Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

L. R. buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. sausio 21 d. 12 val. 57 min., Alytaus centrinio pašto pirmajame poskyryje (CP/1), esančiame Ūdrijos g. 1 / Naujoji g. 7 E, Alytuje, suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: 2019 m. sausio 21 d. 12 val. 57 min., Alytaus centrinio pašto pirmajame poskyryje(CP/1), esančiame Ūdrijos g. 1 / Naujoji g. 7 E, Alytuje, atliko pinigų-500 eurų perlaidą (, nurodydama pinigų perlaidos blanke, grafoje “GAVĖJAS” “LIETUVOS CENTRO PARTIJA”, pasirašė D. C. vardu ir parašu, tokiais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą , t. y. pinigų perlaidos Nr. PP1718298 blanką ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, 2019 m. sausio 21 d. pateikdama Alytaus centrinio pašto pirmajame poskyryje(CP/1).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. L. R. inkriminuotas alternatyvusis BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas objektyvus požymis – tikro dokumento suklastojimas. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Dokumentų klastojimo nusikaltimas yra aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi. Teismų praktikoje konstatuota, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017).

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

K. L. R. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinimas grindė nukentėjusiosios D. C. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, o taip pat kita bylos medžiaga.

Kaltinamoji L. R., nurodė, kad su nukentėjusiąja D. C. bendrauti pradėjo 2013 metais, dirbdama (duomenys neskelbtini). Su D. C. vyko artimas bendravimas. Buvo pas D. C. svečiuose, šventė kartu Naujus metus, dalyvavo D. C. jubiliejuje, buvo draugės. 2018 metais nusprendė kandidatuoti į Alytaus miesto savivaldybės tarybą. Kadangi su D. C. bendravo betarpiškai ir tuo metu ji stipriai reiškė nepasitenkinimą Alytaus sporto rekreacijos centro veikla ir tuometinio mero veikla, todėl sutapo abiejų politinis požiūris. Vienos diskusijos metu ji pareiškė norą, eiti kandidatuoti į Alytaus miesto savivaldybės tarybą. 2018 metų gruodžio mėnesį buvo pateikti sąrašai. Penketuką stengėsi sudaryti tokį, kad būtų patrauklus miesto gyventojams, kad tai būtų žinomi asmenys. Kai vyko diskusija dėl sąrašo numerio, jai pasakė jog reikia, kad būtų patrauklu, kad žmonėms būtų žinomi asmenys. Tada D. C. pasakė, kad norėtų būti ne tik kaip kandidatė sąraše, bet norėtų rinkimams paaukoti 2000 eurų. Rinkimai reikalauja pinigų, o centro partija tuo metu dotacijos negavo. To pasekoje sutarė, kad ji bus sąraše antra. 2018 metų lapkričio mėnesio gale prieš pateikiant sąrašus pavyko įkalbėti žinomus asmenis, tai yra V. C. ir A. P. jungtis prie komandos. Tarp jos ir D. C. įvyko diskusija dėl sąrašo antros vietos, dėl ko D. C. buvo labai nepatenkinta. D. C. pasakė, jog atsirado žinomi žmonės ir nori, kad V. C. sąraše eitų antru numeriu, o ji trečiu. Tai išgirdusi D. C. pasakė, kad nesilaiko jų susitarimo. Pasakiau nesupyk, bet „kas esi tu ir kas yra V. C.“. 2018 metais buvo priduoti sąrašai, o 2019 metais prasidėjo aktyvus rinkiminis laikotarpis. 2019 metais sausio mėnesį D. C. su dukra atėjo pas ją į namus pasitarti dėl tolimesnių rinkiminių niuansų ir finansavimo. Paklausė pas D. C., kada ji įneš 2000 eurų. Ji pasakė, kad dabar negali, nes vyras tvarkosi kažkokias mokestines deklaracijas. D. C. pasakė, kad galėtų duoti grynais pinigais dabar ar po savaitės arba net po rinkimų. Jai pasakė, kad iš jos pusės bet kokie grynųjų pinigų davimai, būtų grubus rinkimų įstatymo pažeidimas. D. C. pasakė, kad tokios situacijos yra nepriimtinos, jei šeimoje yra kažkokių problemų dėl deklaracijų, tai ji gali per paštą minėtą sumą pervesti. Pokalbio metu matė, kad D. C. yra užpykusi, jog jai reikia duoti pinigų, o ji pateko tik į trečią sąrašo vietą. 2019 m. sausio 23 d. jai paskambino kuruojanti buhalteriją tuometinio N. P. patarėja R. K. ir pasakė, kad iš pašto yra gautas D. C. pavedimas, bet kadangi pavedimas viršija 290 eurų sumą dėl to jai reikia grąžinti tuos pinigus, ir ji pavedimą turi padaryti iš savo sąskaitos. Susisiekė su D. C., ji davė savo sąskaitą ir pinigai jai buvo grąžinti. Po to prasidėjo visokie jos išsišokimai. Kad ją su vyru kratys mokesčiai, tirs. Po to kai paaiškėjo rinkimų rezultatai ir kai D. C. sužinojo, kad ji iš trečios sąrašo vietos pasitraukė į šeštą vietą prasidėjo nesutarimai. Tapo D. C. prieše, kai ji suprato, kad į tarybą nepateko. Atsisakius V. C. D. C. būtų patekusi į trečią sąrašo vietą, tai būtų tapusi tarybos nare, tačiau ji iš trečios vietos nukrito į šeštą vietą. V. C. atsisakius, į trečią vietą pateko A. P.. D. C. suprato, kad mandatas jai nuplaukė ir tarp jų prasidėjo kivirčai, pykčiai, konfliktai.

2019 m. sausio 21 d. pašte nebuvo ir nerašė jokio dokumento apie kurį kalbama kaltinime ir neįnešė jokios pinigų sumos į D. C. sąskaitą. N. P. patarėja R. K., kuri tuo metu kuravo buhalteriją pasakė, kad D. C. per paštą įnešė 500 eurų, bet kadangi pavedimas viršija 290 eurų sumą, todėl negalima šių pinigų užskaityti kaip aukos. R. K. pas ją paprašė D. C. sąskaitos, kad galėtų grąžinti pinigus. Pati D. C. jai padiktavo savo sąskaitą. Pinigai iš D. C. grįžo į partijos sąskaitą ir šie pinigai buvo užskaityti kaip auka. Ir tai matyti iš 2019 m. sausio 24 d. viešai prieinamos vyriausiųjų rinkimų komisijos tinklapio informacijos (1 tomas b. l. 126). Negali paaiškinti, kodėl šie pinigai buvo apskaityti kaip auka, nes už iždą ir buhalterines apskaitos dokumentus buvo atsakingas iždininkas. Negali pakomentuoti susirašinėjimo, nes tokio susirašinėjimo neturi. Neprisimena detalaus susirašinėjimo. Jei nukentėjusioji pateiks teismui originalius susirašinėjimus galės juos pakomentuoti.

Vyriausios rinkimų komisijos tinklapyje informacija (1 tomas b. l. 126) viešai prieinama buvo iki pat rinkimų pabaigos. Žmogus, kuris pildė finansinius dokumentus, pildė iš karto sistemoje ir ši informacija tą pačią dieną buvo viešai prieinama. Nuo 2019 m. sausio 24 d. iki kovo mėnesio rinkimų pabaigos D. C. nereiškė pretenzijų dėl to, kad viešai buvo skelbiama, jog ji partijai paaukojo 500 eurų. Po D. C. padarytos pinigų perlaidos, jos vyras praėjus 12 dienų, t. y. 2019 m. vasario 6 d. taip pat pervedė 200 eurų partijai paremti (1 tomas b. l. 127 p. 30). Per visą šitą laikotarpį nebuvo prašymų grąžinti pinigus. Praėjus pusei metų po įvykio D. C. kreipėsi į policiją vedama asmeninio keršto, nepasitenkinimo, kad nepapuolė į tarybą. Įvertinant tai, kad pašte ir „Rimi“ centre yra įmontuotos filmavimo kameros tai galimai specialiai D. C. delsė, kad nebūtų išsaugoti vaizdo įrašai. Su D. C. buvo kalbama kokiais veiksmais partija turėtų būtu paremta. D. C. aiškino, kad pinigų ji negali įnešti į partijos einamąją sąskaitą. Yra atidaryta specialiai rinkiminė partijos sąskaita ir tik į šitą sąskaitą galima įnešti pinigus. Yra keli būdai padaryti pinigines perlaidas, tai yra galima padaryti banko pavedimą arba pašto perlaidą, kitaip sakant per institucijas, kurios Lietuvos banko patvirtintos ir kurios gali atlikti finansines operacijas. D. C. vyrui nekilo klausimų, kokiu būdu jis gali padaryti pinigų perlaidą. Po 2019-01-21 iki sekančio nukentėjusiosios vyro sumokėjimo buvo diskusijų dėl D. C. pinigų grąžinimo. Susidarė įspūdis, kad D. C. supanikavo. Jos vyras yra stambus verslininkas ir jis turėjo susitvarkyti deklaracijas.

Nukentėjusioji D. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjo 4 metai todėl datų neatsimena. Dalyvavo centro partijos rinkimuose, tačiau nebuvo partijos narė, dalyvavo pagal sąrašą. L. R. pas ją paprašė jos asmens dokumento kopijos ir banko sąskaitos. Ji jai nusiuntė savo asmens dokumento kopiją ir banko sąskaitą. Neprisimena ar tuo pačiu metu prašė asmens dokumento kopijos ir banko sąskaitos. Sausio mėnesį paprašė atsiųsti savo asmens dokumento kopiją ir gal kelių dienų laikotarpyje nusiuntė savo banko sąskaitą. Tarp jos ir L. R. buvo tik dalykiniai santykiai, nebuvo draugės. Bendravimas prasidėjo rinkiminiu metu. Jai nebuvo svarbu kuriuo numeriu ji bus sąraše. Į rinkimus ėjo smalsumo vedina. Dalykiniuose pokalbiuose su L. R. nebuvo kalbos apie partijos finansinį parėmimą. Klausė pas L. R., kam jai reikia jos asmens dokumento kopijos, ji atsakė, kad reikia rinkimams. Elektroniniu paštu L. R. išsiuntė savo asmens dokumento kopiją. Iš centro sąskaitos jos sąskaitoje atsirado 500 eurų. Gavus šiuos pinigus per „Messenger“ programą parašė L. R., paklausdama jos kieno šie pinigai, nes jokių pinigų niekam nesiuntė. Pasakė, kad pinigus grąžins atgal iš kur gavo, su prierašu „nepagrįstai gautų lėšų gavimas“. L. R. dėl jos sprendimo buvo labai nepatenkinta. Pokalbių metu su L. R. nebuvo konkrečios kalbos dėl partijos finansinio parėmimo. Buvo pokalbis, kad reikės sumokėti už nuotraukas, lankstinukus. L. R. sakė, kad „trūksta žmonių gal atsivesčiau dar kažką su savimi“. Į rinkimus ėjo jos tėtis, dukra ir ji. Jos artimieji partijai nepervedė jokių pinigų. Gavus pinigus pradėjo susirašinėti su L. R.. Paklausė jos kur dokumentas, kad šiuos pinigus įnešė ji. Gauna pastovias pajamas ir sąskaitoje nuolat turi pinigų, tai kodėl turėtų bėgioti į Lietuvos paštą ir daryti kažkokias pinigines perlaidas. Nenorėdama turėti nemalonumų pasakė L. R., kad šį reikalą dėl pinigų ji sutvarkytų, nes nori grąžinti pinigus atgal siuntėjui. L. R. parašė, kad grąžinti pinigus su prierašu „auka“. Pasakė, kad taip rašyti negali, nes tai ne jos pinigai. Grąžindama gali užrašyti, kad tai „nepagrįstų pinigų grąžinimas“. Grąžino pinigus, nurodydama kaip „nepagrįstai gauti pinigai“. Jų pokalbiai su L. R. vyko per susirašinėjimą. Ji ją laikė kvaila, todėl paskambino N. P. ir išdėstė savo poziciją dėl gautų pinigų. Jis liepė elgtis pagal įstatymus. Pašte nebuvo, jokių pinigų per paštą nepervedė, jokių dokumentų pašte niekada nepasirašinėjo. Naudojasi elektronine bankininkyste. Piniginėje nešiojasi nuo 600 eurų ir daugiau. Su kitomis įstaigomis atsiskaito tik pavedimais per elektroninę bankininkystę. Kreipėsi į Vyriausiąją rinkiminę komisiją ir sužinojo, kad vadinama auka negali viršyti 10 procentų metinių pajamų. Nežinojo, kokio dydžio piniginė auka gali būti pervedama per paštą. Į Vyriausiąją rinkiminę komisiją kreipėsi po to kai gavo pinigus į savo sąskaitą ir kai pradėjo vykti pokalbiai su L. R. dėl šitų pinigų. Reikia įvertinti tai, kad iš pradžių kreipėsi ne į teisėsaugą, o į Vyriausiąją rinkiminę komisiją, po to jie viską perdavė generalinei prokuratūrai. Iki to laiko niekada niekam nebuvo aukojausi pinigų. Jos vyras centro partijai paaukojo 200 eurų. Šiuos pinigus jis pervedė per elektroninę bankininkystę. Jei aukotų 500 eurų sumą, tai reikėtų tartis su šeima.

