Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. M. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį nuteistas 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaičius R. M. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. liepos 3 d. iki 2008 m. liepos 17 d. (14 dienų), nustatytas likęs neatliktas bausmės laikas – 8 (aštuoneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių 16 (šešiolika) dienų.

2. Laisvės atėmimo bausmės nuteistasis R. M. nepradėjo atlikti, nes pasislėpė. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 7 d. 9.30 val., (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. rugsėjo 10 d. perduotas į Lietuvą. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d.

3. 2025 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. M. prašymas taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį ir konstatuoti, kad nuosprendžiu jam skirta bausmė jau yra atlikta, bausmės tikslai pasiekti ir teisingumas įvykdytas.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo R. M. prašymą atmetė ir sprendė, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra suėjusi (nuo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio įsiteisėjimo 2011 m. gegužės 6 d., iki nuteistojo sulaikymo Bulgarijoje 2025 m. rugpjūčio 7 d. BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui reikšmingas penkiolikos metų terminas nepraėjo).

II. Skundo argumentai ir prašymai

5.1. Nuteistojo teigimu, žemesnysis teismas nepagrįstai sprendė, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nagrinėjamu atveju sustojo iš karto po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme, t. y. 2011 m. gegužės 6 d. Šios aplinkybės apygardos teismas išsamiau neaptarė, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. M. buvo ieškomas ar kad jam buvo perduota informacija, įpareigojanti jį prisistatyti į artimiausią policijos komisariatą. Nuteistasis pažymi, kad skelbdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas niekaip nesupažindina nuteistojo su bausmės vykdymo pradžios procedūra, todėl ir nagrinėjamoje byloje nuteistajam tokių nurodymų niekas nedavė ir neperdavė. Esant tokiai situacijai, būtina nustatyti, ar kaltininkas suvokė, kad slepiasi nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kad yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas, ir kad pasislėpdamas nuo bausmės vykdymo jis atliko tyčinius veiksmus, siekdamas išvengti jam paskirtos bausmės atlikimo.

5.3. Skunde pabrėžiama, kad nuo apkaltinamojo nuosprendžio nuteistojo R. M. atžvilgiu priėmimo praėjo jau daugiau nei 15 metų ir per visą tą laiką, be kita ko, gyvendamas laisvėje, naujų pažeidimų jis nepadarė ir tai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad šiuo metu visuomenei jis jokios grėsmės nebekelia, todėl bausmės tikslai savarankiškomis nuteistojo pastangomis jau yra pasiekti. Sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamu atveju jau yra pasiektas teisingumo principo įgyvendinimas, būtina atsakingai įvertinti, ar bausmės vykdymas po pakankamai ilgo laiko (septyniolikos metų) sudarys sąlygas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui, ar, priešingai, sukurs neigiamas pasekmes, tokiu būdu, bausmės tikslams nukrypstant nuo tiesioginės savo paskirties.

5.4. Anot apelianto, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pripažino, jog išduodant Europos arešto orderį jo atžvilgiu buvo padaryta klaida – suklysta nurodant aplinkybę dėl nuteistojo dalyvavimo teismo posėdyje, Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį, tačiau šiai aplinkybei nesuteikė pakankamai dėmesio, jos išsamiau neanalizavo. Dėl šios klaidos buvo suklaidinti Bulgarijos kompetentingos institucijos atstovai, R. M. gynėja ir tai gerokai apsunkino gynybos priemonių panaudojimo efektyvumą, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo išdavimo Lietuvos Respublikai. Europos arešto orderyje nurodyta klaidinga aplinkybė dėl nuteistojo R. M. nedalyvavimo teisminiame procese, suformavo sąlygas konstatuoti neginčijamą jo pabėgimo bei slapstymosi faktą nuo teisėsaugos ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kas iš esmės lėmė nepagrįstą jo išdavimą Lietuvos Respublikai. Tokiu būdu, Bulgarijos teismams priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl nuteistojo R. M. perdavimo Lietuvos Respublikai, vadovaujantis neteisingais išduodančios kompetentingos teisminės institucijos informacija, buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, suvaržant nuteistojo teisę į gynybą ir apsunkinant jo galimybes tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

6. Atsiliepimų į nuteistojo R. M. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą apygardos teismo procesinį sprendimą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad nuteistojo prašymas nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra suėjusi, todėl nuosprendis privalo būti vykdomas.

8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. M. dalyvavo bylos nagrinėjime tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme. Jis dalyvavo ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. posėdyje, kuriame buvo paskelbtas jo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis jam buvo įteiktas ir tą savo parašu patvirtino pats nuteistasis (t. 7, b. l. 69, 92). Šį teismo nuosprendį nuteistasis R. M. apskundė apeliacine tvarka ir dalyvavo bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme (dalyvavo teismo posėdžiuose, vykusiuose 2010 m. gegužės 5 d., liepos 1 d., spalio 4 d., 2011 m. balandžio 13 d.; neatvyko tik į 2011 m. sausio 20 d. posėdį, kai R. M. susirgo, bet tuomet, nesant nuteistojo, byla ir nebuvo nagrinėjama)). Paskutiniajame teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. 2010 m. balandžio 13 d., nuteistasis R. M. pasakė savo baigiamąją kalbą, taip pat pasinaudojo paskutinio žodžio teise. Šio posėdžio metu teismas pranešė, kad baigiamasis teismo procesinis sprendimas bus skelbiamas 2011 m. gegužės 6 d., 8.30 val. (t. 8, b. l. 165–170). Į teismo posėdį, kuriame buvo skelbiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas atvyko tik prokuroras ir vienas iš gynėjų. Taigi, nuteistasis R. M., dalyvavęs visuose teismo posėdžiuose baudžiamąją bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, neatvyko tik į teismo procesinio sprendimo paskelbimą. Jis, kaip ir dauguma kitų proceso dalyvių, į šį teismo posėdį atvykti neprivalėjo ir neatvyko, tačiau suprato, kad šiame posėdyje jis gali nedalyvauti, ir žinojo, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas pagal BPK nuostatas įsiteisės ir privalės būti vykdomas iš karto po jo paskelbimo. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu buvo keičiamas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendis (tam tikros nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės), tačiau R. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo pakeista, taigi liko tokia, kokią jis sužinojo išklausydamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį (t. 8, b. l. 171–201).

9. Iš viso to matyti, kad R. M. nebuvo teisiamas už akių (lot. in absentia), tad jo argumentai, apie Bulgarijos kompetentingų institucijų esminį suklaidinimą ir jo teisių pažeidimą jį išduodant Lietuvos Respublikai, yra nepagrįsti. R. M. dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės ir galėjo realizuoti visas savo kaip kaltinamojo teises, t. y. gintis, pasisakyti, dalyvauti tiriant įrodymus ir kt. Tuo tarpu pagal Europos Sąjungos teisę ir ją įgyvendinančią nacionalinę Europos Sąjungos šalių narių teisę net ir už akių nuteistas asmuo gali būti išduodamas kitai valstybei pagal Europos arešto orderį atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei valstybėje į kurią asmuo yra išduodamas užtikrinama galimybė prašyti persvarstyti bylą ir dalyvauti teisme (2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 3, 4 straipsniai ir 5 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Respublikoje galimybė prašyti persvarstyti bylą ir dalyvauti teisme yra numatyta, tačiau, kaip jau minėta, R. M. nebuvo nuteistas už akių, todėl vien tai, kad savo valia jis neatvyko į teismo procesinio sprendimo dėl jo apeliacinio skundo paskelbimą, nesudaro pagrindo konstatuoti kokius nors jo teisių suvaržymus ar pažeidimus, dėl kurių jis negalėjo būti išduotas Lietuvos Respublikai.

10. Nuteistojo skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamoje byloje yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, nes jis nebuvo pasislėpęs, ieškomas ir pan. Priešingai nei teigia nuteistasis, iš baudžiamosios bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 2011 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą dėl R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo bei perdavė nuosprendį vykdyti policijai (t. 9, b. l. 8–9). 2011 m. liepos 7 d. policijos pareigūnai informavo teismą, kad nuteistojo surasti nėra galimybės, nes jis pasislėpė (nuteistojo ieškant namuose, jo motina paaiškino, kad sūnus nebegrįžta namo, slapstosi nuo policijos ir kur jį surasti nežino; bandant surasti jį darbovietėje nustatyta, kad R. M., negražinęs darbdaviui išduoto kompiuterio, telefono ir kitų darbo įrankių, neateina į darbą, telefonu neatsiliepia, kur jį surasti nėra žinoma ir kt. (t. 9, b. l. 17)). Atsižvelgiant į šią informaciją, jau kitą dieną, t. y. 2011 m. liepos 8 d., buvo paskelbta jo paieška (t. 9, b. l. 17).

11. Taigi, visos paminėtos aplinkybės, nuteistojo veiksmai dalyvaujant bylos nagrinėjime tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose bei pasislepiant netrukus po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, nekelia jokių abejonių, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagristai konstatavo, kad nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistajam, kaip jis pats teigia, pavyko ilgą laiką gyventi nesurastam ir, jo manymu, neieškomam užsienio šalyje, šių išvadų niekaip nekeičia, nes jis buvo ieškomas ir, kaip matyti, surastas tik tarptautinės paieškos ir Europos arešto orderio pagalba.

12. BK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos, be kita ko, numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės per šiame straipsnyje numatytą terminą (šiuo atveju - dešimt metų, nes nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršijo dešimt metų). BK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos yra praėję penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Tokio baudžiamajame įstatyme numatyto teisinio reguliavimo apygardos teismas nepažeidė ir pagrįstai pripažino, kad nuteistasis R. M. vengė atlikti jam paskirtą bausmę, todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga iki jo sulaikymo, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., buvo sustojusi. Be to, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2011 m. gegužės 6 d., iki šios dienos, taip pat ir nuosprendžio vykdymo pradžios BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodytas 15 (penkiolikos) metų terminas nėra suėjęs, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra suėjusi ir nuosprendis privalo būti vykdomas.

13. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.