Tauragės apylinkės teismo nuosprendis, 1-61-1178/2024

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-26
Bylos Nr.: 1-61-1178/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-04-2-00116-2023-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jurga Jasmontienė
Kaltinamasis: K. Š.
Nukentėjusysis: O. Š.
Advokatai: Vygantas Skladaitis, Marius Venckus

Kategorijos

1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-61-1178/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00116-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.10.1; 1.2.14.1.2.4; 2.1.15.3.3.2 2.3.6.4.5.1 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 26 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei (nuotoliniu būdu),kaltinamajam K. Š. ir jo gynėjui advokatui Vygantui Skladaičiui,nukentėjusiosios O. Š. įgaliotam atstovui advokatui Mariui Venckui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, Lietuvoje nedirbantis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), paskutinius kartus teistas:

- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme,

- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. To paties teismo ir tų pačių rūmų 2022 m. liepos 10 d. nutartimi ištaisius 2019 m. lapkričio 14 d. baudžiamajame įsakyme rašymo apsirikimą bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtą neatliktą arešto bausmę, nustatyta galutinė 1 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. balandžio 16 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi lygtinai 5 mėnesiams 11 dienų su intensyvia priežiūra. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. 2022 m. sausio 31 d. paleistas atlikęs bausmę,

- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2022 m. lapkričio 4 d.,

- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. K. Š. 2023 m. vasario 25 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, per neužrakintas duris, neteisėtai, prieš nukentėjusiųjų O. J. ir E. M. valią, neteisėtai pateko į pastarųjų gyvenamąsias patalpas, priklausančias V. M., ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

2. Be to, jis 2023 m. vasario 25 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, po to, kai asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, konflikto su nukentėjusiuoju E. M. metu, tarpusavyje stumdantis, tyčia sudavė kumščiu pastarajam vieną smūgį į veido sritį, jis alaus buteliu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam E. M. į peties sritį ir alaus buteliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai O. J. į kairę ranką, ir vieną smūgį į kaktos sritį, taip padarydamas kaktos kairės pusės muštinę žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ištempė E. M. į kiemą, ir nukentėjusiajam gulint ant žemės, sudavė eilę smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami dešinio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, dešinio peties sumušimą, kas sukėlė E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Be to, jis atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2023 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, matant parduotuvės pardavėjai, atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: vieną pakuotę, kurioje buvo 6 vnt. po 0,5 litro talpos alaus „Švyturio Ekstra Draught“, bendros 10,36 eurų vertės, dvi pakuotes, kurių kiekvienoje buvo po 4 vnt. 0,5 litro talpos alaus „Švyturio EKSTRA“ bendros 6,49 eurų vertės bei pasikėsino pagrobti vieną pakuotę, kurioje buvo 6 vnt., po 0,5 litro talpos alaus „Švyturio EKSTRA“, bendros 12,98 eurų vertės.

4. Be to, jis 2023 m. gegužės 25 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), per neužrakintas duris, neteisėtai, prieš nukentėjusiosios O. Š. valią, neteisėtai pateko į pastarosios gyvenamąjį butą, priklausantį nuosavybės teise A. K. ir R. K. ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

5. Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2023 m. gegužės 25 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, konflikto su nukentėjusiąja O. Š. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veido kairę pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir viršutinės sienų (akiduobės dugno) lūžimus ir sukėlė nukentėjusiajai O. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

6. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. Š. pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Parodymus duoti atsisakė ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi ir prašė jais vadovautis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pagarsino šiuos kaltinamojo K. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu:

7.1. 2023 m. rugsėjo 18 d. K. Š. parodė, kad 2023 m. vasario 25 d., vakare, kiek buvo valandų neatsimena, jis, būdamas (duomenys neskelbtini), susitiko pažįstamą J. S., su kuriuo prie mokyklos aikštelėje leido laiką. Tiek jis, tiek J. S. buvo blaivūs. Ten būdami sutiko M. G., kuris buvo neblaivus, ir dar turėjo alkoholio. M. G. paprašė, kad J. S. jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą. Jis važiavo kartu pasivažinėti. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) M. G. pasakė jo palaukti 5 minutes, nes eina paklausti draugės, ar ji važiuos kartu į (duomenys neskelbtini) kaimą. Matėsi per langą kaip M. G. kalbasi su mergina. Po kiek laiko pamatė, kad kambaryje yra daugiau asmenų ir vyksta tarp M. G. ir kitų asmenų stumdymasis. Tada su J. S. įbėgo į namo vidų pažiūrėti kas ten vyksta. Namo viduje vyko tarp visų grumtynės, jis bandė ištempti M. G. iš namo į lauką. Tuo metu galėjo suduoti smūgį name esančiai merginai į kaktos sritį. Kad smūgį būtų sudavęs su alaus buteliu jis neatsimena, nes pats įvykio metu buvo blaivus, tačiau neneigia, kad butelį pasiėmė. Galėjo su alaus buteliu suduoti smūgius ir name esančiam vaikinui, tačiau pats to nelabai atsimena, nes name vyko grumtynės ir grumtynių metu norėdamas padėti M. G. galėjo name esantiems asmenims suduoti smūgius. Kad lauke būtų sudavęs smūgius vaikinui, neatsimena. Kadangi buvo stipriai sužalotas M. G., todėl žiūrėjo kaip jam kuo greičiau padėti, nes išsigando dėl to, kas jam nutiko. M. G. įsodinę pas J. S. į automobilį nuvežė į priėmimo skyrių. Dėl alaus vagystės iš parduotuvės kaltę prisipažįsta visiškai. 2023 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val. jis kartu su jam nepažįstamu vaikinu, kuris buvo kompanijoje kur jis buvo, nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti alaus. Vaikinas liko lauke, o jis įėjo į parduotuvę. Jis parduotuvėje pasiėmė 6 vnt. butelių alaus pakuotę ir dvi pakuotes alaus po 4 butelius. Kadangi jam atrodė, kad pardavėja jo nemato, todėl sugalvojo už alų nemokėti ir taip iš parduotuvės išėjo. Negirdėjo, kad jam pardavėja būtų ką nors pasakiusi. Jį einantį per gatvę pasivijo jam nepažįstamas vyras, kuris vieną alaus pakuotę, kurioje buvo 4 vnt. butelių alaus, atėmė. K. V. nebuvo su juo kartu, ją sutiko atsitiktinai. Iš anksto pavogti alų neplanavo, ši mintis kilo atsitiktinai būnant parduotuvėje. Padarytą žalą atlygins. Dėl merginos sumušimo kaltu prisipažįsta visiškai. 2023 m. gegužės 25 d., galėjo būti apie 00.30 val., jis, būdamas (duomenys neskelbtini) koridoriuje, sugalvojo paprašyti merginos, su kuria prieš tai bendravo balkone, telefono numerio. Jam pasibeldus į merginos buto duris, ji atidarė. Jis paklausė, ar ji gali duoti savo telefono numerį, o mergina ant jo pradėjo šaukti, dėl ko jis supyko ant jos ir sudavė jai vieną kartą kumščiu į veido sritį. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (t. 3., b. l. 90-93);

7.2. 2023 m. spalio 27 d. K. Š. parodė, kad 2023 m. vasario 25 d., vakare, kiek buvo valandų neatsimena, būdamas (duomenys neskelbtini) susitiko pažįstamą J. S., o kiek vėliau sutiko ir M. G., kuris paprašė, kad J. S. jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą. Jis važiavo kartu pasivažinėti. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) M. G. pasakė jo palaukti 5 minutes, ir nuėjo paklausti draugės, ar ji važiuos kartu į (duomenys neskelbtini). Matėsi per langą kaip M. G. kalbasi su mergina. Kai pamatė, kad kambaryje yra daugiau asmenų ir vyksta tarp M. G. ir kitų asmenų stumdymasis, su J. S. įbėgo į namo vidų pažiūrėti kas ten vyksta. Namo viduje vyko grumtynės, o jis bandė ištempti M. G. iš namo į lauką. Tuo metu galėjo suduoti smūgį name esančiai merginai į kaktos sritį. Kad smūgį būtų sudavęs su alaus buteliu neatsimena, tačiau neneigia, kad butelį turėjo. Galėjo su alaus buteliu suduoti smūgius ir name esančiam vaikinui, tačiau pats to nelabai atsimena, nes name vyko grumtynės ir grumtynių metu norėdamas padėti M. G. galėjo asmenims suduoti smūgius. Kad lauke būtų sudavęs smūgius vaikinui, neatsimena. Kadangi buvo stipriai sužalotas M. G., todėl norėjo kuo greičiau jam padėti, nes matėsi sumuštas. M. G. įsodinę pas J. S. į automobilį jį nuvežė į priėmimo skyrių. 2023 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val. jis kartu su nepažįstamu vaikinu, kuris buvo kompanijoje kur ir jis buvo, nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti alaus. Vaikinas liko lauke, o jis įėjo į parduotuvę. Jis parduotuvėje pasiėmė 6 vnt. butelių alaus pakuotę ir dvi pakuotes alaus po 4 butelius. Kadangi jam atrodė, kad pardavėja jo nemato, todėl sugalvojo už alų nemokėti, jį pavogti ir taip iš parduotuvės išėjo. Jis negirdėjo, kad jam pardavėja būtų ką nors sakiusi. Jį einantį per gatvę pasivijo jam nepažįstamas vyras, kuris vieną alaus pakuotę, kurioje buvo 4 vnt. butelių alaus, atėmė. K. V. nebuvo su juo kartu, ją sutiko atsitiktinai. Iš anksto pavogti alų neplanavo, ši mintis kilo atsitiktinai būnant parduotuvėje. Padarytą žalą atlygino. 2023 m. gegužės 25 d., galėjo būti apie 00.30 val., jis būdamas (duomenys neskelbtini), sugalvojo paprašyti merginos, su kuria prieš tai bendravo balkone, telefono numerio. Jam pasibeldus į merginos buto duris, ji atidarė. Jis paklausė, ar ji gali duoti savo telefono numerį, o mergina ant jo pradėjo šaukti, dėl ko jis supyko ant jos ir sudavė jai vieną kartą kumščiu į veido sritį. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Kadangi dėl merginos sumušimo pareikštas ieškinys yra per didelis, kad galėtų jį atlyginti, ar susitarti dėl žalos atlyginimo, todėl žalą stengsis atlyginti po teismo (t. 3., b. l. 99-102);

7.3. 2023 m. lapkričio 13 d. K. Š. parodė, kad aš prisipažįsta kaltu visiškai dėl jam įtarime pareikštų nusikalstamų veikų padarymo. Prisipažįsta, kad 2023 m. vasario 25 d., vakare, (duomenys neskelbtini) įbėgęs į namo vidų ir pamatęs grumtynes galėjo suduoti smūgį name esančiai merginai į kaktos sritį. Kad smūgį būtų sudavęs su alaus buteliu, jis neatsimena, tačiau neneigia, kad taip padarė. Galėjo su alaus buteliu suduoti smūgius ir name esančiam vaikinui, tačiau pats to neatsimena, nes name vyko grumtynės ir grumtynių metu norėdamas padėti M. G. galėjo asmenims suduoti smūgius. Kad lauke būtų sudavęs smūgius vaikinui, neatsimena. Prisipažįsta kaltu dėl to, kad 2023 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val. būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė 6 vnt. butelių alaus pakuotę ir dvi pakuotes alaus po 4 butelius. Kadangi jam atrodė, kad pardavėja jo nemato, todėl sugalvojo už alų nemokėti, jį pavogti ir taip iš parduotuvės išėjo. Negirdėjo, kad jam pardavėja būtų ką nors sakiusi. Jį einantį per gatvę pasivijo nepažįstamas vyras, kuris vieną alaus pakuotę, kurioje buvo 4 vnt. butelių alaus, atėmė. Padarytą žalą atlygino. Prisipažįsta kaltu dėl to, kad 2023 m. gegužės 25 d., apie 00.30 val., jis būdamas (duomenys neskelbtini) koridoriuje, merginai sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (t. 3., b. l. 108-111).

8. Kadangi kaltinamasis K. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas keturių nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

9. Ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusioji apklausta O. J. parodė, kad gyvena ir dirba pas ūkininkę V. M. adresu (duomenys neskelbtini), kuri ją ir jos brolį E. M. yra apgyvendinusi atskirame namuke. 2023 m. vasario 24 d. pas ją pasisvečiuoti atvyko draugė A. D., kuri liko patalpose, kur ji gyvena kartu su broliu E. M., kai jiedu išėjo dirbti ūkio darbų. Įvykio dieną 2023 m. vasario 25 d., ji dirbo, kai apie 19.13 val. paskambinusi A. D. nieko nekalbėjo ir tuoj po to gavo iš pastarosios SMS žinutes „turim svečių“, „G. atvarė“, "nešnekėsiu dabar prie jo“. Suprato, kad atvyko M. G., su kuriuo A. D. buvo draugavusi. Su broliu parėjo į namus, kur svetainės kambaryje pamatė sėdinčią A. D. ir M. G.. A. D. buvo išsigandusi. Paprašė M. G. iš namo išeiti, tačiau šis į tai nekreipė dėmesio. E. M. taip pat pasakė M. G. iš namo išeiti. Tada M. G. atsistojo ir po truputį pradėjo eiti link durų, o kai nuėjo iki koridoriaus, pasakė „neisiu“. E. M. pradėjo M. G. stumti iš koridoriaus link durų išėjimo ir taip jie susistumdė. Puolė vaikinus atskirti vieną nuo kito. Tuo metu pamatė, kad į namo vidų įėjo vaikinas vardu K. (K. Š.), kuris dieną prieš tai vis skambinėjo A. D. ir buvo atvažiavęs šios ieškoti, kartu su vyru vardu J., pravarde „S.“ (J. S.). K. Š. rankoje turėjo alaus butelį, kuriuo pradėjo mušti E. M., suduodamas buteliu į jos brolio įvairias kūno vietas. Tiksliai matė suduotą smūgį į peties sritį. Tada J. S. tik stovėjo ir žiūrėjo. Tuo metu, kai bandė brolį apginti, uždengdama rankomis pastarojo galvą, K. Š. laikytu buteliu jai pataikė į kairę ranką. Ranka nuo patirto smūgio patino, skaudėjo. Kai vyrus traukė nuo brolio, tai vienu metu K. Š. tuo pačiu alaus buteliu sudavė jai vieną kartą į kaktą, ją prakirto, pradėjo bėgti kraujas. Nors bėgo kraujas iš kaktos ir tada savo brolį bandė apginti, saugodama galvą, traukdama vyrus nuo brolio. Po to visi trys vyrai, t. y. M. G., K. Š., J. S. brolį išsitempė į lauką ir jį tenai mušė. Matė, kaip visi trys mušė gulintį E. M., sudavė smūgius kojomis ir rankomis. Tačiau negali įvardinti, kuris kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, nes bėgo ginti brolio. Pasiėmė pagalį ir su juo pradėjo mušti vyrus, taip norėdama juos patraukti nuo brolio. Kai sudavė smūgį M. G., šis nukrito ant žemės. J. S. pradėjo M. G. kelti nuo žemės, o K. Š. grasino nušauti, bet ji nematė, kad jis būtų turėjęs kokį ginklą. Tada abu su E. M. įbėgo į namo vidų, užsirakino duris ir paskambino pagalbos numeriu 112. Atvykę medikai ją ir brolį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatyta kaktos srities kirstinė žaizda. Nei ji, nei E. M. nebendrauja su M. G., kuris, kaip žino, yra A. D. pažįstamas. E. M. savo apklausos metu suklydo K. įvardindamas „s.“ – tiesiog pasakojo, ką darė K. Š., o pravardę pasakė J. S. (t. 1, b. l. 2 , 65-69, 70-73, 98-106).

10. Asmens pagal nuotrauką atpažinimo metu O. J. atpažino įtariamąjį K. Š., kuris buteliu sudavė jai vieną kartą į kaktos sritį bei broliui E. M. sudavė smūgius buteliu (t. 1, b. l. 107-113).

11. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji O. J. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 115-122).

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2023 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 129/2023(03) nurodyta, jog O. J. nustatyta kaktos kairės pusės muštinė žaizda, padaryta kietu buku daiktu ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 149-150).

13. Ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusysis apklaustas E. M. parodė, kad 2023 m. vasario 25 d. su seserimi O. J. būnant darbe, sesers draugė A. D. (ji tuomet buvo atvykusi paviešėti pas O. J.) parašė pastarajai žinutę, kad į namus atvažiavo svečių. Suprato, kad atvažiavo M. G. ir kad nori A. D. išsivežti – taip pastaroji pati buvo sakiusi. Todėl parbėgo į ūkininkei V. M. priklausiantį namelį, kuriame gyvena kartu su seserimi O. J.. Pamatė, kad M. G. sėdi kambaryje ir tada šio paprašė, kad išeitų iš namų. M. G. atsistojo, pasakė, kad niekur neis, todėl paėmė pastarąjį už rankovės. Tada M. G. užsimojo jam suduoti smūgį, kurio jis išvengė ir pats M. G. pastūmė. Šis nuo pastūmimo nugriuvo, atsistojęs kumščiu sudavė smūgį jam į veidą. Po to į namo vidų atbėgo dar du nepažįstami vaikinai, kurie paklausė "ko draugą mušat". Vaikinams atsakė, kad nori, kad M. G. išeitų iš namo. Kai M. G. laikė suėmęs už kaklo, tai vienas vaikinas tuo metu alaus buteliu sudavė jam tris smūgius į petį, sumušta vieta skaudėjo. Po to tas pats vaikinas buteliu sudavė O. J. į kaktą, kurią prakirto. Visi tie trys vaikinai jam atrodė girti, juos išstūmė į lauką, kur visi trys jį ėmė mušti, pasiguldę ant žemės. Vienas laikė prispaudęs su kelėnu, o kitas spyrė į koją vieną kartą. Buvo ir daugiau suduota smūgių rankomis, tačiau jis negali nurodyti, konkrečiai kas mušė. Mušamas buvo kumščiais, smūgių buvo daugiau negu penki. Jį mušė visi trys vaikinai. Sesuo išsigando, kad jį muša ir, gindama jį nuo užpuolimo, lenta trenkė M. G., abu su seserimi įbėgo į namus ir O. paskambino pagalbos numeriu. Vaikinai M. G. įsodino į automobilį ir išvažiavo. Vienas vaikinas pagrasino, kad nušaus, tačiau jokio ginklo išsitraukęs nebuvo (t. 1, b. l. 173-176).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2023 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 128/2023(03) nurodyta, jog E. M. nustatytas dešinio skruosto sumušimas ir poodinė kraujosruva, dešinio peties sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 185-186).

15. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja S. J. parodė, kad dirba V. M. ūkyje kartu su seserimi ir broliu E. M.. E. su O. gyvena viename name, o ji gyvena kitame name. Kaip vyriausia sesuo, rūpinasi broliu E. nes mama Ž. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Apie O. J. ir E. M. sumušimą sužinojo tą pačią dieną, tai yra 2023 m. vasario 25 d. Iš pradžių pas į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, ieškojo kur gyvena O. ir tuo metu sužinojo, kad įvyko muštynės. Kartu su policijos pareigūnais nuėjo iki O. ir E. namų, pamatė seserį kraujuojančia kakta. O. pradėjo pasakoti, kad pas ją buvo draugė A., kurią išsivežti atvažiavo trys vaikinai iš (duomenys neskelbtini), neatsimena ar sakė vardus, pavardes tų vaikinų. Po to O. J. pasakojo, jog pamačiusi, kaip visi trys vaikinai užpuolė E. M., bandė nuo brolio tuos vaikinus nuvyti ir kažkuriam sudavė pagaliu. Sakė, jog vienas vaikinas jai alaus buteliu prakirto kaktą. Išsigandęs, sutrikęs brolis E. M. pasakojo, kad tie atvažiavę, į namus įėję trys vaikinai jį sumušė. Atvykę medikai O. J. ir E. M. išsivežė į priėmimo skyrių (t. 2, b. l. 4-7).

16. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta A. D. parodė, kad 2023 m. vasario 25 d., apie 19 val., kai buvo draugės O. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pas ūkininkę V. M., namuose, atvažiavęs jos pažįstamas M. G. nesibeldęs, be leidimo įėjo į vidų ir kvietė eiti į lauką, kažkur su juo važiuoti. M. G. žinojo, kur ji įvykio vakarą yra, nes įvykio išvakarėse jos ten ieškojo ir K. Š.. M. G. atsakė, kad niekur neis ir paskambino O. J., kad ši grįžtų namo. O. parbėgo su broliu E. M., prašė M. G. išeiti, bet šis išeiti nesiruošė, atsistojęs pradėjo eiti ir pastūmė E. M.. M. G. dar tebebūnant, į namus įbėgo K. Š. ir pradėjo piktu balsu sakyti, ko muša jo draugą. Nubėgusi į kitą kambarį, girdėjo muštynes, stumdymąsi, girdėjo O. žodžius „tu man galvą praskėlei“. Po to girdėjo, kaip visi išėjo į lauką. Suprato, kad vaikinų buvo trys ir vėliau tai patvirtino O. J.. Kai pati išėjo iš kambario vaikinai buvo išvažiavę, O. kvietė policiją. Kieme matė kraujo prie išėjimo: iš O. J. žaizdos ir M. G., kuriam ši sudavė pagaliu (t. 2, b. l. 14-17).

17. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta A. D. parodė, kad 2023 m. vasario 24 d. savo dukrą A. D. išleido pas jos pilnametę draugę O. J., adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 25 d. apie 23 val. 30 min. policijos pareigūnai parvežė dukrą į namus, kuri papasakojo, kad apie 16 val. jos draugė O. išėjo į darbą, o dukrai miegant apie 19 val. išgirdo pažįstamą balsą, ir atsibudusi pamatė neblaivų M. G.. Dukra paskambino O. ir jos paprašė pareiti, pasakydama, kad namuose yra M. G.. M. G. siūlė dukrai išeiti į lauką ir kažkur važiuoti, bet ši jo nesiklausė ir laukė kol pareis O.. Parėjus O. į namus ši paprašė M. G. išeiti iš jos namų, o jis nesutiko. Po to M. G. einant link išėjimo iš paskos ėjo E. M., kurį G. pastūmė ir dėl to jiedu susistumdė. Dukra pamačiusi jog E. su M. G. pradėjo stumdytis išsigando ir išėjo į kitą kambarį, kad jai niekas nenutiktų. Būdama kitame kambarį dukra girdėjo grumtynių garsus, išgirdo kaip įėjo K. Š., kuris pasakė "ko čia stumdai mano draugą". Po kurio laiko, dukra išgirdo kaip O. sakė „man galvą praskėlei“. Kadangi po kelių minučių grumtynių garsai buvo tylesni, dukra suprato, jog visi išėjo į lauką, o kas ten vyko A. nei girdėjo nei matė. Šiek tiek vėliau dukra išgirdo kaip į namus parėjo O. ir nuėjusi prie jos, pamatė kruviną O. veidą. O. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė policiją. Atvyko policija ir greitoji, kurie išsivežė O. ir E. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių (t. 2, b. l. 20-23).

18. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b.l.77-80) ir jo priedo foto lentelių (t. 1, b. l. 81-89) matyti, kad yra užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini, gyvenamojo namelio virtuvėje, koridoriuje, kieme. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvėje rastas mobilaus ryšio telefonas, kieme rastas alaus butelis, verandoje rastas medinis pagalys.

19. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. vasario 25 d., 19.21 val. užfiksuotas O. J. pranešimas, jog į namus įsibrovė trys asmenys, vienas kurių ją sužeidė buteliu į galvą, kuri kraujuoja (t. 1, b. l.92-93).

20. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-475-358/2023 (teisminio proceso Nr. 01-1-07137-23) M. G. ir J. S. pripažinti kaltais pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. ir BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažeidė asmens būsto neliečiamumą: 2023 m. vasario 25 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir J. S., veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, per neužrakintas duris, prieš nukentėjusiųjų O. J. ir E. M. valią, neteisėtai pateko į pastarųjų gyvenamąsias patalpas, priklausančias V. M., ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, mušdami žmogui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2023 m. vasario 25 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju E. M. metu, tarpusavyje stumdantis, tyčia sudavė kumščiu pastarajam vieną smūgį į veido sritį, po to, kai asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, alaus buteliu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam E. M. į peties sritį, ir alaus buteliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai O. J. į kairę ranką bei vieną smūgį į kaktos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai O. J. kaktos kairės pusės muštinę žaizdą, kas pastarajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, M. G. ir J. S., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ištempė E. M. į kiemą ir nukentėjusiajam gulint ant žemės, sudavė eilę smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam E. M. padarė dešinio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, dešinio peties sumušimą, ir sukėlė E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 42-48). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu pateiktas vykdyti (t. 2, b. l. 49).

21. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta L. P. parodė, kad 2023 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val., dirbant parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), į parduotuvę įėjęs vyras – plikai nusiskutęs galvą, apie 30 m. amžiaus, vidutinio ūgio vidutinio sudėjimo, vilkėjo žydra striuke ir šviesiomis sportinėmis kelnėmis. Jis nuėjo prie lentynų, kur sudėtas alus ir, pasiėmęs alaus pakuotes, nuėjo link išėjimo iš parduotuvės. Vyrui sušuko, kad atiduotų alų. Vyras pasakęs, kad ateis ir sumokės rytoj, išėjo pro duris. Tuo metu parduotuvėje buvo jos vyras S. P., kuriam sušuko, jog pavogė alų. S. P. išbėgo iš parduotuvės ir nusivijo vagį. Išbėgusi paskui vyrą iš parduotuvės, pamatė, kaip šis, pasivijęs vagį, atėmė vieną alaus pakuotę ir kol tą pakuotę dėjo ant žemės, vagis pabėgo. Vagystės metu pavogta viena pakuotė Švyturio EKSTRA DRAUGHT alaus, kurioje buvo po 6 butelius 0.5 litro talpos, ir dvi pakuotės Švyturio EKSTRA alaus, kuriose buvo po 4 butelius 0.5 litro talpos. Pakuotė, kurią vyras atėmė ir grąžino į parduotuvę buvo Švyturio Ekstra Draught 6 butelių po 0.5 litro talpos (t. 2, b. l. 84-87).

22. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. P. parodė, kad 2023 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val., nuėjo į žmonos L. P. darbo vietą – parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje norėjo nusipirkti grilio anglių ir jas besirinkdamas, išgirdo žmoną L. P. šaukiant, kad pavogė. Išbėgęs iš parduotuvės, pasivijo du vyrus, einančius per gatvę, vienas jų nešėsi alaus pakuotes. Tuos vyrus jis iš matymo pažįsta, nes jie šlaistosi aplink parduotuvę, kur dirba žmona. Alų nešėsi vyras plika galva, jis turėjo vieną alaus pakuotę po 6 butelius alaus ir dvi pakuotes alaus po 4 butelius. Vieną pakuotę alaus iš vaikino atėmė ir parnešė į parduotuvę (t. 2, b. l. 89-91).

Šalies argumentai

23. 2023 m. spalio 4 d. patikslintu pareiškimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog 2023 m. balandžio 29 d., apie 11. 30 val., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), buvo pavogta prekių už 16,85 eurų (t. 2, b. l. 71).

Žemesnės instancijos teismas

24. Iš 2023 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 50-53) ir jo priedų foto lentelių (t. 2, b. l. 54-57) matyti, kad yra užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) parduotuvės prekybos salėje.

25. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti miesto vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kur matomas (duomenys neskelbtini) vaizdas ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Vaizdo įraše „20230429_151722.mp4“ (00.34 min. trukmės) matyti, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės ateina K. Š.: apsirengęs mėlynos spalvos bliuzoną, šviesios spalvos kelnes, avintis baltos spalvos batus, kartu su juo eina tamsios spalvos plaukų mergina, ant galvos užsidėjusi akinius nuo saulės, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengusi baltos spalvos palaidinę, tamsios spalvos bliuzoną atitrauktu priekiu, mėlynos spalvos trumpikes, baltos spalvos puskojines, avinti šviesios spalvos šlepetes, ant nugaros užsidėjusi juodos spalvos kuprinę. Paskui juos atbėga ir kartu eina vidutinio kūno sudėjimo vaikinas, trumpai kirptų, tamsios spalvos plaukų, vilkintis juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnėmis su baltomis linijomis šonuose, avintis tamsios spalvos batus baltais padais. Nurodyti asmenys pereina per pėsčiųjų perėją, tarpusavyje kalbasi. Vaizdo įraše „20230429_151844.mp4“ (02.04 min. trukmės), monitoriuje matoma data: 2023 m. balandžio 29 d., laikas 12.28 min. Matoma, kaip ties 00.04 min. iš už vaizdo kameros matomumo ribų pareina K. Š., kuris rankose nešasi 3 pakuotes alaus, eina per pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) link, paskui jį eina, pasiveja ir kartu eina anksčiau aprašytas vaikinas vilkintis juodos spalvos kelnes su baltos spalvos linijomis. Paskui vaikinus, pastariesiems baigiant pereiti pėsčiųjų perėją, parbėga S. P., kuris skersai kerta pėsčiųjų perėją ir vejasi vaikinus, atima vieną pakuotę alaus, kurią padeda ant žemės, o K. Š. pradeda bėgti (duomenys neskelbtini) link, S. P. vejasi, bet sustoja, grįžta prie alaus pakuotės, vaikinas, vilkintis juodos spalvos kelnėmis su baltomis linijomis, neskubėdamas nueina (duomenys neskelbtini) link. S. P. paima nuo žemės pakuotę alaus ir pareina atgal per pėsčiųjų perėją (t. 2, b. l. 92-94).

26. Ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusioji apklausta O. Š. parodė, (duomenys neskelbtini) gyveno dvi savaites, kai 2023 m. gegužės 25 d., apie 00.30 val., išgirdo beldžiant į jos buto duris ir tarpusavyje kalbant du vyriškus balsus. Vieną balsą atpažino – iš vakaro tas vyras prie jos kabinėjosi namo laiptinėje. Ji durų nedarė, laukė apie 10-15 min., galvodama, jog tie vyrai nueis, tačiau beldimas nesiliovė ir, nenorėdama, kad nuo triukšmo pabustų mažametis vaikas, pradariusi buto duris, pareikalavo eiti šalin. Prieš tai per durų akutę matė, jog už durų stovi du vyriškiai, kuris vienas ( kuris ją po to užpuolė) buvo plika galva, liekno sudėjimo, ūgis apie 170-173 cm, 30-35 m. amžiaus, vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos arba tamsiai mėlynos spalvos bei vilkėjo džinsus tamsiai mėlynos spalvos. Kitas vyras buvo panašaus ūgio, kaip ir užpuolikas, trumpais šviesiai rudos spalvos plaukais, nuėjo šalin nuo durų, kai ji paliepė tai daryti. Vyras plika galva, su savimi atsinešęs ir alkoholinio gėrimo butelį, įsibrovė į jos buto vidų, nuėjo prie jos lovos, kur miegojo ir jos vaikas, pradėjo pastarąjį kalbinti, po to sugriebė ją už rankos, įsitempė į lovą, bučiavo bei lietė ją (prie lytinių organų nesilietė). Jai pavyko ištrūkti iš vyro rankų ėmė gražiuoju vyrą prašyti išeiti, bet šis jos neklausė, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu, pranešė apie nepageidaujamą asmenį bute ir pati išėjo į laiptinę. Tada vyras išėjo paskui ją, ėmė priekaištauti, kam ji paskambino pagalbos, kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairę veido pusę ir pabėgo. Jai labai skaudėjo sumuštą vietą. Žino, kad tas vyras, kuris ją sumušė, gyvena jos namo laiptinėje, buvo sakęs ir savo vardą, bet jo neatsimena ir neatsimena, kad būtų su pastaruoju konfliktavusi anksčiau. Atvyko policijos pareigūnai ir medikai, jai buvo nustatytas skruostikaulio lūžimas, po to daryta operacija (t. 1, b. l. 45-46, t. 2, b. l. 108- 114).

27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 295/2023(10) nurodyta, jog O. Š. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir viršutinės sienų (akiduobės dugno) lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz., ranka, kumščiu, vienu smūgiu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 158, 159).

28. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusioji O. Š. atpažino K. Š., kaip asmenį, kuris ją sumušė 2023 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) laiptinėje (t. 2, b. l. 115-122).

29. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas J. S. parodė, kad 2023 m. gegužės 24 d., vėlai vakare, prieš 24 val., laiptinėje sutiko pažįstamą K. Š. ir rūkė koridoriuje esančiame balkone. Po to K. Š. ginčijosi su tame pačiame balkone rūkiusia mergina (t. 2, b. l. 178-178).

30. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. gegužės 25 d., 00.33 val. užfiksuotas O. Š. pranešimas, jog prieš kelias minutes, kaimynas savavališkai pateko į butą, neišeina, o 2023 m. gegužės 25 d., 00.42 val. gauta papildoma informacija, jog kaimynas trenkė į veidą (t. 2, b. l. 97, 98).

31. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 47) bei jo priede foto lentelėse (t. 1, b. l. 59-63) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) bei namo laiptinėje prie buto durų.

Žemesnės instancijos teismas

32. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašo matyti, jog butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. K. ir R. K. (t. 2, b. l. 105).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

33. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2023 m. vasario 25 d. epizodas)

34. BK 165 straipsnis, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, yra įtvirtintas BK XXIV skyriuje „Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui“. BK 165 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsniu yra saugoma vertybė – žmogaus būsto neliečiamumas. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).

Žemesnės instancijos teismas

35. BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šį straipsnį, BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

36. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika įvykdoma bendrininkų grupės, kai nustatoma, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.)

37. Kaltinamojo K. Š. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios O. J., nukentėjusiojo E. M. parodymais, liudytojų S. J., A. D., A. D. parodymais, asmens pagal nuotrauką atpažinimo protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, valstybinės teismo medicinos išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamajame įsakyme Nr. e1-475-358/2023 nustatytomis aplinkybėmis. Šie nurodyti įrodymai patvirtina, kad K. Š. 2023 m. vasario 25 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, per neužrakintas duris, neteisėtai, prieš nukentėjusiųjų O. J. ir E. M. valią, neteisėtai pateko į pastarųjų gyvenamąsias patalpas, priklausančias V. M., ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamumą. Taip pat K. Š. konflikto su nukentėjusiuoju E. M. metu, tarpusavyje stumdantis, tyčia sudavė kumščiu pastarajam vieną smūgį į veido sritį, jis alaus buteliu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam E. M. į peties sritį ir alaus buteliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai O. J. į kairę ranką, ir vieną smūgį į kaktos sritį, taip padarydamas kaktos kairės pusės muštinę žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ištempė E. M. į kiemą, ir nukentėjusiajam gulint ant žemės, sudavė eilę smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami dešinio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, dešinio peties sumušimą, kas sukėlė E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

38. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią.

39. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino pagrobęs svetimą turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Pripažino, jog jis parduotuvėje pasiėmė 6 vnt. butelių alaus pakuotę ir dvi pakuotes alaus po 4 butelius ir iš parduotuvės išėjo nesumokėjęs už alų, nes jam atrodė, jog pardavėja jo nemato. Nors kaltinamasis nurodė manęs, jog pardavėja jo nematė, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pardavėja L. P. parodė, jog ji aiškiai matė kaip K. Š. pasiėmė alų ir išeina iš parduotuvės nesumokėjęs, ji sušuko jam, tačiau kaltinamasis jai atsakęs, jog sumokės rytoj. Liudytojos tvirtinimą, jog ji matė kaip K. Š. išeina iš parduotuvės nesumokėjęs už alų patvirtina ir liudytojo S. P. parodymai, kuriuose asmuo patvirtino, jog L. P. sušuko, jog yra įvykdyta vagystė. Taigi šie nurodyti įrodymai, o taip pat ir įvykio vietos apžiūros protokolas, miesto vaizdo kamerų įrašai patvirtina, jog K. Š. 2023 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, matant parduotuvės pardavėjai, atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: vieną pakuotę, kurioje buvo 6 vnt. po 0,5 litro talpos alaus „Švyturio Ekstra Draught“, bendros 10,36 eurų vertės, dvi pakuotes, kurių kiekvienoje buvo po 4 vnt. 0,5 litro talpos alaus „Švyturio EKSTRA“ bendros 6,49 eurų vertės bei pasikėsino pagrobti vieną pakuotę, kurioje buvo 6 vnt., po 0,5 litro talpos alaus „Švyturio EKSTRA“, bendros 12,98 eurų vertės.

40. Nagrinėjamu atveju K. Š. pagrobė svetimą turtą matant liudytojai L. P., vadinasi, jis atvirai pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, kad vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016). Vadinasi, padarius atvirąją vagystę, kuri laikoma pavojingesne nusikalstama veika nei įprasta (slapta) vagystė, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės pagrobto svetimo turto vertė.

41. Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad K. Š. veikė tiesiogine tyčia.

42. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu buvo nustatytas mažesnis laisvės atėmimo bausmės dydis už atvirosios vagystės padarymą (sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmė nuo 6 metų, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo dieną, iki 4 metų laisvės atėmimo bausmės pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą). Toks baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme.

43. Atsižvelgiant į tai, teismas kvalifikuoja K. Š.padarytą nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją.

Dėl BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2023 m. gegužės 25 d. epizodas)

44. Kaip jau minėta, BK 165 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

45. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Visgi, net ir tokiu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo siekia bent jau nežymiai sutrikdyti nukentėjusio asmens sveikatą.

46. Kaltinamojo K. Š. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios O. Š. parodymais, liudytojo J. S. parodymais, asmens pagal nuotrauką atpažinimo protokolu, valstybinės teismo medicinos išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu. Šie nurodyti įrodymai patvirtina, kad K. Š. 2023 m. gegužės 25 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), per neužrakintas duris, neteisėtai, prieš nukentėjusiosios O. Š. valią, neteisėtai pateko į pastarosios gyvenamąjį butą, priklausantį nuosavybės teise A. K. ir R. K. ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamumą. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, konflikto su nukentėjusiąja O. Š. metu, K. Š. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veido kairę pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir viršutinės sienų (akiduobės dugno) lūžimus ir sukėlė nukentėjusiajai O. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

47. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

48. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

49. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 165 straipsnio 1 dalį numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu buvo nustatytas mažesnis laisvės atėmimo bausmės dydis už atvirosios vagystės padarymą (sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmė nuo 6 metų, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo dieną, iki 4 metų laisvės atėmimo bausmės pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą). Toks baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme.

50. Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkina tai, kad K. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. vasario 25 d.) kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Kaltinamasis padarė keturis nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos. Vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad K. Š. nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs, anksčiau jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau teigiamo poveikio jos neturėjo ir nesuformavo nuostatos gyventi dorai bei gerbti įstatymus, per paskutinius metus nebaustas administracine tvarka, tačiau po nusikalstamų veikų, už kurias yra teisiamas šioje byloje, padarymo kaltinamasis padarė dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis nėra atlyginęs bent dalies turtinės žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir neturtinės žalos nukentėjusiajai O. Š.. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog gana jauno amžiaus kaltinamasis jau yra teistas devynis kartus leidžia daryti išvadą, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės reikiamos įtakos jam nepadarė, K. Š. yra linkęs nusikalsti, vėl daro naujas veikas, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausias bausmes – laisvės atėmimo bausmes už padarytus nusikaltimus.

52. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. Š.paskyrus:

52.1. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. vasario 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo), padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

52.2. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. vasario 25 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo), padarymą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

52.3. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), padarymą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

52.4. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. gegužės 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo), padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

52.5. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. gegužės 25 d. nesunkų sveikatos sutrikdymą), padarymą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

53. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. Š. bausmės, paskirtos pagal 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. vasario 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir K. Š. paskirtina subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo laisvės atėmimo bausmė.

54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. Š. bausmės, paskirtos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. gegužės 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir K. Š. paskirtina subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimo laisvės atėmimo bausmė.

55. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintinos su likusia bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo (iš viso 6 mėnesius (2 x 3 mėnesiai)) – bausmių, ir K. Š. paskirtina subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

56. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir K. Š. skirtina galutinė bausmė – 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

57. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas K. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

58. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

59. Nagrinėjamu atveju K. Š. yra nuteisiamas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už keturių nesunkių nusikaltimų ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog K. Š. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

60. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

61. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad K. Š. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis net penkias nusikalstamas veikas padarė praėjus vos vieneriems metams po skirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą. Taip pat kaip jau minėta, po nusikalstamų veikų, už kurias yra teisiamas šioje byloje, padarymo kaltinamasis padarė dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog kaltinamajam Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir jis buvo pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Taigi šiuo atveju nėra galima išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

V. Dėl civilinių ieškinių

62. Nukentėjusioji O. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 139-142).

63. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atstovaujama Neringos Širkienės, pateikė civilinį ieškinį dėl 1567,17 eurų žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 168-170).

64. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 12,98 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 66), 2023 m. lapkričio 3 d. informavo, jog žala 16,85 eurų yra atlyginta ir pateikė 2023 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderį Nr. 23NR00088, iš kurio matyti, jog žalą atlygino K. Š. (t. 2, b. l. 81, 82). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo. Kadangi civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė civilinio ieškinio, kadangi kaltinamasis atlygino padarytą žalą, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

65. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

66. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

67. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-2013). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

68. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1567,17 Eur dydžio žalos atlyginimą. Nurodyto dydžio žala patirta dėl nukentėjusiosios O. Š. gydymo. Kartu su ieškiniu pateiktas 2023 m. gegužės 25 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 13 d. nukentėjusiajai buvo suteikta skubiosios medicinos pagalba, atlikta kompiuterinė tomografija, veido ir žandikaulių operacija, suteikta oftamologo konsultacija; visų šių paslaugų kaina – 1567,17 eurų.

69. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, jai iš kaltinamojo K. Š. priteistina 1567,17 eurų turtinei žalai atlyginti.