Negali pasakyti, ar L. R. yra davusi savo paso originalą, gal būt kažkada rodė. Nepasakys ar 2020 metų sausio mėnesį buvo deklaravusi pajamas už 2019 metus. Negali pasakyti, ar vyras buvo deklaravęs pajamas už 2019 metus. Kai įvyko incidentas dėl pervestų pinigų į jos sąskaitą grąžinimo, jos vyras pats ją užsipuolė namuose, sakydamas, kokius tu čia pinigus paaukojai. Viskas įvyko po rinkimų. Vakare jis vartė aukotojų sąrašus ir pamatė, kad ji į juos įrašyta. Ten buvo nurodyta, kad yra paaukojusi 500 eurų. Neatsimena, ar sausio mėnesį pasakojo vyrui apie incidentą, kad į jos sąskaitą buvo pervesti 500 eurų. Nežino, kodėl jos vyras aukojo 200 eurų. Vyras pastebėjo Vyriausiosios rinkiminės komisijos internetiniame puslapyje, kur skelbiami aukotojai, įrašytą jos pavardę. Neatsimena, ar sausio mėnesį domėjosi kokie aukotajai yra paskelbti Vyriausiosios rinkiminės komisijos internetiniame puslapyje. Neatsimena, kada buvo paskelbti rinkiminiai rezultatai. Po 4 mėnesių kreipėsi į Vyriausiąją rinkiminę komisiją, nes vyras pamatė, kad ji paaukojusi 500 eurų. Pamatęs, kad ji įtraukta į aukotojų sąrašą paklausė, kokius pinigus paaukojo. Neatsimena, ką dėl šios situacijos jam paaiškino.

Reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti 2578,62 eurų turtinės žalos ir 14 500 eurų neturtinės žalos. Pateikė transporto priemonės nuomos sutartį, nes juo naudojosi(duomenys neskelbtini) yra jų įmonė. Dėl automobilio nuomos iš įmonės ir kuro sąnaudų reikėtų klausti pas vadovą, tai yra jos vyrą. Jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų į bylą nėra pateikusi. Turi asmeninį automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo metu nevažinėjo su savo automobiliu, nes jis buvo remonte. Į bylą nepateikusi duomenų dėl automobilio remonto. Neatsakys kaip yra paskaičiuojamas darbo užmokestis, ji dirba įmonėje vadybininke. Prašo neturtinės žalos, kadangi buvo sugadinta jos reputacija, nes jos vardas atsirado aukotojų sąraše, nors ji neaukojo. Niekas nepareiškė jai dėl to pretenzijų. Dėl to blogai jaučiasi, jai yra nemalonu. Dėl viso šito įvykio sutriko sveikata. Medikų išvadoje yra nustatytos ligos, kurios atsirado dėl šio įvykio. Neturi medicininio dokumento, kuriame būtų įrašas, kad susirgimas susijęs su rinkimais. Dėl viso šito įvykio atsirado širdies pakitimai. Sveikatos pablogėjimas atsirado prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Negali pasakyti, ar tai prasidėjo sausio mėnesį ar gegužės mėnesį. Gali tik pasakyti, kad medicininiuose įrašuose yra data kada kreipėsi pas gydytojus. Dabar yra nuolatos prižiūrima medikų, atsirado nerimas. Pas psichologą nesikreipė, kadangi bando pati susigyventi su savimi. Nerimas prasidėjo nuo to, kad buvo apšaukta, jog yra kvaila, kad kažko nesupranta, kad su ja nuolatos kažkokios problemos, kad nuolat kenkia partijai. Apie sąskaitas faktūras nieko nepakomentuos. Neatsimena, kokiu būdu apmokėjo už transporto priemonės nuomą. Sąskaitos yra apmokamos grynais pinigais arba pavedimu.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini). Kai buvo (duomenys neskelbtini) tai buvo pinigų rėmimo taisyklės, kurių laikėsi. Buvo eilė gražinimų. Iš bendro išsilavinimo gali pasakyti, kad turėjo būti deklaruotos pajamos mokesčių inspekcijoje. Turėjo būti konkrečios pinigų sumos ir fiziniai asmenys. L. R. nei vardas nei pavardė nieko nesakė, tik po to iš viešosios erdvės identifikavo ją, bet su ja jokio kontakto neturėjo. Kai nenustatyta tvarka įkrito pinigai jis nieko nedarė. Techninį darbą atliko R. K. su kuria atlikdamas savo darbą pasikonsultuodavo. Jo žiniomis nenustatyta tvarka įkritę pinigai turėjo būti grąžinami. Neatliko pinigų gražinimo funkcijų. Piniginė auka turėjo būti pervedama bankiniu pavedimu. Galima aukoti pinigus taip kaip numato įstatymas. Nežino, kas tuo metu turėjo prieigą prie rinkiminės banko sąskaitos. Jis nedarė pavedimų.

Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyko savivaldos rinkimai. Pradžioje ji buvo (duomenys neskelbtini). Ankstesniuose rinkimuose taip pat buvo (duomenys neskelbtini), todėl žinojo kaip ir ką daryti. Po to iždininku tapo R. K., tačiau paprašė jam padėti, nes jis yra senyvo amžiaus žmogus ir nežinojo daugelio dalykų, kurie buvo susiję su žmonėmis. Kai partija gauna aukas rinkimams, iždininkas turi tas aukas priimti, prieš tai įsitikinęs ar iš tikrųjų viskas vyksta pagal įstatymus. Yra konkrečios įstatymų nuostatos ir kai jai būdavo kažkas neaišku tai klausdavo vyriausiosios rinkimų komisijos ir prašydavo paaiškinti kaip konkrečioje situacijoje reikėtų elgtis. Ši nagrinėjama situacija buvo tokia, kad per Lietuvos paštą buvo pervesta suma, kuri viršijo įstatyme leidžiamą sumą. Įstatyme yra nustatyta suma, kurios viršyti negalima. Taigi gavus perlaidą per Lietuvos paštą buvo matyti, kad gauta pinigų suma viršija leistiną sumą, todėl šią pinigų sumą reikėjo grąžinti. Nebuvo aišku kokiam žmogui reikia gražinti pinigus. Klausinėjant apie žmogų padariusį piniginę perlaidą paaiškėjo, kad žmogus yra iš Alytaus ir ji yra kandidatė. Kadangi (duomenys neskelbtini) buvo Alytaus skyriaus vadovė ir kandidatavo pirmu numeriu tame skyriuje, todėl pas ją paklausė, kas yra ta moteris padariusi perlaidą per Lietuvos paštą, nes reikia jai grąžinti pinigus. Iš L.sužinojo sąskaitos numerį į kurį galėtų pervesti pinigus, nes jei pinigų neparvedi žmogui, tai tie pinigai pervedami į biudžetą. Taigi pinigus pervedė į gautą sąskaitą ir atrodė, kad viskas tuo ir turėtų baigtis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tas žmogus tuos pervedė atgal, nes neva jis tokių pinigų nėra aukojęs ir nesuprato dėl ko tie pinigai jam buvo pervesti. Rinkimuose buvo daug visokių keistenybių ir šitas nebūtų užsifiksavęs, tačiau kai buvo rengiama ataskaita su ja susisiekė vyriausioji rinkimų komisija ir paklausė apie šią auką. Tada pasikėlusi visus dokumentus pasakė jiems viską ką matė. Iš jų reakcijos suprato, kad su šita auka kažkas yra išskirtinai ne taip. Pinigus grąžino į sąskaitą kurią jai davė (duomenys neskelbtini). Skambutis iš vyriausiosios rinkimų komisijos buvo tuo laikotarpiu kai buvo teikiamos atskaitos. Neatsimena, ar grąžintų atgal pinigų suma buvo apskaityta kaip auka. Nežino, kodėl auka 21 dieną buvo grąžinta, o 24 dieną rinkiminėje sąskaitoje pinigai apskaitomi vėl kaip auka. Kadangi dalyvavo labai keistų žmonų ir jie darydavo labai keistų dalykų, tai gali būti, kad ta auka buvo priimta, nes nesuprato ką tas žmogus daro. Grąžinimai buvo dažnas reiškinys, bet tai priklausė nuo to ar pavykdavo išsiaiškinti pinigų siuntėją. Jei D. C. pavedimą būtų padariusi bankiniu pavedimu viskas būtų gerai ir pinigų suma būtų tikusi. Problema iškilo dėl to, kad pinigai buvo atsiųsti per Lietuvos paštą. Negali paaiškinti kaip pinigai papuolė į Lietuvos paštą. Per rinkiminį laikotarpį D. C. nesikreipė į ją asmeniškai su pretenzija, kodėl neužskaityti jos pinigai, ar kad neteisinga informacija buvo pateikta vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš 4 metus buvo savivaldos centro rinkimai. Buvo kandidatų sąrašuose. Yra pervedęs piniginę paramą partijai. Tai buvo daroma savanoriškai. Savivaldos rinkimuose dalyvavo su jaunimu. (duomenys neskelbtini) norėjo, kad savivaldos rinkimų sąrašuose būtų daugiau jaunumo, jis buvo vienas iš jų. Paramą turėjo siųsti bankiniu pavedimu savo nuožiūra. Buvo nurodyta partijos sąskaitą ir į ją pervedė 620 eurų.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyko rinkimai ir iškilo klausimas, kodėl tas žmogus sąraše yra antru numeriu. Jam pasakė, kad šis žmogus paremia rinkimus, todėl sąraše yra antru numeriu. Rinkimuose dalyvauja 3 kartą. Buvo išrinktas partijos pirmininku, todėl yra žinoma, kad einant į rinkimus reikalingi pinigai. 2019 metais prasidėjus rinkimams buvo partijos narys. Sudarinėjo partijos narių sąrašą ir jam kilo klausimas, kodėl D. C. sąraše yra antru numeriu. Partijos pirmininkė pasakė, kad D. C. paremia partiją, todėl sąraše yra antru numeriu. Nesakė tikslios sumos, kuria D. C. parėmė partiją, kalbėjo apie kelis tūkstančius. Nematė aukotojų sąrašo. Apie aukų sumas nieko negali pasakyti. Kiekvienas kiek galėjo, tiek aukojo. Jis parėmė partiją paaukodamas 1000 eurų. Žmogus užsisako lankstinuką apsimoka už jį ir paaukoja pinigų partijos bendriems reikalams. Pinigus į partijos sąskaitą pervedė pavedimu. Nemano, kad tai yra normali praktika kai į sąrašus žmogus patenka dėl paaukotos piniginės aukos. Mano, kad sąrašuose turi būti žinomi žmonės, kurie turi nuopelnų. Vadovauja (duomenys neskelbtini) komandai, yra daugkartiniai čempionai, 13 kartų yra tapęs pasaulio „Sambo“ rungtynių čempionu prizininku, todėl nustebo, kad sąrašuose jis šeštu numeriu, o visai nežinomas žmogus yra antru numeriu. D. C. jam buvo žinoma tik dėl intrigų. Girdėjo, kad buvo konfliktas dėl futbolo. Apie D. C. nieko nežino, nežino kokia visuomenine veikla ji užsiima.

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 26 d. dienos Lietuvos Respublikos Vyriausios rinkimų komisijos rašto Nr. 2-1785(1.4) „Dėl aukos Lietuvos Centro partijai“, LR Generalinei prokuratūrai nustatyta, jog pateikiama informacija, apie į D. C. banko sąskaitą pervestus pinigus. Taip pat nurodoma, kad VRK negali nustatyti ar nebuvo pasinaudota D. C. duomenimis, todėl kreipiasi į Generalinę prokuratūrą ir persiunčia visą surinktą medžiagą (1 t., b. l. 120-132)

AB Swedbank mokėjimo pavedimuose atsispindi, kad 2019 m. sausio 24 d. į D. C. banko sąskaitą padarytas 500 eurų pavedimas, kurio paskirtyje nurodyta, kad tokia suma (viršijanti 290 e.) negali būti aukojama grynais pinigais, tik banko pavedimu (1 t., b. l. 124) ir 2019 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedime iš D. C. sąskaitos, kuriame nurodyta, kad 500 eurų grąžinti atgal į Lietuvos centro partijos sąskaitą, paskirtis - nepagrįstai gautų lėšų gražinimas (1 t., b. l. 125 )

Lietuvos Centro partijos Swedbank sąskaitos LT. (duomenys neskelbtini) išraše atsispindi, kad 2019 m. sausio 21 d. į partijos sąskaitą padarytas D. C. pavedimas, o 23 dieną pinigai gražinti atgal D. C. (1 t., b. l. 133 ).

