- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-324-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00324-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. T.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. T. nuteistas 2010 m. vasario 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį 13 metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 4 mėnesiai 2 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).
Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.Nuteistasis D. T. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatyti tikslingas taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir (ar) intensyvią priežiūrą.Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė aplinkybėms dėl pataisos įstaigos nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų bei už tai paskirtų drausminių nuobaudų, šias aplinkybes vertindamas formaliai ir visiškai atsietai nuo kitų aplinkybių. Teismas nevertino to, kad bausmės vykdymo metu nuteistajam buvo paskirtos ne tik drausminės nuobaudos, tačiau ir paskatinimai, kurie turėtų būti vertinami santykyje su drausminėmis nuobaudomis. Taip pat teismas formaliai rėmėsi aplinkybe dėl drausminių nuobaudų, neanalizavo nei pažeidimų pobūdžio, nei jų sunkumo, nei padarymo laiko, tokiu būdu buvo neatskleista pažeidimų padarymo reikšmė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Kadangi būtent drausminių nuobaudų ir paskatinimų palyginimas bene geriausia atskleidžia pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl to teismas šiuo aspektu netinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Nuteistasis taip pat pažymi, jog bausmę atlieka jau ilgą laiką, todėl ankstesnės drausminės nuobaudos neturėtų daryti lemiamo poveikio, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas apima eilę vertinimo kriterijų, kita vertus, praeityje taikytos nuobaudos objektyviai negali patvirtinti asmens polinkio nusikalsti dabartyje, nes vienas iš pagrindinių bausmės skyrimo tikslų yra būtent koreguoti asmens neigiamą elgesį į teigiamą, kad asmuo po tam tikro laiko išėjęs į laisvę savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Daugelis drausminių nuobaudų nuteistajam buvo taikytos tuo metu, kai jis pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, turėjo adaptacijos sunkumų, tačiau vėliau pakeitė savo elgesio nuostatas, ėmė elgtis pavyzdingai ir jau pakankamai ilgą laiką neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Teismas nepateikė motyvų, kaip nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas apibūdina jo asmenybę. Nuteistojo teigimu, teismas tinkamai nevertino ne tik socialinio tyrimo išvados, tačiau ir visų asmens byloje nurodytų nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios yra pakankamai reikšmingos, nes realiai rodo jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis teigia, kad atlikdamas bausmę dalyvavo pataisos įstaigos vykdomose programose mokėsi vidurinėje mokykloje, įgijo specialybę bei įsidarbino pataisos įstaigoje, aktyviai dalyvavo ir prisidėjo prie pataisos įstaigoje organizuojamų renginių, projektų ir t. t. Skunde taip pat pažymėta, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė ir tebevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs pakankamai didelę, kartu ir privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokėsi, dirba, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą – labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą bei dalies jų pardavimą, anksčiau buvo teistas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu D. T. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų), tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad fiksuotinas žemas nuteistojo finansinis stabilumas, apie finansines problemas ir neteisėtų lėšų gavimo siekius liudija ir pats nusikaltimo pobūdis. Nuteistasis stengiasi apgalvoti veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Aštuonis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles už kurias buvo skirtos septynios drausminės nuobaudos. Vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors nuobaudos už pažeidimus šiuo metu negalioja, kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina, jog paskutinis pažeidimas buvo padarytas praėjus beveik septyneriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką.Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą D. T. vykdo. Atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, kas rodo, jog nuteistasis rodo pastangas taisytis. Vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, jos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad D. T. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu teigiama D. T. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. T. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.