėl savanaudiškų paskatų.

Dėl bausmės

33. Apelianto vertinimu, teismo nuosprendis taip pat yra nepagrįstas dalyje dėl bausmės skyrimo, kadangi teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta bausmė, neatitinkanti protingumo, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo reikalavimų bei pažeidžianti bausmės skyrimo, kaltinamojo teisės į teisingą teismą principus.

34. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam, nepadarė.

35. Dėl apelianto prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

36. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

37. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam E. B. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad E. B. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas įvertino ir E. B. asmenybę – jog jis teistas Lietuvoje ir užsienyje, byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stacionare, jis mokosi Kauno tarptautinėje gimnazijoje.

38. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei parinko bausmės dydį, artimą minimaliam (vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių).

39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Keisti skundžiamu nuosprendžiu E. B. paskirtos bausmės dydį ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta.

40. Nuteistasis nurodo, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį, neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, o įvertino tik jo teistumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Teismas pažymi, kad kaip minėta prieš tai, už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmės rūšį. Svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos ar nuteistojo E. B. asmenybės pavojingumo vertinimą. Nuteistasis E. B. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno bei ketino gabenti į Lenkijos Respublikos teritoriją net keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius už tam tikrą piniginį atlygį, t. y. iš savanaudiškų paskatų. Nuteistasis palaikė ryšį su kitu nenustatytu asmeniu, kuris tarpininkavo neteisėtam užsieniečių pervežimui, nuteistasis iš anksto su šiuo asmeniu tarėsi dėl nusikaltimo padarymo. Tai nuteistojo E. B. elgesio neleidžia vertinti kaip atsitiktinio ar mažiau pavojingo. Nuteistojo E. B. padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagrindų nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninant jam už nusikaltimą paskirtą bausmę, nebuvo skiriant bausmę, jų nenustatyta ir dabar, o taip pat realių ir objektyvių pagrindų nenurodė ir nuteistasis pateiktame skunde.

41. Apeliantas nurodo, kad nustatydamas bausmės dydį, visiškai ignoravo daugelį teisingam bausmės skyrimui svarbių aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Teismo vertinimu, apygardos teismas įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą bei paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis yra teistas Lietuvoje ir užsienyje – vadovaujantis ĮKNR išrašu nustatyta, kad nuteistasis iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo daug kartų teistas Lietuvoje bei užsienio valstybėse. Be to, nustatyta, kad po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo E. B. padarė dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu (pažymėtina, kad apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis nusikalto neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirtos galutinės 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kadangi šią nusikalstamą veiką jis padarė 2023 m. gegužės 29 d., o šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką – 2022 m. lapkričio 4 d.) bei Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu. Pažymėtina ir tai, kad pastaruoju nuosprendžiu nuteistasis nuteistas galutine subendrinta 70 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam E. B. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą bei pasiuntė jį atlikti paskirtą 70 parų arešto bausmę, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nesilaikė nustatytų įpareigojimų – jis nesilaikė įpareigojimo pradėti dirbti, nukreiptas pas socialinę darbuotoją neatvykdavo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu net 4 kartus buvo baustas administracine tvarka, buvo nuolat fiksuojami įpareigojimo būti namuose pažeidimai, nuteistasis neinformavęs Probacijos tarnybos keitė gyvenamąsias vietas, laiku neįkraudavo elektroninio stebėjimo įrangos. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad E. B. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti.

43. Akivaizdu, kad nuteistajam paskirta bausmė sukelia neigiamus išgyvenimus, padarinius, tačiau tai yra tiesioginis neteisėto nuteistojo elgesio rezultatas. Nuteistojo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomi išimtine ar prioritetine aplinkybe baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymo kontekste. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą nubausti kaltininką tam, kad būtų užtikrintas teisingumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų išgyvenimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

44. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam E. B. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. 2024 m. birželio 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. APD-2024-05933 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 120,83 Eur už E. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

45. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pateikta teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo E. B. valstybės naudai priteisti 120,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nuteistojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti 120,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. B. palikti nenagrinėtą.