Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A, B atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys A, B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Globėjos atskirajame skunde teigiama, jog vaiką ji su sutuoktiniu globoja nuo 2020 m. rugsėjo mėn. ir ją myli kaip savo, tarp jų ir vaiko yra atsiradęs ryšys, ja rūpinosi tinkamai: vaiką veždavosi į keliones, tris kartus gydė sanatorijoje, kiekvieną vasarą ilsėjosi vaikų stovyklose, pirkdavo reikiamus jai daiktus, priemones. Kai juos paskyrė globėjais, vaikas elgėsi kaip neauklėtas vaikas, nesilaikydavo susitarimų, nesiorientuodavo laike, neturėjo atsakomybės jausmo, vėluodavo, nemokėjo skaityti, rašyti, nepažinojo laikrodžio. Kadangi jie gyvena už trijų kilometrų nuo mokyklos, už dviejų kilometrų nuo bokso būrelio, sutuoktinis kas rytą veždavo ją į mokyklą bei dieną iš sporto salės į namus, nes vaikas lanko bokso būrelį. Ar dėl paauglystės, ar dėl kitų globėjai nežinomų priežasčių prieš trejus metus vaiko psichinė būklė pasikeitė, t. y. jis tapo nesukalbamas, sugalvojo keisti savo lytį, kartais darėsi agresyvus, piktai bendraudavo, būdavo nepatenkintas, sunkiai užmigdavo. Todėl globėja kreipėsi į psichoterapeutę, kurios paslaugomis vaikas naudojosi. Tačiau vaiko būklė ne gerėjo, o blogėjo. Vaikas dažniau pavartodavo jų atžvilgiu įžeidžiančius ir juos žeminančius žodžius. Kadangi ji su sutuoktiniu yra dirbantys asmenys ir namuose buvo pastebėję, kad vaikas kambaryje rūko, kad kartą buvo susibraižęs savo ranką, bijodami, kad vaikas netyčia nepadegtų namų, jie įstatė vaiko kambaryje vaizdo kamerą. Kamera jo kambaryje buvo neilgą laiko tarpą, ją nuėmė įsitikinę, kad pavojaus nėra. Šiuo metu vaiką iš globėjos šeimos paėmus ir perdavus laikiniesiems globėjams, vaikas labai išgyvena, prašosi namo, sako meldžiasi, kad būtų sugrąžintas į jų šeimą, ir nori grįžti gyventi pas juos. Jie vaiką myli kaip savo, juo rūpinosi tinkamai ir nori jį toliau globoti, nepaisant turėtų sunkumų. Globėja mano, kad nesusipratimai tarp jų ir vaiko buvo dėl vaiko paauglystės metu besikeičiančių hormonų.

10. Globėjos atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas leidimą paimti nepilnametį vaiką išdavė, nesuteikus galimybės jai ir sutuoktiniui išreikšti nuomonę, neišklausius jų argumentų. Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškimą teismui pateikė 2026 m. sausio 28 d., o 2026 m. sausio 30 d., t. y. už dviejų dienų, jau buvo raštu išnagrinėta ši civilinė byla ir priimta nutartis. Taigi teismas sprendimą priėmė tik remdamasis Skyriaus pareiškimu, kuriame yra daug neteisingos ir netikslios informacijos. Be to, teismo leidimas paimti iš globėjų vaiką išduotas, nesant teisinių pagrindų. Leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Globėjos šeimoje vaikui aplinka yra saugi, vaiku tinkamai rūpinamasi, pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčio sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, nėra. Todėl nebuvo teisinių pagrindų išduoti teismo leidimą paimti vaiką. Globėja teikia teismui (duomenys neskelbtini) dienos centro 2026 m. vasario 2 d. pažymą, iš kurios matyti, kad šiame centre vaikas lankėsi: 1) 2023 m. šeimos stovykloje; 2) 2024 m. edukacijų cikle „Mama ir vaikas“; 3) 2024 m. meno terapijoje pas psichologę; 4) 2025 m. meno terapijoje pas dailės terapeutę; 5) 2026 m. vasario 11 d. lankėsi pas psichologę; 6) užsiregistravo į pozityvios tėvystės artėjančius kursus. Šio įrodymo apeliantė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes neturėjo tokios galimybės.

12. Globėjo atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Tačiau faktiškai suinteresuotiems asmenims net nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus ar nesutikimus. Prie pareiškimo buvo pridėtas elektroninis laiškas apie prašymo dėl teismo leidimo išdavimo išsiuntimą suinteresuotiems asmenims, iš kurio matyti, kad pareiškėjos atstovas pranešimą išsiuntė 2026 m. sausio 28 d. 16.44 val. 2026 m. sausio 29 d. susipažinęs su dokumentais, globėjas negalėjo susisiekti su advokatu (advokatas neatsiliepė), o 2026 m. sausio 30 d. byla jau buvo išnagrinėta. Globėjo manymu, byla buvo išnagrinėta neišsiaiškinus svarbių aplinkybių, neišklausius suinteresuotų asmenų paaiškinimų, remiantis prašyme išduoti teismo leidimą nurodytais teiginiais, kurių dalys buvo paimtos iš kitų dokumentų, atrenkant tik tai, kas „kuo baisiau skambėtų“. Globėjas supranta, kad joks smurtinis elgesys prieš vaiką nėra pateisinamas. Vertinant vaiko situaciją, globėjas pripažino, kad pliaukštelėjo globotinei per pakaušį, nes ji išvadino jo žmoną necenzūriniais žodžiais. Vaiko situacijos vertinimo anketoje surašyti jo atsakymai į klausimus ne vienoje vietoje neatitinka tiesos. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2026 m. sausio 20 d. rašte, pabendravus su globėjais, nurodyta, jog aptariant situaciją globėjai teigė, kad pavartodami netinkamas drausminimo priemones, jie nesiekė vaikui sukelti fizinio skausmo, bet nesuvaldė savo emocijų, kai vaikas pykčio protrūkio metu neadekvačiai elgėsi, juos išvadino necenzūriniais žodžiais. Globėja tvirtina, kad dėl savo poelgio labai blogai jautėsi, pati atsiprašė vaiko, abu ilgai kalbėjosi ir susitaikė. Vertinant pagalbos poreikį, šeimai pasiūlyta atokvėpio kriziniu atveju paslauga, laikinai apgyvendinant jų rūpinamą vaiką budinčio globotojo šeimoje. Atokvėpio paslaugos globėjai atsisakė, nes mano, kad atskirai gyvenant tarpusavio santykiai su vaiku nepagerės, bendravimo problemas spręsti yra pasirengę visi kartu, tuo labiau, kad ir vaikas nenori palikti šeimos.

13. Globėjo atskirajame skunde teigiama, jog suinteresuoti asmenys tikrai supranta netinkamą elgesį, jo nepateisina, tačiau emocijų nesuvaldė dėl neadekvataus vaiko elgesio. Nepaisant sudėtingos situacijos, globėjai buvo atsisakę siūlymo apgyvendinti vaiką laikino globėjo šeimoje, nes buvo ir yra pasiryžę toliau visi kartu su vaiku spręsti bendravimo problemas. Globėjai vaiką globoja nuo 2020 m. (pareiškime minimi 2017–2019 m. vaiko teisių pažeidimai su jais nesusiję). Vaikui yra nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, dvejus metus lankėsi pas neuropsichiatrą, gydėsi sanatorijoje. Vaikui mokykloje sunku mokytis, mokosi kartu su socialine darbuoja, jam sunku valdyti emocijas, pykčio priepuolius, vartojo vaistus, gulėjo sanatorijoje. 2025 m. gegužės 16 d. globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta informacija, kad vaikas dažnai būna piktas, agresyvus, nepagarbiai elgiasi su globėjais, vadina necenzūriniais žodžiais. Buvo įvykių, kai globėjai apskritai baiminosi, ar vaikas galės toliau su jais gyventi, nes pasiteiravus dėl namų darbų, pykčio priepuolio metu puolė muštis, spjovė globėjai į veidą, todėl dėl globėjos išgąsčio buvo trumpam išvesta į terasą. Vaiko kambaryje buvo įrengta vaizdo kamera, tačiau tai buvo padaryta ne siekiant jį pažeminti ir nuolat stebėti, bet ir dėl jo paties saugumo. Vaikas į kambarį parsinešdavo neaiškius lapus, juos sukdavo, rūkydavo, nešdavosi į kambarius negyvus paukščius, peles. Vaikui išreiškus nepasitenkinimą, kamera buvo atjungta. Nepaisant sudėtingo vaiko elgesio, globėjai vaiką globoja jau šeštus metus ir deda dideles pastangas jo auginimui, auklėjimui, ugdymui ir, nors susidūrė su problemomis dėl emocijų proveržio, yra padarę išvadas ir pasiryžę tęsti vaiko globą. Pakeitus globėją, paėmus vaiką iš jai įprastos aplinkos, situacija nepasikeis, o priešingai – naujiems globėjams vėl kils tie patys iššūkiai dėl vaiko elgesio. Šiuo metu vėl visi trys – tiek vaikas, tiek globėjai – normaliai bendrauja, vaikas labai nori grįžti namo. Vaikui yra penkiolika metų, ir jo nuomonė, paaiškinimai taip galėtų būti išklausyti. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu globėjų namuose vaikui būtų sudaryta netinkama, nesaugi aplinka ar kiltų realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, todėl vaikas buvo paimtas neišsiaiškinus svarbių aplinkybių, nesudarius net galimybės suinteresuotiems asmenims pateikti paaiškinimus ir labiausiai šioje situacijoje nukenčia būtent iš šeimos paimtas nepilnametis vaikas, kuris šiuo metu patiria didelius išgyvenimus ir nori grįžti į savo namus pas globėjus. Kadangi byla nebuvo išsamiai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, suinteresuoti asmenys nebuvo išklausyti nei žodžiu, nei suteikta galimybė pateikti rašytinius atsiliepimus, prašoma atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirieji skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 3 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į bylose dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo sprendžiamų klausimų svarbą, esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nuostata taikytina pirmiausia kalbant apie procesą pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems tiesiogiai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes ir situaciją, kad šiuo atveju yra tikrinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat, kad atskiruosiuose skunduose nenurodoma konkrečių argumentų, kodėl prašoma juos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nusprendžia, jog nėra išimtinio pagrindo atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskiriesiems skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

22. Atsižvelgiant į tai, atskirųjų skundų prašymai bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintini.

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas ir leista paimti vaiką C, gim. (duomenys neskelbtini), iš jos nuolatinių globėjų A ir B.

24. Atskirieji skundai iš esmės motyvuojami tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pareiškėjos prašyme dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jos atstovų pagal įstatymą išdavimo pateikta daug netiesos, pirmosios instancijos teismas leidimą paimti nepilnametį vaiką išdavė, nesuteikus galimybės globėjams išreikšti nuomonę, neišklausius jų argumentų, teismo leidimas paimti iš globėjų vaiką išduotas, nesant teisinių pagrindų, vaikas šiuo metu nori ir prašosi grįžti pas globėjus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

27. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

28. Suinteresuotas asmuo A kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) dienos centro 2026 m. vasario 2 d. pažymą. Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

29. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas įsiteisėjusia 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7854-880/2020 tenkino pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą ir nustatė C, gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskiriant A ir B.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus. CK 3.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. CK 3.273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

31. Taigi vaiko atstovai pagal įstatymą yra jo tėvai (CK 3.157 straipsnio 1 dalis), tačiau tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta globa, nepriklausomai nuo jos rūšies – laikinoji ar nuolatinė, vaiko atstovu pagal įstatymą tampa vaiko globėjas (rūpintojas), kuris yra įpareigotas ginti vaiko teises ir teisėtus interesus (CK 3.272 straipsnio 1 dalis).

32. Nepilnamečiui sulaukus keturiolikos metų, jo globa pasibaigia, jo globėjas tampa nepilnamečio rūpintoju be papildomo sprendimo (CK 3.247 straipsnio 2 dalis). Rūpyba taip pat pasibaigia nepilnamečiui sulaukus aštuoniolikos metų arba kai jis įgyja visišką veiksnumą iki aštuoniolikos metų kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.247 straipsnio 3 dalis).

33. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai: 1) paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; 2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; 3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnio 2 dalis). CK 3.271 straipsnyje nustatytos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

34. Pirmiau išvardytos globėjo pareigos iš esmės atitinka tėvų valdžios turinį dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nepaisant šių vaiko globos ir tėvų valdžios turinio panašumų, įstatymų leidėjas labiau detalizuoja globėjo teises ir pareigas tam, kad globėjui būtų aiški šių teisių ir pareigų apimtis bei jų turinys, terminas, kuriuo jis jas vykdo, jų vykdymo sąlygos ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo padariniai. Vaiko globa apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą, ir tai yra daug pastangų reikalaujanti paslauga vaikui, nes globėjas, be kasdienės vaikų priežiūros, prisiima įstatymo įtvirtintą pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį, padėti vaikui išgyventi jo patirtas traumas, atkurti ir palaikyti vaiko santykius su artimaisiais, parengti jį savarankiškam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-378/2025).

35. Globėjui netinkamai atliekant savo pareigas, kyla grėsmė globotinio teisėms ir interesams. Dėl to, siekiant užkirsti tam kelią, CK nustatyta globėjo nušalinimo nuo pareigų galimybė. CK 3.246 straipsnio, reglamentuojančio globėjo ir rūpintojo atleidimo ir nušalinimo nuo pareigų pagrindus, 2 dalyje nurodyta, kad globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

36. Be to, CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo nustatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis).

37. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nors valdžios institucijos, vertindamos būtinybę paimti vaiką globai, turi didelę vertinimo laisvę, ypač susidarius vaikui pavojingai situacijai, teismas vis tiek turi įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, pateisinančios vaiko paėmimą iš šeimos, ir valstybė atsakovė turi įrodyti, kad prieš įgyvendinant tokią priemonę buvo kruopščiai įvertintas siūlomos priežiūros priemonės poveikis tėvams ir vaikui, taip pat galimos vaiko paėmimo į viešąją globą alternatyvos (pvz., EŽTT 2006 m. gruodžio 26 d. sprendimas byloje H. K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 36065/97, 108 punktas). Be kita ko, EŽTT yra nurodęs, kad svarbu, jog nacionaliniai teismai išsamiai pagrįstų, kodėl nėra kitos galimybės apsaugoti vaikus, kuri mažiau varžytų šeimos teises (pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. 68125/14 ir 72204/14).

39. Kasacinis teismas, 2024 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-943/2024 pasisakydamas dėl grėsmės vaiko sveikatai ir gerovei egzistavimo, atkreipė dėmesį į tai, kad EŽTT yra nurodęs, jog Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas kūno bausmes apibrėžė kaip bet kokią bausmę, kurios metu naudojama fizinė jėga ir kuria siekiama sukelti tam tikro laipsnio skausmą ar diskomfortą, kad ir koks lengvas jis būtų, ir pabrėžė, kad visos smurto prieš vaikus formos, kad ir kokios lengvos, yra nepriimtinos (pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. 68125/14 ir 72204/14, 73 punktas). EŽTT yra pabrėžęs ir atitinkamų nepilnamečių amžiaus svarbą bei būtinybę, kai kyla grėsmė jų fizinei ir moralinei gerovei, vaikams ir kitiems pažeidžiamiems visuomenės nariams suteikti valstybės apsaugą (žr., pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimo byloje Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. 68125/14 ir 72204/14, 74 punktą; 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje K. U. prieš Suomiją, peticijos Nr. 2872/02, 46 punktą ir kt.).

40. Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra nuosekli ir išplėtota. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi teismas, spręsdamas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, turi nuosekliai įvertinti visus šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o nustatęs, kad tam tikri įrodymai nėra patikimi ar nepagrindžia ginčui reikšmingų aplinkybių, turi motyvuotai juos atmesti.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, įvertinus visą Skyriuje surinktą informaciją, nustatyta, kad vaiko situacija globėjų šeimoje yra nesaugi ir neatitinka vaiko geriausių interesų. Vaikas aiškiai ir nuosekliai nurodė, kad globėjų namuose patiria fizinį ir psichologinį smurtą, jaučiasi nesaugiai, patiria nuolatinę įtampą, baimę bei emocinį diskomfortą. Vaikas yra išreiškęs nenorą gyventi globėjų šeimoje, nurodydamas, kad namuose dažnai kyla konfliktų, globėjai prieš jį vartoja fizinę jėgą, žemina orumą, o jo privatumas yra pažeidžiamas. Vaiko nuomonės išklausymo metu vaikas detaliai nupasakojo smurto atvejus: globėjų smūgius į veidą ir galvą, tampymą už plaukų, išvarymą į lauką šaltuoju metų laiku be tinkamos aprangos, taip pat nuolatinį emocinį spaudimą ir žeminančius pasisakymus jos atžvilgiu. Vaikas nurodė, kad šie veiksmai kartojosi ne vieną kartą ir globėjai dėl savo elgesio neatsiprašė. Pokalbio metu vaikas buvo emociškai paveiktas, verkė, demonstravo baimės ir nesaugumo požymius. Globėjai patys iš dalies patvirtino fizinio smurto vartojimą prieš vaiką. Globėja nurodė, kad konflikto metu sudavė vaikui per veidą, o globėjas pripažino, kad trenkė vaikui per pakaušį, tampė už plaukų, nurodydamas, jog tokius veiksmus vertina kaip „auklėjimo priemones“ ir nelaiko jų smurtu. Toks globėjų požiūris rodo smurto normalizavimą, ribotą supratimą apie vaiko teises ir vaiko žalojimą. Papildomai nustatyta, kad vaiko privatumas globėjų šeimoje buvo nuolat pažeidinėjamas – vaiko kambaryje buvo įrengta stebėjimo kamera, nepaisant vaiko aiškiai išreikšto nepritarimo ir specialistų rekomendacijų. Vaikas neturėjo galimybės kontroliuoti ir žinoti, kada yra stebimas, o tai kėlė nesaugumo jausmą ir emocinę įtampą. Psichologės ir psichoterapeutės pateikta informacija patvirtina, kad smurtas prieš vaiką globėjų šeimoje vyksta epizodiškai jau kelerius metus, vaikas patiria didelį emocinį krūvį, turi suicidinių minčių, jaučiasi nesuprastas ir spaudžiamas. Specialistų nuomone, tolesnis vaiko buvimas šioje aplinkoje kelia grėsmę jo psichinei sveikatai ir raidai, todėl rekomenduojama vaiką apgyvendinti kitoje, saugioje globos aplinkoje. Nors iš ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų gauta informacija patvirtina, kad vaiko ugdymosi ir sveikatos priežiūros poreikiai formaliai yra tenkinami, tai nepaneigia nustatytų vaiko teisių pažeidimų gyvenamojoje aplinkoje.

42. Globėjos A pateikiama (duomenys neskelbtini) dienos centro 2026 m. vasario 2 d. pažyma patvirtina, kad globėjai deda tam tikras pastangas gerinti santykius su vaiku, tačiau tai taip pat nepaneigia nustatytų vaiko teisių pažeidimų gyvenamojoje aplinkoje.

43. Globėjai atskiruosiuose skunduose aiškindami smurto prieš vaiką atvejus nurodo, jų vertinimu, švelnesnes aplinkybes, nei nurodoma Skyriaus surinktoje informacijoje – pavyzdžiui, kad globėjas pliaukštelėjo vaikui per pakaušį – lengvai delnu brauktelėjo per pakaušį ir kad jokio suėmimo už plaukų ir kėlimo į viršų nebuvo, taip pat, kad globėja yra ranka uždengusi vaiko burną, kad nevadintų jos negražiais žodžiais, tačiau tai nebuvo sudavimas per veidą, taip pat, kad pykčio priepuolio metu vaikui puolus muštis ir spjovus globėjai į veidą dėl globėjos išgąsčio vaikas buvo trumpam išvestas į terasą arba kad vaikas šiltai apsirengęs išėjo į kiemą apie 20 minučių, o ne dvi valandas, kaip teigiama prašyme. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias pačių suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, sutinka, kad iš esmės suinteresuoti asmenys patys iš dalies patvirtina fizinio smurto vartojimą prieš vaiką. Kad ir kokios, suinteresuotų asmenų vertinimu, lengvos formos smurtas būtų, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, tiek pliaukštelėjimas per pakaušį, tiek burnos užėmimas vis tiek yra smurtas, o joks smurtas prieš vaiką yra netoleruotinas ir draudžiamas. Globėjas ir pats atskirajame skunde pripažįsta, kad nesiekė vaikui sukelti fizinio skausmo, tačiau nesuvaldė savo emocijų.

44. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog suinteresuotų asmenų atskiruosiuose skunduose yra jų nurodomų aplinkybių prieštaravimų – pavyzdžiui, globėjos atskirajame skunde nurodoma, kad globėjas lengvai delnu brauktelėjo per vaiko pakaušį, kai jis vaiko paklausė, kada vaikas ruoš pamokas, o šis jam necenzūriniais žodžiais atsakė neaiškinti. Tuo tarpu globėjo atskirajame skunde nurodoma, kad jis pliaukštelėjo vaikui per pakaušį, nes vaikas išvadino jo žmoną necenzūriniais žodžiais. Todėl suinteresuotų asmenų atskiruosiuose skunduose pateikiami paaiškinimai laikytini labiau kaip siekis sušvelninti situaciją savo atžvilgiu ir iš esmės nepaneigiantys Skyriaus surinktoje informacijoje nurodytų aplinkybių. Be savo paaiškinimų, globėjai kokių nors įrodymų, paneigiančių Skyriaus surinktą informaciją, teismui nepateikė, pavyzdžiui, Skyriaus nustatytas aplinkybes paneigiančių specialistų išvadų ar pan. Priešingai, globėjos atskirajame skunde patvirtinama, kad net ir naudojantis psichoterapeutės paslaugomis vaiko būklė ne gerėjo, o blogėjo.

45. Įvertinęs Skyriaus nustatytas aplinkybes – apie globėjų namuose vaiko patiriamą fizinį ir psichologinį smurtą, nesaugumo jausmą, nuolatinę įtampą, baimę bei emocinį diskomfortą, apie vaiko reikšmingą emocinį pažeidžiamumą bei suicidines mintis, apie specialistų išvadas ir rekomendacijas, apie vaiko išreikštą nenorą gyventi su globėjais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sprendimas dėl leidimo paimti vaiką iš globėjų buvo priimtas pagrįstai, kadangi dėl šių aplinkybių vaikui šiuo momentu liekant pas globėjus kyla reali grėsmė jo fizinei, psichologinei ir emocinei gerovei. Atkreiptinas dėmesys, kad globėjas atskirajame skunde pripažįsta, jog, vertinant pagalbos poreikį, šeimai buvo pasiūlyta atokvėpio kriziniu atveju paslauga, laikinai apgyvendinant vaiką budinčio globotojo šeimoje, tačiau atokvėpio paslaugos globėjai atsisakė.

46. Globėjai atskiruosiuose skunduose taip pat akcentuoja tai, jog šiuo metu vaikas nori grįžti pas globėjus. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vis dėlto, EŽTT, be kita ko, yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, nuspręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Byčenko prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (EŽTT Didžiosios kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02). EŽTT yra nurodęs, kad sprendimą priima teismas, nes vaikas ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Raw ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11).

47. Globėjai neginčija aplinkybių, jog vaikas, kalbėdamas apie globėjų smurto prieš jį atvejus, buvo išreiškęs nenorą gyventi su globėjais. Kita vertus, patys globėjai atskiruosiuose skunduose pripažįsta, kad vaikas būna nesukalbamas, agresyvus, piktas, nepatenkintas, yra nustatyti mišrūs specifiniai raidos, emocijų sutrikimai, vaikui mokykloje sunku mokytis, mokosi kartu su socialine darbuoja, vaikui sunku valdyti emocijas, pykčio priepuolius. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei vaikas atskyrus jį nuo globėjų pakeitė savo nuomonę ir šiuo metu nori pas juos grįžti, atsižvelgiant į visas kitas nustatytas aplinkybės, nėra pagrindo sutikti su vaiko nuomone, kadangi jo grąžinimas globėjams šiuo momentu neatitiktų geriausių jo interesų, be to, toks noras, gali būti išreikštas reaguojant vien tik į pasikeitusias aplinkybes.

48. Teismas ypač akcentuoja ir tai, kad, pagal VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalį, jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai; atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Taigi teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos nėra globėjų nušalinimas nuo pareigų ir yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių. Šiuo atveju yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaiko apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikas laikinai paimtas iš nuolatinių globėjų, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių vaikui buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyko, vaikas turės būti nedelsiant grąžintas globėjams. Kaip nurodoma globėjo atskirajame skunde, šiuo metu vėl visi trys – tiek vaikas, tiek globėjai – normaliai bendrauja, todėl manytina, kad priešingai nei atskirajame skunde nurodo globėjas, nagrinėjamoje situacijoje laikinas vaiko ir globėjų atskyrimas gali turėti teigiamos įtakos globėjų ir vaiko santykiams.

49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė nepilnamečio vaiko sveikatai ir gerovei, todėl Tarnybos taikyta skubi priemonė (nepilnamečio vaiko paėmimas) šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ir būtina priemonė vaiko sveikatai ir teisėms apsaugoti, todėl atitiko geriausius vaiko interesus.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

52. Atskiruosius skundus pateikusiems suinteresuotiems asmenims teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, o suinteresuotų asmenų atskirieji skundai netenkintini, be to, šie suinteresuoti asmenys yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti suinteresuotų asmenų A, B prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Priimti su A atskiruoju skundu naujai pateiktą įrodymą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.