Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., Ž. P., N. P. ieškinį ir jo patikslinimą atsakovams L. L., R. E. L. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, jungtinės veiklos taisyklių taikymo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos m. 7-ojo notaro biuro notarė J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 2008-02-26 Ž. P. ir N. P. su R. E. L. sudarytą sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nekilnojamų daiktų pirkimo – pardavimo pripažinti apsimestine, niekine ir negaliojančia; 2008-02-26 sutarčiai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti jungtinės veiklos taisykles ir pripažinti, kad tarp ieškovų Ž. P., N. P., R. S. ir atsakovų L. L., R. E. L. buvo sudaryta sutartis dėl jungtinės veiklos statant gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovams iš atsakovų solidariai priteisti 45000 Eur kompensaciją už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įnašą pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyboje; taip pat priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2024-07-03 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovai padidino prašomos priteisti iš atsakovų kompensacijos dydį iki 49000 Eur.

Ieškovai ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo nurodė, kad 2008-02-26 Ž. P. ir N. P. su R. E. L. sudarė sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nekilnojamų daiktų pirkimo - pardavimo, pagal kurią buvo parduoti žemės sklypai bei žemės sklypų dalys, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad pinigus 25000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjams, o pardavėjai pinigus 25000 Lt gavo prieš sutarties sudarymą, tačiau šios sutartyje nurodytos aplinkybės sudarant 2008-02-26 sutartį neatitiko tikrovės. 2008-02-26 sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nekilnojamų daiktų pirkimo - pardavimo sudaryme taip pat dalyvavo R. E. L. sūnus L. L. ir Ž. P. tėvas R. S.. 2008-02-26 sutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad 2007-10-18 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. L. su R. S. susitarė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. L. pagal 2007-10-18 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotą projektinę dokumentaciją iš savo lėšų pastatys gyvenamąjį namą ir su ieškovais už perduotą žemės sklypą bei projektinę dokumentaciją atsiskaitys sumokėdamas kompensaciją pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kainą. 2019-07-23 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau L. L. ir R. E. L. nevykdo pareigos sumokėti kompensaciją už perduotą žemės sklypą pagal šio žemės sklypo rinkos kainą. Ieškovai nurodė ir tai, kad R. E. L. tik formaliai pasirašė 2008-02-26 sutartį dėl nekilnojamų daiktų pirkimo - pardavimo kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, jomis nesinaudojo ir jų nevykdė, priešingai, kylančias teises ir pareigas įgijo jos sūnus L. L., kuris jomis iš tikrųjų naudojosi, todėl 2008-02-26 Ž. P. ir N. P. su R. E. L. sudaryta sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nekilnojamų daiktų pirkimo - pardavimo yra apsimestinė, niekinė ir negaliojanti. Šia sutartimi yra dengiamas kitas sandoris, kuriuo L. L. su R. S. susitarė dėl jungtinės veiklos statant gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007-10-18 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotą projektinę dokumentaciją, todėl 2008-02-26 pirkimo - pardavimo sutarčiai turėtų būti taikomos jungtinės veiklos taisyklės. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė šiuo metu yra 45000 Eur, todėl ši pinigų suma iš atsakovų turėtų būti priteista ieškovams kaip kompensacija už įnašą pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyboje. Ieškovų reikalavimai atsakovams kyla iš jungtinės veiklos, todėl abiejų atsakovų solidarioji pareiga dėl kompensacijos už žemės sklypą preziumuojama. Ieškovai yra giminės (Ž. P. yra R. S. dukra), buvo bendri interesai perduodant žemės sklypą kaip įnašą gyvenamojo namo statyboje ir toks buvo bendras ieškovų susitarimas, todėl visų ieškovų reikalavimas abiem atsakovams dėl kompensacijos priteisimo yra solidarusis. Įvertinę bylos nagrinėjimo metu paskirtos ir atliktos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizės akto išvadą, jog žemės sklypo rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2024-06-05) yra 49000 ?ur, ieškovai reikalavimą dėl kompensacijos už žemės sklypą kaip įnašą gyvenamojo namo statyboje padidino nuo 45000 Eur iki 49000 Eur.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad žemės sklypų pardavimo sutartis atitiko įstatymo reikalaujamą notarinę formą. Ginčo sutartyje įtvirtintas ir šalių susitarimas dėl parduodamų nekilnojamųjų daiktų kainos, ir pardavėjų patvirtintas parduodamos daiktų kainos (pinigų) gavimas. Įrodymai, paneigiantys aplinkybę, kad daikto pardavėjai už parduotą sklypą negavo 25000 Lt pirkėjos sumokėtos perkamo turto kainos, ieškinyje nenurodyti ir byloje nepateikti. Ieškovas R. S. ir atsakovas L. L. nebuvo ginčijamo sandorio šalimis, o ieškinyje apskritai nėra nurodomi argumentai, lėmę sandorio šalių apsimestinių sandorių sudarymo priežastis, patvirtinančias sandorių simuliacijos poreikį. Apie galimą teisių pažeidimą, jei toks buvo, ieškovams aiškiai tapo žinoma ginčo sandorio sudarymo metu, nuo kada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Tad būtent nuo ginčo sutarties sudarymo momento skaičiuotinas bendrasis ieškinio senaties terminas sutarčiai nuginčyti/modifikuoti, kuris jau yra pasibaigęs 2018-02-25. Ieškovas R. S. nebuvo nei parduodamo daikto (daiktų) savininku, nei sutarties šalimi, sutarties nesudarė, jos nepasirašė, tačiau savo reikalavimą ieškovas R. S. kildina iš ginčijamos sutarties. R. S. ne tik nepateikė, bet net ir nenurodė įrodymų, kaip turto pirkimo-pardavimo sutartis asmeniškai liečia jo interesus ir kokios jo pažeistos teisės būtų apgintos tenkinus ieškinį. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas R. S. turi teisę ar teisėtą interesą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, tad šio ieškovo ieškinio reikalavimai turi būti atmesti dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Ieškinys pareikštas ne tik turto įgijėjai R. E. L., bet ir atsakovui L. L., kuris taip pat nebuvo ginčijamo sandorio šalimi, todėl L. L. laikytinas netinkamu atsakovu šioje byloje ir ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas. Jei L. L. ir R. S. būtų laikomi sudarę tam tikrus susitarimus dėl turto, kurio nė vienas iš jų neturėjo, nevaldė ir juo disponuoti negalėjo, tai šių asmenų tarpusavio santykiai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip tarpininkavimo paslaugų teikimas ieškant pirkėjo atsakovės nekilnojamajam turtui (ieškovas R. S. yra nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) savininkas). Susitarimas su ieškovu R. S. dėl tarpininkavimo paslaugų buvo sudarytas žodžiu ir tik 2020 m. Tarpininkavimo kaip paslaugų sutarties rūšies tikslas - ieškovo R. S., kaip profesionalo, paslauga surandant pirkėją atsakovės R. E. L. nekilnojamajam turtui. Ieškovas R. S., suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turėjo teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą. Tačiau paslaugos teikėjas R. S. teisės į atlyginimą (komisinius) neįgijo, nes nesurado pirkėjo. Atsakovai nurodė ir tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų ar bent jau keltų pagrįstų abejonių dėl to, kad atsakovus ir ieškovus siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Šalims nebuvo nei reikalo, nei pagrindo imituoti pirkimo-pardavimo sutartį vietoje jungtinės veiklos. Šalys nesitarė dėl jungtinės veiklos sąlygų – nebuvo tartasi nei dėl neva vykdytos jungtinės veiklos partnerių įnašų dydžių ir proporcijos, nei dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno ir nuostolių paskirstymo, jungtinės veiklos rezultato nuosavybės teisės, jungtinės veiklos pabaigos ir bendrai prisiimtų įsipareigojimų padalijimo. Nenustačius esminių jungtinės veiklos požymių, nėra pagrindo išvadai, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Ieškovams, teigiantiems jog jungtinės veiklos sutartis egzistavo, pageidaujant gauti kompensaciją už neva įneštą įnašą – žemės sklypą, liktų neišspręstas atsakovės patirtų gyvenamojo namo statybos išlaidų, kurios taipogi turėtų būti laikomos įnašu, klausimas. Tačiau ieškovai apie tai net neužsimena. Vadinasi, nesąžiningai siekia naudos tik sau. Arba reikalavimu tarpusavio santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą faktiškai siekia ieškinio senaties termino atnaujinimo daikto kainai prisiteisti. Be to, ieškovai nepagrindė prašomos priteisti kompensacijos dydžio.

Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog ieškovų ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad sudarius 2008-02-26 sutartį dėl nekilnojamų daiktų pirkimo - pardavimo, atsakovams taip pat buvo perduotas ir 2007-10-18 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus žemės sklype bei architektų biuro „ARCHIPELAG“ parengtas vienbučio gyvenamojo namo statybos projektas, atsakovai šių aplinkybių neginčija. L. L. perėmė 2007-10-18 išduotą statybos leidimą bei vienbučio gyvenamojo namo statybos projektą; pagal iš R. S. gautą statybos leidimą ir gyvenamojo namo projektą vykdė statybos darbus ginčo žemės sklype; 2019-07-23 šiame žemės sklype įregistravo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurį prijungė prie R. S. priklausančių inžinerinių tinklų. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. L. su R. S. susitarė dėl jungtinės veiklos statant gyvenamąjį namą ginčo žemės sklype. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad R. E. L. galėjo nusipirkti bet kokį sklypą (nepateikė įrodymų apie įsigijimo lėšų šaltinius), kad ji pasistatė gyvenamąjį namą. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad 2020 metais nutraukus gyvenamojo namo pardavimo procesą, L. L. iš esmės atsisakė toliau vykdyti su R. S. sudarytą susitarimą atsiskaityti už žemės sklypą pardavus gyvenamąjį namą, todėl šis momentas turėtų būti laikomas ieškinio senaties termino eigos pradžia. Pažymėjo, kad kompensacijos dydžiui nustatyti prašys skirti ekspertizę.

Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškinyje ir dublike nurodytomis aplinkybėmis ir palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Dėl dublike nurodytų teiginių pažymėjo, kad atsakovas L. L. iš ieškovo R. S. nei gavo, nei priėmė statybos leidimą, projektą ar kokią kitą dokumentaciją. Ieškovų nurodomo statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo statybos projektai priklausė pardavėjams N. P., Ž. P.. Tad ieškovas R. S. nei statybą leidžiančio dokumento, nei projekto neturėjo ir neperdavė, o tuo labiau L. L., kuris nebuvo žemės sklypo įgijėjas. Nei pardavėjų Ž. ir N. P. turėto statybos leidimo, nei namo projekto ir/ar kitos dokumentacijos perdavimas pirkėjai nepatvirtina buvus kokį tai atsakovo L. L. jungtinės veiklos susitarimą su sandoriu visiškai nesusijusiu asmeniu - R. S.. Gyvenamojo namo prijungimas prie R. S. priklausančių inžinerinių tinklų tuo labiau niekaip nepatvirtina buvus kokį nors susitarimą dėl jungtinės veiklos tarp R. S. ir L. L.. Žemės sklypų, kuriuose 2015 metais įrengtos kvartalinės komunikacijos, dalis atsakovė įgijo savo nuosavybėn tuo pačiu sandoriu – 2008-02-26 pirkimo-pardavimo sutartimi. R. S. priklausantys vandentiekio, nuotekų tinklai yra įrengti atsakovei bei kitiems bendrasavininkiams priklausančiuose žemės sklypuose. Tad kyla klausimas, ar R. S. taipogi ir su likusiais 39-iais žemės sklypų bendrasavininkais buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartis ir pageidautų po 15 metų gauti priemoką už parduotus sklypus, jei prijungimas prie inžinerinių tinklų, R. S. nuomone, yra jungtinės veiklos įrodymas. Atsakovė iš ieškovų neprašo priteisti gyvenamojo namo statybos išlaidų, tad neketina teikti šių duomenų. Jei ieškovas/ieškovai buvo atsakovų (-o, -ės) partneriai, tai jungtinės veiklos atveju, gyvenamojo namo statybos išlaidų dydis jau turėjo ieškovams būti žinomas. Jei šie duomenys nėra ieškovams žinomi, tai kaip tik ir parodo, kad jokia jungtinė veikla nebuvo vykdoma. Būtent ieškovų pareiga yra įrodyti pinigų negavimo faktą, jei šia aplinkybe remiamasi ginčijant sudarytą sandorį. Faktas, kad už perkamus daiktus ieškovai pinigus gavo, yra patvirtintas, tad lėšų, kuriomis buvo sumokėta, kilmės šaltiniai šioje byloje neturi sąsajumo su ieškinio dalyku. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad būtent nuo ginčo sutarties sudarymo momento skaičiuotinas bendrasis ieškinio senaties terminas sutarčiai nuginčyti/modifikuoti, kuris jau yra prieš 5 metus pasibaigęs. L. L. su R. S. nesudarė jokių susitarimų dėl atsiskaitymų už žemės sklypą (-us), kuriuos įsigijo atsakovė R. E. L., taip pat niekada nesitarė dėl priemokų ar kokių kitų papildomų mokėjimų, susijusių su žemės sklypu po jo pardavimo. Visi galimi susitarimai dėl mokėjimų R. S. buvo įmanomi tik kaip atlygis už tarpininkavimo paslaugas, ieškant pirkėjo atsakovės parduodamam nekilnojamam turtui, nes ieškovas R. S. yra nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) savininkas, tarpininkas - profesionalas. Šių paslaugų teikimas negali būti vertinamas kaip jungtinė R. S. ir L. L. veikla, nes tarpininkavimo paslaugos priskiriamos atlygintinų paslaugų sutarčių rūšiai. Nei atsakovas L. L., nei atsakovė R. E. L. ieškovui R. S. nieko neskolingi, o atsakovė R. E. L. yra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus ieškovams Ž. ir N. P..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovų Ž. P. ir N. P. bei atsakovės R. E. L. 2008-02-26 buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovai Ž. P. ir N. P. pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir (duomenys neskelbtini), o atsakovė R. E. L. asmeninės nuosavybės teise šį nekilnojamąjį turtą nupirko už bendrą 25000 Lt kainą (Sutarties 1, 2 punktai). Sutarties 2 punkte (2.1. papunktyje) nurodyta, kad pinigus 25000 Lt pirkėjas (R. E. L.) sumokėjo pardavėjams (Ž. P. ir N. P.), o pardavėjai pinigus 25000 Lt gavo prieš sutarties sudarymą; pinigai į notaro depozitinę sąskaitą nemokami. Ginčo Žemės sklype pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre atsakovės R. E. L. vardu įregistruotas jai nuosavybės teise priklausantis pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas 2019-07-05 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-190705-01291. Nekilnojamojo turto registre nurodyti gyvenamojo namo statybos pradžios metai 2007, statybos pabaigos metai 2016, baigtumo procentas 85 proc.

Ieškovai teigia, kad ginčo Sutartis yra apsimestinė, ieškovai Ž. P. ir N. P. pinigų už parduotą (perduotą) ginčo Žemės sklypą negavo, atsakovė R. E. L. tik formaliai pasirašė Sutartį, o iš Sutarties kylančias teises ir pareigas įgijo jos sūnus L. L.; ginčo Sutartimi dengiamas kitas sandoris, kuriuo L. L. su R. S. susitarė dėl jungtinės veiklos statant gyvenamąjį namą ginčo Žemės sklype; atsakovams nevykdant pareigos (susitarimo) sumokėti kompensaciją už perduotą Žemės sklypą pagal sklypo rinkos kainą, ieškovai kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydami priteisti iš atsakovų 49000 Eur kompensaciją už Žemės sklypą kaip įnašą gyvenamojo namo statyboje.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019).

Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovų Ž. P. ir N. P. bei atsakovės R. E. L. sudaryta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis atitiko įstatymo reikalaujamą notarinę formą, ginčo Sutartyje įtvirtintas ir šalių susitarimas dėl parduodamų nekilnojamųjų daiktų kainos, ir pardavėjų patvirtintas parduodamos daiktų kainos (pinigų) gavimas. Nors ieškovai teigia, kad pinigų už parduodamą ginčo Žemės sklypą negavo, tačiau be pačių ieškovų paaiškinimų byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti šią ieškovų nurodomą aplinkybę. Pažymėtina, kad minėto ieškovų teiginio neįrodo nei liudytojo G. S. (R. S. sūnaus ir Ž. P. brolio) parodymai, nei į bylą pateiktas jo darytas pokalbio tarp jo, R. S. ir L. L. garso įrašas. Atsakovė R. E. L. paaiškino, kad turėjo lėšų atsiskaityti už perkamus žemės sklypus, nes turėjo santaupų (pati visą gyvenimą dirbo, paveldėjo pinigų iš mamos, pardavė nekilnojamąjį turtą). Tokius atsakovės paaiškinimus iš dalies patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovės turėto nekilnojamojo turto pardavimą (1 t., b. l. 113-120). Ginčo Sutartį tvirtinusi notarė J. P. nurodė, jog jokių kalbų, kad pinigai už parduodamą turtą nesumokėti, ar kad šalys yra susitarusios dėl kitokio atsiskaitymo iki sutarties pasirašymo nebuvo; jokių aplinkybių dėl kitokio šalių susitarimo šalys neatskleidė ir sutarties sudarymo metu jokių papildomų sąlygų į pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti neprašė. Notarė nurodė ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties šalys patvirtino, kad visa kaina sumokėta ir tokią sutartį pasirašė; jeigu šalys nebūtų patvirtinusios, kad kaina sumokėta, ji tokios sutarties nebūtų patvirtinusi.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovai ne tik neįrodė aplinkybės, kad negavo pinigų už parduodamą ginčo Žemės sklypą, tačiau neįrodė ir sandorių simuliacijos poreikio, t. y. ieškovai neįrodė ir nepagrindė tikslo (priežasties) sudaryti apsimestinį sandorį, byloje nėra duomenų, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas kaip melas trečiųjų asmenų atžvilgiu ar juo buvo siekiama apeiti įstatymus ar kitų asmenų teises. Notarė J. P. nurodė, kad R. S., Ž. P., N. P. yra patvirtinusi ne vieną notarinį sandorį dėl nekilnojamojo turto perleidimo ar įgijimo (Ž. ir N. P. pardavė net 36 nekilnojamojo turto vienetus), R. S. yra parengusi ir patvirtinusi taip pat ir sudėtingą jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškovai tikrai suprato ir žinojo, kokios konkrečios rūšies sandorį pasirinkti ir pasirašyti. Notarė taip pat nurodė, kad prieš tvirtinant sutartį balsu ją perskaitė, kiekviena šalis prieš pasirašant taip pat perskaitė sutartį, perskaitę jokių klausimų nekėlė, šalys suprato, kad pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį, o ne kitą sutartį, visos sandorio šalys sutartį pasirašė ir ji sutartį patvirtino; jai, kaip notarei, nekilo abejonių dėl sutarties šalių laisvos valios išreiškimo. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais notarės paaiškinimais, juo labiau, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl, esant šalių valiai, jos nebūtų galėjusios sudaryti kitokią – ieškovų įrodinėjamą jungtinės veiklos sutartį. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas R. S. teisme patvirtino, kad notarei sakęs, jog nori sudaryti standartinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė ir to, kad atsakovė R. E. L. buvo apsimestinė sandorio šalis (statytinė). Byloje nėra duomenų ir ieškovai (jų atstovas) negalėjo paaiškinti, kodėl ginčo Žemės sklypo negalėjo pirkti pats L. L. ir kam buvo reikalinga statytinė – jo motina R. E. L.. Ieškovo R. S. nurodytą aplinkybę, kad ieškovams, atvykus į notarės kontorą, buvo staigmena, jog ginčo Sutartis bus sudaroma su R. E. L., o ne su L. L., paneigia notarės J. P. paaiškinimai. Notarė nurodė, kad dėl ginčo Sutarties sudarymo į ją kreipėsi ieškovas R. S., kuris veikė kaip Ž. P. ir N. P. įgaliotas atstovas, ir būtent R. S. nurodė pirkėją – R. E. L. bei nurodė parduodamo turto bendrą pardavimo kainą. R. E. L. teisme parodė, kad marčios tėvas rekomendavo R. S. dėl sklypo įsigijimo, prieš perkant ji sklypą apžiūrėjo, patiko vieta, sutarties sąlygas derino su R. S.. Jau minėta, kad atsakovė pagrindė turėjusi lėšų atsiskaityti už perkamus žemės sklypus. Be to, atsakovė teikė į bylą įrodymus, kad po ginčo Žemės sklypo įsigijimo ji mokėjo už gyvenamojo namo projektą, statybines medžiagas ir darbus (1 t. b. l. 111-112, 2 t., b. l. 55-166), Nekilnojamojo turto registre tiek Žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas registruoti jos vardu.

