Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

gynėjams Adomui Liutvinskui, Loretai Guižauskienei, Romui Kersnauskui, Vytautui Antanėliui ir Vyteniui Dziegoraičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo D. T. gynėjo ir nuteistųjų R. M., M. S. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. T. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurių dalį pardavė:

D. T. iki 2008 m. liepos mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1517,67 g gelsvos spalvos miltelių, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 92,73 g – psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), 37,126 g pilkos spalvos miltelių bei 18,565 g aptrupėjusių pilkos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 6,44 g psichotropinės medžiagos MDMA, 1588 vnt. tablečių, tablečių fragmentų ir miltelių, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 36,51 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 2,53 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Nurodytas medžiagas laikė garaže Nr. 29, esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini) iki 2008 m. liepos 4 d., kol apie 19 val. 50 min., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. T. iki 2008 m. liepos mėn., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatytų asmenų įgijo labai didelį kiekį – 10033,9 g – narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias iki 2008 m. liepos 4 d. laikė garaže Nr. 29, esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), bei už prieš tai K. J. iš potencialių pirkėjų surinktus ir jam – D. T. – perduotus 54700 Lt bei 10 svarų sterlingų, dalį jų pardavė, o būtent:

iki 2008 m. liepos 1 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis kaip pavyzdį perdavė K. J. 2,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių;

2008 m. liepos 2 d., apie 19 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), po 15 Lt už vieną gramą pardavė K. J. didelį kiekį – 1004,98 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių;

2008 m. liepos 4 d., apie 19 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą su nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiu K. J. pardavė jam didelį kiekį – 1003,39 g – narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė, o būtent:

jis 2008 m. liepos 2 d., apie 19 val. 20 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš K. J. (dėl jo byla nutraukta LR BK 39¹ str. pagrindu) po 18,50 Lt už vieną gramą, sumokėjęs dalį pinigų – 7000 Lt, įgijo didelį kiekį, t. y. 969,55 g, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tą pačią dieną neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą automobilyje „Mitsubishi eclipse“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtoje automobilių aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), pastato, pasvėrė ir išfasavo į polietileninius maišelius, dalį pasilikdamas sau, t. y. 57,46 g kanapių ir jų dalių. Kitą dalį, t. y. didelį kiekį – 912,09 g, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, tos pačios dienos vakare, apie 20 val., minėtu automobiliu atgabeno prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), kur prie garažo, pažymėto Nr. 559, tolimesniam platinimui už prieš tai sutartą kainą po 19,50 Lt už vieną gramą ir iš anksto paimtą pinigų dalį – 7200 Lt, būsimo narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo sandorio užtikrinimui perdavė M. S.. Kitą dalį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, toliau laikė ir neteisėtai atgabeno prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), kol 2008 m. liepos 2 d., apie 21 val. 40 min., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie automobilio „Mitsubishi eclipse“ apžiūros metu ją rado ir paėmė.

M. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent:

jis 2008 m. liepos 2 d., apie 20 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), prie garažo, pažymėto Nr. 559, už sutartą kainą po 19,50 Lt už vieną gramą ir iš anksto sumokėtą pinigų dalį – 7200 Lt, būsimo narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo sandorio užtikrinimui, iš R. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį – 912,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai su savimi laikė ir gabeno A. J. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Klaipėdos mieste, Vingio g. 29, esančio prekybos centro „Rimi“, kol minėtos dienos vakare, apie 20 val. 10 min., policijos pareigūnai šią medžiagą apžiūros metu rado ir paėmė.

J. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, o būtent:

jis 2008 m. liepos 2 d., apie 19 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš K. J. (dėl jo byla nutraukta LR BK 39¹ str. pagrindu) už 1000 Lt, kuriuos pastarajam įsipareigojo atiduoti vėliau, įgijo ne mažiau kaip 35,43 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias parsigabenęs laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

jis nuo 2008 m. liepos 2 d. iki liepos 10 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, dalį – tikslus kiekis nenustatytas – neteisėtai įgytos ir laikomos minėtos narkotinės medžiagos, suvartojo pats bei davė parūkyti, t. y. kitaip platino, tyrimo nenustatytiems asmenims ir I. J., o likusią dalį – 35,43 g – narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, laikė minėtame bute iki 2008 m. liepos 10 d., kol apie 17 val. 03 min., kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. T. buvo kaltinamas tuo, kad, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

2006 m. pavasarį, Klaipėdos mieste, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, R. L., dėl kurio byla atskirta į atskirą tyrimą, sumanė ir parengė nusikalstamos veikos planą daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti, kontrabandos būdu gabenti ir Lietuvoje platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, įkalbėjo dalyvauti šioje veikloje K. J. (dėl jo byla nutraukta BK 39¹ straipsnio pagrindu) ir jį – D. T.. Pastariesiems sutikus, veikiant organizuota grupe daryti nusikalstamą veiką, grupės nariai pasiskirstė vaidmenimis, t. y. R. L. Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje) įsigis labai didelius kiekius narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, po to šią medžiagą per surastus asmenis, vykstančius į Lietuvą, paslėpus vežamose transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse, kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo bei išvengiant muitinės kontrolės, atgabens į Lietuvą, Klaipėdos miestą, o jis – D. T., ir K. J. platins šias medžiagas Klaipėdoje. Įgyvendindamas R. L. parengtos nusikalstamos veikos planą, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, jis (D. T.) iki 2008 m. liepos mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo R. L. iš Olandijos į Lietuvą nenustatytomis aplinkybėmis kontrabanda atgabentos labai didelį kiekį – 10033,9 gramų – narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Šiais veiksmais D. T. buvo kaltinamas padaręs BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Pirmiausia ginčijami liudytojo K. J. parodymai, kurių, gynėjo teigimu, nepatvirtino kiti liudytojai, išskyrus prieštaringus parodymus davę policijos pareigūnai. Pabrėžia, jog K. J. parodymai yra nenuoseklūs, jie turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi pastarasis parodymus davė mainais už atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (tokią aplinkybę teisme paliudijo jis pats, taip pat iš dalies tyrėja V. R.). BK 39¹ straipsnio taikymui buvo reikalingos tam tikros sąlygos: kaltės pripažinimas, organizuotos grupės įvardijimas, nusikalstamos veikos atskleidimas. Teigia, jog narkotikų platintojų vaidmeniui idealiai tiko jo ginamasis, su kuriuo K. J. konfliktavo. Atkreipia dėmesį, kad K. J. naudojosi D. T. priklausančiais garažais, kuriuose laikė savo daiktus, todėl sulaikytas policijos pareigūnų turėjo visas galimybes nuomojamame garaže laikytas narkotines medžiagas įvardinti kaip neva priklausančias D. T.. Pats K. J. iš dalies pripažino naudojęsis šiais garažais, tą patvirtino liudytojai, taip pat jo ginamasis. Gynėjo manymu, nurodytos aplinkybės įrodo, jog K. J. prisipažinimas ir nusikalstamos veikos atskleidimas nebuvo savanoriškas, nuoširdus ir objektyvus. Kritiškai vertinami ir policijos pareigūno R. S. parodymai, akcentuojant, kad pastarasis teisiamojo posėdžio metu atsisakė paaiškinti, kokios operatyvinės medžiagos pagrindu buvo vykdoma operatyvinė veikla prieš D. T.. Pažymi, jog nesusipažinęs ir neištyręs šių įrodymų, teismas bei kiti proceso dalyviai negalėjo jų vertinti. Anot gynėjo, remiantis R. S. parodymais, peršasi išvada, kad būtent K. J. buvo vienintelis informatorius ir provokatorius, o pareigūnai jokios kitos informacijos neturėjo ir negalėjo turėti. Tokį faktą tik patvirtina aplinkybė, jog D. T. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, taip pat iš kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl organizuotos grupės.

Atskira skundo dalis skiriama liudytojo K. J. parodymams aptarti. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad pastarajam byla nutraukta BK 39¹ straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamos susivienijimo narių nusikaltimus, vadinasi, K. J. turėjo veikti ar priklausyti minėtoms aukštesnėms bendrininkavimo formoms, tačiau nei apeliantui, nei kitiems nuteistiesiems neinkriminuotas veikimas organizuota grupe ar nusikalstamu susivienijimu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors iš K. J. parodymų ir matyti, jog jis ilgą laiką aktyviai darė sunkias nusikalstamas veikas, tačiau jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai. Apeliantas daro išvadą, kad taip atsitiko dėl to, jog pastarasis davė palankius parodymus. Mano, jog siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, K. J. davė išgalvotus parodymus, save pateikdamas kaip auką. Tvirtina byloje nesant duomenų, jog jis, t. y. apeliantas, laukė iš K. J. kilogramo marihuanos, tarėsi dėl kiekio. Logiškai nepaaiškinamais vadina pastarojo parodymus apie D. T. perduotus 53-54 tūkstančius litų ir 10 svarų, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis galėjo turėti tokią sumą. Tokiu būdu, apygardos teismas, tikėdamas vienintelio liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais nesilaikė BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas ir nuosprendis jam keičiamas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Kolegija negali sutikti su prokuroro teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo K. J. parodymus. Analizuojant šio liudytojo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 40-41), kuomet jis buvo apklaustas kaip įtariamasis, matyti, jog jo parodymai yra abstraktūs ir tik bendromis frazėmis papasakojo apie įvežamas kanapes: ,,Narkotines medžiagas iš Olandijos parveždavo traluose, jos būdavo paslėptos padangose, galėjo būti pargabentos ir kitokiu būdu“ (t. 1, b. l. 40-41). Ne ką informatyvesni yra ir kiti K. J. parodymai, duoti nutraukus jam bylą. Jis parodė: ,,<...> R. L. <...> užsiminė, kad iš pažįstamų žmonių gauna kanapių, kurias atsiunčia savo žmogui į Lietuvą. Man D. T. yra pasakojęs, kad kanapės iš Olandijos į Lietuvą yra gabenamos kontrabandos būdu, t. y. jas paslepiant ant tralų atgabenamų automobilių padangose“ (t. 1, b. l. 115-118). K. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaip liudytojas, paaiškino: ,,Narkotikus įsiveždavo padangose mašinų, mašinos ant tralų, kodėl aš tai žinau, kažkada kelis kartus esu matęs prapjautas padangas, be to, pats D. T. buvo sakęs, kaip atsiveža, <...> buvo užsiminęs, kad iš Olandijos viskas parkeliauja“ (t. 6, b. l. 84-87). Daugiau jokių aplinkybių dėl narkotikų įvežimo iš Olandijos K. J. nenurodė. Vadovautis tokiais nekonkrečiais K. J. parodymais ir jų pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį išties negalima.

Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje duomenis apie neva buvusį bendrininkavimą sudaro tik K. J. duoti parodymai tiriant bylą ir ją nagrinėjant teisme apie tai, kad D. T. jam perduodavo fasuotas kanapes, kurias jis tiekdavo R. M. ir J. B. (t. 1, b. l. 40-41, t. 6, b. l. 84-87, 157-158). Niekada K. J. nedavė parodymų apie tai, kad tarp jo ir D. T. buvo susitarimas daryti nusikalstamą veiką ar vaidmenų pasiskirstymas. Vadinasi, byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių organizuotos grupės egzistavimą. Apygardos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, jog tarp K. J. ir D. T. buvo paprasti narkotinių medžiagų pardavėjo ir pirkėjo santykiai. Baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina imperatyvą, jog teismo išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais. Kolegijos nuomone byloje nėra patikimų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog D. T. nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkaudamas su K. J., todėl kaip nepagrįstas atmetamas prokuroro prašymas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti veikos padarymą organizuota grupe (BK 25 str. 3 d.).

Beje, prokuroras skunde nepagrįstai aptaria ir įvardija R. L. veiksmus, neva jis taip pat buvo organizuotos grupės narys ir atliko tam tikrą vaidmenį. Kolegija pažymi, kad dėl R. L. dar nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis nėra pripažintas kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų, todėl kolegija šiuos prokuroro skundo argumentus atmeta kaip nepasitvirtinusius.

Netenkinamas ir paskutinis prokuroro prašymas – atskirai kvalifikuoti D. T. veikas dėl labai didelio kiekio psichotropinės ir narkotinės medžiagos įgijimo ir laikymo. Savo prašymo prokuroras išvis neargumentuoja ir nenurodo, kuo remiantis šios veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Atsakant į šį skundo teiginį kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada kvalifikuoti neteisėtą laikymą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų ir laikymą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ne kaip du atskirus, o kaip vieną nusikaltimą yra teisinga. Kaltinimas ir vienu ir antru atveju yra vienodas, nėra nustatyta tiksli psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimo data, nurodyta, jog abi įsigytos iki 2008 m. liepos mėnesio (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti), taip pat nenustatytos konkrečios medžiagų įsigijimo aplinkybės – šaltiniai, asmenys ir kita. Šių aplinkybių nepavyko nustatyti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams. Tiek psichotropinės, tiek narkotinės medžiagos buvo laikomos vienoje vietoje – D. T. garaže Nr. 29, esančiame (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, t. y. 2008-07-04 apie 19 val. 50 min. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Kadangi D. T. kaltės nepripažino, todėl jo parodymais nepavyko nustatyti šio nusikaltimo subjektyviųjų požymių, o objektyvieji požymiai buvo nustatyti liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakant į D. T. gynėjo apeliacinį skundą, yra pažymėta, kad nuteistajam iš kaltinimo pašalinta, jog jis tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pašalinus iš kaltinimo vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veikų, t. y. įgijimą, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis išlieka tik dėl kitos alternatyvios veikos – labai didelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymo. Be to, dalį narkotinių medžiagų D. T. pardavė. Esant šioms aplinkybėms D. T. nusikalstama veika kvalifikuojama kaip vienas nusikaltimas.

Dėl D. T. gynėjo apeliacinio skundo

Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).

Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo laikymo, gabenimo sąlyga yra įgijimo, laikymo bei gabenimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas. Itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, t. y. tą veiką, už kurią ir yra nuteistas apeliantas.

Vadinasi, D. T. kaltė pasireiškė keturiomis atskiromis nusikalstamomis veikomis – nurodytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, perdavimu ir pardavimu, todėl teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimus.

LAT senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ yra išaiškintos bei aptartos šių alternatyvių veikų sąvokos. Nutarimo 11 punkte nurodyta, jog įgijimu laikomi tokie veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Pripažįstant D. T. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė nei narkotinių nei psichotropinių medžiagų įgijimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgytos nuosprendyje išvardintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, iš kaltinimo šalinama, kad D. T. iki 2008 m. liepos mėn. tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį nuosprendžio 1-2 lapuose (arba t. 7, b. l. 70-71) nurodytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų.

Kitų įrodytomis pripažintų alternatyvių nusikalstamų veikų, t. y. neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių laikymo aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstytos ir atskleistos, taip pat aptarti įrodymai, kuriais yra grindžiama D. T. kaltė. Taip pat kolegija konstatuoja, jog D. T. pagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas už 2,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių perdavimą, 1004,98 g ir 1003,39 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pardavimą K. J.. Nuosprendyje yra išdėstyti ir aptarti esminiai įrodymai, patvirtinantys D. T. kaltę atlikus šiuos neteisėtus nusikalstamus veiksmus.

Dabar kolegija pasisakys dėl konkrečių D. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nustatant faktines bylos aplinkybes ir renkant bei vertinant įrodymus, nepadarė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o jo aprašomojoje dalyje išdėstė įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei išvadas, bausmės skyrimo motyvus. Taigi teismas laikėsi BPK 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Įrodymai byloje gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas nepažeidė nešališkumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog liudytojo K. J., kurio parodymais grindžiama D. T. kaltė, yra prieštaringi ir nenuoseklūs, kadangi nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas. Vien ta aplinkybė, kad K. J. buvo taikytos BK 39¹ straipsnio nuostatos ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nedaro jo parodymus niekiniais ar nepatikimais.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde nei liudytojas K. J., nei liudytoja V. R. apklausiami teisme neparodė, jog K. J. parodymus davė mainais už atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš K. J. ir V. R. parodymų matyti, kad liudytojui buvo išaiškintos BK 39¹ straipsnio nuostatos, t. y. jog jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažins dalyvavęs organizuotai grupei darant nusikalstamas veikas ir aktyviai padės atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. J. kaip tik ir pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe. Duomenų apie tai, jog liudytojas K. J. apkalbėjo D. T., byloje nėra. Apklaustas teisme K. J. parodė, kad D. T. pažinojo 3-3,5 metų, santykiai buvo draugiški, pasitikėjo vienas kitu ir jokių konfliktų nebuvo. Priešingai, nei teigiame skunde, K. J. naudojosi tik vienu garažu, t. y. Nr. 15, turėjo nuo jo raktą ir laikė žiemines padangas, o garažu Nr. 29 nesinaudojo ir rakto neturėjo (t. 6, b. l. 84-87). K. J. apklausiamas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 40-41), ir teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 84-87, 157-158) iš esmės davė nuoseklius parodymus apie tai, kad D. T. jam priklausančiame garaže Nr. 29, esančiame (duomenys neskelbtini) automobilio padangose laiko iš Olandijos atvežtas narkotines medžiagas – kanapes, kas ir pasitvirtino atlikus kratą garaže (t. 1, b. l. 48-51). Duomenų apie tai, kad kratos metu surastos ir paimtos narkotinės medžiagos priklausė ne D. T., o K. J., byloje nėra. Svarbu tai, kad pats D. T. dalyvavo 2008-07-04 atliekant kratą jam priklausančiuose garažuose Nr. 15 ir Nr. 29, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog garaže Nr. 29 ,,prie sienos esančioje prapjautoje padangoje yra narkotinė medžiaga“, o po to atliekant tą patį vakarą kratą garaže Nr. 15 pareiškė, kad ,,šiame garaže nieko nėra“ (t. 2, b. l. 48-51; 53-54). Ir iš tiesų, jo nurodytos aplinkybės pasitvirtino: garaže Nr. 29 buvo surastos ir paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (t. 1, b. l. 59-65). Esant šiems duomenims atmetamas kaip nepasitvirtinęs gynėjo skundo argumentas, jog surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne jo ginamajam D. T., o K. J.. 2009-01-09 buvo priimtas nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamojo K. J. BK 39¹ straipsnio pagrindu, t. y. kad jis paminėto straipsnio nurodytomis sąlygomis padėjo atskleisti organizuotos grupės nusikalstamas veikas, kuriose dalyvavo kaip organizuotos grupės narys (t. 1, b. l. 112-113). Nutarimas nepanaikintas, todėl nėra pagrindo abejoti šio procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Kolegija neįžvelgia prieštaravimų tarp liudytojų V. R. ir R. S. parodymų apie narkotikų suradimo aplinkybes. Tiek V. R., tiek R. S. dalyvavo atliekant kratą garaže Nr. 29, kuomet pats D. T. nurodė prapjautoje padangoje esant narkotinę medžiagą, todėl abiems liudytojams buvo žinoma viena ir ta pati aplinkybė – D. T. nurodytoje prapjautoje padangoje esant narkotinę medžiagą. Abu liudytojai vienodai paaiškino teisme, kad D. T. asmeniškai parodė prapjautą padangą ir pasakė, jog daugiau narkotikų neturi. Nei V. R., nei R. S. degtinės D. T. neįpylė – jis pats įsipylė ir išgėrė alaus (t. 6, b. l. 92, 153-157). Duomenų apie tai, kad D. T. darant kratą buvo neblaivus, nenustatyta. Kaip jau buvo minėta, jis pats asmeniškai perskaitė kratos protokolus ir jų teisingumą patvirtino parašu bei gavo po vieną egzempliorių abiejų kratų protokolų. Įstatymas nenumato, jog darant kratą būtų privalu paimti pirštų atspaudus nuo daiktų, šiuo konkrečiu atveju nuo padangų, polietileninių maišelių, turėjusių tiesioginį sąlytį su narkotinėmis medžiagomis (BPK 149 str.).

Sprendžiant nuteistojo D. T. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuo būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nebuvo padaryta. Jo kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Skunde keliama versija neva D. T. buvo išprovokuotas nusikalsti. D. T. kategoriškai neigia savo kaltę ir nepripažįsta turėjęs bei siekęs platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.

Kiekvienoje byloje, kurioje buvo taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – NVIV), būtina kruopščiai ištirti, ar tokio pobūdžio veiksmai taikyti teisėtai. NVIV gali būti taikomi tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, kadangi tik tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą apie ,,prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas gavus 2008-07-03 Klaipėdos m. VPK ONTT 2-ojo skyriaus viršininko R. S. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, jog gauta informacija apie tai, kad D. T. neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti (t. 1, b. l. 9-10). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2008-07-04 buvo sulaikytas K. J., įgijęs iš D. T. narkotines medžiagas: apklausus D. J. ir atlikus kitus procesinius veiksmus, buvo surinkta pakankamai duomenų, kad D. T. platina narkotines ir psichotropines medžiagas. Prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu ir 2004 m. liepos 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi leido 1 mėnesio laikotarpyje nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos m. VPK ONTT vyr. tyrėjams R. S., S. O., A. L., R. A., G. S., Klaipėdos m. VPK KP Operatyvinės veiklos tarnybos pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės atlikti prieš D. T. ir kitus nenustatytus asmenis slaptus tyrimo veiksmus. Ta pačia nutartimi 1 mėnesio laikotarpiui buvo leista K. J., neatskleidžiant savo tapatybės, prieš D. T. ir su juo susijusius nenustatytus asmenis atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, b. l. 125-126). Pažymėtina, kad NVIV prieš D. T. buvo atlikti esant objektyviam pagrindui, t. y. gavus tarnybinį pranešimą bei jo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis apie neteisėtus D. T. veiksmus. Liudytojų K. J., R. S. parodymai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo ir slapto sekimo protokolas (t. 1, b. l. 134), pokalbių suvestinės turinys (t. 1, b. l. 135-136), kratų protokolai (t. 2, b. l. 48-51, 53-54), daiktų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 45) nesuteikia jokio pagrindo daryti išvadą apie tai, kad nuteistasis buvo provokuojamas nusikalsti. Kolegija tokį D. T. teiginį vertina kaip jo pasirinktą gynybos priemonę ir konstatuoja, jog NVIV prieš apeliantą taikyti teisėtai ir pagrįstai, t. y. esant faktiniam ir teisiniam pagrindams.

Apeliacinio skundo motyvą, jog D. T. 2008-07-04 sutiko su K. J. šiam prašant perduoti maišelį su nežinomos kilmės medžiaga, paneigia liudytojo K. J. parodymai (t. 6, b. l. 84-87, 157), nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo ir slapto sekimo protokolas bei pokalbių suvestinės Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 134-136), iš kurių matyti, kad 2008-07-04 17 val. K. J. motociklu nuvažiavo prie D. T. garažo ir sutarė dėl 1 kg kanapių įgijimo, o tą pačią dieną apie 19 val. K. J. nuvyko į garažų masyvą (duomenys neskelbtini), susitiko su D. T. ir iš jo įsigijo 1 kg kanapių polietileniniame maišelyje. Pokalbių suvestinėje pats D. T. nurodo ,,žolelės“ kainą: ,,Penkis, po penkis, kiek eina tas svaras dabar“, o po to susitaria su K. J. susitikti 19 val.: ,,Davai už pusantros valandos. Dabar yra pusę šešių, tai gaunasi puse septynių, septinta“. Jiems susitikus 19 val., D. T. padavė K. J. maišelį ir pasakė: ,,Čia yra vienas“ (t. 1, b. l. 135-136). Sulaikius K. J. pasitvirtino, jog jis iš D. T. išties įsigijo 1 kg kanapių. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, daro išvadą, kad D. T. buvo žinomas polietileninio maišelio turinys ir kad jis perdavė maišelį su neva nežinomos kilmės medžiaga, o iš tikrųjų su 1 kg narkotine medžiaga – kanapėmis. Ta aplinkybė, jog nuo paketo nebuvo paimti pirštų atspaudai, nedaro šio veiksmo niekinio. Duomenys, gauti vykdant NVIV, kaip įrodymai gauti teisėtais būdais ir Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, BPK 159 straipsnio, 179 straipsnio nuostatos nepažeistos, informacijos klastojimo faktų nenustatyta.

Skunde užsiminama ir apie tai, kad nebuvo patenkintas prašymas ir byla neperduota prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tačiau nenurodomas nė vienas argumentas, patvirtinantis, kuo pasireiškė nurodyto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Jau anksčiau buvo aptarta ir patenkintas iš dalies gynėjo apeliacinis skundas pašalinant iš nuosprendžio aplinkybes dėl 2008 m. liepos mėn. labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nurodytų nuosprendžio 1-2 lapuose (arba t. 7, b. l. 70-71) įgijimo. Apeliantas teisus skunde tvirtindamas, jog nuosprendyje nenurodyta, kada ir iš ko D. T. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Vadinasi, teismas nenustatė šių medžiagų įgijimą patvirtinančių aplinkybių, todėl neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio buvo įgytos šios medžiagos.

Liudytojų K. J., V. R., R. S. parodymai, taip pat visi kiti D. T. kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu bei nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad D. T. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Netenkinamas D. T. prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę D. T., vadovavosi specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas D. T. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), į tai, jog padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), nusikaltimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas nuosprendyje aptarė nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas, dirba. Šios aplinkybės ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos (šeimoje auga du mažamečiai vaikai, yra nepilnametis iš ankstesnės santuokos, kurio išlaikymu taip pat rūpinasi, bendros šeimos pajamos yra nedidelės, nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų) yra reikšmingos ir į jas buvo atsižvelgta skiriant bausmę, tačiau šiuo atveju nesudaro išskirtinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima švelninti bausmę. Baudžiamasis įstatymas už D. T. įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Tokia bausmė atitinka BK 61 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Pašalinus iš kaltinimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, susiaurėjo kaltinimo apimtis, tačiau tai nesuteikia teisinio pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

Atmetus nuteistojo gynėjo prašymus švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kolegija pažymi, kad nėra juridinio pagrindo D. T. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Galimybė skirti tokią bausmę yra numatyta BK 62 straipsnyje bei 54 straipsnio 3 dalyje. BK 62 straipsnio taikymas galimas tada, kai be BK 62 straipsnio 2 dalyje konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Šiuo konkrečiu atveju nėra nė vienos D. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra nė vienos konkretų punktą tenkinančios sąlygos. Kita galimybė skirti švelnesnę už įstatymo numatytą bausmę yra įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurį, beje ir prašo taikyti apeliantas. Šis įstatymas taikomas tais atvejais, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegija nenustatė nė vienos išimtinės aplinkybės, kurios pagrindu būtų galima švelninti bausmę D. T.. Daroma išvada, jog nuteistajam D. T. paskirta bausmė yra teisinga, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl R. M. apeliacinio skundo

Apeliantas ginčija jo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje teisinę kvalifikaciją, prašydamas jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija, atsakydama į šio apeliacinio skundo argumentus, iš dalies tenkina R. M. apeliacinį skundą ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalina R. M. nuteisimą už tai, kad 2008-07-02 apie 19 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš K. J. įgijo 57,46 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias pasiliko sau. Nustatyta, jog R. M. iš K. J. neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 57,46 g kanapių ir jų dalių savo reikmėms, o didelį kiekį, t. y. 912,09 g kanapių ir jų dalių įgijo, gabeno ir laikė turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti.

R. M. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį netenkinamas ir štai dėl ko:

iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M., įgydamas narkotinę medžiagą, turėjo du tikslus: dalį pasilikti savo reikmėms, o dalį parduoti ir taip platinti. Iš 2009-03-10 pranešimo apie įtarimą matyti, kad ,,R. M., 2008 m. liepos 2 d., (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti iš K. J. <...> įgijo didelį kiekį, t. y. 969,55 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tą pačią dieną, neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą a/m ,,Mitsubishi eclipse“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtoje automobilių aikštelėje <...> pasvėrė ir išfasavo į polietileninius maišelius, sau pasilikdamas dalį jos, t. y. 57,46 gramų kanapių ir jų dalių. Kitą dalį, t. y. didelį kiekį 912,09 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių tos pačios dienos vakarą už <...> 7200 litų perdavė M. S.“ (t. 3, b. l. 166). 57,46 gramų kanapių ir jų dalių buvo surasta ir paimta minėto automobilio apžiūros metu (t. 3, b. l. 101-105, 109-111). Toks R. M. kaltinimas buvo suformuluotas ir kaltinamajame akte (t. 5, b. l. 98-111). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė: ,,<...> R. M. neteisėtai įgijo didelį kiekį, t. y. 969,55 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tą pačią dieną neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą <...> pasvėrė ir išfasavo į polietileninius maišelius, dalį pasilikdamas sau, t. y. 57,46 g kanapių ir jų dalių, kitą dalį, t. y. didelį kiekį – 912,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių <...> tolimesniam platinimui perdavė M. S.“. Vadinasi, teismas nustatė du narkotinės medžiagos įgijimo tikslus – pačiam vartoti ir platinti. Pirmosios instancijos teisme R. M. paaiškino, jog pirko narkotikus sau, nes pats rūkė kanapes, be to, K. J. gąsdinamas buvo priverstas nupirkti daug daugiau kanapių. Apklausiamas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. M. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog sau pasvėrė ir paėmė 58 g kanapių, o likusią dalį pardavė M. S., kuris iš anksto jam buvo davęs dalį pinigų, t. y. 7200 Lt (t. 3, b. l. 164-165). Tikslą platinti narkotines medžiagas teismas nustatė iš dalies narkotinių medžiagų, t. y. 912,09 g pardavimo M. S., iš elektroninių svarstyklių, 86 vnt. polietileninių maišelių, skirtų narkotinių medžiagų įpakavimui suradimo, be to, iš paties R. M. parodymų, jog įgytas iš J. narkotines medžiagas jis pats svėrė ir fasavo į maišelius.

Nors iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro gautas atsakymas, jog R. M. Klaipėdos priklausomybės centro įskaitoje nėra (t. 4, b. l. 43), tačiau tai nepaneigia nuteistojo aiškinimo, kad jis vartojo kanapes.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad jis vartojo kanapes ir 57,46 g kanapių įsigijo savo reikmėms, tačiau tai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog likusią dalį, t. y. 912, 09 g kanapių ir jų dalių įgijo turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, ką jis ir padarė tą patį vakarą pardavė M. S..

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nors buvo nustatyti du narkotinės medžiagos įgijimo tikslai, tačiau teisiškai įvertintas tik vienas iš jų ir R. M. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Liko neįvertintas neteisėtas 57,46 g narkotinės medžiagos įgijimas be tikslo platinti, t. y. sau vartoti. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas pačiam vartoti, t. y. be tikslo platinti, yra numatyta BK 259 straipsnyje, tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių dėl 57,46 g narkotinės medžiagos įsigijimo be tikslo jas platinti teisiškai įvertinti nesant prokuroro skundo negalima, nes pasunkėtų nuteistojo teisinė padėtis – būtų nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei BK 260 straipsnio 2 dalį, t. y. už 2 nusikaltimus. Šios normos pritaikyti nėra galimybės, nes kaltinimas R. M. pasunkėtų, vis vien jam lieka, jog neteisėtai įgijo didelį kiekį – 912,09 g kanapių ir jų dalių turėdamas tikslą jas parduoti.

Apeliantas savo prašymą grindžia LAT 2009 m. spalio 6 d. nutartimi Nr. 2K-7-195/2009, tačiau kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju vadovautis minėta nutartimi nėra galimybės, nes yra nustatytos visiškai skirtingos faktinės bylos aplinkybės: pirmu atveju nebuvo nustatyta, kokį kiekį narkotinės medžiagos įgijo nuteistasis sau, o kokį – platinti. Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyti konkretūs kiekiai – savo reikmėms – 57,46 g, 912,09 g – pardavimui, todėl vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šioje byloje negalima.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo tvirtinimą, jog nebuvo nustatyta, kokia medžiagos dalis buvo skirta platinti, o kokia asmeniniam vartojimui. Kaip jau buvo paminėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai nustatė, jog R. M. savo reikmėms įgijo nedidelį kiekį, t. y. 57,46 g kanapių ir jų dalių, o likusią dalį–912,09 g šios narkotinės medžiagos pardavė tolimesniam platinimui M. S., iš jo paimdamas dalį pinigų – 7200 Lt. Tai, kad iš K. J. įgytas narkotines medžiagas apeliantas buvo nutaręs pasilikti apie 58 g, o likusią dalį parduoti M. S., R. M. pripažino apklausiamas kaip įtariamasis net 4 kartus (t. 3, b. l. 153-156; 161-162, 164-165, 167-168): ,,<...> iš K. J. įsigijau apie 1 kg kanapių, iš kurių savo vartojimui aš pasilikau 58 gramus, o likusią dalį pardaviau M. S.“ (t. 3, b. l. 167-168). Šiuos parodymus apeliantas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 180-191). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme R. M. kaltu prisipažino tik iš dalies, pakeitė parodymus ir pradėjo neigti, jog iš K. J. įsigijo 1 kg kanapių ir kad jas pardavė M. S.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius jo parodymus ir vadovavosi duotais ikiteisminiame tyrime, nes jie patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Įvykio metu, t. y. 2008-07-02 sulaikius R. M. ir apžiūrėjus jo automobilį ,, Mitsubishi eclipse 65“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surasti ir paimti polietileniniai maišeliai su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 3, b. l. 101-105), o atlikus jos cheminį tyrimą, nustatyta, kad tai – narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios bendroji masė yra 57,46 g (t. 3, b. l. 109-113).

Tą aplinkybę, kad R. M. likusią dalį narkotinių medžiagų tos pačios dienos vakare tolimesniam platinimui perdavė M. S., įrodo 2008-07-02 apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 49-53), kuriuo nustatyta, kad automobilyje ,,Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo M. S., buvo surasta narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė – 912,09 g (t. 4, b. l. 49-53, 57-59).

