Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1365-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-15
Bylos Nr.
1S-1365-317/2016
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00324-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1365-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00324-2008-4;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas D. T. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 95-211.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. liepos 4 d., jos pabaiga – 2021 m. liepos 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo 4 metai 9 mėnesiai 25 dienos.Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 95-211 priimtas sprendimas D. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šį nutarimą nuteistasis apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. T. skundas dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 95-211, kuriuo jam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.D. T. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) intensyvią priežiūrą. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo skunde nurodytų argumentų, o klausimą dėl lygtinio paleidimo išsprendė formaliai. Skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad Komisija nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus vertino atsietai nuo jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. D. T. teigimu, nei Komisijos nutarime, nei nutartyje netenkinti skundo, nebuvo nurodyti jokie konkretūs duomenys apie jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Skunde taip pat keliamos abejonės dėl D. T. nustatytų kriminogeninių veiksnių. Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad jis bausmės atlikimo metu nesivadovauja kriminogeninės subkultūros nuostatomis, tačiau kaip kriminogeninis veiksnys jam išskiriamas praeityje asocialios grupės įtaka. Nuteistasis nurodo, jog bausmę atlieka jau pakankamai seniai, todėl jam nėra aišku, apie kokią asocialių asmenų grupę yra kalbama minėtame Komisijos nutarime. Apelianto manymu, apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje didesnę reikšmę suteikdamas jo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir sunkumo, didelės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bei kaltės nepripažinimo teisminio proceso metu vertinimams, plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi šiuo atveju pirmiausia turėjo atsižvelgti ne į minėtas aplinkybes, o į nuteistojo elgesio rizikos vertinimą ir jo pažangą šią riziką mažinant. D. T. skunde pažymi, kad jis tinkamai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą pakankamai didelę bausmės dalį ir tai leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo D. T. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis D. T. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (16 balų pagal OASys), atsižvelgtina į tai, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti, ar nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.D. T. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju D. T. paskutiniojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės daro teigiamą įtaką – nuteistasis pataisos namuose dirba, dalyvauja elgesio pataisos programose, yra 5 kartus skatintas ir dėl to trys drausminės nuobaudos jam panaikintos prieš terminą. Tačiau tai, jog nuteistasis pataisos įstaigoje buvo septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, rodo, jog net ir pataisos namuose jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau paskutinioji baigė galioti tik 2016 m. birželio 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nepavyzdingas nuteistojo elgesys pataisos namuose, priešingai nei nurodoma skunde, apibūdina jį nepakankamai teigiamai bei sudaro teismui pagrindą abejoti tuo, kad nuteistojo supratimas bei padaryto nusikaltimo įvertinimas akivaizdžiai pasikeitė teigiama linkme, kad išėjęs į laisvę jis pasirinks tik teisėtus elgesio būdus.Vertinant visumą D. T. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (16 balų pagal OASys) ir pataisos proceso metu ji sumažėjo nuo 24 balų iki 16, tačiau pažanga šią riziką mažinant, be kita ko, atsižvelgiant ir į pataisos įstaigoje jam paskirtų nuobaudų kiekį, nėra akivaizdi ir įtikinanti. Būtent tai ir kelia pagrįstas abejones tuo, jog nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmę D. T. atlieka nuo 2008 m. liepos 4 d., tačiau dirbti pradėjo tik 2015 m. lapkričio 9 d. Dar 2015 m. gegužės 19 d. jis buvo baustas drausmine tvarka, kadangi atsisakė dirbti. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs į jam paskirtą bausmę ir pataisos įstaigos vidaus taisykles žiūrėti su tam tikromis nuostatomis, linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistajam išlieka artimi kriminogeniniai veiksniai – nestabili finansinė padėtis, praeityje asocialios grupės įtaka. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau ši aplinkybė jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, neturi objektyvaus pagrindo spręsti, kad socialiniai ryšiai su artimais giminaičiais nuteistojo elgesį taip pat paveiks tiek teigiamai, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals.Susipažinus su pateikto skundo argumentais, matyti, kad nuteistasis apeliaciniam teismui nurodo iš esmės tas pat aplinkybes, kaip ir skunde apylinkės teismui dėl Komisijos nutarimo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotoje teismų praktikoje, analizuojant teismų pareigas pagrįsti priimtą spendimą, nurodyta, jog ši pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties bei lygtinio klausimo išsprendimui pateiktos medžiagos, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pakankamai išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, aiškiai pasisakė dėl D. T. skundo argumentų ir aukštesnės instancijos teismas sutinka su šių sprendimų motyvais bei išvadomis.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas dar tęstinas pataisos namuose, stiprinant sprendimo būdus problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio modelius. Būtent tai padėtų nuteistajam ateityje adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį, išėjus iš pataisos namų. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti D. T. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas