- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-339-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01048-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Nijolė Matuzevičienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- V. S., N. Z., N. N., R. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., N. Z., N. N., R. M. ieškinį atsakovui A. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovams V. S., N. Z., N. N., R. M. dėl panaudos uzufrukto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą A. G. iš ieškovams V. S., N. Z., N. N., R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai savo ieškinyje nurodė, kad ieškovams V. S., N. N. ir N. Z. 2016 m. liepos 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/5 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2/5 dalys minėto buto asmeninės nuosavybės teise pagal 2016 m. liepos 8 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ir pagal 2018 m. birželio 5 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso ieškovui R. M.. Ieškovams priklausantį butą savavališkai yra užėmęs ir jame gyvena atsakovas. Visi buto bendrasavininkiai ne kartą kreipėsi į atsakovą, siūlydami, o vėliau ir reikalaudami išsikraustyti iš jiems priklausančių gyvenamųjų patalpų. Tačiau atsakovas į jokius geranoriškus ieškovų raginimus nereagavo. Dėl šios priežasties 2016 m. lapkričio 11 d. ieškovė V. S. P. r. 2-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė A. G. persiųsti pareiškimą, reikalaudama iki 2016 m. gruodžio 11 d. atlaisvinti jai priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pareiškimas buvo persiųstas atsakovui. Su analogiškais pareiškimais ieškovė N. Z. 2016 m. rugsėjo 19 d. taip pat kreipėsi į Pakruojo 2-ąjį notarų biurą, ieškovė N. N. 2016 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Šilalės rajono notarų biurą ir ieškovas R. M. 2016 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Telšių r. 3-ąjį notarų biurą. Tačiau atsakovas, nors ir gavęs jam siųstus reikalavimus išsikeldinti, į juos nereagavo nei tuo metu, nei vėliau. Atsakovas ignoruoja savininkų valią dėl jo išsikeldinimo ir nesiėmė jokių veiksmų dėl patalpų atlaisvinimo. Tokiu būdu jis neteisėtai riboja buto savininkų teise laisvai naudotis ir disponuoti jiems priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas niekada neturėjo buto savininkų leidimo gyventi bute, laikytina, kad jis šias patalpas yra užėmęs savavališkai. Atsakovui buvo siūloma pirkti ieškovams priklausantį butą, tačiau su šiuo pasiūlymu atsakovas nesutiko. Ieškovė N. Z. 2018 m. gegužės 11 d. dar kartą registruotu paštu siuntė atsakovui raginimą atlaisvinti butą, tačiau ir šį kartą atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.
3. Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti buto su rūsiu, kurio bendras plotas 50,12 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), panaudos uzufruktą iki jo gyvos galvos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jo sugyventinė K. D. R.. Ją palaidojo savo ir bendrai gyvenant su palikėja sukauptomis lėšomis. Su K. D. R. faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai, gyveno nuo 1976 metų. Tarp jų susiklostė šeiminiai santykiai, nes jie vedė bendrą ūkį, ir iš esmės sudarė vieną šeimą. Ji vis ruošėsi jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį palikti testamentu, tačiau to padaryti nespėjo. Jis su K. D. R. gyveno iki jos mirties, jai sergant ją slaugė ir prižiūrėjo, K. D. R. mirus ją palaidojo ir prižiūri jos kapą. Paveldėjimo bylą užsivedė ir jos turtą paveldėjo ieškovai. Su K. D. R., kaip sugyventiniai, bute gyveno kartu nuo 1992 m. Per tą laiką jo ir K. D. R. lėšomis ne kartą buvo atliktas buto einamasis remontas, pakeisti langai, durys, įstiklintas balkonas. Jo gyvenimo draugei priklausęs butas buvo prižiūrimas ir išlaikomas jų abiejų lėšomis. Ieškovai neteisingai traktuoja jo teisinį statusą ir be jokio pagrindo įvardija jį asmeniu, savavališkai užėmusiu jų paveldėjimo keliu įgytą butą. Jis kito tinkamo gyvenimui gyvenamojo ploto neturi. Jo vardu registruotas vieno kambario 23,53 kv. m. ploto butas, kurio gyvenamasis plotas sudaro 9,85 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Telšių m. Realus šio buto bendras plotas yra 18,22 kv. m. Gyvenimui butas yra visiškai netinkamas, nes yra suniokotas vandalų. Jame nėra miesto centrinio šildymo, karšto vandens. Šis butas yra apšildomas malkomis. Namas yra avarinės būklės. Jis yra neįgalus ir neturi galimybių šio buto sutvarkyti ir jame apsigyventi. Civilinėje byloje, kurioje jis prašė pripažinti jam nuosavybės teises į butą, buvo įvardintas kaip K. D. R. buto nuomininku. Jis butą naudoja pagal paskirtį, juo rūpinasi ir butą prižiūri. Atsakovas su patikėja buvo susitarę, kad jis jai priklausančiu butu naudosis ir jame gyvens iki mirties, tokį susitarimą patvirtina ir jų bendras gyvenimas iki jos mirties, bendro ūkio vedimas, naudojimasis gyvenamuoju plotu ir tai, kad ji niekada neginčijo jo teisės gyventi jos vardu nuosavybės teise įregistruotame bute. Šalys faktiškai vykdė susitarimą, tik reikiamos formos susitarimo, patvirtinančio sandorį, nebuvimas sukėlė poreikį ginti pažeistą teisę teisme ir todėl prašoma uzufruktą nustatyti teismo sprendimu. Atsakovo ir palikėjos K. D. R. susitarimas dėl jo gyvenimo sąlygų jai nuosavybės teise priklausiusiame bute galioja ir ieškovams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iškeldino atsakovą A. G. iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Priešieškinį atmetė. Sprendimo, dalyje dėl atsakovo iškeldinimo iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įvykdymą atidėjo penkiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
6. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 buvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams V. S., L. M., N. N., R. M., L. E. dėl turto dalies pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo. A. G. ieškiniu prašė pripažinti, kad jis ir K.D. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvendami bendrai įgijo: butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti sodo namą, pinigines santaupas, vertybinius popierius ir akcijas, esančias banko sąskaitose. Prašė pripažinti, kad jam nuosavybės teise priklauso šio turto ½ dalis, kas vertine išraiška sudaro 21249,53 Eur. Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 ieškinys atmestas. Aplinkybės nustatytos šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra prejudiciniai faktai ir teismas jų nekvestionuoja.
7. Teismas nurodė, kad dėl naudojimosi butu atsakovas nėra sudaręs panaudos sutarties, atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos bute, uzufruktas įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas, nėra kitų teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis atsakovas turėtų teisę gyventi bute. Kadangi atsakovas neįrodė, jog jis yra teisėtas nekilnojamojo turto valdytojas, atsakovas iškeldintinas iš buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.98 str.).
8. Teismas nurodė, kad nei šioje byloje, nei Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 nenustatyta, kad K. D. R. būtų išreiškusi valią, kad atsakovui paliekama teisė naudotis butu iki gyvos galvos, deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 konstatuota, kad „[...] iš K. D. R. laiško rašyto 2006 m. liepos mėnesį giminaitei (duomenys neskelbtini) (II t. 59 b. l.) matyti, jog visą turtą ji nori palikti jai ir, kad tai planuoja įteisinti testamentu. Apie bendrai kuriama turtą su kartu gyvenančiu ieškovu neužsimenama [...]“. Atsakovas iki šiol nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos bute. Įstatymuose nėra nustatyta teisinių pagrindų dėl kurių atsakovas turėtų teisę gyventi bute iki savo mirties, t. y. šios bylos kontekste nėra jokių teisinių pagrindų nustatyti atsakovo naudai uzufruktą, dėl to, šiuo atveju neegzistuoja ir pagrindas nustatyti atsakovui tokią teisę teismo sprendimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad atsakovas nėra sudaręs buto panaudos sutarties, deklaravęs gyvenamosios vietos bute, uzufruktas įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas, nėra kitų teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis atsakovas turėtų teisę gyventi bute, bei, kad atsakovas neįrodė, jog yra teisėtas nekilnojamojo turto valdytojas, nėra pagrįsta ir motyvuota. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
9.2. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Nagrinėjamu atveju atsakovas su palikėja, buto savininke K.D. R. buvo susitarę, kad atsakovas jai priklausančiu butu naudosis ir jame gyvens iki mirties. Tokį susitarimą patvirtina ir jų bendras gyvenimas iki jos mirties, bendro ūkio vedimas, naudojimasis gyvenamuoju plotu ir tai, kad ji niekada neginčijo atsakovo teisės gyventi jos vardu nuosavybės teise įregistruotame bute.
