Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. C. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

L. R. naudai iš valstybės priteista patirtos proceso išlaidos – 6337,5 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas konstatuodamas, jog byloje nenustatyta L. R. kryptingos ir gerai apgalvotos nusikalstamos veikos elementų, pagrindinį dėmesį skyrė tik rašysenos ekspertizei ir visiškai nevertino byloje esančių duomenų visumos, atskirais atvejais netgi iškraipė šių duomenų turinį. Šios aplinkybės, apeliantės įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismo vidinis įsitikinimas susiformavo neįsigilinus į visą byloje esančią įrodomąją medžiagą, pagrindinį dėmesį skiriant L. R. ir pašto darbuotojos parodymams. Skundžiamo nuosprendžio motyvai, kurie teismo nuomone paneigia kaltinimo duomenis yra vienpusiški, atsieti nuo duomenų visumos. Kaltinančiųjų duomenų turinys įvertintas atsietai, o tam tikrų duomenų turinys tinkamai neišanalizuotas (tarpusavio susirašinėjimo duomenys, (duomenys neskelbtini) straipsnio autoriaus medžiaga).

2.7. Dėl apylinkės teismo priteistų proceso išlaidų - 6337,50 Eur išteisintajai, apeliantė pažymi, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad išteisintoji yra apmokėjusi teisines paslaugas už 3504,70 Eur, kadangi L. R. pateiktas 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas yra negaliojantis, nes grafoje „Mokėjimo statusas“ yra žyma „Laukiantis vykdymo“, o tai tik parodo, kad pavedimas nebuvo atliktas, o tik suformuotas. Tokį dokumentą pateikusi L. R. siekė apylinkės teismą paprasčiausiai apgauti ir prisiteisti iš valstybės nepagrįstas lėšas. Tokia veika traktuotina, kaip sukčiavimas ir reikalauja atskiro teisėsaugos įvertinimo. Tačiau net ir padarius prielaidą, kad apylinkės teismas šį atvejį „pražiūrėjo“, dėl žmogiškos klaidos, kyla rimtų abejonių teismo objektyvumu ir kompetencija, vertinant bylos duomenis ir priimant procesinį sprendimą.

2.8. Skunde teigiama, kad siekiant išsiaiškinti tiesą bylos nagrinėjimo teisme metu, būtina ištirti visus byloje esančius duomenis ir juos objektyviai įvertinti. Akivaizdu, kad Alytaus apylinkės teismas šią pareigą ignoravo, netgi po pateiktų papildomų prašymų. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje reikalinga apklausti (duomenys neskelbtini) primininką N. P., kuris žinojo apie šį atvejį bei turėjo telefoninį pokalbį su D. C. šia tema; išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) žurnalisto, S. J., straipsnio, publikuoto dienraštyje (duomenys neskelbtini) informacijos šaltinio autoriaus, daryto interviu su L. R. medžiagą; patikrinti tarpusavio susirašinėjimo žinučių autentiškumą, apžiūrint D. C. išmanųjį įrenginį, kad būtų galima įvertinti šių įrodymų patikimumą. Tik ištyrus visus galimus įrodymus ir patikrinus šių įrodymų patikimumą, galimas teisingo sprendimo priėmimas šioje byloje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji D. C. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir L. R. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą yra pakankamas pagrindas panaikinti apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė Eglė Kirpienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį panaikinti, kadangi apylinkės teismas įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito ir neįvertino jų viseto, dėl to nepagrįstai L. R. išteisino. Išteisintoji L. R. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundu atmesti, kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai ir nešališkai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismo išvados yra išsamiai motyvuotos, nuosprendžio turinys visiškai atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus įstatymų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nukentėjusiosios D. C. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliaciniai skundai atmetami.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiosios D. C. ir prokurorės apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo L. R. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl L. R. išteisinimo padarė neįvertinęs įrodymų visumos, tinkamai neišanalizavęs tam tikrų duomenų turinio, remdamasis tik subjektyviais išteisintosios ir pašto darbuotojos parodymais.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus (išteisintosios L. R., liudytojų, nukentėjusiosios D. C. parodymus, specialistų išvadas, ekspertų parodymus ir kitą rašytinę bylos medžiagą) padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei vieno tiesioginio L. R. kaltę patvirtinančio įrodymo ir nei vienoje specialisto išvadoje nėra pateikta kategoriška išvada leidžianti daryti išvadą, kad dokumentą pasirašė būtent L. R., o ne kitas asmuo.

8. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įvesti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kt.). Tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nukentėjusiosios D. C. ir prokurorės apeliacinių skundų argumentus bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai L. R. iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, padarydamas išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos bei nustatytų faktinių duomenų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, jog L. R. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Su tokiu įrodymų vertinimu visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Vien aplinkybė, jog įrodymų vertinimas neatitinka apeliaciniuose skunduose išsakytų lūkesčių, nėra pagrindas juos tenkinti ir skundžiamą nuosprendį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

10. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, tai yra įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014; 2K-139-507/2016). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tiesioginę tyčią, tai yra, kad jis suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą (šiuo atveju) ir norėjo taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-458/2020). L. R. buvo kaltinama tuo, kad ji 2019 m. sausio 21 d. 12 val. 57 min., (duomenys neskelbtini) centrinio pašto pirmajame poskyryje (CP/1), esančiame (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo.

11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir iš dalies tenkinti nukentėjusiosios D. C. prašymai išdėstyti apeliaciniame skunde. Nukentėjusioji apygardos teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 27 d. R. J. straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 81-82). Ir jos susirašinėjimo su L. R. mobiliajame telefone ekrano kopijas (7 t., b. l. 83-93).

13. Išteisintoji L. R. apygardos teismui paaiškino, kad yra davusi interviu R. J. iš karto po to kai išėjo iš policijos ir kai jai buvo pareikšti įtarimai. Buvo emociškai sutrikusi ir pasimetusi, pokalbis vyko telefonu, jis buvo neformalus, žmogiškas pokalbis apie viską. Tikrai ši jos frazė nėra tiksli. Kai iškilo ši situacija bandė atsiminti pokalbį. Pamena jai užduotus klausimus dėl įtarimų, kadangi tai jai buvo nauja, todėl pasakė, kad tai susiję su tokia moterimi, jai pareikšti įtarimai dėl to ir to. Yra praleista frazė, kad ji pasakoja už ką jai pareikšti įtarimai. Jai buvo šokas, nežinojo, kad buvo kviečiama kaip įtariamoji, jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti advokato paslaugomis. Ji tiesiog žmogiškai pakomentavo kas atsitiko policijoje ir dėl ko pareikšti įtarimai. Tiesiog yra praleistas žodis „įtariama“. Ji aiškino žurnalistui, kuo yra įtariama, kad neva įnešė už D. C. į paštą 500 Eur perlaidą. Niekada nekilo mintis, kreiptis dėl paneigimo, kad dėl praleistos frazės reikėtų bylinėtis su žurnalistais. Kitas dalykas, tokie procesai reikalauja daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių, ir turbūt niekam ne paslaptis, kad su žurnalistais bylinėtis dėl vieno žodžio niekam nepatartina. Net nekilo tokia mintis, ji yra viešas asmuo ir yra pripratusi, kad parašo ne taip kaip nori, yra įvairių situacijų (7 t., b. l. 107-108).

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. R. įtarimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pareikšti 2019 m. rugpjūčio 27 d. (3 t., b. l. 128). L. R. proceso metu teigė, kad ji 2019 m. sausio 21 d. pašte nebuvo ir 500 Eur perlaidos (duomenys neskelbtini) partijai neatliko, už D. C. nepasirašė. Neneigė, kad paprašyta R. K., kuri tuo metu kuravo buhalteriją, susisiekė su D. C., kad ši duotų savo sąskaitą, kadangi per paštą įnešti 500 Eur viršijo 290 Eur sumą ir šių pinigų nebuvo galima užskaityti, kaip aukos, todėl juos reikėjo grąžinti D. C.. Nurodė, kad po to pinigai iš D. C. sąskaitos grįžo į partijos sąskaitą ir šie pinigai buvo užskaityti kaip auka (3 t., b. l. 158-159, 6 t., b. l. 20-22). Tuo tarpu nukentėjusioji D. C. apklausiama apylinkės teisme tvirtino, kad gavusi iš (duomenys neskelbtini) partijos sąskaitos į savo sąskaitą 500 Eur per „Messenger“ programą susisiekė su L. R., paklausdama jos kieno šie pinigai, nes jokių pinigų niekam nesiuntė. Klausė kur dokumentas, kad šiuos pinigus įnešė ji. Nenorėdama turėti nemalonumų pasakė L. R., kad šį reikalą ji sutvarkytų, nes nori grąžinti pinigus atgal siuntėjui. L. R. jai parašė, kad ji grąžintų pinigus su prierašu „auka“. Ji pasakė, kad taip rašyti negali, nes tai ne jos pinigai. Grąžino pinigus, nurodydama kaip „nepagrįstai gauti pinigai“ (6 t., b. l. 106-108).

16. Byloje duomenų, kad nukentėjusioji būtų davusi L. R. savo asmens dokumento originalą nėra. Pati D. C. yra nurodžiusi, kad L. R. ji el. paštu buvo nusiuntusi savo asmens dokumento kopiją. Ir nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad šiuos pašto darbuotojos Liudytojos A. S. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi kitu atveju būtų konstatuotas aplaidus paštininkės darbas, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų rodančių liudytojos suinteresuotumą, o vien tik vadovaujantis prielaidomis laikyti šiuos liudytojos parodymus nepatikimais ir jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Pabrėžiant, kad liudytoja A. S. buvo teisme įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Tuo tarpu nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad L. R. asmeniškai nusiuntė savo asmens dokumento kopiją elektroniniu paštu, kurią pastaroji panaudodama atliko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pinigų perlaidą (duomenys neskelbtini) partijai, D. C. vardu. Taigi tiek prokurorės, tiek nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose daroma įrodymais nepagrįsta prielaida, kad L. R. paštininkei pateikė D. C. asmens dokumento kopiją, kurio pakako A. S. ir dokumento kopijos pagrindu paštininkė leido atlikti 500 Eur. pašto perlaidą D. C. vardu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinime šios faktinės aplinkybės, dėl D. C. asmens dokumento kopijos pateikimo A. S., nurodytos nebuvo.

18. Kaip jau minėta, L. R. neneigė, kad paprašyta R. K. susisiekė su D. C. dėl banko sąskaitos numerio. Apklausiama apylinkės teisme išteisintoji nurodė, kad susirašinėjimo, kurį pateikė nukentėjusioji į bylą ji negali pakomentuoti, nes tokio susirašinėjimo ji neturi. Netvirtina, jog ji rašė tas žinutes (6 t., b. l. 20-22). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiosios D. C. į bylą pateikto susirašinėjimo negalima vertinti kaip įrodymo BPK 20 straipsnio tvarka ir juo besąlygiškai vadovautis įrodinėjant L. R. kaltę. Kadangi iš nukentėjusiosios tiek apylinkės, tiek apygardos teismui pateiktų susirašinėjimo mobiliajame telefone ekrano kopijų (6 t., b. l. 48-57, 7 t., b. l. 83-93) daryti neabejotinų išvadų, jog bendravimas žinutėmis 2019 m. sausio 23 d. tarp D. C. ir L. R. iš tikrųjų vyko ir kokia apimtimi, negalima. Pažymėtina, kad išteisintosios 2019 m. sausio 23 d. susirašinėjimai yra pateikti iš skirtingų šaltinių (programėlių) ir juose yra užfiksuotas bendravimas beveik tuo pačiu metu tik iš skirtingų šaltinių, t. y. 14.54 val. vykstantis bendravimas tarp D. C. ir L. R.. Vienoje iš programėlių tuo laiku kaip galima suprasti D. C. rašo, kad „Tai tu juos ir turėjai inešt mano vardu – kitaip jie negali būti man pervesti iš partijos saskaitos“ ir toliau vyksta intensyvus bendravimas tarp D. C. ir L. R. (6 t., b. l. 55, 7 t., b. l. 92). Tuo tarpu kitoje programėlėje 14.54 val. yra užfiksuota, kad L. R. rašo, jog „Viskas, nedarom problemu, jeigu nenori partijai pervesti,-pervesk D. G.,-ji padarys partijai pavedima“ bei atsiunčia banko sąskaitos numerį ir bendravimas tarp D. C. ir L. R. tą dieną nutrūksta. Be to atkreiptinas dėmesys, jog nei viena iš pašnekovių konkrečiai neįvardija, kas iš (duomenys neskelbtini) partijos atstovų padarė pašte perlaidą atsiunčiant grynuosius pinigus į partijos sąskaitą D. C. vardu (6 t., b. l. 51, 7 t., b. l. 93). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji D. C. tik 2020 m. gegužės 4 d. praėjus beveik trims mėnesiams po priimto nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą bei metams po pradėto ikiteisminio tyrimo, ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė vykusio susirašinėjimo tarp jos ir L. R. kopijas (1. t. b. l. 10-19). Kas taip pat leidžia abejoti susirašinėjimo autentiškumu. Be to nukentėjusioji dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos į Vyriausiąją rinkimų komisiją kreipėsi tik 2019 m. gegužės 2 d. (1 t., b. l. 123-131), t. y. po rinkimų, apylinkės teisme tvirtindama, kad jos vyras pamatė ir ją užsipuolė, jog ji yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) partijos aukotojų sąrašus, kaip paaukojusi 500 Eur (6 t., b. l. 106-107). Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad pats D. C. vyras T. C. po pinigų perlaidos 2019 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) partijai paaukojo 200 Eur (1 t., b. l. 127). Šios aplinkybės teisėjų kolegiją verčia abejoti pačios nukentėjusiosios parodymų ir pateiktų duomenų objektyvumu.

19. 2019 m. gruodžio 13 d. atliktus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiriamojo dokumento originalo buvo nustatyta, kad pinigų perlaidos priėmimo blanke Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ parašė ir parašą pasirašė ne D. C., o kitas asmuo. Ir nors išteisintoji šiai specialisto išvadai atlikti rašysenos pavyzdžių nedavė, tačiau ekspertui buvo pateikti L. R. laisvieji rašysenos bei parašų pavyzdžiai iš kitų dokumentų. Ekspertas sulyginęs šiuos pavyzdžius, atsakyti, ar įrašus pinigų perlaidos priėmimo blanke padarė L. R. ar kitas asmuo, neturėjo galimybės, kadangi nustatyti bendrieji ir specialieji rašysenos požymiai, nesudarė požymių visumos, leidžiančių atsakyti, ar rankraštinius įrašus padarė L. R., ar kitas asmuo (2 t., b. l. 180-182).

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. R. 2021 m. lapkričio 11 d. davė eksperimentinius rašysenos pavyzdžius (4 t., b. l. 34-39). Tačiau po to buvo nustatyta, kad pinigų priėmimo kvito perlaidos originalas dėl nenustatytų priežasčių Lietuvos pašte buvo prarastas ir jo pateikti ištyrimui nebebuvo galimybės (4 t., b. l. 44, 46). Byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintoji duodama eksperimentinius rašysenos pavyzdžius žinojo, jog pašte yra pradingęs pinigų priėmimo kvito perlaidos originalas, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog L. R. rašysenos pavyzdžius davė tik tuomet, kai pašto tarnyboje pradingo perlaidos kvito originalas, yra niekuo nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad saugoti reikšmingų rašytinių įrodymų originalus tenka pareiga institucijoms atliekančioms ikiteisminį tyrimą, siekiant teisingo bylos išsprendimo, tačiau kaip matyti neatlikus įrodymo ištyrimo, kurio pagrindu L. R. buvo pareikšti kaltinimai, šis dokumentas buvo grąžintas įstaigai. Taigi šioje byloje nėra įrodymo originalo, kurio pagrindu ir buvo pareikšti kaltinimai L. R..

21. 2022 m. sausio 13 d. ir 2022 m. vasario 4 d. atliktose specialistų išvadose buvo konstatuota, jog atsakyti į klausimą kas padarė rankraštinį įrašą „D. C.“ ir pasirašė 2019 m. sausio 21 d. pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS nėra galimybės, kadangi nėra pateiktas tiriamojo dokumento originalas (4 t., b. l. 53-55, 61-63).

22. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atliktoje iš tiriamojo dokumento kopijos, konstatuota, jog „tikėtina, kad 2019 m. sausio 21 d. Lietuvos pašto pateiktame pinigų perlaidos blanke Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) grafoje „SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ įrašą - „D. C.“ parašė L. R.. Nustatyti, ar 2019 m. sausio 21 d. Lietuvos pašto pateiktame pinigų perlaidos blanke Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) grafoje „SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ po įrašu „D. C.“ pasirašė L. R. negalima, nes parašų kopijos dokumentuose LTEC netiriamos (4 t., b. l. 69-71).

23. Ir nors teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos išvados yra tikėtinos tiriant ne dokumento originalą, o tokio dokumento kopiją, tačiau tokią išvadą paprastai turi patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai (kasacinė nutartis Nr. 2K-20-507/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018).

25. Bylos nagrinėjimo teisme metu išteisintoji taip pat pateikė rašysenos eksperto A. B. 2022 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame duodama išvada, kad nustatyti ar 2019 m. sausio 21 d. pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ parašė D. C., L. R. nebuvo galima. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas A. B. nurodė, kad jis tyrė L. R. ir D. C. rašysenos pavyzdžius. Tiek L. R., tiek D. C. rašysenos pavyzdžiai pasižymi „variantiškumu“. Jam buvo pateikti laisvieji, eksperimentiniai ir sąlygiškai laisvieji rašysenos pavyzdžiai. Tiek sutapimų, tiek skirtumų buvo nustatyta nemažai tiek su L. R., tiek su D. C.. Rašysenos sutapimų su D. C. buvo nustatyta šiek tiek daugiau nei skirtumų. Su L. R. sutapimų ir skirtumų skaičius buvo nustatytas vienodas. Ir nors lyginamųjų pavyzdžių skaičius atliekant tyrimą buvo pakankamas, tačiau tie požymiai, kurie buvo nustatyti buvo būdingi tiek vienam, tiek kitam asmeniui, todėl jo išvadą „nustatyti negalima“ pagrinde lėmė labai didelis „variantiškumas“ (6 t. b. l. 102-104).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus proceso metu surinktus bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertės R. T. paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo tiriama tik L. R. rašysena, betarpiškai vadovaujantis 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad pinigų perlaidos priėmimo blanke esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ parašė ir parašą pasirašė ne D. C.. Tuo tarpu eksperto A. B. 2022 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tiriami tiek L. R., tiek D. C. rašysenos pavyzdžiai ir, kaip paaiškino pats ekspertas A. B., padaryta išvada, jog nustatyti ar rankraštinį įrašą „D. C.“ parašė D. C. ar L. R. nebuvo galima dėl rašysenos pavyzdžių „variantiškumo“. Abi šios išvados buvo daromos iš tiriamojo dokumento kopijos, todėl vienai ar kitai išvadai suteikti didesnę įrodomąją reikšmę nėra pagrindo. Apygardos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą taip pat nebuvo gauta jokių naujų patikimų duomenų patvirtinančių L. R. kaltę. Liudytoju apklaustas naujienų agentūros (duomenys neskelbtini) vyr. redaktorius S. J. nors ir nurodė, kad žodžiai kabutėse („Tai buvo kandidatė iš mūsų sąrašo – D. C.. Ir su partijos pirmininko N. P. žinia man norėjo duoti grynus pinigus. Aš už ją atlikau operaciją – įnešiau į pašto skyrių. Viskas. (duomenys neskelbtini) partijos sąskaita tų pinigų nepriėmė, juos grąžino atgal tai moteriai, tą patarė padaryti pats partijos pirmininkas“) reiškia, kad tai yra tiksli citata. Tačiau citatų tikslumą liudytojas galėjo pagrįsti tik savo redakcijos žurnalistų pasitikėjimu, negalėdamas teismui pateikti jokių kitų objektyvių duomenų, t. y. pokalbio vykusio tarp žurnalisto ir L. R. įrašo, nes toks nėra išlikęs. Tuo tarpu L. R. apygardos teisme teigė, kad citata spaudoje nėra tiksli. Yra praleista frazė, kad ji žurnalistui pasakojo už ką jai pareikšti įtarimai. Akivaizdu, kad šių išteisintosios parodymų paneigti nėra galimybės, nes praėjus daugiau kaip ketveriems metams, nėra išlikę garso įrašai. Be to šio straipsnio data sutampa su L. R. pareikštų įtarimų data (2019 m. rugpjūčio 27 d.) (3 t., b. l. 128, 7 t., b. l. 81-82). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų viseto nepakanka daryti neabejotiną išvadą, kad 500 Eur perlaidą pašte už D. C. atliko L. R., kuri kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, korespondentui prisipažino padariusi tokią veiką.

27. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas L. R. dėl kaltinimo suklastojus ir panaudojus dokumentą, išteisino pagrįstai, nenustatęs, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl nukentėjusiosios D. C. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliaciniai skundai atmetami, kaip nepagrįsti. Toliau pasisakant dėl proceso išlaidų.

28. Apeliacinės instancijos teismui L. R. gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas pateikė keturias PVM sąskaitas-faktūras bei bakinių pavedimų išrašą, nurodymus ir kasos pajamų orderį prašydamas priteisti patirtas proceso išlaidas už 2023 m. birželio 9 d. posėdį – 435,60 Eur ( 7 t., b. l. 68, 70), už 2023 m. spalio 10 d. posėdį – 580,80 Eur (7 t., b. l. 71-72), už 2023 m. lapkričio 8 d. posėdį – 580,80 Eur (7 t., b. l. 101, 103) ir už 2023 m. lapkričio 27 d. posėdį –580, 80 Eur (7 t., b. l. 102, 104) išteistosios L. R. naudai.

29. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-204-719/2023).

30. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl advokato darbo apmokėjimo teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

31. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (nukentėjusiosios D. C. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliaciniai skundai atmetami), bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę (byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama keliuose posėdžiuose, atliekamas įrodymų tyrimas), išteisintosios gynėjo advokato darbo laiko ir kelionių į teismo posėdžius sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį. Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma atlyginti 2178 Eur proceso išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nėra aiškiai per didelė, neproporcinga ir neteisinga, todėl priteisia L. R. naudai iš valstybės 2178 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti.

32. Nukentėjusiosios D. C. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad L. R. pateiktas 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas yra negaliojantis, nes grafoje „Mokėjimo statusas“ yra žyma „Laukiantis vykdymo“, todėl apylinkės teismas šias išlaidas išteisintosios naudai priteisė nepagrįstai. L. R. pateikusi tokį dokumentą siekė apylinkės teismą apgauti ir prisiteisti iš valstybės nepagrįstas lėšas, todėl tokia veika turėtų būti traktuotina, kaip sukčiavimas reikalaujantis atskiro teisėsaugos įvertinimo.

33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išteistosios gynėjas advokatas apylinkės teismui buvo pateikęs 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2032,80 Eur sumai už rašytinės baigiamosios kalbos parengimą ir dalyvavimą apylinkės teismo posėdyje bei 2023 m. vasario 9 d. Šaulių banko mokėjimo nurodymą, jog L. R. iš savo sąskaitos, esančio Šiaulių banke advokatų profesiniai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ į AB Swedbank sąskaitą pervedė 2032,80 Eur už teisines paslaugas (mokėjimo statusas – Laukiama įvykdymo) (6 t., b. l. 139-140). Byloje duomenų, kad būtų pateiktas 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas, nėra, todėl teisėjų kolegija spendžia, jog nukentėjusioji ginčija būtent šį 2023 m. vasario 9 d. Šiaulių banko mokėjimo nurodymą. Apygardos teismui išteisintosios gynėjas advokatas pateikė įrodymus, t. y. advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ AB Swedbank mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad L. R. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Šiaulių banke, advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ į AB Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 9 d. pervedė 2032,80 Eur už teisines paslaugas (7 t., b. l. 67). Ir tai tik patvirtina, kad mokėjimas, kuris apylinkės teismui buvo pateiktas, kaip laukiamas, iš tikrųjų buvo įvykdytas, todėl pagrindo konstatuoti, kad šios išlaidos apylinkės teismo buvo priteistos nepagrįstai nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios D. C. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžio, atmesti.

L. R. naudai iš valstybės priteisti 2178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) proceso išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.