2021 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu D. C. pateikė SMS žinutes ir nurodė, kad 2019 01 23, naudojantis „Facebook“ paskyra, per „Messenger“ programėlę susirašinėjo dėl pinigų pervedimo su L. R., kurios paskyra pavadinta „L. R.“. Peržiūrėjus Facebooke paskyrą „L. R.“, matosi, kad šios paskyros profilio nuotrauka yra L. R., paskyroje nurodyta, kad ji dirba „LR Seimas (1 t., b. l. 40-45).

Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta nei vieno, tiesiogiai kaltinamosios L. R. kaltę patvirtinančių įrodymų. Apklausti byloje liudytojai negalėjo nurodyti jokių svarbių aplinkybių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų jos kaltę klastojus dokumentą.

Dokumentas, kurio klastojimu, L. R. buvo kaltinama, parašant pavardę ir pasirašant yra 2019 m. sausio 21 d. pinigų perlaidos priėmimo kvitas Nr. PP1718298 (kopija), kuriame atsispindi, kad 2019 m. sausio 21 d., 12 val. 57 min., Alytaus centrinio pašto pirmajame poskyryje(CP/1), esančiame Ūdrijos g. 1 / Naujoji g. 7 E, Alytuje, atlikta 500 eurų perlaida, pinigų perlaidos blanke, grafoje „GAVĖJAS” „LIETUVOS CENTRO PARTIJA”, Siuntėjo grafoje parašyta D. C. bei parašas, kvite nurodytas D. C. telefono numeris (duomenys neskelbtini)1, bei paso Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 144). Kaip matyti iš šio dokumento, duomenys buvo suvesti pašto skyriuje pinigų perlaidą atlikusios paštininkės A. S. ir tik grafoje „siuntėjas, siuntėjo atstovas“ yra padarytas rankraštinis įrašas, kuris buvo pasirašytas kaip D. C.. Dokumente yra aiškiai įskaitomas vardas „D.“, tuo tarpu pavardės įskaityti nėra galimybės, nes ji nėra aiškiai baigta kaip „C.“, o galima įskaityti tik „C.“, nes paskutinė raidė neįskaitoma. Pašto perlaidą priėmusi ir visus nukentėjusiosios D. C. vardu, pagal nukentėjusiosios asmens dokumentą duomenis supildžiusi liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad piniginės pašto perlaidos visais atvejais atliekamos tik pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuris turi būti galiojantis ir sutikrinamas su jį pateikiančiu asmeniu. Šios pašto perlaidos neatsimena. Kai daroma pašto perlaida duomenis užpildo iš pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir atiduoda čekį. Čekį pasirašo jie ir klientas. Dokumente rašomas siuntėjo asmens kodas, dokumento numeris, dokumento išdavimo data ir galiojimo data. Perlaidos paskirtyje pažymi už ką pervedami pinigai. Užpildžiusi dokumentą jį pasirašo ir duoda pasirašyti klientui. Taigi, liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad pašto perlaidų iš asmens dokumentų kopijų nedaro. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. C. nurodė, kad savo asmens paso originalo L. R. nėra davusi, nurodė, kad galėjo jai jį tik parodyti. Kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti, kad L. R. turėjo dokumento originalą byloje nėra.

Kiti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, yra rašysenos ekspertizės. 2019 m. lapkričio 4 d. buvo suformuota užduotis atlikti rašysenos tyrimą, nustatant, ar 2019 m. sausio 21 d. Lietuvos pašto pateiktame pinigų perlaidos blanke Nr. PP1718298 grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS mėlynu rašikliu daryti įrašai – „D. C.“ bei parašas yra parašyti D. C., ar L. R., ar kito asmens? (2 t., b. l. 176-178)

Pirmoje 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5326)-is1-6379, konstatuota, kad pinigų perlaidos priėmimo blanke Nr. PP1718298 grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ parašė ir parašą pasirašė ne D. C., o kitas asmuo. Atsakyti, ar šiuos įrašus padarė L. R. ar kitas asmuo nėra galimybės, kadangi sulyginus su tyrimui pateiktais laisvaisiais L. R. rašysenos bei parašų pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie nesudaro požymių visumos, leidžiančių atsakyti, ar rankraštinius įrašus padarė L. R., ar kitas asmuo (2 t., b. l. 180-182). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši specialisto išvada vienintelį kartą buvo atliekama turint dokumento originalą. Vėlesnės išvados buvo daromos iš kopijos.

2021 m. gruodžio 8 d. buvo suformuota nauja užduotis atlikti rašysenos tyrimą, nustatant, ar 2019 m. sausio 21 d. Lietuvos pašto pateiktame pinigų perlaidos blanke Nr. PP1718298 grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS rašikliu daryti įrašai – „D. C.“ bei parašas yra parašyti L. R., ar kito asmens ?(4 t., b. l. 50-52).

Antroje 2022 m. sausio 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad atsakyti į klausimą kas padarė 2019 m. sausio 21 d. pinigų perlaidos Nr. PP1718298 kopijos grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ nėra galimybės neturint dokumento originalo. Šioje specialisto išvadoje nurodomos priežastys, kurios įvardijamos kaip (kopijoje labai silpnai pasireiškia individualūs rašysenos požymiai įspaudimai, judesių atlikimo kryptis ir kiti); negalima nustatyti požymių būdingų klastotei; ir t.t. (4 t., b. l. 53-55).

Trečioje 2022 m. vasario 4 d. specialisto išvadoje, konstatuota, kad atsakyti į specialistui pateiktą klausimą nėra galimybės, kadangi nėra pateiktas tiriamasis dokumentas (originalas), o pagal KTC SVP (Standartinė veiklos procedūra) 1/06 (rašysenos ir parašų tyrimas) aprašymus lyginamojo tyrimo atlikti iš kopijos negalima, nes kopijoje nėra išreikšti kai kurie rašysenos požymiai, negalima nustatyti požymių būdingų autoklastotei, negalima nustatyti klastojimo požymių (4 t. b. l. 61-63).

2022 m. vasario 23 d. formuojama nauja užduotis atlikti rašysenos tyrimą (4 t., b. l. 65-67).

Ketvirtoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-460(22), konstatuojama, kad „tikėtina, kad 2019 m. sausio 21 d. Lietuvos pašto pateiktame pinigų perlaidos blanke Nr. PP1718298 (kopija) grafoje „SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ įrašą - „D. C.“ parašė L. R.. Nustatyti, ar 2019 01 21 dienos Lietuvos pašto pateiktame pinigų perlaidos blanke Nr. PP1718298 (kopija) grafoje „SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ po įrašu „D. C.“ pasirašė L. R. negalima, nes parašų kopijos dokumentuose LTEC netiriamos (4 t., b. l. 69-71).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji pateikė rašysenos eksperto A. B. 2022 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės aktą Nr. 20220915/01, t. y (penktoji), kurioje duodama išvada, kad nustatyti ar 2019 m. sausio 21 d. pinigų perlaidos Nr. PP1718298 kopijos grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ parašė D. C., L. R. nebuvo galima, nes įvertinus bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti požymiai nesudaro požymių visumos pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai; Nustatyti daugiau požymių nebuvo galima dėl vienodai reikšmingų požymių sutapimų ir skirtumų, minėtų požymių vienatipiškumo (daugumą požymių yra tipiniai ir būdingi daugelio asmenų su vidutinio ir aukštesnio išsilavinimo rašysenoms, rašant aprašytas raides ir jų elementus,), labai didelio lyginamųjų L. R. rašysenos pavyzdžių variantiškumo, nustatytųjų požymių sutapimai tiek su L. R., tiek su D. C. rašysenos pavyzdžiais. Todėl nustatyti, ar tyrimui pateiktame dokumente rankraštinius įrašus „D. C.“ parašė L. R., nebuvo galima.

E. R. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateikė 2022 m. kovo 16 d. specialisto išvadą, tyrė dokumento kopiją. Pagal jų taikomas metodikas tiriant dokumento kopiją maksimali išvada yra „tikėtina“. Išvadų skalė pateikta specialistų išvadoje, nes tiriant įrašus kopijose gali pateikti tik taikomų išvadų skalę: „tikėtina išvada ir išvada, kad nustatyti negalima“. Šiuo atveju išvada „tikėtina“, kad įrašą parašė, o turint dokumento originalą didelė tikimybė, kad išvada būtų, kad „parašė“. Šio tyrimo metu paties asmens, tai yra D. C. rašysenos netyrė. Turėjo kriminalistinių tyrimų centro eksperto V. L. specialisto išvadą, kur nurodyta, kad tyrimas su D. C. jau yra atliktas. Specialisto išvadoje nenurodė, kad rėmėsi kriminalistinių tyrimų centro atliktais tyrimais, nes jų to neklausė. Jiems buvo pateiktas klausimas: „ar dokumente už D. C. pasirašė L. R. ?“. Turėjo asmens, kuris tiesiogiai nurodytas dokumente ištirtus rašysenos pavyzdžius. Turėjo kriminalistinių tyrimų centro eksperto V. L. specialisto išvadą, kur nurodyta, kad pasirašė ne D. C.. Jiems buvo užduotas klausimas susijęs tik su L. R., todėl pagal klausimą metodiškai atliko tyrimą ir davė atsakymą tik dėl L. R.. Jei būtų gavę klausimą be išvados, tik su L. R., tai tokiu atveju būtų prašę D. C. rašysenos pavyzdžių. Tyrimo metu nustato individualią požymių visumą, kuri atitinka vieno asmens rašyseną. Pavienių rašysenos sutapimų turi visi, bet individuali visuma, kas yra rašysenos ekspertizės esmė yra tik vienam asmeniui priklausanti požymių visuma. Jų tirti L. R. laisvieji rašysenos pavyzdžiai yra vienas variantas, o eksperimentiniai pavyzdžiai buvo rašyti lėčiau, nerišliai mėgdžiojant mokyklinę rašyseną ir jie buvo „variantiški“. Ypatingai „variantiškumas“ pasireiškė tarp eksperimentinių ir laisvųjų rašysenos pavyzdžių. Tiriamasis D. C. įrašas yra informatyvus. Jis parašytas natūraliai, normalus tempas, greitis. Tiriamame įraše nenustatė nei koordinacijos sutrikimų, nei sulėtinto tempo, nei iškraipymų. Šiame įraše nenustatyta neįprastos rašysenos požymių.

Ekspertas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. yra pateikęs ekspertizės aktą. Jis tyrė L. R. ir D. C. rašysenos pavyzdžius. Tiek L. R., tiek D. C. rašysenos pavyzdžiai pasižymi „variantiškumu“. Jam buvo pateikti laisvieji, eksperimentiniai ir sąlygiškai laisvieji rašysenos pavyzdžiai. Eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai tiek L. R., tiek D. C. šiek tiek skiriasi nuo laisvųjų arba sąlygiškai laisvųjų rašysenos pavyzdžių. Buvo pateikta išvada, kad nustatyti negalima dėl sutapimų, skirtumų. Tiek sutapimų, tiek skirtumų buvo nustatyta nemažai tiek su L. R., tiek su D. C.. Rašysenos sutapimų su D. C. buvo nustatyta šiek tiek daugiau nei skirtumų. Su L. R. sutapimų ir skirtumų skaičius buvo nustatytas vienodas. Remiasi ekspertizės akto 1.1 punktu. Čia D. C. rašysenos pavyzdžiai sulyginami su tiriamuoju rankraštiniu įrašu. 1.2 punkte sulyginami L. R. rašysenos pavyzdžiai. Ekspertizės akte yra papildomai pateikta foto iliustracija (6-7 puslapis), kurioje matyti kaip viskas atrodo grafiškai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pavardė parašyta be vienos raidės, praleista „ė“ raidė. Į klausimą ar rankraštinį įrašą parašė L. R. ar D. C., apžiūrėjus tiriamąjį objektą buvo nustatyta, kad įrašas parašytas nepilnai, tai yra praleista paskutinė pavardės raidė. Lyginant su D. C. jos tirtuose rašysenos eksperimentiniuose pavyzdžiuose pavardės trumpinimo atvejų nenustatyta. Tačiau tarp sąlygiškai laisvųjų rašysenos pavyzdžių toks variantas buvo rastas, tai yra 2021 m. gegužės 19 d. pakvitavimas. Šis dokumentas yra pridėtas kaip kopija prie ekspertizės akto. Taigi tokių variantų yra lyginant su D. C. rašysenos pavyzdžiais. Lyginant su L. R. rašysenos pavyzdžiais, šioje vietoje buvo tikslinga lyginti eksperimentinius pavyzdžius, nes turi būti atkartojamas tas pats įrašas. Įrašas D. C. yra pakankamai informatyvus lyginamajam tyrimui. Jame yra daug raidžių jungimo elementų. Nenustatė neįprastos rašysenos požymių, imitacijos požymių, iškraipymų. Jei įrašas yra pakankamai informatyvus ir pakankamo sudėtingumo, bet jame nėra kraipymo požymių, nustatymo sutapimų, imitacinių požymių, tai logiškai mąstant galima teigti, kad įrašas pasirašytas natūraliai tam asmeniui būdinga rašysena. Tai nėra kito asmens bandymas klastoti, imituoti. Jei būtų bandymas imituoti rašyseną pasitelkus kitą to asmens rašysenos pavyzdį, tai esant ilgam sudėtingam įrašui turėjo atsirasti sustojimai, judesių nutraukimai. Teikdamas savo ekspertizės aktą matė 2022-02-04 kriminalistinių tyrimų centro pateiktą išvadą. Matė ir specialistės R. T. pateiktą išvadą. Davė nepriklausomą tyrimą ir vadovavausi tais požymiais kuriuos aprašė. Tyrimas priklauso nuo lyginamųjų pavyzdžių, jų kokybės, kiekio ir kitų faktorių. Šiuo atveju lyginamųjų pavyzdžių skaičius tyrime buvo pakankamas, bet tie požymiai kurie buvo nustatyti buvo būdinti tiek vienam, tiek kitam asmeniui. Iš bendros pateiktos informacijos atlikus išsamius tyrimus jam nepakako duomenų nustatyti jog tiriamąjį dokumentą pasirašė vienas ar kitas asmuo. Pavyzdžių skaičius buvo pakankamas, tačiau galimai pateikus daugiau pavyzdžių tiek vieno tiek kito asmens išvada, iš „nustatyti negalima“, galėtų keistis į „tikėtiną“ ar „kategorišką“ išvadą. Šiuo atveju sutapimai ir skirtumai buvo nustatomi tiek su vienu, tiek su kitu asmeniu, todėl buvo pateikta tokia išvada. Išvada „nustatyti negalima“ buvo suformuluota ne dėl pavyzdžių trūkumo, tačiau šiuo atveju išvada buvo labiau formuojama dėl to, kad buvo nustatyti vienatipiai sutapimai, skirtumai tiek su vienu, tiek su kitu asmeniu. D. C. rašysenos sutapimai, kurie yra aprašyti, jie buvo nustatomi su sąlygiškai laisvais pavyzdžiais, tai yra tie pavyzdžiai, kurie nebuvo specialiai paruošti tyrimui. Ekspertas gaudamas lyginamąją medžiagą pirmiausiai sulygina medžiagą ir įsitikina ar šie pavydžiai priklauso tam pačiam asmeniui. Jei kažkokie pavyzdžiai kelia abejonių tai vadovaujantis visomis procedūromis turi eliminuoti tuos pavyzdžius. Šiuo atveju tiek L. R., tiek D. C. buvo pateikti įvairūs rašysenos pavyzdžiai. Jų rašysenų pavyzdžiai yra labai tarpusavyje „variantiški“. Taigi viena iš pagrindinių išvados „nustatyti negalima“ pavyzdžių pateikimo buvo labai didelis „variantiškumas“. Nei vieni, nei kiti požymiai ar jų visuma nesudarė prielaidų pateikti kategorišką arba tikėtiną išvadą, kad parašė vienas ar kitas asmuo. Informacijos nepakanka, kad būtų galima teigti kategorišką išvadą. Skirtumas ir sutapimas yra asmens rašysenos variacijos. Taip pat ekspertas nurodė, kad atlikdamas rašysenos tyrimą vadovavosi 5 žingsnių išvadų skale ir papildomai vadovavosi Europos teismo ekspertizės institutų tinklo (ENFSI) metodinėmis rekomendacijomis ir gerosios praktikos vadovais. Savo išvadą tvirtina, nes turi grupę požymių skirtumų, grupę požymių sutapimų ir nei vieni, nei kiti nesudaro kritinės požymių visumos, kurie atsakytų į klausimą ar tai tas asmuo parašė ar ne tas. Nėra vienos raidės ar rašymo manieros, kuri nulemtų, kad rašė būtent tas žmogus. Ekspertai visada vertina požymių visumą, niekas iš vieno požymio neduoda išvadų. Lyginant su D. C. rašysenos pavyzdžiais sutapimų yra, jie yra firminiai sutapimai. Skirtumų taip pat yra, tačiau atsiradus daugiau lyginamosios medžiagos, jie galėtų virsti sutapimais. Šiuo atveju tiek vieni, tiek kiti požymiai yra svarbūs, todėl nedrįso užimti kategorišką poziciją dėl šio dokumento parašymo būtent to ar kito asmens.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos ir specialistų bei eksperto apklausų, pirmą ir vienintelį kartą 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada buvo atliekama turint dokumento originalą, tyrimo metu specialistas į jam suformuotą klausimą, rankraštinį įrašą, - „D. C.“ parašė ir parašą pasirašė pati D. C. ar L. R., ar kitas asmuo?, davė išvadą, kad įrašą, - „D. C.“ parašė ir parašą pasirašė ne D. C., o kitas asmuo ? Taip pat išvadoje nurodė, kad atsakyti, ar šiuos įrašus padarė L. R. ar kitas asmuo nėra galimybės, kadangi sulyginus su tyrimui pateiktais laisvaisiais L. R. rašysenos bei parašų pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie nesudaro požymių visumos, leidžiančių atsakyti, ar rankraštinius įrašus padarė L. R., ar kitas asmuo.

Visos kitos byloje pareiktos tyrimo (ekspertizės) išvados: 2022 m. sausio 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. vasario 4 d. specialisto išvada. 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-460(22), bei 2022 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės aktas Nr. 20220915/01, pateiktas privataus eksperto A. B. buvo atliktos iš dokumento kopijos.

Taigi nei vienoje specialisto išvadoje nėra pateikta kategoriška išvada leidžianti teismui daryti išvadą, kad dokumentą pasirašė ir parašą padėjo būtent L. R., o ne kitas asmuo. Apklausiant teismo posėdžio metu ekspertę R. T., ji nurodė, kad pateikė savo išvadą „tikėtina“ tik dėl to, kad buvo pateikta tirti dokumento kopija, o ne dokumento originalas. Nors apklausos metu ekspertė nurodė, kad tiriant originalą greičiausiai būtų pateikę kitokią išvadą, teismas priimdamas ir motyvuodamas nuosprendį privalo remtis tais įrodymais, kurie yra surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu. Taigi specialisto nuomonė dėl galimai kitokios išvados davimo šioje byloje gali būti tik kaip jo asmeninė pozicija, bet ne įrodymas, pakankamas asmens kaltei patvirtinti. Apklausiant specialistę, o taip pat ekspertizės aktą į bylą teikusį rašysenos ekspertą A. B. buvo nustatyta, kad abu rašysenos (specialistai/ekspertai) sutiko su tuo, kad abiejų tirtų asmenų, tiek L. R., tiek D. C. rašysenos turi daug panašumų. Be to teismo vertinimu byloje svarbu yra ir tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neatliko pačios D. C. rašysenos tyrimo. Specialistė nurodė, kad nevertino D. C. laisvųjų rašysenos pavyzdžių, nes neturėjo tokios užduoties centre, todėl tyrimo su D. C. parašais neatliko. Specialistė taip pat nurodė, kad jų pateikta specialisto išvada skiriasi nuo kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados dėl to, kad turėjo daugiau laisvųjų rašysenos pavyzdžių. Nurodė, kad teoriškai turint didesnį kiekį lyginamųjų rašysenos pavyzdžių rašysenos skirtumai gali virsti rašysenos sutapimais. Ekspertui visada yra sudėtingiau nustatyti skirtumą ypač jei rašysenos „variantiškumas“ yra labai didelis. Nurodė, kad gavęs papildomos medžiagos specialistas kituose pavyzdžiuose gali rasti požymį kaip sutapimą, tada tas skirtumas kuris buvo nustatytas iš kategorijos „skirtumai“ virsta į kategoriją „sutapimai“. Nurodė, kad ekspertas turi būti atsargus vertindamas skirtumus, nes yra didelė klaidos rizika. Taip pat patvirtino, kad be dokumento originalo kitokios išvados pateikti negalės. Specialistė teismo posėdžio metu pasisakydama dėl byloje esančio nepriklausomo ekspertizės akto nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centrui nepriklausantis ekspertas, bet turintis teismo eksperto kvalifikaciją darydamas išvadą vadovaujasi bendrąja metodika, tačiau kadangi jų metodai neakredituoti jie gali vadovautis tarptautine rašysenos eksperto organizacija. Jie tiesiog turi laisvesnį spektrą. Taigi nepriklausomi rašysenos ekspertai gali dirbti laisviau ir kartais gal net efektyviau nei Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris yra įpraustas į rėmus. Bendrąja prasme savo išvados negali parašyti kitaip nei pateikė „tikėtina“, dėl to, kad nėra dokumento originalo.

L. R. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos taip pat buvo grindžiama byloje esančia žinučių susirašinėjimo medžiaga. Teismo vertinimu šis byloje esantis susirašinėjimas žinutėmis negali būti vertinamas kaip įrodymas BPK 20 straipsnio tvarka. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva; teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Pagrindinis įstatymas, nustatantis duomenų, galinčių būti įrodymais, gavimo tvarką, yra Baudžiamojo proceso kodeksas. BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais?

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. vasario 7 d. t. y. praėjus daugiau kaip metams laiko priimamas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nes atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. 2020 m. gegužės 4 d. praėjus beveik trims mėnesiams po priimto nutarimo, bei metams po pradėto ikiteisminio tyrimo, nukentėjusioji D. C. teikia prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir nurodo, kad pateikia naujus tyrimui reikšmingus duomenis (vykusio susirašinėjimo patvirtinimo kopijas tarp D. C. ir L. R.), išimtus iš jai priklausančio išmanaus įrenginio (1. t. b. l. 10-19). D. C. pateikti duomenys - žinučių nuotraukos iš susirašinėjimo Facebook Messenger programėle, su L. R.. Pats D. C. priklausantis įrenginys (telefonas) ikiteisminio tyrimo metu neapžiūrėtas, todėl visiškai nėra jokių duomenų iš kur šis susirašinėjimas yra paimamas. Iš žinučių turinio matyti, kad galimai kalbama apie pinigų pervedimą būtent:14:40 val., L. R., rašo D. C., kad ši pasitikrintų savo sąskaitą ir kai gaus pinigus, savo vardu padarytų tų pinigų pavedimą atgal į partijos sąskaitą, nurodydama paskirtyje „Auka“ ir savo asmens kodą. 09:21 val., D. C. rašo L. R. klausdama, kaip pinigai atsidūrė jos sąskaitoje, kad bijo juos pervesti, nes ją „Kratys“, tačiau L. R. atrašo, kad reikia padaryti viską kaip priklauso pagal procedūras, tuos pinigus grąžinti atgal partijai, nurodant paskirtyje „Auka“ (1 t., b. l. 11-18 ). Kaltinamoji L. R. tokį susirašinėjimą paneigė, kitų įrodymų, kad toks susirašinėjimas vyko, nėra. Iš byloje esančio tarnybinio 2020 m. liepos 2 d. pranešimo matyti, kad D. C. pateiktų susirašinėjimo Facebook žinučių, kurios rašytos 2019 01 17 priklausomybė nustatoma pagal tuo metu esantį IP adresą, o šie duomenys saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, todėl nėra galimybės nustatyti kam tuo metu priklausė IP adresas (t. 1, b. l. 38). Teismas pažymi, jog vertinant įrodymus selektyviai, akcentuojant atskiras kaltinamosios frazes, Messenger programėlėje, joms suteikiant norimą – kaltinančią, išimtinai nusikalstamą, prasmę, būtų pažeista pagrindinė įrodymų vertinimo taisyklė, draudžianti baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens kaltę grįsti prielaidomis.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, daro išvadą, kad šioje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo neginčijamai įrodyta, kad L. R. suklastojo dokumentą, kuris buvo panaudotas pateikiant jį Alytaus centrinio pašto pirmajame poskyryje. Priešingai, nei nurodė kaltinimas, byloje nėra neabejotinų ir patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog kaltinime nurodytą dokumentą, jį pasirašydama D. C. vardu, suklastojo būtent L. R.. Kaip minėta, asmuo gali būti pripažintas kaltu tik esant neabejotinų jo kaltės įrodymų. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Toks vertinimas suformuotas ir nuoseklioje kasacinėje praktikoje, pagal kurią kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalis numato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

IV. Dėl civilinio ieškinio.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu L. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 103 straipsnio 1 – 3, 5 – 6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje L. R. gynęs advokatas nurodė, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 3 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, ekspertams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, laikytini proceso išlaidomis, o proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis.

Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad kaltinamosios patirtos išlaidos už eksperto paslaugas 1 300,00 Eur, o taip pat išlaidos patirtos naudojantis advokatų paslaugomis 5037,5 Eur yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais: sutartimi dėl teisinių paslaugų, sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais, todėl pagrįstos ir laikytinos proceso išlaidomis, kurios kaltinamąją išteisinus priteistinos iš valstybės (t. 6., b. l. 120-141).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. R. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

L. R. naudai iš valstybės priteisti patirtas proceso išlaidas 6337,5 Eur sumoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.