9.3. Šalys faktiškai vykdė susitarimą, tik reikiamos formos susitarimo, patvirtinančio sandorį, nebuvimas sukėlė poreikį ginti pažeistą teisę teisine ir todėl prašoma uzufruktą nustatyti teismo sprendimu.
9.4. Kito tinkamo gyvenimui gyvenamojo ploto atsakovas neturi. Jo vardu registruotas vieno kambario 23,53 kv.m. ploto butas, kurio gyvenamasis plotas sudaro 9,85 kv.m., esantis (duomenys neskelbtini). Realus šio buto bendras plotas yra 18,22 kv.m. Gyvenimui butas yra visiškai netinkamas, nes yra suniokotas vandalų. Jame nėra miesto centrinio šildymo, karšto vandens. Jis apšildomas malkomis, namas yra avarinės būklės. Atsakovas yra neįgalus ir neturi galimybių šio buto sutvarkyti ir jame apsigyventi.
9.5. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas bute gyvena nuo 1992 m., mokėjo ir iki šio laiko moka visus priklausančius buto išlaikymo mokesčius, butą naudoja pagal paskirtį, juo rūpinasi ir jį prižiūri.
Atsiliepimas
10. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovo R. M. naudai bylinėjimosi išvadas, prijungti prie bylos 2019 m. kovo 7 d. aktą dėl kilusio gaisro. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo jog atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo, be buto savininkų sutikimo gyventi ginčo bute. ieškovai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu įgijo nuosavybės teises į šį turtą, tačiau vien dėl to, jog atsakovas nesutinka geranoriškai iš šios gyvenamosios patalpos išsikraustyti, savo nuožiūra valdyti ir naudoti jiems priklausančio turto negali. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovų, kaip turto savininkų, teisės ir teisėti interesai.
10.2. Civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 buvo nustatyta, jog K. D. R. nebuvo išreiškusi valios jai priklausiusį turtą palikti atsakovui. Priešingai negu teigia atsakovas, minėtoje byloje buvo nustatyta, jog K. D. R. visą jai priklausiusį turtą testamentu planavo palikti savo giminaitei (duomenys neskelbtini). Apie neva bendrai kuriamą turtą kartu su atsakovu nė viename rašytiniame įrodyme nebuvo net minima. Šias aplinkybes skundžiamame sprendime pažymėjo ir teismas.
10.3. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšiuose. Be to, nuosavybės teisėjam priklauso ir keletas žemės sklypų, negyvenamosios patalpos-garažai, kuriuos tinkamai valdydamas, atsakovas gali susikurti patogias ir komfortiškas gyvenimo sąlygas.
10.4. Atsakovas apeliaciniame skunde net keletą kartų pasikartoja, nurodydamas, jog jis šį turtą prižiūri, jame gyvena, naudoja pagal paskirtį, tvarko, moka mokesčius. Tačiau šias aplinkybes visiškai paneigia byloje esantis antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame iš nuotraukų matyti bute esanti didžiulė netvarka, butas apleistas, naudojamas netinkamai, mažinama jo vertė ir pan. Be to, akivaizdu, jog dėl turto nepriežiūros, šiame bute kilo gaisras, kurio pasekmė – išdegęs virtuvės kambarys, aprūkusios sienos ir lubos, išdužęs virtuvės langas. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovas turto nesaugo, jo netvarko ir juo nesirūpina, tokiu būdu pažeisdamas buto savininkų teises.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl naujų įrodymų
12. Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. kovo 7 d. akto dėl kilusio gaisro kopiją.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
14. Šiuo atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl poreikio tenkinti ieškovų prašymą priimti naujus įrodymus, atsižvelgia į ginčo pobūdį, į šių įrodymų sąsajumą su bylos nagrinėjimo dalyku, galimybę visapusiškai ir objektyviai išspręsti šį ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima.
Dėl bylos esmės
15. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, jog atsakovas nėra sudaręs buto panaudos sutarties, deklaravęs gyvenamosios vietos bute, uzufruktas įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas, nėra kitų teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis atsakovas turėtų teisę gyventi bute, atsakovas neįrodė, jog yra teisėtas nekilnojamojo turto valdytojas, nėra pagrįsta ir motyvuota, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negatorinio ieškinio aplinkybės byloje yra įrodytos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovai įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog tarp ieškovų ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo butu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas apie pareigą išsikelti iš buto buvo įspėtas.
19. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).
20. CK 4.95 straipsnis nustato, kad netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo. Šios kategorijos bylose teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).
21. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovų nuosavybės teisė į butą, kuriame gyvena apeliantas, įstatymo nustatyta tvarka būtų nuginčyta. Todėl šiuo atveju sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugą.
22. Apeliantas nurodo, kad jis su palikėja, buto savininke K.D. R. buvo susitarę, kad apeliantas jai priklausančiu butu naudosis ir jame gyvens iki mirties. Tokį susitarimą patvirtina ir jų bendras gyvenimas iki jos mirties, bendro ūkio vedimas, naudojimasis gyvenamuoju plotu ir tai, kad ji niekada neginčijo atsakovo teisės gyventi jos vardu nuosavybės teise įregistruotame bute. Todėl apelianto įsitikinimu jam turi būti nustatytas buto panaudos uzufruktas.
23. Pažymėtina, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Sandoriu uzufruktą turi teisę nustatyti tik pats daikto savininkas (CK 4.148 straipsnis). CK 4.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas.
24. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jei įstatymų nustatyta tvarka ji įregistruota viešame registre (CK 6.478 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 2 dalis).
25. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje numatyta panaudos davėjo teisė daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
26. Nagrinėjamu atveju kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nėra sudaręs panaudos sutarties, atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos bute, uzufruktas įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas, nėra kitų teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis atsakovas turėtų teisę gyventi bute. Nei šioje byloje, nei Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 nenustatyta, kad K. D. R. būtų išreiškusi valią, kad atsakovui paliekama teisė naudotis butu iki gyvos galvos, deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą. Taigi CK nėra nustatyta teisinių pagrindų dėl kurių atsakovas turėtų teisę gyventi bute iki savo mirties nustatant buto panaudos uzufruktą.
27. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas bute gyvena nuo 1992 m., mokėjo ir iki šio laiko moka visus priklausančius buto išlaikymo mokesčius, butą naudoja pagal paskirtį, juo rūpinasi ir jį prižiūri, tačiau šios aplinkybės nepaneigia ieškovų nuosavybės teisės į turtą ir nepatvirtina atsakovo teisės gyventi šiame bute. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. kovo 7 d. akto kopijos matyti, kad ieškovams priklausančiame bute 2019 m. kovo 7 d. kilo gaisras, kurio metu išdegė virtuvės kambarys, išdužo virtuvės langas. Minėtame akte nurodyta spėjama gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Apeliantas minėtame akte, kuriame nurodyta tikėtina (spėjama) gaisro kilimo priežastis pasirašė, sutikdamas su šia priežastimi. Nors nurodyta tikėtina gaisro kilimo priežastis nėra tiesiogiai susijusi su apelianto veiksmais, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje galėjo kilti ir apeliantui tinkamai nesinaudojus ir neprižiūrėjus ieškovams priklausantį turtą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad gyvendamas ieškovams priklausančiame bute apeliantas neteisėtai varžo ieškovų nuosavybės teisę. Be to, apeliantui gyvenant bute kilo gaisras, kurio padariniai galėjo nulemti šio buto vertės sumažėjimą, kas taip pat neabejotinai pažeidžia ieškovų turtinius interesus.
28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
30. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus apie ieškovo R. M. patirtas 160 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos ieškovui R. M. iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. M. iš atsakovo A. G. 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.