Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento atstovei S. V., atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Teisingumo ministerijos atstovams A. I., R. V., atsakovės Teisėjų tarybos atstovams O. B., J. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikai, Teisėjų tarybai dėl atleidimo iš teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į pareigas ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

20. TEDK 2019 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 18P-2 iškelti teisėjai R. A. drausmės bylą už: 1) Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame teisėjas yra proceso šalis, nevykdymą; 2) Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo principų pažeidimą, priimant procesinį sprendimą nusišalinti nuo civilinės bylos pagal UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – KRATC) pareiškimą; 3) teisėjo nepriklausomumo, pareigingumo, padorumo, solidarumo principų pažeidimą, teikiant tarnybinius pranešimus dėl teisėjų L. S. ir E. M..

21. Teisėjų garbės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1 nusprendė pasiūlyti Respublikos Prezidentui atleisti R. A. iš Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjos vardą. Įvertinęs drausmės bylos duomenis, Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad: 1) Ieškovė nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvios pareigos, pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą pareigingumo principą, toks Ieškovės elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui; 2) spręsdama nusišalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 klausimą, Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. nutartyje dėl nusišalinimo išdėstė ne teisinius argumentus dėl pareikšto nušalinimo, bet savo subjektyvią nuomonę apie teismo administraciją, prielaidas apie teisėjų korupcinius ryšius, neturėdama tam faktinio pagrindo, taip pažeisdama Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo, nešališkumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, padorumo, solidarumo principus; 3) teikdama Tarnybinį pranešimą dėl teisėjos L. S. procesinio sprendimo (nutarties) vertinimo, Ieškovė pažeidė konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą, taip pat Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo, solidarumo, pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo principus; tokiais Ieškovės kaip teisėjos veiksmais buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui. Teisėjų garbės teismas, spręsdamas dėl drausminės atsakomybės priemonės parinkimo, vertino padarytų nusižengimų sunkumą, jų tęstinį pobūdį, padarymo aplinkybes, teisėją charakterizuojančius duomenis, teisėjos požiūrį į padarytus pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, kad teisėja savo veiksmus vertina nesavikritiškai, nelinkusi pripažinti savo klaidų ir jų taisyti, po ankstesnių drausminių nuobaudų taikymo elgesio nekeičia, toliau nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad švelnesnės drausminės nuobaudos (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas) nebūtų pakankamai drausminančios, todėl, vadovaudamasis Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė pasiūlyti Respublikos Prezidentui Teismų įstatymo nustatyta tvarka atleisti Ieškovę iš teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi byloje Nr. GT1-1/2020, išnagrinėjusi teisėjos R. A. skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21P-1, šį sprendimą paliko nepakeistą.

23. Teisėjų garbės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. lydraščiu Nr. 20P-51-(7.3.7) pateikė Respublikos Prezidentui Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos R. A. drausmės bylą su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1.

24. Respublikos Prezidentas 2020 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-473, susipažinęs su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1 ir su juo susijusia medžiaga, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6, 7, 8 dalimis, kreipėsi į Teisėjų tarybą patarti dėl teisėjos R. A. atleidimo iš Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; iki bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų, sustabdė teisėjos įgaliojimus.

25. Teisėjų taryba 2021 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 13P-11-(7.1.2) patarė Respublikos Prezidentui atleisti R. A. iš Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

26. Respublikos Prezidentas 2021 m. vasario 2 d. dekretu Nr. 1K-516 atleido R. A. iš Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

27. Ieškovė R. A. 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekretą Nr. 1K-473 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, kuriuo Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo atleisti ieškovę iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; dėl šio dekreto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti dekreto atitiktį Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 13P-11-(7.1.2), kuriuo patarta Respublikos Prezidentui atleisti ieškovę iš Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekretą Nr. 1K-516, kuriuo ieškovė atleista iš Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; dėl šio dekreto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti šio dekreto atitiktį Konstitucijai; 4) ieškovės atleidimą iš Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, pripažinti neteisėtu ir grąžinti ieškovę į eitas pareigas, priteisiant jai iš Lietuvos Respublikos darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 5) priteisti ieškovei iš Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, atlyginti.

Dėl ieškovės prašymo į Konstitucinį Teismą dėl Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekreto Nr. 1K-473 atitikties teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą bylą nagrinėjantis teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnis, CPK 3 straipsnio 3 dalis). Klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo. Kai bylą nagrinėjančiam teismui tokių abejonių nekyla, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

31. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija vertina, ar yra pagrįsta abejoti Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekreto Nr. 1K-473 atitiktimi Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

32. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą. Analogiškas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas įtvirtintas Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

33. Pagal Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 1 punktą Teisėjų garbės teismas savo sprendimu gali pasiūlyti Respublikos Prezidentui šio įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų. Toks Teisėjų garbės teismo siūlymas yra faktinis pagrindas pradėti teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą procedūrą, jeigu, Respublikos Prezidento nuomone, Teisėjų garbės teismo pateikta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar teisėjas savo poelgiu nepažemino teisėjo vardo.

34. Vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, spręsti, ar konkretus teisėjo elgesys yra toks, kuriuo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui, išimtinę kompetenciją turi speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba. Pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją konstitucinę doktriną ši speciali teisėjų institucija privalo ne tik įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, bet ir įvertinti, ar jis šiuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

35. Nagrinėjamu atveju Respublikos Prezidentas, būdamas atsakingas už teisėjų profesinio korpuso formavimą, gavęs Teisėjų garbės teismo sprendimą, kuriuo pasiūlyta atleisti Ieškovę iš teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, siekdamas, kad Konstitucijos ir įstatymų nustatyta, būtų įvertinta, ar Teisėjų garbės teismo sprendime nurodytas Ieškovės elgesys, kvalifikuotinas kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis, kuriuo buvo pakenkta teismo autoritetui, 2020 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K- 473 kreipėsi į Teisėjų tarybą.

37. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Teisėjų garbės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. lydraščiu Nr. 20P-51-(7.3.7) pateikė Respublikos Prezidentui Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos R. A. drausmės bylą su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su jam pateikta medžiaga, 2020 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-473 kreipėsi į Konstitucijoje numatytą specialią teisėjų instituciją.

38. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad iš 2020 m. gruodžio 23 d. dekreto Nr. 1K-473 turinio neaišku, dėl kokių konkrečių ieškovės kaip teisėjos poelgių įvertinimo kreiptasi į Teisėjų tarybą. Aptariamame dekrete expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad Respublikos Prezidentas patarimo kreipiasi susipažinęs su Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-1 ir su juo susijusia medžiaga.

39. Ieškovės pozicija, kad Respublikos Prezidentas, nenustatęs konkrečių teisėjo vardą žeminančių ieškovės veiksmų, neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo atleisti ieškovę iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą, yra teisiškai nepagrįsta, neatitinka pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo ir oficialiosios konstitucinės doktrinos. Respublikos Prezidentas, gavęs informaciją apie tam tikrą konkretaus teisėjo elgesį, nenustatinėja, ar teisėjas tikrai atliko nurodytus veiksmus, nevertina, ar įvardytais veiksmais (ne)pažemintas teisėjo vardas. Pagal Konstituciją teisėjo konkrečių veiksmų tyrimą ir vertinimą atlieka speciali teisėjų institucija – Teisėjų taryba, kai į ją kreipiasi Respublikos Prezidentas, iš turimos informacijos suabejojęs dėl konkretaus teisėjo elgesio suderinamumo su teisėjo geram vardui keliamais reikalavimais.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 23 d. dekretas priimtas nurodant jame tiek teisinį pagrindą (atitinkamas Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatas), tiek faktinį pagrindą (įvertinus Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21P-1 turinį ir drausmės bylos medžiagą). Nenustatyta pagrindo abejoti, kad šių duomenų (Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21P-1 ir drausmės bylos medžiagos) Respublikos Prezidentui nepakako įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Teisėjų tarybą, prašant įvertinti, ar Teisėjų garbės teismo sprendime aptarti ieškovės poelgiai nėra tokie, kuriais pažemintas teisėjo vardas.

41. Ta aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. dekrete detaliai neišvardinti konkretūs teisėjos pažeidimai, dėl kurių kreipiamasi, neišdėstytos konkrečios pažeidimų padarymo aplinkybės, nėra pagrindas teigti, jog neaišku, dėl kokių Ieškovės poelgių įvertinimo prašoma Teisėjų tarybos patarimo. Akivaizdu, kad prašoma įvertinti Ieškovės, kaip teisėjos, poelgius, dėl kurių jai buvo iškelta drausmės byla ir priimtas Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 21P.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta pagrindo abejoti, ar Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 23 d. dekretas Nr. 1K-473 priimtas laikantis Konstitucijoje ir jos nuostatas detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, esant Konstitucijos ir įstatymų reikalaujamiems formaliesiems ir materialiesiems pagrindams, inter alia, turint pakankamą faktinį pagrindą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio dekreto atitiktimi Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Dėl 2020 m. gruodžio 23 d. dekreto nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

43. Prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr.lK-516, kuriuo nutarta atleisti ieškovę iš teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, ieškovė iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 13P-11-(7.1.2) neteisėtumu. Tik išnagrinėjusi ieškovės argumentus dėl nurodyto Teisėjų tarybos nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija galės įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant patikrinti Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr.lK-516 konstitucingumą.

