Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-09-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-179-380/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-02
Bylos Nr.
AN2-179-380/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00198-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-179-380/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00198-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Gedimino Kalasūno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-06-19 nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausiosios tyrėjos 2025-02-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2218-2025 A. H. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025-02-14, 22.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą, vairavo automobilį neblaivus, kai įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas 0,73 promilių neblaivumas. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. H. E. atstovas advokatas dr. Mindaugas Šimonis apskundė teismui.

2. Skundžiama 2025-06-19 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. H. E. atstovo advokato dr. M. Šimonio skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2025-02-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2218-2025: A. H. E., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos. Likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. Kalasūnas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-06-19 nutartį paliekant galioti Institucijos 2025-02-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2218-2025 be pakeitimų. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

3.1. Su skundžiama nutartimi nesutinkama, kadangi apylinkės teismas nepagrįstai taikė A. H. E. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepagrįstai pakeitė Institucijos 2025-02-26 nutarimą ir paskyrė A. H. E. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

3.2. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad A. H. E. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau ANK 422 straipsnio 5 dalis neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai. Šie nusižengimai (kurie dėl vairavimo būnant neblaiviems gali peraugti į nusikaltimus) yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose.

3.3. Išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – negalėjimas vykdyti darbinių funkcijų ar negalimas poreikių tenkinimas, nes A. H. E. šias aplinkybes žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

3.4. Įvertinus tai, kad A. H. E. gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra teigiamai charakterizuojamas, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir A. H. E. skyrė minimalią baudą ir minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.

3.5. Pažymima, kad A. H. E. vartojo alkoholį ir po vartojimo iš karto sėdo už vairo, o jam nustatytas neblaivumas viršijo leistiną ribą beveik du kartus, todėl skunde nurodoma aplinkybė, jog A. H. E. nesuprato, kad jis negali vairuoti, neatitinka tikrovės ir yra laikytina gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. A. H. E. ne tik turėjo, bet ir privalėjo suvokti, kad yra neblaivus, juo labiau byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių A. H. E. kilo būtinybė vairuoti transporto priemonę neblaiviam, jis, žinodamas, jog ką tik vartojo alkoholį, galėjo pasinaudoti taksi ar pavėžėjo paslaugomis.

3.6. Šiuo atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę neblaiviems vairuotojams. Apylinkės teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę A. H. E. ir netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. Kalasūno apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto A. H. E. atstovas advokatas dr. M. Šimonis su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-06-19 nutartį nepakeistą, taip pat prašo A. H. E. iš institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti jo patirtų iš viso 6 098,40 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sušvelnino A. H. E. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025-02-26 nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą A. H. E., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iki 6 mėnesių sutrumpintas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas šiuo atveju neleistų įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirties ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

10. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-266-919/2019, 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024).

12. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

13. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025-02-26 nutarimu A. H. E. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdama į A. H. E. prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo neskiriant jam administracinio poveikio priemonės, paskyrė jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių terminui. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2025-02-26 nutarimu paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio minimaliam terminui aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.

14. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas konstatavo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje buvo iš dalies netinkamai įvertinta A. H. E. charakterizuojanti medžiaga. Nors teismas padarė motyvuotą išvadą, kad esminių proceso teisės normų pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, tačiau iš esmės sutiko su skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytu argumentu, jog buvo padarytas neesminis procedūrinis pažeidimas, kai A. H. E. nusižengimo fiksavimo metu nebuvo išaiškinta jo teisė vykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis atlikti kraujo tyrimą siekiant nustatyti alkoholio koncentraciją jo kraujyje. Teismo vertinimu, nors pagal bylos duomenis asmuo jo tikrinimo metu neginčijo alkotesterio parodymų teisingumo ir neneigė vairavęs neblaivus, tačiau skunde nurodžius šią aplinkybę ir teigiant, kad alkoholį asmuo vartojo prieš pat jo sustabdymą ir buvo suvartotas nedidelis alkoholio kiekis, darant prielaidą, kad atlikus kraujo tyrimą, galbūt būtų nustatyta leistina alkoholio koncentracija kraujyje, teismas nusprendė, kad neišaiškinus asmeniui teisės aktuose įtvirtintos tokios jo teisės, galėjo būti suvaržytos asmens teisės teikti į bylą įrodymus, leidžiančius pagrįsti jo nurodytas aplinkybes, galinčias palengvinti asmens teisinę padėtį arba net išvengti atsakomybės. Todėl šį neesminį proceso pažeidimą vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo. Teismas pažymėjo, kad A. H. E. nurodytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad jis anksčiau nėra baustas už analogiško ar panašaus pobūdžio teisės pažeidimų padarymą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga siekiant tinkamai atlikti jo darbines pareigas, leistina neblaivumo riba buvo viršyta nedaug, nėra išimtinės. Vis dėlto teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, nes A. H. E. yra neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, neginčija padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai dėl jo gailisi, itin neigiamai vertina savo veiksmus, vairuoja jau daugiau kaip 40 metų, už tokio pobūdžio ir (ar) kitus šiurkščius administracinius nusižengimus anksčiau baustas nebuvo, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, kad A. H. E. piktnaudžiautų alkoholiu ir (ar) kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis byloje taip pat nėra. Teismo vertinimu, A. H. E. vairavimas neblaiviam, kai buvo nustatytas 0,73 promilių neblaivumas, buvo atsitiktinio pobūdžio, tinkamai neįvertinus aplinkybės, kad suvartojus net ir pakankamai nedidelį kiekį alkoholio, vairuoti netrukus po alkoholio vartojimo yra pavojinga ir patikrinus asmens blaivumą, gali būti nustatyta neleistina alkoholio koncentracija. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad A. H. E. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Įvertinęs aptartus duomenis teismas padarė išvadą, kad A. H. E. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, jis jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam 12 mėnesių laikotarpiui ne tik stipriai riboja jo galimybes vykdyti savo darbines funkcijas, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šiam asmeniui pasiekti. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apygardos teismas negali sutikti.

15. Aukštesnysis teismas pastebi, jog dalis skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytų motyvų yra prieštaringi, nes apylinkės teismas pagrįstai nurodo, kad A. H. E. nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimo reikalingumo siekiant tinkamai atlikti jo darbines pareigas ir nedaug viršytos leistinos neblaivumo ribos nėra išimtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu, tačiau vėliau teismas jau nurodo, kad A. H. E. nustatytas 0,73 prom. neblaivumas buvo atsitiktinis, nustatytas po to, kai jis tinkamai neįvertino savo suvartoto pakankamai nedidelio alkoholio kiekio, be to, teisės vairuoti transporto priemones ilgam 12 mėnesių laikotarpiui stipriai riboja jo galimybes vykdyti savo darbines funkcijas.

16. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. H. E. (įvertinus paklaidą) buvo nustatytas net 0,73 promilės neblaivumas, kuris beveik du kartus viršijo 0,41 prom. ribą, o tai reiškia, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas nėra mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai ir tai savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad jam inkriminuotą administracinį nusižengimą A. H. E. padarė tinkamai neįvertinęs aplinkybės, jog suvartojus net ir pakankamai nedidelį kiekį alkoholio, vairuoti netrukus po alkoholio vartojimo yra pavojinga, tačiau šioje byloje aptariamas nusižengimas 2025-02-14 buvo padarytas Lietuvos Respublikoje, o KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Net ir kitos valstybės pilietis vairuodamas transporto priemones Lietuvos Respublikoje privalo laikytis atitinkamų galiojančių teisės aktų, o už jų nesilaikymą jam kyla administracinė atsakomybė, kuri negali būti automatiškai švelninama vien tik dėl to, kad asmuo yra užsienietis.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. H. E. yra išsilavinęs asmuo, Lietuvoje dirba projektų vadovu inžinerijos-projektavimo bendrovėje, kuri Klaipėdoje vysto tarptautinę laivų statybą, apylinkės teismo posėdyje pats nurodė, kad šiuo metu vykdo projektą, kuris truks 3-4 metus, Lietuvoje jau yra dirbęs 2021-2022 metais, žino taisykles, kurių turi laikytis, o tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra turistas ar atvykęs į Lietuvą itin trumpam laikotarpiui. Pažymėtina, jog asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog A. H. E. turėjo pagrindo tikėtis, kad 2025-02-14 vakarieniaujant restorane jam nedaug valgius ir išgėrus porą taurių vyno, jo suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant po alkoholio vartojimo praėjus maždaug valandai, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Tokiu savo neatsakingu elgesiu jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik sau ir kitiems eismo dalyviams.

18. Nors skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į A. H. E. ir jo atstovo advokato akcentuojamą aplinkybę, kad, jų teigimu, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kai A. H. E. 2025-02-14 padaryto nusižengimo fiksavimo metu jam nebuvo išaiškinta jo teisė vykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis atlikti kraujo tyrimą siekiant nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje, vis dėlto iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus 2025-02-14 22.49 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. H. E. sutiko su atlikto tikrinimo rezultatais ir patvirtino tai savo parašu, taip pat ranka parašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas patvirtino, kad yra informuotas, jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis (b. l. 18). Ši aplinkybė, kartu įvertinus anksčiau aptartus A. H. E. apibūdinančius duomenis, jog šiuo metu jis dirba Lietuvoje, anksčiau taip pat yra dirbęs pakankamai ilgą laikotarpį, teigia žinantis taisykles, kurių reikia laikytis šioje valstybėje, apygardos teismui kelia pagrįstų abejonių, kad nustatant jo neblaivumą apskritai buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, t. y., kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo išaiškinta jo teisė vykti į gydymo įstaigą medicininės apžiūros atlikimui. Teiginiai, kad atlikus kraujo tyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galbūt būtų buvusi nustatyta leistina alkoholio koncentracija kraujyje, yra laikytina menamo pobūdžio pamąstymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. H. E. 2025-02-14 buvo nustatytas girtumas, kuris po pirmo tikrinimo alkotesteriu 22.24 val. buvo 0,75 promilės (neįvertinus paklaidos), o po antro tikrinimo 22.47 val. – 0,79 promilės, taigi didėjo. Pažymėtina, jog ir pats A. H. E. nurodė, kad alkoholį buvo vartojęs prieš vieną valandą iki neblaivumo patikrinimo (b. l. 18–19). Kadangi bėgant laikui tarp tikrinimų alkotesteriu nustatytas girtumas tik didėjo, tai reiškia, kad atsižvelgiant į A. H. E. nustatytą alkoholio koncentraciją jo iškvėptame ore ir alkoholio šalinimo iš žmogaus organizmo greičio dėsnius, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad per valandą po tikrinimo atlikus kraujo tyrimą sveikatos priežiūros įstaigoje jam jau būtų nustatyta leistina alkoholio koncentracija kraujyje. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). ???

19. Pažymėtina, jog jeigu šiuo atveju A. H. E. vairuojant neblaiviam dėl jo neteisėtų veiksmų būtų dar ir sukeltas eismo įvykis, padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, pažeistos kitos ANK nuostatos, dėl to jam būtų kilusi kitokio pobūdžio, griežtesnė teisinė atsakomybė. Nors teismas akcentuoja, kad A. H. E. yra neteistas, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, o administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, kad A. H. E. jau yra sumokėjęs Institucijos 2025-02-26 nutarimu jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą, tačiau šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog baudų sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad A. H. E. vairuoja jau daugiau nei 40 metų, visos administracinio nusižengimo teisenos metu visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra išskirtinė, be to, jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos ir administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

20. Nors skundžiamoje nutartyje atsižvelgiama į teisės vairuoti transporto priemones turėjimo reikšmę A. H. E. darbui (darbo funkcijų atlikimui), tačiau šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Neabejotina, kad jis privalėjo atsižvelgti į tai, jog prieš pat administracinio nusižengimo padarymą buvo vartojęs alkoholio, todėl po to vairuodamas labai rizikavo, ir įvertinti dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

21. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir A. H. E. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2025-02-26 nutarimu paskirta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

22. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria A. H. E. pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių, yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025-02-26 nutarimas be pakeitimų.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra prašoma atmetus apeliacinį skundą A. H. E. iš Institucijos priteisti visų jo patirtų 6 098,40 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, nes jos susidarė dėl Institucijos netinkamo administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, nesąžiningo ir neteisėto apeliacinio skundo pateikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis yra naikinama, o Institucijos 2025-02-26 nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas. Be to, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis A. H. E. turėtų teisę į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą šioje byloje tik tokiu atveju, jeigu jam administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Gedimino Kalasūno apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-06-19 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025-02-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2218-2025.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. H. E. atstovo advokato dr. Mindaugo Šimonio prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė