- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2-69-671/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01048-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- V. S., N. Z., R. M., N. N.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
atsakovui A. G., atsakovo atstovui advokatui A. S..
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S., N. Z., N. N., R. M. ieškinį atsakovui A. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovams V. S., N. Z., N. N., R. M. dėl panaudos uzufrukto nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą A. G. iš ieškovams V. S., N. Z., N. N., R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovo A. G. ieškovų V. S., N. Z., N. N., R. M. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai savo ieškinyje nurodė, kad ieškovams V. S., N. N. ir N. Z. 2016 m. liepos 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. T3GP-6131, pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/5 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2/5 dalys minėto buto asmeninės nuosavybės teise pagal 2016 m. liepos 8 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. T3GP-6131, ir pagal 2018 m. birželio 5 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. T3GP-4381, priklauso ieškovui R. M.. Ieškovams priklausantį butą savavališkai yra užėmęs ir jame gyvena atsakovas A. G.. Visi buto bendrasavininkiai ne kartą kreipėsi į atsakovą, siūlydami, o vėliau ir reikalaudami išsikraustyti iš jiems priklausančių gyvenamųjų patalpų. Tačiau atsakovas į jokius geranoriškus ieškovų raginimus nereagavo. Dėl šios priežasties 2016 m. lapkričio 11 d. ieškovė V. S. Pakruojo r. 2-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė A. G. persiųsti pareiškimą, reikalaudama iki 2016 m. gruodžio 11 d. atlaisvinti jai priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pareiškimas buvo persiųstas atsakovui. Su analogiškais pareiškimais ieškovė N. Z. 2016 m. rugsėjo 19 d. taip pat kreipėsi į Pakruojo 2-ąjį notarų biurą, ieškovė N. N. 2016 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Šilalės rajono notarų biurą ir ieškovas R. M. 2016 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Telšių r. 3-ąjį notarų biurą. Tačiau atsakovas, nors ir gavęs jam siųstus reikalavimus išsikeldinti, į juos nereagavo nei tuo metu, nei vėliau. Susidarė situacija, kad atsakovas ignoruoja savininkų valią dėl jo išsikeldinimo ir nesiėmė jokių veiksmų dėl patalpų atlaisvinimo. Tokiu būdu jis neteisėtai riboja buto savininkų teise laisvai naudotis ir disponuoti jiems priklausančiu turtu. Tuo tarpu, pagal LR CK 4.39 str. 1 d. nuosavybės teisė gali būti apribota tik savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos (toliau tekste - LR) civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 4.98 str. numatyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas niekada neturėjo buto savininkų leidimo gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad jis šias patalpas yra užėmęs savavališkai. Pagal LR CK 6.612 str. savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tame tarpe ir gyvenamąją patalpą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina pridedami Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ieškovams priklausančiame bute. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas piktybiškai vengia išsikeldinti iš ieškovams priklausančio buto. Atsakovui buvo siūloma pirkti ieškovams priklausantį butą, tačiau su šiuo pasiūlymu atsakovas nesutiko. Ieškovė N. Z. 2018 m. gegužės 11 d. dar kartą registruotu paštu siuntė atsakovui raginimą atlaisvinti butą, tačiau ir šį kartą atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Atsakovas A. G. pažeidžia ieškovų, kaip buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teises, neleisdamas tinkamai ir pagal paskirtį naudotis jiems priklausančia nuosavybe.
Ieškovė V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas A. G. ir K. D. R. gyveno nesusituokę, A. G. neprisidėjo niekuo, niekur nedalyvaudavo, pas savo gimines važiuodavo vienas. A. G. apsigyveno bute po K. D. R. motinos mirties, gyveno iš K. D. R. lėšų. A. G. butas nepriklauso. Yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, nuosavybės teisės į butą įregistruotos 2016 metais, todėl nori butą suremontuoti, kažkuris iš paveldėtojų bute planuoja gyventi. Jai priklauso 1/5 dalis buto. Prašė A. G., kad jis išsikraustytų iš buto, rašė raštus, tačiau A. G. iš buto neišsikėlė. Su A. G. buvo tartasi dėl buto pardavimo, nesutarė dėl buto kainos. Prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir priteisti kelionės bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė N. Z. teismo posėdyje nurodė, kad ji paveldėjo turtą ir turi teisę juo naudotis. Atsakovas A. G. bute gyvena neteisėtai. Siuntė raštus A. G. dėl išsikėlimo iš buto, ne kartą kalbėjo telefonu, tačiau atsakovas atsisako išsikelti iš buto, į butą neįsileidžia. Iš fotonuotraukų matyti, kad butas apleistas. Savo ieškinį palaiko, prašo nustatyti minimalų terminą išsikėlimui. Su priešieškiniu nesutinka. Prašė priteisti patirtas kelionės ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. D. R. žadėjo turtą palikti R., o ne atsakovui. Kai šventė K. D. R. 70 metų jubiliejų, atsakovas šventėje dalyvavo, o vėliau į šventę atėjo atsakovo artima draugė V. (10 metų už atsakovą jaunesnė), kuri išsivedė atsakovą. K. D. R. turėjo daugiau artimų draugų. Atsakovas A. G. niekada nebuvo K. D. R. sugyventinis. Atsakovas K. D. R. neslaugė. Tai žino, nes prieš mirtį K. D. R. buvo atvykusi pas jį į svečius. Atsakovas ieškovams nemoka buto nuomos, nėra sutarties. Siuntė raštą dėl išsikėlimo iš buto, atsakovas į raštą nereagavo. Savo ieškinį palaiko su priešieškiniu nesutinka.