70. Civilinį ieškinį taip pat pateikė ir nukentėjusioji O. Š.. Iš kaltinamojo prašo priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl K. Š. tyčinių, nepaaiškinamo smurtinio elgesio patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniu išgyvenimu, nepatogumu, dvasiniu sukrėtimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, netikrumu dėl ateities ir sukeltų pasekmių. Ją itin žeidžia, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš moterį, kuri yra silpnesnė ir negali apsiginti nuo smurto ir jam pasipriešinti. Nurodo, kad ji vieną savaitę gulėjo ligoninėje, patyrė labai nemalonius jausmus, blogumą kėlė anestezija. Nuolat jautė skausmą sulaužytame žandikaulyje, buvo padaryta masyvi kraujosruva, dėl kurios negalėjo pilnai atsimerkti. Negalėjo pilnai matyti, skaityti, žiūrėti televizorių, kas kėlė nepatogius jausmus ir diskomfortą buityje. Patirta trauma sumažino galimybes bendrauti, išeiti į laiką, nes kraujosruva veide dingo tik po 3 savaičių. Negalėjo visapusiškai rūpintis savo vaiku. Ši aplinkybė taip pat privertė jaustis diskomfortiškai ir nepilnavertiškai. Be to vieną mėnesį dvejinosi vaizdas akyse, dėl ko turėjo nedarbingumą ir negalėjo dirbti. Iki traumos dirbo D. M. IĮ. Kadangi vieną mėnesį negalėjo dirbti, savininkas buvo priverstas ją atleisti iš darbo. Netekus mėgstamo darbo psichologinė būsena dar labiau pablogėjo, nes darbo neteko ne dėl savo kaltės, o dėl K. Š. nepaaiškinamų ir nepateisinamų veiksmų. Dėl šių priežasčių ji tai pat dvasiškai išgyveno ir išgyvena šiuo metu, nes baimė išeiti į laiptinę ir lauką liko iki šiol.

71. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Neneigė, jog nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nurodė, jog prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė.

72. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio

73. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

74. Teismas, vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad šiame nuosprendyje yra konstatuota, jog žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, kuris sukėlė pasekmes – nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos padarymo juto baimę, nerimą, išgąstį. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios parodymais dėl patirtų nepatogumų – dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir viršutinės sienų (akiduobės dugno) lūžimų O. Š. apie mėnesį laiko negalėjo bendrauti su aplinkiniais, tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, jautė fizinį skausmą ir pan. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios argumentais, jog dėl to, kad apie mėnesį laiko jai dvejinosi akyse ir ji negalėjo atvykti į darbą D. M. IĮ, kuri užsiima rankdarbiais, ji buvo atleista iš darbo. Mėgstamo darbo netekimas sukėlė ne tik neigiamus išgyvenimus, baimę dėl ateities, tačiau ir materialinius sunkumus. Tai, kad kaltinamojo suduotas smūgis susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios regėjimo sutrikimu, patvirtina ir teismo medicinos eksperto išvada, kurioje nurodyta, jog dėl suduoto smūgio lūžo O. Š. akiduobės dugnas, o taip pat ir iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajai buvo suteikta oftalmologo konsultacija dėl dvejinimosi (diplopijos). Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau šie dvasiniai fiziniai skausmai, išgyvenimai ir nepatogumai negali būti vertinami 7000 Eur suma.

75. Analizuojant naujesnę teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 500 eurų iki 2 896,20 eurų (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-806/2023 – nustatyta, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (iš dviejų nuteistųjų priteista atlyginti dvejiems nukentėjusiesiems po 1 000 Eur neturtinę žalą; nusikalstama veika pasireiškė tuo, jog veikdami kartu nuteistieji, čiupo už striukės ir pagriovė ant žemės du nukentėjusiuosius, mušė rankomis ir kojomis, po to tyčia ne mažiau kaip keturis kartus buvo spiriama nukentėjusiajam į galvą; vienam iš nukentėjusiųjų padarė poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą kaktoje, muštines žaizdas kaktoje, dešinio V-o piršto lūžį, kitam nukentėjusiajam padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose bei odos nubrozdinimu plaštakoje), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-20-574/2024 – nustatyta 1 000 Eur neturtinė žala priteista nukentėjusiajam iš nuteistojo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, po 500 Eur neturtinė žala priteista iš dviejų nuteistųjų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje; dviejų nuteistųjų bendrais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta kairiojo skruosto audinių ir kairiojo viršutinio voko patinimas, kraujosruvos abiejuose lūpose ir du kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimai), Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-817/2024 – nustatyta 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės minkštuose audiniuose ir akių vokuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimai, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelis įspaustinis ir šeivikaulio galvos lūžį su odos nubrozdinimu kelio minkštuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje; nuteistasis buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo.

76. Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgus į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kai nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, o nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas iš esmės vienu veiksmu, taip pat į kitas pirmiau aptartas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju nelaikytinas proporcingu ir teisingu, todėl mažintinas iki 3000 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma labiau atitiks teismų praktiką panašiose bylose bei bus teisinga ir proporcinga.

VI. Dėl proceso išlaidų

77. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai iš kaltinamojo K. Š. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumą – 406,47 Eur.

78. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui taip pat pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama nukentėjusiajai, baudžiamojoje byloje, kuria prašoma valstybės naudai iš kaltinamojo K. Š. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumą – 406,25 Eur.

79. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti

80. Šioje byloje kaltinamojo K. Š. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis yra suimtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo K. Š. gynėju buvo parinktas advokatas Vygantas Skladaitis.

81. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

82. Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant K. Š. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra nedirbantis, jis neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinius ieškinius iš K. Š. priteista 4567,17 Eur suma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu nėra pakankamai gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo patirtos konstatavus, jog gynėjas yra būtinas, priteisimo iš K. Š. netenkinamas.

83. Kaip jau minėta, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju manytina, kad kaltinamasis neturi atlyginti valstybės turėtų 406,25 Eur išlaidų, kurios susidarė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paskyrus advokatą atstovauti nukentėjusiąją. Tokia išvada daroma remiantis argumentais, nurodytais nuosprendžio 82 punkte, todėl pakartotinai nenurodytini.

VII. Dėl kitų klausimų

84. Kaltinamajam K. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

85. Laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. vasario 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. gegužės 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. Š. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. vasario 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir K. Š. paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. Š. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. gegužės 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir K. Š. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintas bausmes subendrinti su likusia bausme, paskirta pagal kitus 178 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo (iš viso 6 mėnesius (2 x 3 mėnesiai)) – bausmių, ir K. Š.paskirti subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Š. skirti galutinę bausmę – 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš K. Š. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1567,17 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 17 centų) žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios O. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – nukentėjusiajai O. Š. iš kaltinamojo K. Š. priteisti 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Procesą dėl uždarosios akcinės bedrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškto civilinio ieškinio dėl 12,98 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

Laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė