- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2-94-127/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12660-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Trinkūnienė
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- R. A.
- Advokatai
- Vidas Vilkas, Snaiguolė Mažeikienė, Otilija Gabrėnaitė
atsakovo atstovams advokatei Snaiguolei Mažeikienei, Sauliui Vaikšnorui, Daivai Guobienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, o taip pat atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei O. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Nuo 2009 metų gegužės mėnesio sutuoktiniai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko. Iškėlus santuokos nutraukimo bylą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-24 nutartimi šalims paskirtas dviejų mėnesių terminas susitaikyti (t. 1 b.l. 51-52), tačiau sutuoktiniams susitaikyti nepavyko.
Šalies argumentai
Ieškovė O. A. pareiškė ieškinį ir nurodė, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje. Atsakovas nedirbo, negaudavo jokių pajamų, nesirūpino šeimos gerove, girtavo, negrįždavo nakvoti į namus. Jokio bendro turto sutuoktiniai neįgijo. Santuokos metu už ieškovės asmenines lėšas įgytas 0,0600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šis turtas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovė prašo teismo faktiškai iširusią ir tik formaliai besitęsiančią santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę O.; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t.1 b.l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. teismui įteikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad bendras gyvenimas nutrūko, nes sutuoktinė su juo elgėsi nepagarbiai, nuolat būdavo viskuo nepatenkinta, konfliktavo. Be to ji mėgo vakarėlius, apgaudinėjo atsakovą. Patikslinęs reikalavimus, atsakovas prašo teismo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalinti santuokoje įgytą 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 128000 Lt, priteisiant žemės sklypą natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 60000 Lt kompensaciją; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1 b.l. 176-180).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies šiais motyvais.
Dėl santuokos nutraukimo
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebeliko R. ir O. A. šeimoje. Abi šalys patvirtino, kad nuo 2009 metų gegužės mėnesio gyvena skyrium. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai gyvena skyrium, nebetvarko bendrai ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Abi šalys pripažįsta, kad neturi bendro biudžeto ir ūkio, nebesirūpina vienas kitu. Teismui paskyrus terminą susitaikyti, šalys nepanoro atnaujinti vedybinio gyvenimo. Nors bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo, tačiau nei vienas iš sutuoktinių nepateikė kito sutuoktinio kaltės įrodymų. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, dėl to pasidarė konfliktiškas tarpusavio bendravimas, o vėliau bendras gyvenimas tapo negalimas. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kuris iš sutuoktinių kaltas labiau, o kuris mažiau, jie abu yra kalti dėl santuokos iširimo (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).
Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo grąžinama iki santuokos turėta pavardė O.(CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl turto padalijimo
Santuokoje 2008-03-04 ieškovės O. A. vardu buvo įgytas 0,0600 ha žemės sklypas SB (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.1 b.l. 9, 67-68). Tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine ar asmenine ieškovės nuosavybe.
Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Kilus ginčui, sutuoktinis, kuris mano, kad turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją pateikdamas rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Teismas nustatė, kad 2007-10-12 O. A. paveldėjo žemės sklypą ir sodo pastatą SB „Statybininkas“ (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 11-13), kuriuos 2007-11-15 pardavė už 140000 Lt (t.1 b.l. 14-25). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas už asmenines O. A. lėšas (realizavus jos paveldėtą turtą) (t.1 b.l. 26-28, 156-159, t.2 b.l. 43). Be to įgyjant žemės sklypą buvo aiškiai išreikšta O. A. valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik O. A. nuosavybės teisė į sklypą. Apklausta liudytoja pardavėja A. T. parodė, kad pas notarą buvo ir atsakovas, tačiau daugiausia buvo šnekama su ieškove, kuri pasakojo, kad pardavė močiutės namą ir nori pirkti žemės sklypą namo statybai, ji skaitė ir pasirašė sutartį, pas notarą atidavė likusius 5000 Lt. Pardavėjai A. T. susidarė įspūdis, kad žemės sklypas bus asmeninė ieškovės nuosavybė (t.2 b.l. 13-14). Apklaustas liudytoju V. K. paaiškino, kad N. ir A. T. surado žemės sklypo pirkėjus, gavo iš T. atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, sklypo pardavimo metu daugiau bendravo su O. A. (t. 2 b.l. 35-36). Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas SB (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ne tik įgytas už asmenines O. A. lėšas, gautas realizavus paveldėtą turtą, bet ir eliminuojant sutuoktinį R. A. sandorio sudarymo metu. Duomenų, jog sutuoktiniai būtų sutarę, kad perkamas sklypas taps jų bendrąja jungtine nuosavybe nėra, tokiam sutarimui nebuvo jokių kliūčių, nes R. A. dalyvavo notarų biure sudarant sandorį ir galėjo būti įrašytas sutarties šalimi. Jeigu O. A. būtų pageidavusi, notarė būtų nurodžiusi, kad žemės sklypas priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau tokio įrašo nėra. Pirkimo-pardavimo sutarties turinys bei šalių veiksmai sandorio sudarymo metu rodo, kad ieškovė išreiškė valią įsigyti žemės sklypą savo asmeninėn nuosavybėn. Toks turtas nedalijamas, o pripažįstamas asmenine O. A. nuosavybe.
Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kartu su vyru rinkosi sklypą namui statyti, tą vasarą, kai buvo įsigytas sklypas, buvo dirbama sklype, sklype dirbo jos vyras, vyro dėdė ir vaikinas (t.2 b.l. 10-12). Kai kitas sutuoktinis savo asmeninėmis lėšomis arba darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria teisės turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jam turi būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų praturtėti kito sąskaita ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-30/2011). Kai kito sutuoktinio lėšų ir prisidėjimo darbu indėlis nepakankamas bendrajai jungtinei nuosavybei konstatuoti, gali būti taikomas kompensavimo mechanizmas. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. A. pats asmeniškai dirbo sklype. Šį faktą pripažįsta ieškovė. Iš pateiktų sąskaitų, kasos pajamų orderių, pinigų priėmimo kvitų (t.1 b.l. 71-90) matyti, kad R. A. pirko statybines medžiagas, medieną ir pan. Atsakovas R. A. 2008-02-18 sudarė rangos sutartį su TŪB „Be Priekaištų“ atlikti darbus nupirktame žemės sklype (t.1 b.l. 182-187). Nors ieškovė teigia, kad rangos sutartis fiktyvi, suklastota, TŪB „Be Priekaištų“ jokių darbų jos sklype neatliko, tačiau teismas vadovaujasi teismų praktikoje suformuotais principais, kol sandoris nenuginčytas, jis galioja. Sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas suinteresuoto asmens reikalavimu, todėl rangos sutarties galiojimas nagrinėjamoje byloje priklausė nuo ieškovės valios. Be to liudytoju apklaustas vienas iš TŪB „Be Priekaištų“ steigėjas A. Š. (t.2 b.l.72-74) patvirtino, kad jis vadovavo darbams šiame objekte. Sklypas kraštinis, pelkėtoje vietoje, todėl buvo atlikti reljefo pakeitimo, grunto lyginimo darbai, sumontuoti namo pamatai, sklypas aptvertas tvora ir atlikti kiti darbai, nurodyti darbų priėmimo-perdavimo akte (t.1 b.l. 188). Už statybines medžiagas reikalingas rangos darbams R. A. sumokėjo 11612.14 Lt (t.1 b.l. 189), už atliktus darbus R. A. sumokėjo TŪB „Be Priekaištų“ 86087,86 Lt (t.1 b.l. 190). Kad sklypas sutvarkytas, iškeltas, jame supilta žvyro ir yra sumontuoti pamatai, patvirtina antstolio Mindaugo Dapkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t.2 b.l. 62). Ieškovė neįrodė, kad už sklypo pagerinimus mokėjo tiktai iš asmeninių lėšų. Įrodymų, kad ieškovės motina J. O. perdavė ieškovei pagal 2006-07-19 paskolos sutartį 70000 Lt (t.2 b.l. 5) ir šie pinigai buvo panaudoti 2008 metų vasarą sklypo pagerinimui bei namo pamatų statybai, ieškovė nepateikė. Ieškovės teiginiai, kad ji asmenines lėšas perduodavusi atsakovui, kad pastarasis atsiskaitytų už atliktus darbus sklype, nepatvirtinti jokiais įrodymais, o prielaidomis pagrįsti sprendimą draudžiama. Nors posėdžio metu ieškovės atstovas bandė įrodyti, kad atsakovo pateikti transporto priemonių pirkimo kvitai yra suklastoti (t.1 b.l. 194-356), tačiau pati ieškovė patvirtino, kad vyras užsiėmė automobilių prekyba („bizniu“), ji pati davusi atsakovui 20000 Lt automobiliams įsigyti (t.2 b.l. 10-11). Šie ieškovės paaiškinimai patvirtina atsakovo teiginius, kad jis vertėsi automobilių prekyba ir turėjo pajamų. Neturi teisinės reikšmės, kokio dydžio buvo sutuoktinių pajamos ir koks jų veiklos pobūdis, kada ir kiek piniginių lėšų investavo į sklypą kiekvienas iš sutuoktinių, nes atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, 97700 Lt (11612,14 Lt už medžiagas + 86087,86 Lt už darbus) pinigų suma, investuota į O. A. sklypą, turi būti dalijama lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.). Kadangi ieškovei priklausantis sklypas pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, ieškovė privalo kompensuoti atsakovui 48850 Lt (97700 Lt : ½).
Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės sumokėtas žyminis mokestis už santuokos nutraukimą bei išlaidos, susijusios su žemės sklypo įvertinimu, atliktu pačių šalių iniciatyva, nepriteisiamos nei vienai iš šalių. Patenkinus ieškovės turtinius reikalavimus, jai iš atsakovo priteisiamas sumokėtas 1080 Lt (t.1 b.l. 29) žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.). Patenkinus atsakovo turtinius reikalavimus, jam iš ieškovės priteisiamas sumokėtas 1465,50 Lt (t.1 b.l. 59, 104, 192) sumokėtas žyminis mokestis ir 300 Lt išlaidos (t.2 b.l. 63-64) už antstolio paslaugas (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1000 Lt (po 500 Lt už kiekvieno atstovo paslaugas) išlaidos advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovui iš ieškovės taip pat priteisiamos 500 Lt išlaidos, turėtos už suteiktas UAB „Tikroji turto kaina“ teisines paslaugas (CPK 98 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, į valstybės biudžetą priteisiamos 33 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvienos šalies (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 3237) tarp R. A. a.k(duomenys neskelbtini) ir O. A. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė O.), nutraukti.
Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo R. A. a.k(duomenys neskelbtini) ir O. A. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė O.).
Po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę O.
Pripažinti 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmenine O. A. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė O.) nuosavybe.
Priteisti iš O. A. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė O.) 48850 Lt (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) kompensaciją R. A. a.k(duomenys neskelbtini) už O. A. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė O.) priklausančio turto pagerinimą.
Priteisti iš R. A. a.k(duomenys neskelbtini) sumokėtą 1080 Lt (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties litų) žyminį mokestį ir 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) išlaidas advokato bei advokato padėjėjos pagalbai apmokėti O. A. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė O.).
Priteisti iš O. A. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė O.) sumokėtą 1465,50 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt penkių litų 50 ct) žyminį mokestį, 300 Lt (trijų šimtų litų) išlaidas už antstolio paslaugas ir 500 Lt (penkių šimtų litų) išlaidas už teisines paslaugas R. A. a.k(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. A. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33 Lt (trisdešimt trijų litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš O. A. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė O.) į valstybės biudžetą 33 Lt (trisdešimt trijų litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamojo daikto teisinės padėties pakeitimus.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.