Vadinasi, objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. perdavė M. S. didelį kiekį narkotinės medžiagos – 912,09 g pardavimui. Dalį pinigų – 7200 Lt už šią narkotinę medžiagą R. M. buvo gavęs anksčiau, o likusius pinigus M. S. būtų atidavęs pardavęs kanapes. Pats apeliantas pripažino, kad ,,Už kanapes M. S. <...> atsiskaitydavo įvairiai, kartais sumokėdavo visus pinigus iš karto, o kartais dalimis“ (t. 3, b. l. 167-168).

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pinigų gavimo faktas už perduotas M. S. narkotines medžiagas nustatytas paties R. M. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją: ,,Likusią kanapių dalį prie kitų garažų aš atidaviau M. S.. Jis man buvo davęs 7200 Lt. 200 Lt man liko“ (t. 3, b. l. 164-165). Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad likusius pinigus už perduotas kanapes M. S. būtų atidavęs vėliau, t. y. jas pardavęs.

Nors apeliantas nesutinka su nuosprendyje nurodytais teiginiais, kad automobilyje surastos elektroninės svarstyklės (ant jų paviršiaus buvo rasti kanapių ir jų dalių pėdsakai), 86 vnt. polietileninių maišelių, skirtų narkotinių medžiagų įpakavimui, rodo jį turėjus tikslą platinti narkotines medžiagas, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apeliantas didelį kiekį narkotinės medžiagos kaip tik įsigijo turėdamas tikslą ne tik pats jas vartoti, bet ir parduoti. Kaip jau anksčiau buvo aptarta, iš įgytų kanapių jis savo reikmėms pasiliko tik nedidelį kiekį, o likusią dalį – 912,09 g perdavė M. S., kad šis parduotų.

Apeliantas bando įtikinti teismą, jog automobilyje surastos kanapės iš dviejų skirtingų vietų, t. y. iš automobilio daiktų dėtuvės ir iš ant galinės sėdynės buvusios rankinės buvo įgytos iš dviejų šaltinių – iš K. J. ir anksčiau įgytos, kurių nespėjo suvartoti. Šis skundo argumentas paneigtas R. M. paaiškinimu ikiteisminiame tyrime, jog paėmęs kanapes iš K. J. čia pat automobilyje jis pasvėrė ir sau paliko 57,46 g, o visą likusią dalį perdavė M. S..

R. M. teisme ir apeliaciniame skunde iškelta versija neva jis nežinojo, jog iš K. J. įgyja didelį kiekį – apie 1 kg kanapių, vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą ir bandymas sušvelninti savo teisinę padėtį. Jau iš aukščiau aptartų R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis iš K. J. paėmęs į savo rankas polietileninį maišą su kanapėmis, suprato, jog jos sveria apie 1 kg. Už kanapes su K. J. atsiskaitydavo iš karto, o kartais – dalimis. Kaip pats apeliantas pripažino, jis iš karto iš K. J. ketino įgyti mažiau kanapių, tačiau pakilnojęs maišą, prieš susitikdamas su M. S., suprato, kad įgijo 1 kg kanapių.

R. M. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, neva jis, įgijęs iš K. J. narkotines medžiagas, paprašė M. S. pasaugoti, atmetamas kaip nepasitvirtinęs. M. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pripažino, jog prieš 2 savaites iki 2008 m. liepos 2 d. davė R. M. 7200 Lt už kanapes, skaičiuojant jų kainą po 19,50 Lt už 1 g. M. S. tikėjosi užsidirbti pinigų parduodamas kanapes po 3-4 Lt brangiau už 1 g (t. 4, b. l. 100-102).

Apygardos teismas pagrįstai nepatikėjo M. S. paaiškinimui teisme neva R. M. prašė pasaugoti juodos spalvos maišą ir jis sutiko, kadangi tokie M. S. parodymai vertinami kaip siekis padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. S. parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtinti kitais bylos duomenimis.

R. M. kaltė pagrįstai grindžiama liudytojo R. S. parodymais, nes jis dalyvavo sulaikant nuteistąjį, kuomet jo automobilyje buvo surasta narkotinė medžiaga.

Apelianto iškelta versija, neva K. J. versdavo iš jo pirkti narkotikus, nepasitvirtino. Liudytojo K. J. parodymais nustatyta, kad R. M. 2008-07-02 nupirko iš jo 1 kg kanapių kaip ir kitais kartais – jis visada imdavo po 1 kg. Dalį pinigų, t. y. 7200 Lt R. M. už šias kanapes buvo jau sumokėjęs, o likusią dalį būtų atidavęs iki kito karto, kuomet vėl būtų paėmęs narkotikus. Jis R. M. pažinojo 3 metus, todėl juo pasitikėjo. K. J. negrasino R. M. ir jis narkotikus pirkdavo iš jo gera valia, o parduodamas brangiau, užsidirbdavo (t. 6, b. l. 84-87, 157-158). Duomenų apie tai, kad K. J. būtų grasinęs R. M., byloje nenustatyta. Apelianto versija dėl prieš jį vartoto psichologinio spaudimo, yra išgalvota ir neparemta jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte..

Apeliantas skunde abejoja liudytojo K. J., kuriam byla nutraukta BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymų patikimumu. BK 39¹ straipsnio nuostatos nutraukiant bylą nebuvo pažeistos, nes K. J. buvo įtariamas tuo, kad dalyvaudamas organizuota grupe su D. T. ir R. L., kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvą didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias įgijęs laikė ir gabeno turėdamas tikslą jas parduoti (R. M.) ir tokiu būdu platinti, bei jas pardavė (t. 1, b. l. 42-43). Atliekant ikiteisminį tyrimą K. J. davė išsamius parodymus apie savo, D. T. ir asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, nusikalstamą veiką, jos mechanizmą, todėl 2009-01-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl K. J. buvo nutrauktas (BK 39¹ straipsnis – t. 1, b. l. 112-113). D. T. buvo pareikštas įtarimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos (t. 2, b. l. 167-168). Toks kaltinimas buvo perduotas teismui (t. 5, b. l. 98-111), tačiau šiuo nuosprendžiu D. T. dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos, t. y. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Be to nuosprendžiu nuteistajam D. T. iš kaltinimo pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe. Vadinasi, baudžiamosios bylos nutraukimo metu buvo visi pagrindai, nurodyti BK 39¹ straipsnyje. Liudytojo K. J. parodymai yra ne išgalvoti, kaip teigiama skunde, bet išsamūs ir nuoseklūs, jų objektyvumu ir tikrumu apie dalyvavimą nusikaltimų padaryme abejoti nėra pagrindo, nes jie patvirtinti surinkta baudžiamosios bylos medžiaga: K. J. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 40-41), R. M., M. S., J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, asmenų parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolai, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų (objektų) apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kiti bylos duomenys. Svarbu tai, kad K. J. davė ne tik kitus nuteistuosius, bet ir save kaltinančius parodymus. K. J. savo parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti K. J. parodymų patikimumu.

Kolegija, nesutikdama su apelianto teiginiu, jog buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio nuostatų, pažymi, jog R. M. kaltę patvirtinantys įrodymai, o taip pat liudytojo K. J. parodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš liudytojo K. J. parodymų, duotų teisme, matyti, jog duodamas parodymus apie narkotinę medžiagą – kanapes, ją įvardijo marihuana ir paaiškino, jog 2008-07-01 R. M. išties pas jį užsisakė 1 kg narkotinės medžiagos, kurią jis sekančią dieną, t. y. 2008-07-02 nuvežė prie garažų ir perdavė R. M. (t. 6, b. l. 85). Teisme liudytojas patvirtino, jog 2008-07-02, po to, kai atidavė narkotinę medžiagą, nuvažiavo pas D. T. ir jam atidavė 53 000-54 000 Lt, nes pastarasis reikalaudavo pinigų į priekį, kad galėtų išsiųsti R. L. į Olandiją (t. 6, b. l. 85).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti tik prieš D. T. 2008-07-04 teisėjo nutartimi (t. 1, b. l. 125-126), o prieš apeliantą taikyti nebuvo. Duomenų apie tai, kad K. J. veiksmai būtų išprovokavę nusikalsti R. M., byloje nėra. Nuosprendyje yra išdėstyti ir aptarti liudytojo R. S. parodymai (t. 7, b. l. 75-76), todėl kolegija iš naujo jų neanalizuoja, tik pažymi, kad operatyvinė informacija, kuria jis ir kiti pareigūnai disponavo, pasitvirtino. Buvo nustatyta, kad D. T. platina narkotines medžiagas per K. J., o šis parduoda jas R. M., kuris platina dar toliau – M. S. ir J. B..

Nuteistasis R. M., nesutikdamas su jam paskirta bausme, nurodo, jog teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir nemotyvavo jam skiriamą bausmę.

Kolegija, atsakydama į šį skundo argumentą, atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad LAT senato nutarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl jų nesilaikymas negali būti pripažintas esminiu įstatymo pažeidimu. Negalima sutikti, jog buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, nes iš nuosprendžio matyti, jog jame yra išdėstyta pakankamai motyvų, kodėl R. M. buvo paskirta tokia bausmė (t. 7, b. l. 88 arba nuosprendžio 19-tas puslapis). Teismas nurodė, jog R. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus bei jo asmenybę (neteistas, nedirba) ir paskyrė 9 metų laisvės atėmimo (ši bausmės rūšis yra vienintelė, nurodyta sankcijoje) bausmę, kuri yra lygi sankcijoje nustatytam vidurkiui. Paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją dar labiau švelninti. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvavo savo poziciją skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Tokį sprendimą iš esmės nulėmė ypatingai didelis nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės charakteristika – legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, dėl ko daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. realią laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Pašalinus iš kaltinimo 57,46 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą parduoti, susiaurėja kaltinimo apimtis, tačiau tai nesuteikia teismui pagrindo švelninti R. M. paskirtą bausmę.

Dėl M. S. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad pastarasis, neigdamas savo kaltę ir prašydamas išteisinti dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, akcentuoja, jog proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, jo parodymai gauti panaudojus psichologinį spaudimą, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Nepatenkinus jo pirmo prašymo, prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, šiais apelianto teiginiais netiki ir sutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kuria teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai ir padarytos teisingos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo M. S. kaltės bei jam paskirtos bausmės dydžio.

Pirmiausia apeliantas ginčija asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 4, b. l. 106-109), įtariamojo apklausos protokolo (t. 4, b. l. 91-95), parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 4, b. l. 110-118), automobilio apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 49-53), polietileninių užspaudžiamų maišelių apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 61-64) bei užduoties atlikti cheminį tyrimą (t. 4, b. l. 54) teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, jog atliekant išvardintus procesinius veiksmus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Nors apeliantas ir teigia, kad per tokį trumpą laiką, t. y. per 13 min. nebuvo įmanoma surašyti atpažinimo protokolą bei supažindinti su juo, vis dėlto iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti (t. 4, b. l. 106-109), jog toks veiksmas iš tiesų atliktas buvo: nuteistojo teisėtus interesus gynė advokatas G. B., apeliantas pats savo ranka užrašė ,,Protokolas iš mano žodžių surašytas teisingai, man perskaitytas“ ir pasirašė. Jo gynėjas taip pat pasirašė protokolą ir jokių pastabų nepareiškė, vadinasi šis procesinis veiksmas atliktas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio, 191 straipsnio, 192 straipsnio, 195 straipsnio nuostatų. Skunde apeliantas akcentuoja, jog tą pačią dieną ta pati tyrėja (V. R.) apklausė ir jį, tačiau tai nedaro šių procesinių veiksmų niekiniais. Priešingai, nei teigiama skunde, apklausiant M. S. kaip įtariamąjį (t. 4, b. l. 91-95) vėl jį gynė tas pats advokatas, apeliantas perskaitė protokolą bei pažymėjo, kad šis iš jo žodžių surašytas teisingai. Protokolą taip pat pasirašė gynėjas, todėl dabar tvirtinti, kad apeliantas protokolą pasirašė neperskaitęs, nėra jokio pagrindo.

Iš skundo argumentų nesuprantama, kokie pažeidimai padaryti 2008-07-17 atliekant M. S. parodymų patikrinimą vietoje, nes jis jokių konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenurodė, tik aiškino, jog jis buvo vežiojamas į skirtingas vietas, liepta rodyti ranka, o tada buvo fotografuojama. Apeliantui primenama, jog ir šio veiksmo atlikimo metu dalyvavo jo advokatas, tačiau nei jis, nei advokatas jokių pretenzijų nepareiškė ir abu pasirašė po teiginiu, kad ,,Protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“ (t. 4, b. l. 110-111).

Apeliantas teigia neva nežinąs, kas buvo paimta iš A. J. automobilio ,,Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jis apžiūroje nedalyvavo (t. 4, b. l. 49-53). Kadangi sulaikius A. J. vairuojamą automobilį, kuriuo važiavo R. M. ir M. M., nuteistasis nuo policijos pareigūnų pabėgo, todėl automobilis buvo apžiūrėtas jam nedalyvaujant ir paimti polietileniniai maišai su žalios spalvos kietos medžiagos 4 gabalais, svarstyklės ir nauji užspaudžiami polietileniniai maišeliai. Kaip parodė liudytojai M. M. ir A. J., visus šiuos daiktus į automobilį atsinešė M. S.. Atlikus objektų cheminį tyrimą nustatyta, kad sausa, dalinai susmulkinta, žalsvos spalvos, augalinės kilmės medžiaga, 2008-07-02 apžiūros metu rasta automobilyje ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 912,09 g, o ant elektroninių svarstyklių, paimtų tuo pačiu metu, paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakai (specialisto išvada – t. 4, b. l. 57-58). Užduotyje atlikti objektų cheminį tyrimą buvo nurodyta tai, kas paimta automobilyje ir kokie daiktai nusiųsti ištyrimui (t. 4, b. l. 54). Nei apeliantas, nei jo gynėjas dėl aukščiau išvardintų procesinių veiksmų kol vyko ikiteisminis tyrimas nepasinaudojo BPK 64 straipsnyje numatyta teise ir nepateikė skundų dėl aptartų ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Apeliantas nesutinka su liudytojo R. S. parodymais ir neigia jam įvardijęs vietas, kur turėjo nuvežti narkotikus, taip pat nepripažįsta apklausos protokolų. Liudytojo R. S. parodymais nustatyta, kad M. S. nusikalstama veika išaiškėjo vėliau, operatyvinio tyrimo eigoje, kai jis paprašė R. M. 1 kg narkotinių medžiagų. Sulaikius M. S., šis prisipažino, kad narkotines medžiagas įsigijo iš R. M. ir turėjo atiduoti keliems draugams, kurie buvo paprašę, tačiau jų pavardžių nenurodė (t. 6, b. l. 153-157).

Apelianto teiginys, kad nesant telefoninių pokalbių, nelogiška, jog jam būtų skolon parduoti narkotikai, atmetamas kaip nepasitvirtinęs, kadangi šią aplinkybę patvirtina jo paties parodymai. Jau anksčiau buvo minėta, kad M. S. apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog norėdamas užsidirbti, iš R. M. nusipirko ,,žolės“ tikslu parduoti. Jis 2008 m. birželio mėn. R. M. padavė 7200 Lt, nes šis pasakė, kad pinigus reikia mokėti į ,,priekį“ ir patarė imti didelį kiekį kanapių, nes labiau apsimoka. Liepos 2 d. R. M. jam atsiuntė SMS žinutę, kur jo lauks. Susitikus prie garažų jis iš R. M. paėmė maišą ir pasakė, kad ,,11 liko“. Į A. J. automobilį įdėjo maišą su ,,žole“ ir elektronines svarstykles (t. 4, b. l. 91-95, 100-102). Vėlesnių apklausų metu kaltu prisipažino iš dalies, pradėjo neigti teiginį, jog jis liko R. M. skolingas vienuolika tūkstančių litų – ,,11 liko“ ir nebuvo įsitikinęs, kad maiše buvo 1 kg kanapių (t. 4, b. l. 105, 110-118). Tą aplinkybę, kad jis iš R. M. nupirko narkotines medžiagas, apeliantas pripažino ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 100-102, 100-118).

Tad nors apeliantas ir tvirtina esą jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl ikiteisminiame tyrime jis save apkalbėjo, tačiau tokie jo teiginiai neturi jokio objektyvaus pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jam buvo daromas poveikis, o tokie jo argumentai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus. M. S. teiginys, kad tyrėjai jį pažadėjo paleisti iš suėmimo, jei jis visiškai pripažins kaltę, niekuo nepagrįstas ir atmetamas kaip nepasitvirtinęs. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir visiškai pripažino kaltę 2008-07-16 14 val. 10 min. (t. 4, b. l. 9195), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tą pačią dieną 8.30 val.-9.30 val. vyko posėdis Klaipėdos apygardos teisme ir teisėjas jau buvo priėmęs nutartį jį iš suėmimo paleisti (t. 4, b. l. 154-156). Svarbu tai, kad M. S. jau paleistas į laisvę ir praėjus 18 d. po paleidimo buvo apklaustas pas Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltu prisipažino ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (t. 4, b. l. 100-102). Apeliantas neturi jokio pagrindo tvirtinti, kad posėdžio metu policijos pareigūnai jam patarė, kokius duoti parodymus, nes tokie pareigūnai posėdyje nedalyvavo (t. 4, b. l. 100-102). Apygardos teismas pagrįstai atmetė tiek M. S., tiek R. M. pakeistus parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, nes jų nepatvirtina jokie faktiniai duomenys.

Aukščiau aptartais įrodymais atmetamas M. S. skundo motyvas, jog jis nežinojo polietileninio maišo, paimto iš R. M., turinio.

Iš paties apelianto parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, matyti, jog už maišą kanapių jis R. M. liko skolingas – ,,11“, vadinasi, jis pripažino, kad už narkotines medžiagas atsiskaitė nepilnai, likusius pinigus t. y. vienuolika tūkstančių litų būtų sumokėjęs vėliau. Svarbu dar ir tai, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. S. nurodė būdą, kaip jis ketino užsidirbti pinigų: kanapes nupirko mokėdamas po 19,50 Lt už gramą, o parduodamas būtų užsidėjęs po 3-4 litus ir pardavęs žymiai brangiau (t. 4, b. l. 100-102).

Nepagrįstai skunde teigiama, kad M. S. nežinojo, kokį narkotinių medžiagų kiekį įgyja. Sprendžiant klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju M. S. suprato, jog įgijo didelį narkotinių medžiagų kiekį, vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ duotu išaiškinimu bei teismų praktika. Asmuo atsako už šių nusikalstamų veiksmų padarymą tuomet, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos yra narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis. M. S., įgydamas, laikydamas, gabendamas kanapes suprato, kad tai narkotinės medžiagos ir turėjo tikslą jas parduoti brangiau ir taip užsidirbti pinigų. M. S. parodymais nustatyta, kad iš pradžių jis ketino nusipirkti 300-400 g kanapių, tačiau įvykus sandėriui ir R. M. padavus maišą su kanapėmis ir pasakius ,,11 liko“, apeliantas su tuo sutiko ir maišą įsidėjo į automobilį. Laikydamas maišą rankoje turėjo suprasti, jog tai trigubai didesnis svoris nei jis ketino įsigyti, tačiau R. M. nesustabdė ir maišo su kanapėmis negrąžino. Kadangi M. S. bendrais bruožais suvokė, kad įgyja daug didesnį kiekį kanapių, t. y. apie 1 kg, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaip įgijus, laikius, gabenus turint tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ pakeitimo“ nustatyta, jog didelis kiekis yra daugiau kaip 500 g kanapių (ir jų dalių). Kadangi M. S. buvo įgijęs ir gabeno 912,09 g kanapių, t. y. beveik dvigubai negu nustatyta didelio kiekio narkotinės medžiagos riba, todėl kolegija konstatuoja, kad M. S. išties suprato disponuojantis didelį kiekį kanapių ir jų dalių.

Taip pat atmetamas apelianto teiginys dėl neva netinkamo įrodymų įvertinimo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi M. S., neduoda pagrindo tvirtinti, jog įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptaręs įrodymų, kuriais grindžiama M. S. kaltė visetą ir tai, kad jis ikiteisminio tyrimo teisėjui pripažino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarė teisingą išvadą dėl R. M. ir M. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu ir juos įvertino kaip susitarimą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įrodymai byloje gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Netenkinamas M. S. prašymas dėl bausmės švelninimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Atmetant šį M. S. prašymą kolegija pažymi, kad nėra juridinio pagrindo jam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Galimybė skirti tokią bausmę yra numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, kuri taikoma tais atvejais, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegija nenustatė nė vienos išimtinės aplinkybės, kurios pagrindu būtų galima švelninti bausmę M. S.. Daroma išvada, jog nuteistajam M. S. paskirta bausmė yra teisinga, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo. Į skunde nurodytas aplinkybes – dirba, mokosi, anksčiau neteistas, jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę pirmosios instancijos teisme, todėl dar kartą jas įvertinti nėra galimybės.

Tenkinamas M. S. prašymas ir į bausmės laiką įskaitomas laikas, išbūtas sulaikyme. Iš byloje esančio laikino sulaikymo protokolo (t. 4, b. l. 139) matyti, kad M. S. buvo sulaikytas 2008 m. liepos 2 d. 21 val. 35 min., o nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog jis sulaikytas 2008 m. liepos 3 d., todėl viena diena, išbūta sulaikyme, įskaitytina į bausmės laiką. Sutinkamai su BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu nuosprendis dėl M. S. keičiamas dėl to, jog sulaikymo laikas neįskaitytas į bausmės laiką.

Dėl J. B. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis, neigdamas savo kaltę įgijus, gabenus ir laikius narkotinę medžiagą tikslu ją parduoti ar kitaip platinti, prašo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, skunde akcentuojama, jog teismas netinkami taikė baudžiamąjį įstatymą, o surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje padarė neteisingas išvadas dėl J. B. nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo, nuteistojo kaltės bei jam paskirtos bausmės dydžio.

Kolegija, atsakydama į J. B. apeliacinio skundo argumentus, tenkina jo prašymą ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoja į BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo skundas tenkinamas šiais motyvais:

iš baudžiamosios bylos matyti, kad J. B., įsigydamas narkotinę medžiagą – 35,43 g kanapių ir jų dalių, turėjo vienintelį tikslą – naudoti savo reikmėms. Šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys. J. B. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, nustatyta, jog jis prisipažino nupirkęs iš K. J. apie 50 g ,,žolės“, tačiau nuo pat pirmos apklausos tvirtino, jog ,,žolę“ įsigijo sau, dalį kanapių, apie 20 g suvartojo pats, pažįstamiems kanapių nepardavė. Apie 3-4 metus rūko kanapes dėl to, jog serga migrena. Taip pat jis du kartus ,,žole“ vaišino savo draugę I. J. (t. 5, b. l. 49-52). Apklaustas dar kartą kaip įtariamasis J. B. iš esmės patvirtino ankstesnius savo parodymus, tik paneigė tą faktą, jog savo draugei I. J. 2 kartus davė parūkyti kanapių suktinį. Jis teigė, kad kanapes I. J. rūkė be jo žinios (t. 5, b. l. 55-56).

Iš J. B. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, kad jis nurodė kanapes įgijęs savo reikmėms, tačiau neigė davęs parūkyti kanapių draugei I. J. (t. 6, b. l. 93-94). Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu aprodė, jog jos draugas J. B. rūkė kanapes ir du kartus pavaišino ją (t. 5, b. l. 41-43), tačiau apklausta teisme paneigė šią aplinkybę ir teigė, jog kanapes rūkė be J. B. leidimo, t. y. tuomet, kai šis 2008 m. liepos 9 d. buvo lauke ir nuėjo prie automobilio priekio (t. 6, b. l. 90).

Kratos protokolas (t. 5, b. l. 19-20) patvirtina tai, jog J. B. gyvenamojoje vietoje buvo surasta ir paimta narkotinės medžiaga, o ją ištyrus nustatyta, jog tai kanapės ir jų dalys, kurių bendra masė yra 35,43 g. (t. 5, b. l. 25-27). Šią specialisto išvadą patvirtino ir ekspertizės aktas (t. 8, b. l. 118-120).

Faktą, jog J. B. 2008 m. liepos 2 d. nusipirko 50 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių iš K. J. skolon, patvirtino liudytojas K. J., paaiškinęs, jog vėliau nuteistasis jam pažadėjo atiduoti 1000 Lt. Liudytojas taip pat parodė, jog J. B. kanapes ,,<...> imdavo kartą per mėnesį arba kartą kas 2 mėnesius po 10-20 g, paskui po 50 g ir nedaugiau. Imdavo sau, žinojau, kad jis neprekiauja, pats rūko“ (t. 6, b. l. 84-87).

