Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Renatos Janušytės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimų, kadangi teismų sprendimai grindžiami prielaidomis ir nepatikimais įrodymais, nevertinant įrodymų tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje; dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Skunde nurodoma ir tai, kad nors teismai nustatė, jog V. B. nedalyvavo gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas į Lietuvą (atskirai grįžo autobusu), tačiau jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Teismai nevisapusiškai ir netinkamai vertino nuteistojo kaltės įrodymus (nuteistų kaltinamųjų toje pačioje byloje A. G., D. M. parodymus, susirašinėjimą ir pokalbius tarp A. G. ir V. B.), neatsižvelgė į A. G. parodymų nenuoseklumą ir neatitikimą patikimumo reikalavimo. Byloje, be A. G. parodymų, nėra kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų, kad V. B. žinojo, jog bus įgyjamos narkotinės (psichotropinės) medžiagos. D. M. parodymai taip pat nenuoseklūs; vykdydamas nusikalstamas veikas, jis visą laiką buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl dėl savo girtumo jis negalėjo tinkamai suvokti aplinkybių, apie kurias davė parodymus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, A. G. įgyjant narkotines medžiagas, V. B. objektyviai galėjo nesuprasti, jog tai narkotinės medžiagos, todėl, nesant tyčios, nėra galimas atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikymas. V. B. kaltė dėl disponavimo labai dideliu narkotinių (psichotropinių) medžiagų kiekiu iš esmės grindžiama prielaidomis, nesant patikimų tiesioginių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinis skundas dėl nuteistajam V. B. priimtų Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžių paduodamas trečią kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. birželio 20 d. (kasacinio skundo Nr. DOK-2786/2023) ir 2023 m. liepos 19 d. (kasacinio skundo Nr. DOK-3253/2023) nutartimis atsisakyta priimti paduotus nuteistojo V. B. gynėjos kasacinius skundus kaip neatitinkančius BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų. Įvertinus iš naujo paduoto kasacinio skundo turinį, darytina išvada, kad jis taip pat neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų. Šiame kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 4 dalies) taikymas argumentuojamas vien nesutikimu su bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigiant teismų išvadas ir pateikiant savą įrodymų vertinimą bei įvykio versiją, išdėstant gynybos poziciją atitinkančias išvadas. Antai kasatorė skunde nurodo, kad iš susirašinėjimo tarp V. B. ir A. G. turinio nematyti, jog jie būtų kalbėję apie narkotinių medžiagų įsigijimą, gabenimą ar platinimą bei kelionės tikslą, nors teismai šiuos pokalbius interpretavo, suteikdami jiems klaidingą prasmę; nepaneigta, kad V. B. turėjo tik padėti vairuoti automobilį bei surasti asmenį, kuris neaišku kam ir kokį siuntinį perduos, perveš, ir būtent šiuos veiksmus V. B. įvykdė (surado D. M.); tai, kad buvo įgytos narkotinės medžiagos, V. B. suprato jau po jų įgijimo, jis pats buvo tik šių medžiagų įgijimo stebėtojas ir kt. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors V. B. tiesiogiai su kitais bendrininkais narkotinių (psichotropinių) medžiagų per sieną negabeno, tai nešalina baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą, kadangi nustatyta, jog jis veikė organizuota grupe, ir reiškiama subjektyvi pozicija, kad V. B. sprendimas nedalyvauti gabenime objektyviai atitinka savanoriško atsisakymo dalyvauti vykdant nusikalstamą veiką požymius; neigiamas apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, kad V. B. nepranešė kitiems bendrininkams, jog atsisako dalyvauti darant nusikalstamas veikas, kaip neatitinkantis bylos medžiagos ir kt.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tokie teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasatorė, prašydama baudžiamąją bylą V. B. nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įvertintų bylos įrodymus ir padarytų kitokias išvadas, nei padarė abiejų instancijų teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatlieka, iš naujo įrodymų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde nenurodyta ginčijamų BK straipsnių nuostatų aiškinimo ir taikymo klaidų, o teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo principo pažeidimų yra iš esmės deklaratyvūs, siejami su savu įrodymų turinio interpretavimu ir teismų padarytų išvadų neigimu. Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad nagrinėjant bylą ir surašant teismų sprendimus buvo padaryta esminių BPK nuostatų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Renatos Janušytės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.