Teismas pagrįstais pripažįsta atsakovų atsikirtimų į ieškinį argumentus, kad ieškovai nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo sudaryti jungtinės veiklos sutarties, jei tokia buvo šalių valia (kaip bandoma įrodyti), o užuot sudarę pastarąją sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip teisingai pastebėjo atsakovai (jų atstovė), turėdami žemės sklypą, o tuo labiau ir gyvenamojo namo projektą, ieškovai galėjo statyti gyvenamąjį namą patys, todėl šalims nebuvo nei reikalo, nei pagrindo imituoti pirkimo-pardavimo sutartį vietoje jungtinės veiklos.

Dėl esą tarp šalių buvusio susitarimo vykdyti jungtinę veiklą ieškovas R. S. teisme paaiškino, kad visa kalba buvo su atsakovo L. L. uošviu A. L. (mirė (duomenys neskelbtini)), kurį gerai pažinojo, pasitikėjo juo, su juo aptarė sklypo pirkimo sąlygas; esą A. L. nurodė, kad namo statybas vykdys L. L., o pinigai už sklypą bus, kai bus pastatytas ir parduotas namas. Ieškovas N. P. taip pat nurodė, kad dėl visų sąlygų tarėsi A. L. ir R. S., apie jų susitarimą žino iš R. S. pasakojimų. N. P. teigimu susitarimas buvo toks, kad jie su Ž. P. perleidžia sklypą, A. L. statys namą, galimai su L. L., R. S. pagalba, o kai parduos namą, atsiskaitys. Ieškovė Ž. P. apskritai nieko konkretaus apie jungtinės veiklos susitarimą nurodyti negalėjo, pažymėjo, kad ji buvo informuota, o pati nelabai domėjosi, jos indėlis į jungtinę veiklą apsiribojo pritarimu. Atsakovai kategoriškai neigia dalyvavę R. S. nurodomuose jo ir L. L. uošvio susitarimuose, taip pat neigia buvus kokius tai R. S. ir L. L. susitarimus dėl bendros jungtinės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę apie esą buvusį susitarimą tarp R. S. ir L. L. uošvio A. L. ieškovai nurodė tik teismo posėdžio metu, procesiniuose dokumentuose ši aplinkybė nebuvo paminėta, kas rodo tam tikrą ieškovų pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą.

Ieškovų teigimu, R. S. ir L. L. susitarimą dėl jungtinės veiklos statant gyvenamąjį namą ginčo Žemės sklype patvirtina tai, kad po ginčo Sutarties sudarymo atsakovams buvo perduotas 2007-10-18 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus ginčo Žemės sklype bei architektų biuro „ARCHIPELAG“ parengtas vienbučio gyvenamojo namo statybos projektas, tai, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas buvo prijungtas prie R. S. priklausančių inžinerinių tinklų. Visgi, teismo vertinimu, nei pardavėjų Ž. ir N. P. turėto statybos leidimo, nei namo projekto ir/ar kitos dokumentacijos perdavimas pirkėjai R. E. L. nepatvirtina buvus kokį tai atsakovo L. L. jungtinės veiklos susitarimą su ieškovu R. S.. Ieškovai pripažįsta, kad prie atsakovės vardu registruoto gyvenamojo namo statybų neprisidėjo nei darbu, nei finansais. Be to, atsakovė R. E. L. pateikė rašytinius įrodymus, kad pati mokėjo už namo statybos projektą (jo pritaikymą žemės sklypui) (1 t., b. l. 111-112). Gyvenamojo namo prijungimas prie R. S. priklausančių inžinerinių tinklų taip pat nepatvirtina buvus kokį nors susitarimą dėl jungtinės veiklos tarp R. S. ir L. L., kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. priklausantys vandentiekio, nuotekų tinklai yra įrengti atsakovei bei kitiems bendrasavininkiams priklausančiuose žemės sklypuose ir ne tik atsakovė, tačiau ir kiti (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir namų savininkai yra prisijungę prie R. S. priklausančių inžinerinių tinklų, R. S. yra nustatęs abonentinį mokestį (mokesčius) už naudojimąsi inžineriniais tinklais (1 t., b. l. 58-75). Į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp R. S. ir L. L. dėl gyvenamojo namo pardavimo, atsiskaitymo už naudojimąsi inžineriniais tinklais (1 t., b. l. 76-82, 159-161) taip pat nėra pakankamas įrodymas pripažinti buvus tarp ieškovų ir atsakovų susitarimą dėl jungtinės veiklos (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad buvo susitarta dėl esminių jungtinės veiklos sąlygų – jungtinės veiklos partnerių įnašų dydžių ir proporcijos, įnešto turto nuosavybės bei pelno ir nuostolių paskirstymo, jungtinės veiklos rezultato nuosavybės teisės, jungtinės veiklos pabaigos ir bendrai prisiimtų įsipareigojimų padalijimo. Nenustačius esminių jungtinės veiklos požymių, nėra pagrindo išvadai, kad tokia sutartis buvo sudaryta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovų reikalavimai 2008-02-26 nekilnojamų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti apsimestine, niekine ir negaliojančia bei šiai sutarčiai taikyti jungtinės veiklos taisykles, pripažįstant, kad tarp ieškovų ir atsakovų buvo sudaryta sutartis dėl jungtinės veiklos statant gyvenamąjį namą ginčo Žemės sklype, yra nepagrįsti, neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai), todėl atmestini. Atmetus šiuos ieškovų reikalavimus, nėra pagrindo spręsti dėl kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo, kadangi šie reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo ir antrojo ieškinio reikalavimų; atmetus reikalavimus dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, jungtinės veiklos taisyklių taikymo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Be to, nagrinėjamu atveju atsakovai prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį, kadangi bendrasis ieškinio senaties terminas sutarčiai nuginčyti/modifikuoti yra pasibaigęs 2018-02-25.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka ir pritaria atsakovų, trečiojo asmens pozicijai, kad būtent nuo ginčo Sutarties sudarymo momento skaičiuotinas bendrasis ieškinio senaties terminas sutarčiai nuginčyti/modifikuoti, kadangi jau ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2008-02-26 – ieškovai žinojo apie sandorio sudarymo aplinkybes, t. y. gavo ar negavo sutartą daikto pardavimo kainą, todėl apie galimą teisių pažeidimą ieškovams aiškiai tapo žinoma ginčo sandorio sudarymo metu, nuo kada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga.

Įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai ilgą 10 metų terminą, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2018-02-25, t. y. ieškinys teisme pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą beveik penkerius metus (2023-02-14).

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Ieškovai neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino; laikėsi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, su kuo aukščiau išdėstytais motyvais nėra pagrindo sutikti. Byloje nėra jokių įrodymų ir nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškinio senaties terminas galimai buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti šį terminą. Teismo vertinimu, nenustatytos jokios aplinkybės, sukliudžiusios ieškovams laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą pareikšti ieškinį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant atsakovų prašymui, šioje byloje taikoma ieškinio senatis ieškovų pareikštiems reikalavimams ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl, atmetus ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei esant praleistam ieškinio senaties terminui, plačiau nebepasisakytina dėl R. S. kaip ieškovo ir L. L. kaip atsakovo tinkamumo bei ieškinio (jo dalies) (ne)atmetimo ir šiais pagrindais, taip pat plačiau nepasisakytina ir dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir už ekspertizės atlikimą, iš atsakovų nepriteistinos.

Atsakovas L. L. turėjo 1160 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, o atsakovė R. E. L. turėjo 1100 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą ir 316,35 Eur įrodymų rinkimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakovų prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui L. L. priteistina 1160 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei R. E. L. priteistina 1416,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl iš ieškovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S. 386,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui L. L..

Priteisti iš ieškovo N. P. 386,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui L. L..

Priteisti iš ieškovės Ž. P. 386,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui L. L..

Priteisti iš ieškovo R. S. 472,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Reginai E. L..

Priteisti iš ieškovo N. P. 472,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Reginai E. L..

Priteisti iš ieškovės Ž. P. 472,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Reginai E. L..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.