Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-324-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2011-05-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-566-840/2014Nutartis · 2014-07-15Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-13Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-15Kauno apygardos teismas
  5. T-214-925/2017Nutartis · 2017-03-21Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-02Kauno apygardos teismas
  7. T-51-718/2018Nutartis · 2018-01-16Klaipėdos apylinkės teismas
  8. T-109-361/2025Nutartis · 2025-10-29Klaipėdos apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2025-11-27Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2026-01-20Lietuvos apeliacinis teismas
  11. T-34-526/2026Nutartis · 2026-04-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
1S-324-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00324-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-324-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00324-2008-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta pa­tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. T. nuteistas 2010 m. vasario 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį 13 metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 4 mėnesiai 2 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis palei­di­mas iš pataisos įstaigos.Nuteistasis D. T. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatyti tikslingas taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir (ar) intensyvią priežiūrą.Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė aplinkybėms dėl pataisos įstaigos nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų bei už tai paskirtų drausminių nuobaudų, šias aplinkybes vertindamas formaliai ir visiškai atsietai nuo kitų aplinkybių. Teismas nevertino to, kad bausmės vykdymo metu nuteistajam buvo paskirtos ne tik draus­mi­nės nuobaudos, tačiau ir paskatinimai, kurie turėtų būti vertinami santykyje su draus­mi­nė­mis nuobaudomis. Taip pat teismas formaliai rėmėsi aplinkybe dėl drausminių nuobaudų, neanalizavo nei pažeidimų pobūdžio, nei jų sunkumo, nei padarymo laiko, tokiu būdu buvo neatskleista pažeidimų padarymo reikšmė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Kadangi būtent drausminių nuobaudų ir paskatinimų palyginimas bene geriausia atskleidžia pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl to teismas šiuo aspektu netinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Nuteistasis taip pat pažymi, jog bausmę atlieka jau ilgą laiką, todėl ankstesnės drausminės nuobaudos neturėtų daryti lemiamo poveikio, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas apima eilę vertinimo kriterijų, kita vertus, praeityje taikytos nuobaudos objektyviai negali patvirtinti asmens polinkio nusikalsti dabartyje, nes vienas iš pagrindinių bausmės sky­rimo tikslų yra būtent koreguoti asmens neigiamą elgesį į teigiamą, kad asmuo po tam tikro laiko išėjęs į laisvę savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Dau­ge­lis drausminių nuobaudų nuteistajam buvo taikytos tuo metu, kai jis pradėjo atlikinėti lais­vės atėmimo bausmę, turėjo adaptacijos sunkumų, tačiau vėliau pakeitė savo elgesio nuos­ta­tas, ėmė elgtis pavyzdingai ir jau pakankamai ilgą laiką neturi galiojančių drausminių nuo­baudų. Teismas nepateikė motyvų, kaip nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas apibūdina jo asmenybę. Nuteistojo teigimu, teismas tinkamai nevertino ne tik socialinio tyrimo išvados, tačiau ir visų asmens byloje nurodytų nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių ap­linkybių, kurios yra pakankamai reikšmingos, nes realiai rodo jo pažangą mažinant nu­si­kals­tamo elgesio riziką. Nuteistasis teigia, kad atlikdamas bausmę dalyvavo pataisos įstaigos vykdomose programose mokėsi vidurinėje mokykloje, įgijo specialybę bei įsidarbino pataisos įstaigoje, aktyviai da­ly­vavo ir prisidėjo prie pataisos įstaigoje organizuojamų renginių, projektų ir t. t. Skunde taip pat pažymėta, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė ir tebevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs pakankamai didelę, kartu ir privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą pa­tvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka fak­ti­nes aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų są­lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokėsi, dirba, yra at­li­kęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos. At­si­žvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sun­kų nusikaltimą – labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą bei dalies jų pardavimą, anksčiau buvo teistas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteis­tasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priim­toms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavo­jin­gas. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu D. T. skiriant baus­mę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klau­simą, analizuojant nu­teis­tojo as­me­nybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pa­kankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Įver­tintina ir tai, kad nors nuteistojo pa­kartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų), tačiau iš socialinio tyrimo išvados ma­tyti, kad fiksuotinas žemas nuteistojo finansinis stabilumas, apie finansines problemas ir neteisėtų lėšų gavimo siekius liudija ir pats nu­sikaltimo pobūdis. Nuteistasis stengiasi apgalvoti veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Aštuonis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles už kurias buvo skirtos septynios drausminės nuobaudos. Vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors nuobaudos už pažeidimus šiuo metu negalioja, kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vie­nodai svarbi. Taip pat pažymėtina, jog paskutinis pažeidimas buvo padarytas praėjus beveik septyneriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką.Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pa­kan­ka­mai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabi­li­tacijos planą D. T. vykdo. Atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įver­ti­nimą buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, kas rodo, jog nu­teis­tasis rodo pastangas taisytis. Vertinant šią ap­linkybę su visomis kitomis aukščiau iš­dės­tytomis aplinkybėmis, jos nesudaro pa­grin­do konstatuoti, kad D. T. daro aki­vaizdžią pa­žangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Šiuo metu tei­giama D. T. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiek­vienas laisvės atėmimo baus­mę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo ma­ny­ti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad D. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuo­monė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pa­žanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. T. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas