Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo V. B. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėję bylą teismai netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepagrįstai pripažino organizuotos grupės požymį, neatribojo šios bendrininkavimo formos nuo bendrininkų grupės. Kasatoriaus teigimu, skundžiamuose teismų sprendimuose pateikiama motyvacija nesudaro pagrindo konstatuoti organizuotai grupei būdingus ir privalomus aukšto organizuotumo lygio, vaidmenų pasiskirstymo požymius.

Be to, kasatorius kvestionuoja jo nuteisimą pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, nes, pasak nuteistojo, teismai netinkamai nustatė šios nusikalstamos veikos sudėties požymius jo veiksmuose, nepateikė motyvacijos, kaip konkrečiai pasireiškė objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimas nagrinėjamu atveju. Pažymima, kad nuteistasis atsisakė nusikalstamos veikos darymo ir šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai.

Nepagrįstą nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kasatorius grindžia tuo, kad teismai nepaneigė jo pozicijos, jog jis nežinojo, kad gabenamos narkotinės medžiagos, o ne priedai (papildai) sportininkams. Juo labiau, kaip teigia nuteistasis, jis negalėjo žinoti ir narkotinių medžiagų kiekio.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Dėl šios nuostatos taikymo nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Dėl to kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su nuteistojo V. B. kasaciniu skundu ir skundžiamų teismų sprendimų turiniu, daro išvadą, kad iš naujo paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies) taikymas grindžiamas ne teismų padarytomis šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o subjektyviu nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, dėstant savą įvykio versiją (dėl organizuotos grupės (ne)buvimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos, šių medžiagų disponavimo labai dideliu kiekiu, kitų nuteistųjų toje pačioje byloje parodymų vertinimo ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl nuteistojo V. B. kaltės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019 ir kt.). Dėl to kasacinio skundo teiginiai (argumentai), susiję su faktų konstatavimu ir (ar) jų paneigimu, įrodymų vertinimu, nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių žemesnės instancijos teismų galimai padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas pripažįstant V. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir šių veikų kvalifikacijos. Kartu teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl visų nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentų, kurie iš esmės yra analogiški kasacinio skundo argumentams, skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė (pvz., 37–39, 40–42, 44–47, 51, 52, 55–56 ir kt. punktai). Naujų argumentų, kurie galėtų pagrįsti netinkamą baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymą, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.