- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- T-109-361/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00324-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. M. prašymą taikyti apkaltinamojo nuosprendžio bausmės vykdymo senatį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu (priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-462/2010), iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67/2011), R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Likęs neatliktas bausmės laikas – 8 metai 11 mėnesių 16 dienų. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas R. M. sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. liepos 3 d. iki 2008 m. liepos 17 d. (14 dienų). Nuteistasis R. M. nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. išduotą Europos arešto orderį, (toliau – EAO) R. M. sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 7 d. 9.30 val., (duomenys neskelbtini), Bulgarijoje. Taikant kardomąją priemonę – suėmimą iki 2025 m. rugsėjo 10 d., pervežtas į Lietuvą.
3. Nuteistasis R. M. apygardos teismo prašo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio bausmės vykdymo senatį ir panaikinti baudžiamojo persekiojimo vykdymą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu. Prašo konstatuoti, kad nuosprendžiu skirta bausmė įvykdyta, bausmės tikslai pasiekti ir teisingumas įvykdytas.
3.1. Argumentuoja, jog yra visos sąlygos, numatytos BK 96 straipsnio 1 dalies l punkto d papunktyje, kurios leidžia pagrįstai manyti, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, nes: 1) nuosprendžiu jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kituose valstybėse nefiksuoti jokie teisės pažeidimai; 3) nuo nuosprendžio vykdymo nesislapstė, o prievartos priemonių taikymo jo atžvilgiu nebuvo iki EAO išdavimo 2017 m. sausio 17 d., t. y. 5 metus 10 mėnesių 11 dienų, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio įsiteisėjimo; 4) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo sulaikymo praėjo daugiau nei 15 metų 6 mėnesiai 4 dienos. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad per 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. Ši senaties nuostata taikytina su BK 96 straipsnio 3 dalies nuostata, – jeigu nuteistasis nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – 20 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
3.2. Pagal EAO buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 7 d. Bulgarijoje, taikant kardomąją priemonę suėmimą iki 2025 m. rugsėjo 10 d., pervežtas į Lietuvą. Būdamas Bulgarijoje naudojosi asmeniniais dokumentais, dirbo pagalbiniu ūkyje ir automobilių servisuose, anketinių duomenų nekeitė, turėjo nuomojamą gyvenamąją vietą, dirbo ir gavo legalias pajamas pragyvenimui, t. y. gyveno įprastą gyvenimą, nesinaudodamas jokiais apsimestiniais kito asmens dokumentais ir tikslo slapstytis neturėjo. Asmens slėpimasis nuo baudžiamojo persekiojimo negali būti aiškinamas vien tik tokiais aktyviais slapstymosi veiksmais kaip išvaizdos, gyvenamosios vietos pakeitimas, suklastotų dokumentų ir svetimos tapatybės naudojimas ir kt. Nagrinėjamu atveju, jis nesiėmė aktyvių veiksmų ir neturėjo tikslo išvengti baudžiamojo persekiojimo ir atsakomybės. Nors buvo sulaikytas pagal EAO, tačiau šis dokumentas išduotas tik 2017 m. sausio 17 d., t. y. praėjus 5 metams 10 mėnesių 11 dienų po 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi nuosprendžio vykdytojas nebuvo suinteresuotas ir nenustatė pagrindo skelbti jo paiešką pakankamai reikšmingą laikotarpį, kuris sudarė daugiau kaip pusė nuosprendžiu paskirtos bausmės termino.
3.3. Išvykimą iš Lietuvos paaiškina tuo, kad kai buvo sulaikytas (2008 m. liepos 3 d. – 2008 m. liepos 17 d.), (duomenys neskelbtini) areštinėje gavo nedviprasmišką informaciją, kad su juo planuojama susidoroti, pažeminti. Ši žinia padarė didelį poveikį, sukėlė realų baimės jausmą, psichologinį šoką. Todėl netrukdomą išvykimą iš Lietuvos nesieja su bėgimu ar pasislėpimu. Praėjus 15 metų po paskelbtų nuosprendžių nėra gauta jokių duomenų dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų. Iš esmės nėra jokios informacijos apie bet kokio pobūdžio teisės pažeidimą, kas leistų pripažinti, kad visuomenei jis kelia grėsmę ir todėl yra pagrindo laikyti, kad bausmės tikslai pasiekti. Šiuo metu pradėta bausmės vykdymo procedūra nesuderinama su proporcingumo principu. Teigia, jog pasitaisė ir įkalinimo įstaigos vertinamas kaip turintis mažą riziką nusikalsti.
3.4. Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį, jis dalyvavo teismo posėdyje ir tai patvirtina nuosprendyje nurodyta informacija apie teismo proceso dalyvius. Tačiau 2017 m. sausio 17 d. išduotame EAO nurodyta, jog Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį, jis nedalyvavo, dalyvavo jo gynėjas. Dėl tokios išduodančios kompetentingos teisminės institucijos neteisingos informacijos, buvo suklaidintos kompetentingos Bulgarijos institucijos. Teismas jo nedalyvavimą Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamajame teisminiame nagrinėjime nurodė, kaip vieną iš pagrindinių faktinių požymių, konstatuojant pasislėpimo faktą, o jo gynėja K. A. parinko aiškiai klaidingą gynybos taktiką, dėl ko Bulgarijos teismas, spręsdamas EAO vykdymo klausimą, priėmė neteisėtą sprendimą dėl jo (R. M.) perdavimo Lietuvai.
Atsiliepimas
4. Prokuratūra atsiliepimu su nuteistojo R. M. prašymu nesutinka. Nurodo, jog R. M. vengė atlikti paskirtą bausmę. Nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 2011 m. gegužės 6 d. iki R. M. sulaikymo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nebuvo suėję 15 metų. Todėl nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir nuosprendis privalo būti vykdomas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
5. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai yra apibrėžti BK 96 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja . Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos yra praėję 15 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendis, iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pateiktas vykdyti tinkamai ir laiku. Šių įsiteisėjusių ir galiojančių procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra nekvestionuotinas.
7. Teigdamas, jog nuo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, įsiteisėjusio 2011 m. gegužės 6 d., vykdymo nesislapstė, nuteistasis R. M. nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog būtent dėl to, kad po to, kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendis ir jis pasislėpė nuo nuosprendžio vykdymo užsienio valstybėje, 2017 m. sausio 17 d. dėl jo buvo išduotas EAO. Nors šiame EAO, kaip teisingai pastebi nuteistasis, yra suklysta nurodant aplinkybę dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje, Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį, tačiau toks rašymo netikslumas nekeičia fakto, jog jis, žinodamas apie priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, vengė atlikti 9 metų laisvės atėmimo bausmę, išvykdamas į užsienio valstybę. Tik dabar, t. y. 2025 m. rugpjūčio 7 d. jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), Bulgarijoje bei perduotas Lietuvai 2025 m. rugsėjo 10 d.
8. Taigi aptartas R. M. tyčinis elgesys rodo jo abejingumą bausmės vykdymo institutui ir sąmoningą vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę. R. M. šiuo prašymu siekia pateisinti išvykimą iš Lietuvos deklaratyviais, išgalvotais teiginiais apie neva tuo metu sužinotą areštinėje galimą susidorojimą su juo ir dėl to kilusį baimės jausmą. Duomenų, kad pareigūnai dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl paskirtos bausmės įvykdymo, byloje nėra. Teigdamas, jog EAO išduotas praėjus tik 5 metams 10 mėnesių 11 dienų po 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio priėmimo, R. M. nutyli, jog visą šį laiką galėjo ne tik bendradarbiauti su Lietuvos policija, teismais, bet tiesiog sugrįžti į Lietuvą, prisistatyti policijai ir atlikti laisvės atėmimo bausmę. Galiausiai, vien aplinkybė, jog R. M. ilgą laikotarpį gyveno Bulgarijoje, savaime nenusveria bausmės, nuosprendžiu skirtos už sunkų nusikaltimą, neišvengiamumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalis).
9. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo (2011 m. gegužės 6 d.) nuteistasis R. M. vengė atlikti bausmę, todėl minėta anksčiau 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga sustojo ir atsinaujino nuo tos dienos, kurią jis buvo sulaikytas Bulgarijoje – 2025 m. rugpjūčio 7 d. Nuo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio įsiteisėjimo – 2011 m. gegužės 6 d., iki nuteistasis R. M. buvo sulaikytas – 2025 m. rugpjūčio 7 d., nepraėjo BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui reikšmingas penkiolikos metų terminas. Todėl R. M. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,
nutaria:
nuteistojo R. M. prašymą taikyti apkaltinamojo nuosprendžio bausmės vykdymo senatį atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.