- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-479-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12660-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. A. (O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-94-127/2012 pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui R. A. ir atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei O. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokoje įgyto turto padalijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė O. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp O. A. ir R. A. dėl sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę O., atsakovui turimą pavardę A., nustatyti, kad O. A. ir R. A. po santuokos nutraukimo vienas kito neišlaiko ir turtinių įsipareigojimų dėl vienas kito išlaikymo neturi, pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad šalys santuoką įregistravo 2006 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Nuo 2009 metų gegužės mėnesio sutuoktiniai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko. Pažymi, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje. Atsakovas nedirbo, negaudavo jokių pajamų, nesirūpino šeimos gerove, girtavo, negrįždavo nakvoti į namus. Jokio bendro turto sutuoktiniai neįgijo. Santuokos metu už ieškovės asmenines lėšas įgytas 0,0600 ha žemės sklypas, todėl šis turtas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. teismui įteikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad bendras gyvenimas nutrūko, nes sutuoktinė su juo elgėsi nepagarbiai, nuolat būdavo viskuo nepatenkinta, konfliktavo. Be to ji mėgo vakarėlius, apgaudinėjo atsakovą. Patikslinęs reikalavimus, atsakovas teismo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalinti santuokoje įgytą 0,0600 ha žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kurio vertė 128 000 Lt, priteisiant žemės sklypą natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 60 000 Lt kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės O. A. ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, įregistruotą 2006 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp R. A. ir O. A., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažino 0,0600 ha žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) asmenine O. A. nuosavybe, priteisti iš O. A. 48 850 Lt kompensaciją R. A. už O. A. priklausančio turto pagerinimą, priteisė iš R. A. 1 080 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt išlaidas advokato bei advokato padėjėjos pagalbai apmokėti O. A., priteisė iš O. A. 1 465,50 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt išlaidų už antstolio paslaugas ir 500 Lt išlaidų už teisines paslaugas R. A..
Teismas konstatavo, jog šeimos vertybių nesilaikė abu sutuoktiniai, nuo 2009 metų gegužės mėnesio gyvena skyrium, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas sprendė, jog žemės sklypas SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už asmenines O. A. lėšas, realizavus jos paveldėtą turtą. Be to, įgyjant žemės sklypą buvo aiškiai išreikšta O. A. valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik O. A. nuosavybės teisė į sklypą, todėl toks turtas tarp sutuoktinių nedalijamas, o pripažįstamas asmenine O. A. nuosavybe.
Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovei priklausantis sklypas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, todėl ieškovė privalo kompensuoti atsakovui 48 850 Lt (97 700 Lt : ½). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prie sklypo pagerinimo prisidėjo darbu, o taip pat pirko statybines medžiagas, medieną ir pan., 2008 m. vasario 18 d. sudarė rangos sutartį su TŪB „Be Priekaištų“ dėl darbų atlikimo nupirktame žemės sklype.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė O. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista 48 850 Lt kompensacija už turto pagerinimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – R. A. priešieškinį atmesti, o taip pat priteisti iš R. A. bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti 150 Lt žyminio mokesčio dalį iš valstybės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
2. Teismas, nustatydamas turto pagerinimo kompensacijos dydį, nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta 2008 m. vasario 18 d. Rangos sutartimi Nr. 2008/02/18, sudaryta tarp R. A. ir A. Š. TŪB ,,Be priekaištų“, 2008 m. rugsėjo 12 d. Kasos pajamų orderiu Nr. 2008/09/12, kuriuo atsakovas neva sumokėjo šiai bendrovei 86 087,86 Lt, sąskaitomis 1 612,14 Lt sumai už statybines medžiagas. Apeliantė mano, kad šie įrodymai yra suklastoti. Be to, šie dokumentai yra sudaryti ankstesne data nei buvo nupirktas žemės sklypas, kuriame pagal rangos sutartį įsipareigota atlikti statybos darbus. Kad nurodyti dokumentai buvo sudaryti ankstesne data, rodo jau vien ta aplinkybė, kad atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame įvardijo visiškai kitas sumas investuotas į turto pagerinimus, ir nepridėjo Rangos sutarties ir ją lydinčių dokumentų, tuo tarpu pradėjus atsakovą atstovauti UAB ,,Skyrybų centras“ ir D. G., atsirado minėti dokumentai ir išleistų lėšų sklypo pagerinimui suma padidėjo iki 87 700 Lt. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad atsakovo atstovė D. G. yra TŪB ,,Be priekaištų“ tikroji narė. Taip pat svarbi aplinkybė, kad atsakovo atsakovė jau yra teista už dokumentų klastojimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas, įrodinėdamas rangos sutarties pasirašymo aplinkybes, nurodo, kad sutarties sudarymo dieną jis buvo Vilniuje, kai tuo tarpu tą pačią dieną jis sudarė automobilio pirkimo sutartį Olandijoje.