Vadinasi, J. B. nurodytą aplinkybę, kad jis 2008 m. liepos 2 d. iš K. J. įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis turėdamas tikslą ne platinti, o savo reikmėms, patvirtino liudytojas K. J.. Svarstant šį klausimą kolegija sprendžia, kad pas J. B. surastas nedidelis kanapių ir jų dalių kiekis, t. y. 35,43 g yra išties ne per didelis asmeniniam vartojimui, nes kaip nurodė pats nuteistasis, vienam kanapių suktiniui prireikdavo 0,5 g ,,žolės“. Nuteistojo šlapime buvo surasti kanabinoidai (t. 5, b. l. 57), kas dar kartą patvirtina, jog J. B. išties vartojo kanapes. Aukščiau išanalizuoti ir aptarti duomenys, J. B. bute kratos metu surastos narkotinės medžiagos kiekis, prietaisas, t. y. smulkintuvas kanapėms paruošti, įrodo, kad apeliantas 2008 m. liepos 2 d. apie 19.30 val. iš K. J. neteisėtai įgijo 35,43 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių turėdamas tikslą ne parduoti ar kitaip platinti, o savo reikmėms.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Sprendžiant šį klausimą kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kratos metu J. B. pats parodė turimą narkotinę medžiagą – kanapes, kurios buvo ne paslėptos, o padėtos minkšto kampo dalyje ir sudėtos į plastmasinį indelį. Ant kompiuterio stalo buvo padėta juodos spalvos apvali dėžutė su kanapės lapu – kanapių smulkintuvė su kanapių liekanomis, o kitoje dėžutėje ant to paties stalo – folijos lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga (0,05 g kanapių). Narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo aplinkybės, jų kiekis ir tai, kad pats J. B. vartoja kanapes, dar kartą patvirtina apelianto teiginį, jog surastos kanapės buvo įgytos asmeniniam vartojimui.

Tikslą platinti narkotines medžiagas pirmosios instancijos teismas nustatė iš dalies narkotinių medžiagų išplatinimo nenustatytiems asmenims bei I. J.. Be to, kaltinime ir nuosprendyje nurodyta, jog dalį neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos J. B. suvartojo pats. Apelianto ir liudytojo K. J. parodymais nustatyta, kad J. B. buvo įgijęs didesnį kiekį kanapių, nei buvo surasta, t. y. 50 g, tačiau kaltinimas pareikštas ir jis nuteistas tik dėl 35,43 g narkotinės medžiagos, surastos jo bute įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą parduoti ar kitaip platinti.

Kadangi kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl byla nagrinėjama J. B. apeliacinio skundo ribose ir ji patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

J. B. įtarimas pareikštas dėl 35,43 g narkotinės medžiagos disponavimo, todėl kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis nuostatomis, apelianto įvykdytą nusikalstamą veiką vertina tik dėl šio narkotinės medžiagos kiekio, neimant domėn tai, jog dalį kanapių jis suvartojo pats, bei davė parūkyti tyrimo nenustatytiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatos, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat įrodymus, pagrindžiančius teismo išvadas bei motyvus, kuriais vadovaudamasi teismas atmetė kitus įrodymus. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės, visi netikslumai ir neaiškumai aiškinami kaltininko naudai (LAT senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 p.).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o apeliacinės instancijos teismas taip pat negali nustatyti faktinių bylos aplinkybių dėl narkotinių medžiagų suvartojimo ir nenustatyto kiekio šios medžiagos išplatinimo nenustatytiems asmenims ir teisiškai tai įvertinti, todėl kolegija šalina iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginius, jog J. B. dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos suvartojo pats bei davė parūkyti tyrimo nenustatytiems asmenims.

Atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas pačiam vartoti, t. y. be tikslo platinti, numatyta BK 259 straipsnyje. Šio įstatymo pirmosios instancijos teismas netaikė, o nuosprendyje padarytos išvados yra prieštaringos: nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nurodė, kad J. B. ,,<...> dalį – tikslus kiekis nenustatytas – neteisėtai įgijo ir laikomos narkotinės medžiagos suvartojo pats <...>“, vadinasi, pripažįstama, kad nuteistasis, įgydamas kanapes, turėjo tikslą šią medžiagą vartoti pats, bet tai teisiškai liko neįvertinta. Išvada, kad J. B. narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis įgijo turėdamas tikslą platinti yra neįrodyta, nepagrįsta bylos duomenimis ir prieštarauja bylos medžiagai.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog tas faktas, kad kratos metu pas J. B. nerastos jokios platinimui skirtos priemonės, t. y. svarstyklės, plastikiniai maišiukai, folijos ir popieriaus lankstinukai, skirti narkotikų pasvėrimui ir išfasavimui. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas nė vienas narkotinių medžiagų pardavimo atvejis, o tai, kad apelianto paruoštą kanapių suktinį du kartus parūkė jo draugė I. J., neduoda pagrindo pripažinti, kad J. B. kanapes nusipirko tikslu parduoti bei kitaip platinti.

Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas pagal bylos įrodymų visumą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybes, rodančias, jog apeliantas neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktų įrodymų visumą. Priešingai, nei nurodyta nuosprendyje, nustatytas tik vienintelis narkotinių medžiagų įgijimo tikslas – asmeniniam naudojimui, nes J. B. vartojo dideles dozes kanapių gydydamas migreną. Šią apelianto versiją patvirtina liudytojų, paties nuteistojo parodymai, aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai bei kita bylos medžiaga.

Nusikaltimas, nurodytas BK 260 straipsnyje – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi visais įrodymais, ištirtais teisiamajame ir šiame teismo posėdžiuose, daro išvadą, kad nėra įrodyta J. B. tiesioginė tyčia platinti narkotines medžiagas, todėl nustačius, kad apeliantas 35,43 g kanapių ir jų dalių įgijo asmeniniam naudojimui, jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoja iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-195/2009).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinio skundo teiginys, kad tyrėja V. R. prieš J. B. apklausą supažindino jį su jo draugės – liudytojos I. J. apklausos protokolu, atmetamas kaip nepagrįstas.

Duomenų apie tai, kad tyrėja V. R. prieš J. B. apklausą informavo jį, kokius parodymus davė liudytoja I. J., byloje nėra.

Kolegija, remdamasi baudžiamosios bylos medžiaga, neturi pagrindo teigti, jog įtariamojo J. B. ir liudytojos I. J. apklausos atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Apklausų metu jo teisėms ir teisėtiems interesams atstovavo gynėjas (t. 5, b. l. 49-52, 55-56), tačiau nei jis, nei nuteistasis jokių pastabų dėl procesinių veiksmų nepareiškė, protokolus perskaitė ir jų teisingumą patvirtino savo parašais.

Kolegija, atsakydama į J. B. apeliacinį skundą pažymi, kad J. B. kaltė nebuvo grindžiama 2009-03-13 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu bei jo priedu – pokalbių suvestinėje užfiksuotais J. B. pokalbiais ir tekstiniais pranešimais (SMS) su nenustatytais asmenimis (t. 5, b. l. 4-8, 10-15), tik konstatuojama, kad tokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Šiais rašytiniais įrodymais kolegija taip pat nesivadovauja.

Perkvalifikavus nuteistojo J. B. nusikalstamus veiksmus į BK 259 straipsnio 1 dalį, keistina ir jam paskirta bausmė. J. B. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. J. B. kaltę pripažino iš dalies ir nebuvo nuoširdus viso proceso metu, todėl nenustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kolegija, skirdama J. B. bausmę, atsižvelgia į tas aplinkybes, kurios jau nustatytos nuosprendyje ir į teigiamą jo asmenybės charakteristiką – neteistas, nebaustas, dirba ir mokosi, todėl jam tikslinga paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. J. B. gali būti pataisytas ir perauklėtas paskiriant jam baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

nuspren džia:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti:

J. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL, t. y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų baudą.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. B. nuteisimą už tai, kad jis nuo 2008 m. liepos 2 d. iki liepos 10 d. tiksli data ir laikas nenustatytas, dalį – tikslus kiekis nenustatytas – neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių suvartojo pats bei davė parūkyti, t. y. kitaip platino nenustatytiems asmenims.

Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio aprašomosios dalies D. T. nuteisimą už tai, kad jis iki 2008 m. liepos mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo: labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1517,67 g gelsvos spalvos miltelių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 92,73 g psichotropinės medžiagos – 1-/3-chlorofenil) piperazino (mCCP), 37,126 g pilkos spalvos miltelių bei 18,565 g aptrupėjusių pilkos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 6,44 g psichotropinės medžiagos MDMA, 1588 vnt. tablečių, tablečių fragmentų ir miltelių, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu - 36,51 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 2,53 g psichotropinės medžiagos-amfetamino bei labai didelį kiekį 10033,9 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio aprašomosios dalies R. M. nuteisimą už tai, kad jis 2008 m. liepos 2 d. apie 19 val. 20 min. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš K. J. įgijo 57,46 g kanapių ir jų dalių, kurias pasiliko sau.

M. S. į bausmės laiką įskaityti vieną dieną, t. y. 2008 m. liepos 2 d., išbūtą sulaikyme.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.