Dėl Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 13P-11-(7.1.2) teisėtumo ir pagrįstumo

47. Spręsdama dėl Ieškovės atleidimo iš teisėjos pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto) pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija, remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, be kita ko, vertina, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeista Ieškovės teisė į tinkamą teisinį procesą.

48. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ieškovė buvo informuota apie Teisėjų tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas patarimo Respublikos Prezidentui klausimas. Elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 23 d. Ieškovei buvo išsiųsta Teisėjų tarybos turima medžiaga, kurios pagrindu bus sprendžiama dėl patarimo, kvietimas nuotoliniu būdu dalyvauti 2020 m. gruodžio 30 d. 10:00 val. Teisėjų tarybos posėdyje, prisijungimo duomenys. Ieškovei 2020 m. gruodžio 29 d. pranešus, kad ji rytojaus dieną (2020 m. gruodžio 30 d.) nedalyvaus Teisėjų tarybos posėdyje, jos klausimo svarstymas buvo atidėtas kitam Teisėjui tarybos posėdžiu – 2021 m. sausio 29 d., vėlgi pakviečiant Ieškovę dalyvauti posėdyje tam, kad būtų išklausyta jos paaiškinimų.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad patarimo Respublikos Prezidentui dėl Ieškovės atleidimo iš pareigų sprendusi Teisėjų taryba veikė ne skubotai, o atidžiai, suteikė Ieškovei pakankamai laiko susipažinti su medžiaga, kuri bus analizuojama, atidėjo klausimo svarstymą kitam posėdžiui, kad Ieškovė galėtų įgyvendinti teisę būti išklausyta ir tiesiogiai išdėstytų savo poziciją dėl poelgių, suponavusių drausminės atsakomybės taikymą.

50. Ieškovė teigia, kad Teisėjų taryba nesiekė nustatyti tikslių faktinių aplinkybių, kruopščiai ir nešališkai renkant visus reikšmingus įrodymus, taip pat ir ieškovės argumentus.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė konkrečiai neįvardijo, kokios gi faktinės aplinkybės, susijusios su jos poelgiais, dėl kurių inicijuota drausminė atsakomybė, liko neištirtos ir neįvertintos, kokie konkretūs jos poelgiams objektyviai įvertinti reikšmingi įrodymai nesurinkti ir neįvertinti. Nėra pagrindo sutikti su Ieškovės pozicija, kad Teisėjų taryba turėjo aiškintis faktines aplinkybes dėl Ieškovės nurodytų Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai ėjusio E. M. ryšių su KRATC teisės skyriaus viršininku, taip pat aplinkybes, susijusias su teisėjos L. S. priimta nutartimi, dėl kurios ieškovė pateikė tarnybinį pranešimą. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama ne dėl Ieškovės įvardytų asmenų, bet būtent dėl Ieškovės veiksmų ir poelgių įvertinimo, todėl su Ieškovės nurodomų kitų teismo teisėjų veiksmais susiję duomenys neturėjo būti renkami ir tiriami.

52. Teisėjų taryba, analizuodama Ieškovės poelgį, susijusį su 2019 m. birželio 18 d. nutarties nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo turiniu, be kita ko, vertino ir tai, kad šioje nutartyje Ieškovės išdėstyti argumentai, kaltinantys laikinai pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusį teisėją spaudimu, buvo analizuoti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, tiriant R. A. 2019 m. gruodžio 6 d. pranešimą Nr. BP-79, bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje (TEDK), tiriant R. A. 2019 m. rugpjūčio 9 d. teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Generalinės prokuratūros 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. BV-151 R. A. atsisakyta pripažinti pranešėja. TEDK 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 17P-177-(7.4.8) atsisakė iškelti drausmės bylą Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai ėjusiam E. M..

54. Visų pirma pažymėtina tai, kad šis Ieškovės iškeltas klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kompetentingas tikrinti teismų savivaldos institucijos, nagrinėjančios teisėjų drausmės bylas, t. y. Teisėjų garbės teismo, priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taigi ir pasisakyti dėl nešališkumo reikalavimo laikymosi šios institucijos nagrinėtoje konkretaus teisėjo drausmės byloje. Teisėjų taryba, spręsdama dėl Respublikos Prezidento kreipimosi įvertinti, ar Teisėjų garbės teismo sprendime nurodyti teisėjo poelgiai (ne)žemina teisėjo vardo, nėra saistoma dėl konkretaus teisėjo priimtame Teisėjų garbės teismo sprendime pateikto to teisėjo poelgių vertinimo – tokį vertinimą Teisėjų taryba atlieka savarankiškai, nepaisant to, kad analizuoja ir drausmės bylos medžiagą bei priimto Teisėjų garbės teismo sprendimo turinį. Dėl to Ieškovės argumentai, kad Teisėjų tarybos nutarimas šališkas, nes ši institucija netyrė, kodėl nebuvo tenkintas Ieškovės pareiškimas dėl tam tikrų Teisėjų garbės teismo narių nušalinimo, yra teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi, vertinant Ieškovės šioje byloje ginčijamo Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 21 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą.

55. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Teisėjų tarybos turėtą medžiagą, sprendžiant dėl Ieškovės poelgių vertinimo, neturi pagrindo pripažinti pagrįsta Ieškovės poziciją, kad Teisėjų taryba nesiekė nustatyti ir nenustatė aplinkybių, reikšmingų Ieškovės poelgiams objektyviai įvertinti. Teisėjų tarybos turėti duomenys buvo pakankami tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti Ieškovės poelgiai įstatymų ir teisėjų etikos reikalavimų atitikties aspektu.

Dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio nustatymo

56. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas. Formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskreciją nustatyti, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali būti nustatytas koks nors išsamus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardą, sąrašas. Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).

57. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisėjo vardą pažeminantis poelgis – vertinamojo pobūdžio pažeidimas, dėl kurio buvimo kiekvienu atveju sprendžia tai padaryti įgaliotas subjektas – Teisėjų taryba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

59. Teisėjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, įvertina, ar teisėjo darbas, elgesys, reputacija, kitos savybės atitinka jam keliamus reikalavimus, inter alia nustatytus Teisėjų etikos kodekse. Teisėjų taryba, kaip Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkta vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, patardama Respublikos Prezidentui, kartu išsprendžia ir pasitikėjimo konkrečiu teisėjų bendruomenės nariu klausimą, t. y. įvertina, ar teisėjas, būdamas vienos iš valstybės valdžią įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų narys, veikė taip, kad visuomenė pasitikėtų šia institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

60. Ieškovė visiškai neigia, kad ji savo veiksmais, dėl kurių jai inicijuota drausmės byla, o vėliau – atleidimo iš teisėjos pareigų procedūra, pažeidė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus principus, ir kategoriškai nesutinka su jos veiksmų įvertinimu kaip poelgių, pažeminusių teisėjo vardą.

61. Nagrinėjamu atveju Teisėjų taryba, spręsdama dėl patarimo Respublikos Prezidentui, analizavo ir vertino tokius Ieškovės poelgius: 1) dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos pranešti apie teismo procesus, kurių šalis ji yra, netinkamo vykdymo; 2) dėl konkrečioje civilinėje byloje sprendžiant proceso dalyvio pareikšto nušalinimo klausimą proceso įstatymų nustatyta tvarka nevertintų nušalinimo pareiškime nurodytų nušalinimo motyvų ir nusišalinimo nuo bylos argumentais, kurių turinys neatitinka teisėjų etikos principų, žemina teisėjų ir teismų autoritetą, be to, šie motyvai neturėjo pakankamo faktinio pagrindo; 3) dėl atlikto kitos teisėjos priimto procesinio sprendimo konkrečioje byloje vertinimo ir kreipimosi dėl drausminės atsakomybės šio procesinio sprendimo pagrindu inicijavimo teisėjai, taip pažeidžiant teisėjo nepriklausomumo principą.

Dėl ieškovės pareigos informuoti teismo administraciją apie teismuose nagrinėjamas jos asmenines bylas

62. Ieškovė, kvestionuodama Teisėjų tarybos išvadą dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji yra proceso šalis, pažeidimo, teigia, kad nepažeidė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisėjui pareigos pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji yra proceso šalis. Duodama paaiškinimus 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje, Ieškovė nurodė, kad buvo pirmininko įsakymas pranešti apie nagrinėjamas, o ne išnagrinėtas bylas; tuo metu buvo tik viena nagrinėjama byla – Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT); apie jau išnagrinėtas bylas nepranešė, nes nebuvo nurodyta, už kokios trukmės praėjusį laikotarpį reikia pranešti; ankstesnei teismo pirmininkei buvo pranešama žodžiu; kai atėjo kitas pirmininkas, nebuvo naujų bylų, buvo tik eigoje, baigiamos nagrinėti.

63. Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis. Teisėjas taip pat privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame to teisėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) yra proceso šalis, jei byla teisminga teismui, kuriame jis dirba teisėju.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatyme nustatyta teisėjo pareiga nėra savitikslė. Jos paskirtis – užtikrinti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimą, sudarant tinkamas prielaidas teismo pirmininkui, esant pirmiau įvardytiems pagrindams, spręsti dėl bylų perdavimo kitam teisėjui arba kitam tos pačios pakopos teismui (Teismų įstatymo 34 straipsnis), taip išvengiant situacijų, kai nušalinimas dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių teisėjui pareiškiamas jau to teisėjo pradėtoje nagrinėti byloje, taip kartu užtikrinant ir teismo proceso operatyvumą.

65. Pabrėžtina tai, kad Teismų 43 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog tokia informacija turi būti pateikiama raštu. Teismo administracijos vadovų kadencijos yra ribotos trukmės, todėl tam, jog būtų užtikrintas aptariamo pobūdžio informacijos tinkamas perimamumas, įstatyme nustatyta teisėjo pareiga būtent raštu pateikti informaciją apie konkretų teismo procesą (procesus), kuriame (kuriuose) teisėjas yra proceso šalis.

66. Kartu pažymėtina tai, kad nustačius, jog Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga pažeista nesilaikius rašytinės pranešimo formos, tačiau teismo pirmininkas teisėjo buvo žodžiu informuotas apie konkretų teismo procesą (procesus), kuriame (kuriuose) tas teisėjas yra proceso šalis, nebūtų pakankamo pagrindo inicijuoti teisėjo drausminės atsakomybės procedūrą, nes toks pažeidimas savaime nekliudo pasiekti aptariamos pareigos įtvirtinimu siekiamo tikslo. Tačiau tokiu atveju, iškilus klausimui dėl Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamo įvykdymo, teisėjas, nesilaikęs įstatymo reikalaujamos rašytinės pranešimo formos, turi įrodyti, kad teismo pirmininkas apie konkretų teismo procesą (procesus), buvo informuotas.

67. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Regionų apygardos administraciniame teisme 2016 m. gruodžio 15 d. buvo inicijuota administracinė byla pagal pareiškėjo KRATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės R. A. (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02865-2016-5). Ši byla inicijuota po to, kai 2016 m. lapkričio 8 d. pasikeitė Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas (Respublikos Prezidento 2016 m. lapkričio 3 d. dekretas Nr. 1K-788). Taigi ieškovė neteisi teigdama, kad, pasikeitus teismo pirmininkui, nepradėta naujų bylų, kuriose ji buvo proceso šalis ir apie kurias, vykdydama Teismų 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą, ji privalėjo pranešti. Regionų apygardos administraciniam teismui 2017 m. vasario 10 d. sprendimu atmetus pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo (administracinė byla Nr. I-442-386/2017), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo (administracinė byla Nr. A-1425-442/2018). Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo (administracinė byla Nr. I-8319-243/2018), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė Ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-3647-968/2019). Taigi nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. kovo 20 d. vyko teismo procesas, kuriame Ieškovė buvo šalis (atsakovė). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, vykdydama Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvią pareigą, apie šį teismo procesą buvo informavusi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininką.

68. Taip pat nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2017 m. gegužės 11 d. ieškovė inicijavo civilinę bylą dėl parduoto daikto trūkumų (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00369-2017-2; civilinė byla Nr. e2-74-182/2018). Ši byla baigta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-924-48/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsisakyta priimti Ieškovės kasacinį skundą (eCIK-957/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo proceso metu Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apie šį teismo procesą ji, vykdydama Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą, buvo pranešusi teismo, kuriame ėjo teisėjos pareigas, vadovui.

69. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėjas KRATC 2019 m. gegužės 24 d. inicijavo naują administracinę bylą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš R. A. (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00516-2019-9). Ieškovės pateiktais duomenimis, teismo procesiniai dokumentai šioje administracinėje byloje, kurioje ji buvo atsakovė, 2019 m. birželio 7 d. buvo įteikti jos motinai. Atsiliepimas į pareiškėjos prašymą dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo pateiktas 2019 m. birželio 21 d. (administracinė byla Nr. I-5991-609/2019). Ieškovė nurodė, kad su šios administracinės bylos dokumentais susipažino 2019 m. birželio 19 d. Apie šią naują Ieškovės atžvilgiu inicijuotą administracinę bylą Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui tapo žinoma iš pareiškėjos KRATC 2019 m. birželio 13 d. nušalinimo pareiškimo, paduoto Ieškovės nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-6823-769/2019 pagal pareiškėjo KRATC pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

70. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas 2019 m. birželio 20 d. raštu Nr. 3R-1127 paprašė Ieškovės nurodyti, ar teisėja turi (turėjo) teisminių procesų, kuriuose ji yra (buvo) byloje dalyvaujantis asmuo; jeigu taip, paaiškinti, kodėl teisėja nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui pateiktame 2019 m. birželio 26 d. paaiškinime nurodė tik administracinę bylą Nr. I-5991-609/2019, kitų konkrečių bylų neįvardijo, teigdama, kad apie galimai nagrinėjamas dvi bylas EŽTT teismo pirmininkas žino, nes 2018 metais teiktoje Ieškovės charakteristikoje tai nurodė.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo pareiga raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą (procesus), kuriame (kuriuose) teisėjas yra proceso šalis, kyla įstatymo pagrindu. Pagrįsta reikalauti, kad teisėjas nurodytų teismo procesą identifikuojančius duomenis: bylos šalis, bylos numerį. Ieškovė, nuolat akcentuodama, kad ji griežtai laikosi įstatymų, teisėjo priesaikos, nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos raštu pranešti teismo pirmininkui apie 2016 m. gruodžio mėnesį KRATC inicijuotą administracinę bylą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02865-2016-5), taip pat apie 2017-2018 metais nagrinėtą civilinę bylą dėl parduoto daikto trūkumų (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00369-2017-2).

72. Esant akivaizdžiam faktui, kad Ieškovė raštu nepateikė teismo pirmininkui informacijos apie konkrečius teismo procesus, kuriuose ji atitinkamais laikotarpiais buvo proceso šalis, Ieškovė nei drausmės bylos nagrinėjimo metu, nei teisme nagrinėjant atleidimo iš teisėjo pareigų bylą šio pažeidimo nepripažino, bandydama pateisinti savo elgesį tuo, jog ankstesnė teismo pirmininkė nereikalaudavo pranešti raštu, pakakdavo žodinio pranešimo, taip pat tuo, kad naujam teismo pirmininkui iš kitų šaltinių turėjo būti žinoma apie jos asmenius procesus. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad KRATC administracinę bylą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos inicijavo 2016 m. gruodžio 15 d. (administracinė byla Nr. I-442-386/2017), t. y. esant naujam teismo pirmininkui. Be to, nurodytina tai, kad Ieškovės susitarimas su ankstesne teismo pirmininke negalėjo atleisti ir neatleido jos nuo pareigos, kurią nustato ne teismo vadovas, bet įstatymas, vykdymo.

74. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nauja administracinė byla (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00516-2019-9) Ieškovės atžvilgiu inicijuota 2019 m. gegužės 24 d., teismo pirmininkui pateiktame 2019 m. birželio 25 d. paaiškinime Ieškovė nurodė šios bylos identifikacinius duomenis, dėl šios administracinės bylos nėra pagrindo konstatuoti Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo.

75. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ieškovė, neinformavusi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko apie administracinę bylą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02865-2016-5) ir apie civilinę bylą dėl parduoto daikto trūkumų (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00369-2017-2), nevykdė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. Be to, esant aiškiam šios pareigos pažeidimui, pažeidimą neigė, remdamasi argumentais, nesuderinamais su teisėjui keliamais pareigingumo, pavyzdingumo reikalavimais, įpareigojančiais nepažeisti įstatymų, savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai, be to, pripažinti savo klaidas ir jas taisyti (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 8 punktas, 15 straipsnio 1, 3 punktai).

76. Esant tokioms aplinkybėms, aptartą Ieškovės elgesį Teisėjų taryba pagrįstai įvertino kaip Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos ir Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1, 3 punktuose įtvirtinto pareigingumo principo pažeidimą.

Dėl pareikšto nušalinimo išsprendimo

78. Pagal civilinio proceso teisės normų nustatytą teisinį reglamentavimą, jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65, 66 straipsniuose, teisėjas privalo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. CPK 65 straipsnyje įtvirtintas sąrašas pagrindų, kuriems esant teisėjas privalo pareikšti, kad jis nusišalina nuo bylos nagrinėjimo. Be nurodytoje teisės normoje įtvirtintų absoliučių nusišalinimo pagrindų, pagal CPK 66 straipsnio nuostatas teisėjas taip pat turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

79. Jeigu nėra CPK 65 straipsnyje įvardytų atvejų, kuriems esant teisėjas turi absoliučią pareigą nusišalinti, dėl kitokių aplinkybių, galinčių kelti pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (CPK 66 straipsnis), teisėjas sprendžia savarankiškai, kiekvienu atveju įvertindamas situaciją tiek pagal subjektyvųjį, tiek objektyvųjį testus.

80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, nurodoma, kad, vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje W. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje K. prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje D. C. prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Kartu pažymima, kad, nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje W. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje K. prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).

81. Kai teisėjas, kuriam pareikštas nušalinimas, pats nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo, vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamo teisėjo arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu jie pateikti (CPK 69 straipsnio 2 dalis).

82. Sutiktina su Ieškove, kad nagrinėjamu atveju nebuvo CPK 65 straipsnyje įvardytų atvejų, kuriems esant ji būtų privalėjusi nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo. Kartu pažymėtina, kad po to, kai nurodytoje byloje buvo gautas pareiškėjo KRATC pareiškimas dėl Ieškovės kaip teisėjos nušalinimo, ji, spręsdama, ar nėra kitų aplinkybių, suponuojančių jai pagrindą nusišalinti nuo nurodytos bylos nagrinėjimo (CPK 66 straipsnis), turėjo įvertinti pareiškėjos KRATC pareiškime dėl nušalinimo įvardytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas nušalinimas.

83. KRATC 2019 m. birželio 13 d. pareiškime dėl Ieškovės, kaip teisėjos, nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo buvo nurodyta, kad teisėją nuo bylos prašoma nušalinti dėl to, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla pagal KRATC pareiškimą dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo iš atsakovės R. A., o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-3647-968/2019, kurioje visiškai patenkintas KRATC pareiškimas ir iš atsakovės R. A. priteista vietinės rinkliavos skola. KRATC teigimu, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos R. A. nešališkumo, nagrinėjant KRATC inicijuotą civilinę bylą Nr. 2VP-6823-769/2019. Ieškovė, spręsdama dėl jai kaip teisėjai pareikšto nušalinimo, turėjo vertinti, ar KRATC pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jai nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, ir nutartyje išdėstyti šių aplinkybių įvertinimo motyvus.

85. Tačiau Ieškovė, 2019 m. birželio 18 d. nutartyje pareiškusi, kad nėra jokių jos nušalinimo nuo KRATC inicijuotos civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 pagrindų, pati prieštaraudama savo pozicijai, jog gali objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu pareiškė, kad nusišalina nuo nurodytos bylos nagrinėjimo, atsižvelgusi į laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas einančio E. M. nurodytas aplinkybes, pareiškėjos KRATC daromą spaudimą teismui dėl teisėjos R. A. nušalinimo nuo KRATC bylų, teisėjo E. M. draugiškus santykius su KRATC teisės skyriaus viršininku A. Ž., byloje dalyvaujančių asmenų telefoninius pokalbius su laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas einančiu E. M. dėl bylų nagrinėjimo, įvertinus paties teisėjo E. M. primygtinį siūlymą šalintis nuo visų KRATC bylų, dabartinės teismo administracijos požiūrį į teismo nešališkumą, siekdama išvengti tolesnio pašalinių asmenų neteisėto spaudimo teismui.

86. Ieškovės pateikti argumentai, dėl kurių ji, nematydama jokių CPK 65,66 straipsniuose įvardytų teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų, visgi nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, nesusiję su KRATC pareiškime nurodytu nušalinimo pagrindu, be to, aiškiai nesuderinami su teismo procesinio dokumento – nutarties dėl proceso dalyvio pareikšto teisėjui nušalinimo – paskirtimi, t. y. atsakyti į byloje dalyvaujančio asmens iškeltas abejones dėl jo bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo.

87. Nekvestionuotina Ieškovės kaip teisėjos teisė reaguoti į, jos įsitikinimu, kitų teisėjų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus, kelti teismo veikloje matomas problemas, siūlyti kaip jas spręsti. Tačiau Ieškovė, būdama teisėja, privalo žinoti, kad teismo vidaus klausimai negali būti sprendžiami priimant procesinį dokumentą konkrečioje byloje, turi elgtis profesionaliai ir pasirinkti tam tinkamas priemones. Ieškovė, vertindama, kad jai daromas neleistinas poveikis nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, turėjo teisę kreiptis į teismo pirmininką, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), o, turėdama tam tikrų duomenų apie galimą korupciją, pasinaudoti Lietuvos Respublikos pranešėjų įstatyme (toliau – Pranešėjų įstatymas) nustatyta pranešimo apie pažeidimus tvarka. Tuo tarpu argumentų dėl, Ieškovės nuomone, jai daromo spaudimo nusišalinti pateikimas civilinėje byloje priimtame procesiniame dokumente – nutartyje dėl proceso dalyvio pareikšto nušalinimo – yra akivaizdžiai netinkama reagavimo į kito teisėjo galbūt padarytą profesinės etikos ar kitokį pažeidimą įgyvendinimo forma.

88. Ieškovė tiek drausmės bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą akcentavo savo principingumą, atsparumą bet kokiam poveikiui. Tačiau 2019 m. birželio 18 d. nutartyje išdėstytais argumentais, dėl kurių nusišalina nuo bylos, Ieškovė iš esmės patvirtino, kad ji yra paveikiama.

89. Teisėjų etikos kodekse įtvirtinta, kad, vadovaudamasis nepriklausomumo principu, teisėjas, priimdamas sprendimus, privalo būti savarankiškas ir nepriklausomas nuo kitų teisėjų nuomonės, pareikštos ne įstatymų nustatyta tvarka (Teisėjų etikos kodekso 9 straipsnio 6 punktas), nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, žiniasklaidos priemonių, visuomenės bei atskirų asmenų įtakai (Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 4 punktas).

90. Teisėjų kolegija pritaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. GTI-1/2020, išnagrinėjus Ieškovės skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, pateiktiems motyvams, kad, teisėjui nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo dėl jam daromo spaudimo, pasiekiamas tokiu spaudimu siektas tikslas, o tai neabejotinai pažeidžia teisėjo nepriklausomumo principą, kenkia tiek konkretaus teisėjo (teismo), tiek visos teisminės valdžios autoritetui. Susidūręs su neleistinu spaudimu nusišalinti, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, teisėjas turi būti atsparus, nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o šio klausimo sprendimą perduoti CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams.

92. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ieškovė, tiek nagrinėjant drausmės bylą, tiek šios civilinės bylos proceso metu kategoriškai neigė, jog, 2019 m. birželio 18 d. nurodydama nusišalinimo motyvus, ji pasirinko netinkamą reagavimo į galimai neteisėtus veiksmus būdą, nesuderinamą tiek su civilinio proceso normų, tiek teisėjo profesinės etikos reikalavimais. Taigi Ieškovė atsisako pripažinti akivaizdų faktą, kad procesinis sprendimas, priimtas konkrečioje byloje, kurio adresatas yra konkrečios bylos šalys, bet ne teismo administracija ar kita institucija, kompetentinga priimti, nagrinėti pranešimus apie pažeidimus, nėra nei tinkamas reagavimo į tokio pobūdžio, kokiais remiasi Ieškovė, pažeidimus būdas, nei tinkama forma.

93. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovės kaip teisėjos konkrečioje byloje priimtame procesiniame dokumente (2019 m. birželio 18 d. nutartyje) išdėstyti teiginiai apie teismo administracijos atstovus, juolab apie galimą korupciją, grindžiami tik Ieškovės prielaidomis bei subjektyviu vertinimu, akivaizdžiai nesuderinami ne tik su teisėjo etikos reikalavimais, bet ir asmens nekaltumo prezumpcija, kurios reikšmė ir svarba Ieškovei, kuri yra teisėja, turi būti žinoma geriau nei bet kuriam kitam asmeniui.

94. Ieškovė, 2019 m. birželio 18 d. nutartyje pareiškusi apie „byloje dalyvaujančių asmenų pokalbius su l. e. p. teismo pirmininko pavaduotoju dėl bylų nagrinėjimo“, teikdama teismo pirmininkui 2019 m. birželio 25 d. paaiškinimą, nurodė, kad E. M. teiginių, jog jam joks spaudimas iš KRATC (A. Ž.) pusės nebuvo daromas, ji nieko negali pasakyti, nes jų telefoninio pokalbio nesiklausė. Tokie bylos duomenys patvirtina, kad Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. nutartyje, pateikdama kaip tikrą faktą, jog laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs teisėjas su byloje dalyvaujančiu asmeniu telefonu kalbėjo apie bylą nagrinėjimą, rėmėsi vien savo subjektyviu vertinimu, neturinčiu pakankamo faktinio pagrindo. Be to, Ieškovė, teikdama teismo pirmininkui 2019 m. birželio 20 d. tarnybinį pranešimą dėl laikinai teismo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusio E. M. jai daryto neteisėto spaudimo nusišalinti nuo bylos, be kita ko, nurodė, jog „galimai buvo telefonu suderinta ir tolesnė bylos eiga“.

97. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme numatyta teisė pačiam teisėjui nusišalinti nuo bylos (CPK 65, 66 straipsniai). Kai nušalinimo pareiškimas adresuotas ne pačiam teisėjui, bet teismo pirmininkui, ta aplinkybė, kad teismo pirmininkas pasiūlo pačiam teisėjui spręsti – nusišalinti ar ne – savaime nėra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Toks siūlymas savaime nepažeidžia proceso šalių ar teisėjo, kuriam pareikštas nušalinimas, teisių ir teisėtų interesų. Teisėjas, matydamas pagrindą, pats nusišalina nuo bylos, kurioje pareikštas nušalinimas, tuo tarpu nesutikdamas su nušalinimo pareiškimu – nedelsdamas turi perduoti šį pareiškimą nagrinėti teismo pirmininkui, pateikdamas žodinius ar rašytinius paaiškinimus dėl pareikšto nušalinimo (CPK 69 straipsnio 1, 2 dalys). Esminis proceso teisės normų pažeidimas būtų tuo atveju, jeigu teisėjas, dėl kurio nušalinimo pateiktas pareiškimas teismo pirmininkui, nenustatęs pagrindo pats nusišalinti, toliau nagrinėtų bylą, neperdavęs nušalimo pareiškimo išspręsti CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Būtent toks atvejis nagrinėtas Ieškovės įvardytoje Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-861-390/2020. Ieškovė netinkamai remiasi šia nutartimi, teisindama savo elgesį.

98. Nagrinėjamu atveju Ieškovė nenurodė, kaip teismo pirmininko veiksmai, gautą nušalinimo pareiškimą perdavus spręsti pačiai teisėjai, pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų ar Ieškovės kaip teisėjos, kuriai pareikštas nušalinimas, teises. Ieškovei, keturiolika metų dirbančiai teisėja, turėtų būti žinoma įstatymų leidėjo nuostata, kad proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų taikymas yra pagrindas konkrečiam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

100. Teisėjų kolegija nurodo, kad Ieškovė netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017, nagrinėta situacija. Šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V. privalėjo nusišalinti nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos CPK 66 straipsnio pagrindu, nes, dalyvaudamas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtyje, būdamas pranešėjas ir kolegijos pirmininkas, turėjo nagrinėti ir spręsti dėl savo paties priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodytų motyvų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo. Teisėjo nenusišalinimas įvertintas kaip teisės į nešališką teismą pažeidimas, byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Pati ieškovė, remdamasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pabrėžia, kad drausminė atsakomybė teisėjams negali būti taikoma už jų priimtus konkrečius procesinius sprendimus (juose išdėstytą faktų vertinimą ir teisės aiškinimą) (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių dėl teisėjo elgesio, nesuderinamo su teisėjų etikos reikalavimais, žeminančio teisėjo vardą, teismo ar teismų sistemos autoritetą.

101. Ieškovė nepagrįstai vertina, kad jai drausminė atsakomybė taikyta už nenusišalinimą nuo KRATC inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo. Jau pasisakyta, kad, nesant CPK 65 straipsnyje įtvirtintų absoliučių nusišalinimo pagrindų, dėl kitų aplinkybių galinčių kelti pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (CPK 66 straipsnis), teisėjas sprendžia savarankiškai. Nagrinėjamu atveju Ieškovė turėjo teisę savarankiškai spręsti – nusišalinti jai nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 ar ne. Drausminė atsakomybė Ieškovei inicijuota ir taikyta ne dėl to, kad ji nenusišalino nuo nurodytos bylos, bet dėl to, jog, pati pareiškusi, kad nėra nei CPK 65, nei 66 straipsniuose nurodytų nušalinimo pagrindų, visgi nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, remdamasi argumentais, kurie nesuderinami su teisėjo etikai keliamais reikalavimais, be to, kurie negali būti dėstomi teismo procesiniame dokumente, priimame konkrečioje byloje ir adresuojamame tos bylos šalims, bet turi būti pateikiami atitinkamu pranešimu subjektui ar institucijai, kuriems pagal įstatymą suteikta kompetencija priimti ir nagrinėti pareiškimus apie galimus pažeidimus, kuriais rėmėsi Ieškovė.

102. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos drausmės bylą nagrinėję subjektai, vertindami 2019 m. birželio 18 d. nutartį dėl nusišalinimo, akcentavo, jog teisėja neanalizavo KRATC pareiškime dėl nušalinimo nurodytų aplinkybių, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eCIK-1252/2020 apskritai nemotyvavo, kodėl netenkina atsakovo pareikšto nušalinimo vienam iš atrankos kolegijos teisėjų.

103. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ieškovė nepagrįstai siaurina aplinkybes, kurios vertintos sprendžiant jos drausminės atsakomybės klausimą. Esminė aplinkybė, lėmusi drausmės bylos Ieškovei inicijavimą, šiuo atveju buvo ne tai, kad 2019 m. birželio 18 d. nutartyje ji nepasisakė dėl pareiškėjo KRATC nurodytų nušalinimo pagrindų, bet tai, jog šiame, konkrečios bylos šalims skirtame, teismo procesiniame dokumente ji apkaltino teismo administraciją neteisėtais veiksmais, neturėdama tam pakankamo faktinio pagrindo, taip diskredituodama tiek teismo, tiek apskritai visos teismų veiklą, be to, susidūrusi, jos teigimu, su neteisėtu spaudimu nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nesprendė šio klausimo taip, kaip reikalauja CPK nuostatos ir teisėjo veiklai taikytini standartai (atsispirti spaudimui ir, nematant pagrindų, nenusišalinti, perduodant nušalinimo klausimą spręsti CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, o apie galimai neteisėtą poveikį atitinkamu pareiškimu (bet ne nutartimi konkrečioje byloje) kreiptis į kompetentingus subjektus (teismo pirmininką, TEDK ar Pranešėjų įstatymo nustatyta tvarka).

104. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Teisėjų taryba, įvertinusi Ieškovei iškeltos drausmės bylos rašytinę medžiagą, posėdyje išklausiusi Ieškovės paaiškinimų dėl civilinėje byloje Nr. 2VP-6823-769/2019 Ieškovės priimtos 2019 m. birželio 18 d. nutarties, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad Ieškovė nusišalinimo klausimo nesprendė taip, kaip to reikalauja CPK nuostatos ir teisėjo veiklai taikytini standartai, o sudarė prielaidas byloje dalyvaujantiems asmenims manyti, jog teismui gali būti daromas neteisėtas poveikis.

105. Ieškovės poelgį, konkrečioje byloje priimtame procesiniame dokumente išreiškiant savo subjektyvią, tik prielaidomis grįstą nuomonę dėl kitų teisėjų galimų korupcinių ryšių, nors, būdama teisėja, Ieškovė turėjo žinoti, jog tai – aiškiai netinkama forma jos įžvelgiamiems pažeidimams iškelti, teisėjų kolegija vertina kaip akivaizdų ir šiurkštų Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų padorumo, pavyzdingumo principų įpareigojančių teisėją, be kita ko, darbinėje ir kitoje viešoje veikloje elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai, su bendradarbiais ir kitais asmenimis elgtis pagarbiai, konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, profesinėje veikloje savo elgesiu, kalba rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, pažeidimą (Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 3, 5 punktai, 14 straipsnio 1, 2 punktai).

106. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Ieškovės elgesys, priimant aptarto turinio 2019 m. birželio 18 d. nutartį, nėra susijęs tik su teisėjo procesinių sprendimų priėmimo ir motyvavimo laisve, jis pagrįstai vertintas teisėjo drausminės atsakomybės, grindžiamos Teisėjų etikos kodekse nustatytų reikalavimų pažeidimu, aspektu (Teismų įstatymo 43 straipsnio 1, 6 dalys, 83 straipsnis).

Dėl kito teisėjo procesinio sprendimo vertinimo

107. Ieškovė kvestionuoja Teisėjų tarybos nutarime padarytą išvadą, kad ji, pateikdama 2019 m. birželio 25 d. tarnybinį pranešimą dėl teisėjos L. S. konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, pažeidė konstitucinį teisėjų nepriklausomumo principą ir Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, padorumo ir solidarumo principus. Ieškovės įsitikinimu, nurodytais veiksmais ji tik vykdė Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą reaguoti į kitų teisėjų padarytus įstatymų ir profesinės etikos pažeidimus, todėl tokie jos veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip neteisėti, žeminantys teisėjo vardą.

108. Byloje nustatyta, kad Ieškovė, 2019 m. birželio 18 d. nutartimi nusišalinusi nuo civilinės bylos Nr. 2VP-6823-769/2019 nagrinėjimo, po to, kai ši byla buvo paskirta nagrinėti kitai teisėjai, susipažino su šios teisėjos atliktais procesiniais veiksmais ir Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui pateikė 2019 m. birželio 25 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog teisėja L. S., esant įsiteisėjusiai 2019 m. birželio 5 d. nutarčiai, kuria nustatyti pareiškimo trūkumai, ir trūkumams esant neištaisytiems, 2019 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškimą priėmė, nurodydama, jog pateiktas pareiškimas neturi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalėtų būti priimtas, be to, nurodydama, jog pareiškėjo KRATC pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo po trūkumų pašalinimo priimtinas. Tarnybiniame pranešime Ieškovė pažymėjo, kad, LITEKO duomenimis, šioje byloje jokie pareiškimo trūkumai nebuvo šalinami, terminas nustatytiems trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs dar 2019 m. birželio 17 d. Ieškovė nurodė, kad teisėjos L. S. veiksmai, 2019 m. birželio 19 d. nutartyje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie trūkumų pašalinimą, o LITEKO pažymint, kad pareiškimas priimtas po trūkumų pašalinimo, galimai turėtų būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio (dokumento suklastojimas) nuostatas, be to, pažeistos CPK nuostatos, draudžiančios nagrinėti pareiškimo priėmimo klausimą, jeigu pareiškimo priėmimo klausimu jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis. Pasak Ieškovės, teisėja L. S., 2019 m. birželio 17 d. įsiteisėjus 2019 m. birželio 5 d. nutarčiai, privalėjo atlikti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus (pareiškimą, kurio trūkumai neištaisyti per teismo nustatytą terminą, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui). Ieškovė nurodė, kad teisėja L. S., nepaisė įsiteisėjusios 2019 m. birželio 5 d. nutarties, pažemino teisėjo nagrinėjusio bylą (t. y. Ieškovės) autoritetą, elgėsi nesolidariai, nesolidžiai, nepareigingai ir negarbingai, pažeidė CPK nuostatas, galimai sulaužė teisėjo priesaiką.

109. Šio tarnybinio pranešimo turinys patvirtina, kad Ieškovė analizavo ir vertino kitos teisėjos, perėmusios nagrinėti civilinę bylą, nuo kurios Ieškovė nusišalino 2019 m. birželio 18 d. nutartimi, konkrečius procesinius veiksmus, atliktus po Ieškovės nusišalinimo.

110. Konstitucinio Teismo, aiškinant teisėjo procesinio nepriklausomumo turinį, yra konstatuota teisėjas neprivalo jokiai valstybės institucijai ar pareigūnams aiškintis dėl savo nagrinėjamų bylų. Teisėjo sprendimus proceso įstatymų nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Teisėjas neprivalo aiškintis dėl bylų nagrinėjimo ir priimamų sprendimų pagrįstumo, teisėjo argumentai ir motyvai išdėstomi priimtuose sprendimuose. Taikant drausminės atsakomybės priemones, negali būti pažeista teisėjų nepriklausomumo ir atsakomybės pusiausvyra, jomis negali būti sudarytos prielaidos kištis į teisėjų veiklą nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus, pažeisti realų teisėjo procesinį nepriklausomumą. Jeigu teismų savivaldos institucijai (-oms) būtų suteikti tokie įgaliojimai, t. y. būtų numatyta galimybė taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už konkretų priimtą sprendimą, tai reikštų, kad šiai (šioms) institucijai (-oms) pavesta vykdyti teisėjų sprendimų kontrolę, vertinti jų turinį, taigi būtų paneigta teismų instancinės sistemos esmė, sudarytos prielaidos kištis į teisėjo veiklą, vykdant teisingumą, pažeistas konstitucinis teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo“).

111. Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindu gali būti tik nuolat pasikartojančios, šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, nustatomi aukštesnės instancijos teismui peržiūrėjus teisėjo priimtus sprendimus arba teismų savivaldos institucijai (-oms) vertinant teisėjo veiklą (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).

112. Pažymėtina tai, kad Ieškovė tiek 2019 m. birželio 25 d. paaiškinime dėl nusišalinimo nutarties, tiek 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl L. S. akcentavo teisėjo nepriklausomumo principo svarbą, citavo Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodoma, jog būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga yra teisėjo procesinis nepriklausomumas ir savarankiškumas sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus; tik pats teismas sprendžia, kaip jam reikėtų nagrinėti bylą; teisėjas neprivalo aiškintis dėl savo nagrinėjamų bylų; joks teisėjas, vykdydamas teisingumą, nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, taip pat aukštesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). Nepaisant to, kad situacijoje dėl jos priimtos 2019 m. birželio 18 d. nusišalinimo nutarties Ieškovė rėmėsi jos kaip teisėjos nepriklausomumo principu (nors nurodytą nutartį dėl pačios Ieškovės išdėstytų argumentų, nesusijusių su toje byloje pareikštu reikalavimu, buvo pagrindas vertinti ne procesinės teisėjo veiklos, o drausminės atsakomybės aspektu), teisėjos L. S. atžvilgiu ji šio principo akivaizdžiai nepaisė ir reikalavo, kad teismo administracija inicijuotų nurodytai teisėjai drausmės bylą būtent dėl procesinių veiksmų. Ieškovė, dirbdama teisėja keturiolika metų, neabejotinai turėjo žinoti, kad jos įvardyti kitos teisėjos procesiniai veiksmai gali būti vertinami tik proceso dalyviams skundžiant juos civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Toks ieškovės elgesys – intervencija į kito teisėjo procesinę veiklą, reiškianti teisėjo nepriklausomumo principo pažeidimą.

113. Teisėjų kolegija pritaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus Ieškovės skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, padarytai išvadai, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisėjo procesinis nepriklausomumas, esantis konstitucinio teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo sudedamąja dalimi, draudžia bet kokiam asmeniui ar institucijai atlikti teisėjo konkrečioje byloje priimtų procesinių sprendimų kontrolę, išskyrus aukštesnės instancijos teismo atliekamą kontrolę proceso įstatymų nustatyta tvarka, Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtinta teisėjo pareiga negali būti aiškinama kaip apimanti teisėjo teisę proceso įstatymų nustatyta tvarka spręsti dėl kito teisėjo konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir reikalauti drausminės atsakomybės kitam teisėjui taikymo pastarojo konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo pagrindu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kitoks Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos, kurios įgyvendinimu Ieškovė remiasi, teisindama savo veiksmus, nesuderinamus su konstitucinio teisėjo nepriklausomumo principo gerbimu, neatitiktų Konstitucijos viršenybės, taip pat Teisėjų etikos kodekso sisteminio aiškinimo principų, sudarytų prielaidas konstituciniam teisėjų nepriklausomumo principui pažeisti.

114. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Teisėjų taryba, susipažinusi su išnagrinėtos Ieškovės drausmės bylos medžiaga, posėdyje išklausiusi Ieškovės paaiškinimų dėl jos veiksmų, susijusių su kitos teisėjos konkrečioje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, turėjo pagrindą daryti išvadą, jog Ieškovės veiksmai negali būti pripažinti Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos vykdymu, jie nesuderinami su konstituciniu teisėjo nepriklausomumo principu, kurio turinys Ieškovei, pačiai einančiai teisėjo pareigas, turėjo būti žinomas. Pripažintina, kad aptartais veiksmais Ieškovė ignoravo jai, kaip teisėjai, neabejotinai žinomą principą, kad teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė gali būti vykdoma ir nustatytos klaidos taisomos tik įstatymo nustatyta instancine tvarka, taip pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą pareigingumo principą, reikalaujantį nepažeisti Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, be to, ir Konstitucijoje įtvirtintą teisėjų nepriklausomumo principą (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnis), padorumo principą, įpareigojantį teisėją nemenkinti kitų bendradarbių darbo, susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas (Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnis), solidarumo principą, reikalaujantį teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumo, tolerancija, taktiškumu, mandagumu (Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnis).

115. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ieškovė 2019 m. birželio 25 d. Tarnybiniame pranešime dėl teisėjos L. S. vėl rėmėsi prielaidomis, kad teisėja Ieškovės įvardytus proceso teisės įstatymų pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2YT-6823-901/2019 padarė įtakojama laikinai einančio pirmininko pavaduotojo pareigas E. M.; teigė, kad, teisėjai neigiant jai kitų asmenų darytą įtaką, būtų tikslinga atlikti visų teisėjos nagrinėtų/nagrinėjamų bylų patikrinimą.

Dėl aptartų Ieškovės poelgių įvertinimo kaip žeminančių teisėjo vardą

116. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Ieškovės kaip teisėjos poelgių atitikties teisėjų etikos ir teisėjo gero vardo reikalavimams vertinimas atliktas dviejų procedūrų metu: 1) Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui inicijavus drausminės atsakomybės procedūrą teismų savivaldos institucijose, TEDK sprendimu iškėlus drausmės bylą, Teisėjų garbės teismui priėmus sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas specialia tvarka – pagal Ieškovės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotą skundą; 2) Respublikos Prezidentui, susipažinusiam su teismų savivaldos institucijose išnagrinėtos Ieškovės drausmės bylos medžiaga, ir suabejojusiam Ieškovės poelgių suderinamumu su teisėjo geram vardui keliamais reikalavimais, pasikreipus patarimo į Konstitucijoje numatytą tokiam vertinimui atlikti specialią teisėjų instituciją – Teisėjų tarybą, kuri, išanalizavusi Ieškovės veiksmus, konstatavo, kad ieškovės poelgiai buvo, be to, jie buvo šiurkštūs ir žeminantys teisėjo vardą.

117. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat teismo proceso metu tiesiogiai išklausiusi Ieškovės paaiškinimų dėl aptariamų jos kaip teisėjos poelgių padarymo aplinkybių ir jų vertinimo, daro išvadą, kad Ieškovės poelgiai, priimant 2019 m. birželio 18 d. nutartį dėl nusišalinimo, atliekant kitos teisėjos konkrečioje byloje priimtos 2019 m. birželio 19 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimą bei reikalaujant taikyti tai teisėjai drausminę atsakomybę, kai akivaizdu, jog šio procesinio dokumento teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas tik įstatymų nustatyta instancine tvarka, kuria pasinaudoti gali tik toje byloje dalyvaujantys asmenys, aiškiai nesuderinami su Teisėjų etikos kodekse įtvirtintais teisėjų etikos principais, be to ir konstituciniu teisėjų nepriklausomumo principu, yra šiurkštūs, o, atsižvelgus į jų padarymo aplinkybes, pripažinti pažeminusiais teisėjo vardą.

118. Ieškovė tiek drausmės bylos nagrinėjimo teismų savivaldos institucijose proceso metu, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą dėl atleidimo iš teisėjo pareigų teisėtumo, neigė net akivaizdžius savo netinkamo elgesio faktus, objektyviai nevertino savo veiksmų, bet rėmėsi kitų asmenų galbūt padarytais pažeidimais, juos sureikšmindama ir stengdamasi atsakomybę už savo pačios netinkamus veiksmus ir jų padarinius perkelti kitiems asmenims. Ieškovės elgesys teismo proceso metu papildomai patvirtina Teisėjų tarybos 2021 m. sausio 29 d. nutarime padarytą išvadą, kad Ieškovė nepripažįsta klaidų ir nesiekia jų taisyti.

119. Teisėjų taryba, spręsdama dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti ieškovę iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, atsižvelgė ir į tai, kad Ieškovė sistemingai nesilaikė teisėjo etikos reikalavimų (bausta už teisėjo etikos pažeidimus Teisėjų garbės teismo 2013 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 21P-3 (apsiribota drausmės bylos svarstymu), Teisėjų garbės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 21P-7 ir 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21P-4 (skirti griežti papeikimai). Nors nurodytų ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų galiojimo terminai yra pasibaigę, tačiau Teisėjų taryba vertino, kad šie, papildomai ieškovę charakterizuojantys duomenys rodo, jog ieškovė nedaro išvadų, nekeičia savo elgesio, atlikdama teisėjos pareigas, toliau nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teisėjų taryba nurodė, kad Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nuolatinis nepaisymas ir nesuvokimas yra visiškai nesuderinamas su teisėjų veiklos principais, žemina teisėjo vardą ir kenkia teismo autoritetui.

120. Pripažintina, kad, pasibaigus teisėjui taikytų drausminių nuobaudų galiojimo terminams, tokių drausminių nuobaudų taikymo faktas negali lemti griežtesnės teisinės atsakomybės. Kartu pažymėtina, jog į tokius duomenis gali būti atsižvelgiama kaip į tam tikrą informaciją, siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti asmens, kurio teisinės atsakomybės klausimas sprendžiamas, elgesį bei kiek įmanoma teisingai parinkti taikomą poveikio priemonę už naują pažeidimą.

121. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Ieškovei už Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendime nustatytus poelgius pritaikyta griežčiausi atsakomybė – atleidimas iš teisėjo pareigų, sukelianti Ieškovei itin neigiamas teisines pasekmes, taip pat į tai, jog Ieškovė teisėjos pareigas eina gana ilgą laiką (keturiolika metų), siekdama itin atidžiai ir visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl atleidimo iš pareigų teisėtumo, pagrįstumo, proporcingumo, nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir išsamiai susipažinti su visų ieškovei inicijuotų ir išnagrinėtų drausmės bylų medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalūs faktai, kad Ieškovei anksčiau taikytos drausminės nuobaudos, nesusipažinus už kokio pobūdžio pažeidimus, kokiomis aplinkybėmis, neatsižvelgus į Ieškovės elgesį ankstesnių drausminių procedūrų metu, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad ankstesnių nuobaudų taikymas papildomai charakterizuoja Ieškovę kaip nuolat nesilaikančią pagrindinių Teisėjų etikos reikalavimų, nepripažįstančią klaidų ir nesiekiančią klaidingo elgesio taisyti, juolab kad buvo atvejis, kai Teisėjų garbės teismo Ieškovei paskirta nuobauda (griežtas papeikimas) buvo panaikinta, nustačius, kad drausmės pažeidimas nepadarytas.

122. Susipažinus su ankstesnių Ieškovės drausmės bylų medžiaga nustatyta, kad pirmą kartą drausminės atsakomybės procedūra Ieškovei inicijuota 2013 metais už pareigingumo principo nesilaikymą. Teisėjų garbės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimu konstatuotas pareigingumo principo (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 3, 4 punktai) pažeidimas, atliekant profesines pareigas, tačiau, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, padarinius, tai, kad teisėja anksčiau drausmine tvarka nebausta, nuspręsta neskirti Ieškovei drausminės nuobaudos, apsiribota tik drausmės bylos svarstymu. Ieškovė šį Teisėjų garbės teismo sprendimą skundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi jį paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad Ieškovės veiksmuose buvo drausminės atsakomybės pagrindas, nes, atlikdama pareigas, ji neveikė taip, jog nekenktų teismo autoritetui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ieškovė nepripažino padarytų pažeidimų, kurių buvimą vienodai nustatė ir įvertino TEDK, Teisėjų garbės teismas ir šio sprendimą įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dėl nurodytų pažeidimų kaltino kitus asmenis (proceso dalyvio motiną, teismo raštinės darbuotoją).

125. Trečioji drausmės byla Ieškovei inicijuota 2015 metais už Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1 3, 4 punktuose įtvirtinto pareigingumo principo, 14 straipsnio 1, 2, 8 punktuose nustatyto pavyzdingumo principo neatitinkantį teisėjos elgesį, sistemingai ir sąmoningai ignoruojant aukštesnės instancijos teismo praktiką, dėl ko kyla neigiamos pasekmės dalyvaujantiems byloje asmenims, taip nukenčia teisėjo vardas, teisminės valdžios autoritetas. Teisėjų garbės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu pripažino, kad už nurodytą Ieškovės elgesį yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę, ir paskyrė Ieškovei griežtą papeikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi, išnagrinėjęs Ieškovės skundą, panaikino Teisėjų garbės teismo sprendimą ir Ieškovei iškeltą drausmės bylą nutraukė, priėjęs prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti esant vienodą teismų praktiką ir teismo precedentą bylai aktualiu klausimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teisėja nesilaikė teismo precedento.

126. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ieškovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo teiktame skunde, be dalykinių argumentų, susijusių su jai taikyta drausmine atsakomybe, siekdama pabrėžti savo sąžiningumą, teikė argumentus dėl į kitą teismą išėjusio korumpuoto teisėjo, nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, galbūt ir kitų teismų teisėjai, užimantys atsakingus postus, bijo į savo gretas įsileisti sąžiningus ir drąsius teisėjus, todėl vieną po kitos kelia jiems drausmės bylas. Taigi Ieškovė ir anksčiau manė, kad, būdama teisėja, gali dėstyti savo subjektyvią nuomonę apie kitų teisėjų galimą nesąžiningumą, netgi korupciją, neturėdama tam faktinio ir teisinio pagrindo.

127. Ketvirtoji drausmės byla Ieškovei inicijuota 2017 metais dėl sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principų (Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 1, 4 punktai, 13 straipsnio 1, 3, 7 punktai, 14 straipsnio 1-2, 11 punktai) pažeidimo, įvertinus tai, kad teisėja dėl mažareikšmio ginčo, susijusio su vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokesčio mokėjimui, beveik šešerius metus yra įsitraukusi į teisminius procesus. Su 2017 m. kovo 6 d. teikimu iškelti teisėjai drausmės bylą į TEDK kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, teikimą pasirašė direktoriaus pavaduotojas A. M.. Ieškovė, informuota apie jos atžvilgiu inicijuotą drausmės bylą, iš savo tarnybinio elektroninio pašto išsiuntė elektroninį laišką Klaipėdos savivaldybės administracijai, prašydama nurodyti kokiu pagrindu savivaldybė atstovauja KRATC, atsiųsti dokumentus, patvirtinančius A. M. suteiktus įgaliojimus pasirašyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu teikimą dėl drausmės bylos teisėjai iškėlimo. Ieškovė, pasirašydama kaip Klaipėdos apylinkės teismo teisėja, pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės merui ir tarybai 2017 m. gegužės 30 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, prašydama įvertinti savivaldybės tarnautojų, tarp jų – teikimą dėl drausmės bylos jai kaip teisėjai iškėlimo pateikusio A. M., veiksmus.

128. Teisėjų garbės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu teisėjai iškeltos drausmės bylos dalį dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principų reikalavimų, susijusių su jos veiksmais nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2014m. sausio 6 d., įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, nesilaikymo nutraukė, pripažindamas, kad Ieškovė įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą ir dėl to negali būti traukiama drausminėn atsakomybėn. Įvertinęs Ieškovės elgesį po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo priėmimo, Teisėjų garbės teismas konstatavo Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principų reikalavimų pažeidimą bei, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo sunkumą, aplinkybes, teisėją charakterizuojančius duomenis (tarp jų – duomenis apie teisėjos veiksmus po drausmės bylos iškėlimo, kai ji kreipėsi į drausmės bylos iškėlimą inicijavusią Klaipėdos miesto savivaldybę, pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pabrėžtinai prisistatydama teisėja, reikalaudama pateikti jai dokumentus, pranešimus siųsdama ne iš asmenio, bet iš tarnybinio elektroninio pašto), teisėjos nesavikritišką požiūrį į padarytus pažeidimus, paskyrė griežtą papeikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi, išnagrinėjęs Ieškovės skundą dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo, paliko šį sprendimą nepakeistą.

129. Aptartų ankstesnių Ieškovei iškeltų drausmės bylų medžiagos analizė teikia pagrindą sutikti su Teisėjų tarybos pozicija dėl Ieškovei charakteringo elgesio – nepripažįstant jokių savo klaidų, ieškant kitų asmenų padarytų klaidų tam, kad pateisintų savo netinkamą elgesį. Ieškovė nuo 2013 metų, kai buvo inicijuota pirmoji drausmės byla, nekeičia savo elgesio ir profesiniame gyvenime iškylančių klausimų nesiekia spręsti sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai.

130. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, teikdama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, rėmėsi ne argumentais dėl konkrečių jos poelgių, kurie Teisėjų garbės teismo buvo pripažinti žeminančiais teisėjo vardą, bet teiginiais, kad Teisėjų garbės teismas, siūlydamas atleisti iš pareigų sąžiningą, principingą, kompetentingą, nesitaikstančią su teisės pažeidimais teisėjų bendruomenėje teisėją, siekia susilpninti teisminę valdžią, dar labiau sumenkinti Lietuvos teismų autoritetą, visuomenei duoti žinią, kad teismų savivalda remia teisės pažeidimus darančius, susikompromitavusius kolegas ir nenori keistis. Ieškovė tvirtino, kad Lietuvos visuomenė tapo nepakanti korupcijai, tuo tarpu teismų bendruomenė (vyraujanti teisėjų dalis) per keturiolika Ieškovės darbo metų teismuose nepasikeitė, tolerancija teisės pažeidimams išliko. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji tikrai neatitinka tipinio Lietuvos teisėjo įvaizdžio, jai nepriimtinas daugumos teisėjų supratimas apie moralę ir etiką, ji niekada neprisiekė būti lojalia vyraujančiai teisėjų nuomonei, pripažinti bendražmogiškiems principams prieštaraujančią moralę, laikytis daugumos teisėjų nustatytų etikos taisyklių ir t. t. Be to, teikdama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo ir papildomų įrodymų pateikimo, jame nurodė, kad „Netoleruotina, kad Lietuvis Respublikos vardu bylose sprendimus priiminėja psichikos negalią turintys asmenys. Apie tai turėtų būti informuota visuomenė, ES atsakingos institucijos. Viešai neskelbiant tokių asmenų pavardžių, bet leidžiant jiems toliau dirbti teisėjais, visada lieka abejonė dėl kiekvieno dirbančio teisėjo, taip pat ir dėl teisėjos R. A. bylas iškėlusių ir išnagrinėjusių asmenų psichinės sveikatos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašau leisti į nagrinėjamą bylą pakviesti žiniasklaidos atstovus“.

131. Šios bylos teismo posėdyje, įvykusiame 2021 m. gruodžio 16 d., Ieškovė taip pat dėstė argumentus, kad teisėjų sveikatą tikrinantys psichiatrai, su kuriais, pasak Ieškovės, ji tarėsi, ar jai laikytis principų, ar užmerkti akis prieš korupciją, jai pritarė, kad dauguma teisėjų turi trūkumų, dėl kurių jie negali dirbti teisėjais. Taigi Ieškovė, atsisakydama objektyviai vertinti savo poelgius, kurie teismų savivaldos institucijų (TEDK, Teisėjų garbės teismo), Respublikos Prezidentui patariančios Konstitucijoje numatytos specialios teisėjų institucijos (Teisėjų tarybos) įvertinti kaip šiurkštūs ir žeminantys teisėjo vardą, vėlgi rėmėsi kaip tikrais faktais, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais, be to, yra visą teismų sistemą menkinančio ir žeminančio pobūdžio.

132. Tokia savo pozicija Ieškovė papildomai sustiprina išvadą apie su teisėjo garbe nesuderinamą jos elgesį, kuris yra tęstinis ir nesuponuoja pagrindo tikėtis, kad Ieškovė ateityje galėtų keisti savo elgesį, vengdama su teisėjo etika ir geru vardu akivaizdžiai nesuderinamų pažeidimų.

133. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Teisėjų tarybos nutarimas, kuriuo Respublikos Prezidentui patarta atleisti Ieškovę iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, yra motyvuotas ir pagrįstas aplinkybėmis dėl Ieškovės elgesio, kurį Teisėjų taryba turėjo pakankamą pagrindą pripažinti nesuderinamą su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, žeminantį teisėjo vardą. Šis Teisėjų tarybos nutarimas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiems nutarimams keliamus reikalavimus (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

Dėl Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr. Nr. 1K-516, kuriuo Ieškovė atleista iš pareigų už teisėjo vardą žeminantį poelgį

134. Konstitucinio Teismo, aiškinant Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindą, yra konstatuota, kad, jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų; tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iš pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimą, turi įgaliojimus atleisti teisėją iš pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas – turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas – turi įgaliojimus prašyti Seimo pritarimo jį atleisti); tai turi būti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

135. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai priėjus prie išvados, kad speciali įstatymo numatyta institucija – Teisėjų taryba, patarianti Respublikos Prezidentui dėl teisėjo atleidimo iš pareigų ir turinti konstitucinius įgaliojimus įvertinti, ar tam tikru teisėjo poelgiu iš tikrųjų pažemintas teisėjo vardas (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas, Teismų įstatymo 90 straipsnio 4, 7 dalys), spręsdama Ieškovės klausimą, laikėsi tinkamo teisinio proceso reikalavimų, pagrįstai nustatė, jog Ieškovės poelgiai, nesuderinami su teisėjų etikai keliamais reikalavimais buvo, kad poelgiai buvo šiurkštūs ir kad jais pažemintas teisėjo vardas, nėra pagrindo abejonėms dėl Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 2 d. dekreto Nr. Nr. 1K-516 atleisti Ieškovę iš teisėjo pareigų konstitucingumo ir dėl šio dekreto kreiptis į Konstitucinį Teismą.

136. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios institucijos priimto akto, kurio teisėtumą tirti yra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitikties aukštesnės galios teisės aktams, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės (pvz., Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).

Dėl kitų ieškovės reikalavimų

137. Pripažinus, kad Ieškovės atleidimas iš teisėjos pareigų, pažeminus teisėjo vardą, yra teisėtas, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

138. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos priteisimo, nes patirtą neturtinę žalą Ieškovė sieja būtent su atleidimo iš pareigų už teisėjo vardą žeminantį poelgį neteisėtumu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį dėl atleidimo iš teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.