4. Tai, kad atsakovas negalėjo investuoti į turto pagerinimą asmeninių lėšų, patvirtina aplinkybė, kad jis nuo santuokos sudarymo momento niekur nedirbo, jokios veiklos nevykdė ir nevykdo, jokių pajamų negavo ir negauna. Dėl atsakovo neva vykdytos automobilių prekybos ir neva gautų pajamų pradėtas mokestinis patikrinimas.
5. Teismas ignoravo ieškovės nurodytus argumentus, susijusius su kasos pajamų orderio neatitikimu specialiesiems tokio turinio griežtos finansinės atskaitomybės dokumentams keliamais turinio reikalavimams.
6. Apeliantė atliko turto pagerinimus pati asmeniškai, nes tam turėjo pakankamai lėšų. Nors atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad pirko statybines medžiagas, tačiau faktiškai jis medžiagas pirko už jos lėšas, kurias ji nuolat nuiminėjo iš banko sąskaitos bankomatuose. Tuo tarpu pats atsakovas asmeniškai jokių pajamų negaudavo, todėl negalėjo už savo lėšas nupirkti jokių statybinių medžiagų.
7. Teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl sklypo pagerinimo 11 612,14 Lt sumai (už statybines medžiagas), todėl šioje dalyje yra pagrindas pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
8. Teismas taip pat netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo, ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymi, kad ieškovė meluoja ir klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovas suklastojo automobilių pirkimo pardavimo sutartis, kad vengia mokestini patikrinimo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo pateikti įrodymai yra suklastoti, nesiėmė jokių priemonių, kad kitais įrodymais pagrįstu savo pačios teiginius, spėliones ar pamąstymus. Tvirtina, jog nėra draudžia sudaryti rangos sutartis dar iki įsigyjant nuosavybėn žemės sklypą. Pasak liudytojo A. Š. tokių atveju pasitaiko dažnai. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad neįmanoma tą pačią dieną pasirašyti Rangos sutartį Vilniuje ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Olandijoje, nes tai galima padaryti šiuolaikinės technikos pagalba.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kas sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teisimo sprendimą.
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo iš esmės dėl to, ar atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, turėjo asmeninių lėšų realiai pagerinti ieškovės asmeninėn nuosavybėn įgytą sklypą, dėl ko jam priklausytų kompensacija už turto pagerinimą, o taip pat ar faktiškai atsakovas prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo ir kokia apimtimi.
Ieškovė tvirtina, kad atsakovas nuo santuokos sudarymo momento niekur nedirbo, jokios veiklos nevykdė ir nevykdo, jokių pajamų negavo ir negauna, todėl faktiškai negalėjo prisidėti prie žemės sklypo pagerinimo. Atsakovas gi, nurodo, kad vertėsi automobilių prekyba, iš kurios ir gaudavo pajamų.
Nors ieškovė, tvirtina, kad dėl atsakovo galimai neregistruotos veiklos – prekybos panaudotais automobiliais – yra pradėtas mokestinis patikrinimas, taigi atsakovas neįrodė, kad realiai vertėsi automobilių prekyba, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui į bylą pateikus automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovė nepaneigė, kad atsakovas visiškai neturėjo jokių asmeninių lėšų ar pajamų, kuriomis galėjo prisidėti prie sutuoktinės asmeninio žemės sklypo pagerinimo. Kai kitas sutuoktinis savo asmeninėmis lėšomis arba darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria teisės turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jam turi būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų praturtėti kito sąskaita ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-30/2011). Kai kito sutuoktinio lėšų ir prisidėjimo darbu indėlis nepakankamas bendrajai jungtinei nuosavybei konstatuoti, gali būti taikomas kompensavimo mechanizmas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas R. A. pats asmeniškai dirbo sklype. Šį faktą pripažįsta ir ieškovė. Iš kasos pajamų orderių, pinigų priėmimo kvitų (t. 1, b .l. 69, 72, 74, 76, 88, 90) matyti, kad R. A. pirko statybines medžiagas, medieną ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas už statybines medžiagas sumokėjo iš viso 11 612,14 Lt ir įskaičiavo šią pinigų sumą atsakovui priklausančią kompensaciją už žemės sklypo pagerinimą, tačiau iš atsakovo pateiktų kvitų matyti, kad jis pagrindė tik 6 640 Lt išlaidų, susijusių su statybinių medžiagų pirkimu, nes jo pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto, vadinasi ir realių išlaidų, perkant statybines medžiagas, todėl šioje dalyje teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas faktiškai įrodė, kad už statybines medžiaga sumokėjo 6 640 Lt.
Atsakovas, įrodinėdamas, kad prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo, teismui pateikė 2008 m. vasario 18 d. Rangos sutartį Nr. 2008/02/18, sudarytą tarp R. A. ir A. Š. TŪB ,,Be priekaištų“, 2008 m. rugsėjo 12 d. Kasos pajamų orderį Nr. 2008/09/12, pagal kurį atsakovas A. Š. TŪB ,,Be priekaištų“ sumokėjo 86 087,86 Lt, sąskaitomis 11 612,14 Lt sumai už statybines medžiagas.
Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi minėtais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija, nors ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismų praktikoje suformuoti principai, kad tol, kol sandoris nenuginčytas, jis galioja, tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovo pateiktus įrodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad šiuo įrodymus atsakovas pateikė tik su patikslintu ieškiniu, kuomet pasirašė atstovavimo sutartį su D. G. ir UAB ,,Skyrybų centras“. Apie tokios didelės sumos rangos sutarties egzistavimą atsakovas pirminiame priešieškinyje nieko neužsiminė. Be to, minėta sutartis ir ją lydintys dokumentai teisėjų kolegijai kelia abejonių ir dėl to, kad D. G. yra A. Š. TŪB ,,Be priekaištų“ tikroji narė, Rangos sutartis ir ją lydintys dokumentai buvo pasirašyti dar iki įsigyjant žemės sklypą, į kurio pagerinimus pretenduoja atsakovas, atsakovas neįrodė, kad realiai disponavo tokio dydžio pinigų sumą, o taip pat atsakovas tą pačią dieną sudarė ir Rangos sutartį ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Olandijoje.
Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo argumentais, tarp jų ir su argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog už sklypo pagerinimus mokėjo tiktai iš asmeninių lėšų. Ieškovės teiginiai, kad ji asmenines lėšas perduodavusi atsakovui, kad pastarasis atsiskaitytų už atliktus darbus sklype, nepatvirtinti jokiais įrodymais, o prielaidomis pagrįsti sprendimą draudžiama.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, darbu ir statybinėmis medžiagomis prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo, todėl nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kokio dydžio buvo sutuoktinių faktinės pajamos ir koks jų veiklos pobūdis, kada ir kiek piniginių lėšų investavo į sklypą kiekvienas iš sutuoktinių, nes atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, pinigų suma, investuota į O. A. sklypą, turi būti dalijama lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, pakeičia pirmosios instancijos sprendimą ir atsakovui iš ieškovės priteisia 3 320 Lt kompensacijos už žemės sklypo, priklausančio ieškovei, pagerinimus (6 640 Lt : 1/2 ? 3 320 Lt).
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 str. 3 d.).
Ieškovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 1 465,50 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (94 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 380 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Išlaidos, kurias prašė priteisti ieškovė už advokato pagalbą pirmosios instancijos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintas rekomendacijas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę jas sumažinti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama apeliantės apeliacinį skundą dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjam ginčui, kilusiam tarp šalių, išspręsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 209-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti atsakovui R. A. iš ieškovės O. A. priteisiamą kompensaciją už turto pagerinimus iki 3 320 Lt.
Priteisti ieškovei O. A. iš atsakovo R. A. 1 380 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.