Ieškovų atstovė advokatė R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. D. R. buvo išsilavinusi, jeigu ji būtų norėjusi, būtų parašiusi testamentą ar sudariusi sutartį leidžiančią atsakovui gyventi iki gyvos galvos savo bute. Prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti buto su rūsiu, kurio bendras plotas 50,12 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos uzufruktą iki jo gyvos galvos.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. savo priešieškinyje nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. mirė jo sugyventinė K. D. R.. Ją palaidojo savo ir bendrai gyvenant su palikėja sukauptomis lėšomis. Su K. D. R. faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai, gyveno nuo 1976 metų. Tarp jų susiklostė šeiminiai santykiai, nes jie vedė bendrą ūkį, ir iš esmės sudarė vieną šeimą. Ji vis ruošėsi jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį palikti testamentu, tačiau to padaryti nespėjo. Jis su K. D. R. gyveno iki jos mirties, jai sergant ją slaugė ir prižiūrėjo, K. D. R. mirus ją palaidojo ir prižiūri jos kapą. Paveldėjimo bylą užsivedė ir jos turtą paveldėjo ieškovai, kurie yra K. D. R. pusseserės – V. S., N. N., pusbrolis – R. M. ir pusseserės duktė N. Z.. Vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 6 p. jie yra šeštos eilės įpėdiniai. Su K. D. R., kaip sugyventiniai, bute (duomenys neskelbtini), gyveno kartu nuo 1992 m. Per tą laiką jo ir K. D. R. lėšomis ne kartą buvo atliktas buto einamasis remontas, pakeisti langai, durys, įstiklintas balkonas. Jo gyvenimo draugei K. D. R. priklausęs butas buvo prižiūrimas ir išlaikomas jų abiejų lėšomis. Ieškovai neteisingai traktuoja jo teisinį statusą ir be jokio pagrindo įvardija jį asmeniu, savavališkai užėmusiu jų paveldėjimo keliu įgytą butą. Jis kito tinkamo gyvenimui gyvenamojo ploto neturi. Jo vardu registruotas vieno kambario 23,53 kv. m. ploto butas, kurio gyvenamasis plotas sudaro 9,85 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Realus šio buto bendras plotas yra 18,22 kv. m. Gyvenimui butas yra visiškai netinkamas, nes yra suniokotas vandalų. Jame nėra miesto centrinio šildymo, karšto vandens. Šis butas yra apšildomas malkomis. Namas yra avarinės būklės. Jis yra neįgalus ir neturi galimybių šio buto sutvarkyti ir jame apsigyventi. Civilinėje byloje, kurioje jis prašė pripažinti jam nuosavybės teises į butą, buvo įvardintas kaip K. D. R. buto nuomininku. Jis butą naudoja pagal paskirtį, juo rūpinasi ir butą prižiūri. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis LR CK VIII skyriaus nuostatomis, turi būti nustatytas buto su rūsiu, kurio bendras plotas 50,12 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), panaudos uzufruktas iki jo gyvos galvos. LR CK 4.141 str. 1 d. nurodyta, jog uzufruktas, tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. LR CK 4.147 str. 1 d. numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Nagrinėjamu atveju jis su patikėja, buto savininke K. D. R., buvo susitarę, kad jis jai priklausančiu butu naudosis ir jame gyvens iki mirties, tokį susitarimą patvirtina ir jų bendras gyvenimas iki jos mirties, bendro ūkio vedimas, naudojimasis gyvenamuoju plotu ir tai, kad ji niekada neginčijo jo teisės gyventi jos vardu nuosavybės teise įregistruotame bute. Vieni iš uzufrukto nustatymo pagrindų yra sandoriai, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių. Sandoriams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo (būtent tokį teisių perleidimą bei suvaržymą atitinka uzufrukto institutas) įstatyme nustatyta notarinė forma (LR CK 1.74 str. 1 p.), tačiau įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. LR CK ketvirtosios knygos VIII skyriaus normose, reglamentuojančiose uzufrukto institutą, tokių pasekmių nenustatyta. Konstatuotina dar ir tai, kad šalys faktiškai vykdė susitarimą, tik reikiamos formos susitarimo, patvirtinančio sandorį, nebuvimas sukėlė poreikį ginti pažeistą teisę teisme ir todėl prašoma uzufruktą nustatyti teismo sprendimu (LR CK 1.93 str. 1 ir 4 d., 1.138 str. 1 p., 4.147 str. 1 d.). Jo ir palikėjos K. D. R. susitarimas dėl jo gyvenimo sąlygų jai nuosavybės teise priklausiusiame bute galioja ir ieškovams.
Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jį su K. D. R. suvedė K. B. 1975 metais. Jis 1976 metais gavo butą, su K. D. R. gyveno kaip vyras ir žmona, lakstė vienas pas kitą. 1978 metais tvarkė sodą, statė namelį. Namelis sode buvo baigtas statyti 1985 metais. 1992 metais mirė K. D. R. motina, po jos mirties, K. D. R. jį pasikvietė pas save. Tuo tada iki K. D. R. mirties gyveno kartu. Sodo namelio statybai jis pirko medžiagas. K. D. R. mirė 2013-03-14, po jos mirties jis gyvena bute. Su K. D. R. buvo sutarę, kad bute gyvens iki mirties. Darė buto einamąjį remontą, buvo įstiklintas balkonas, kapitalinis buto remontas niekada nebuvo atliktas, nes butą K. D. R. planavo parduoti ir įsigyti namą. Pragyvenimui buvo leidžiamos jo piniginės lėšos, o K. D. R. lėšos buvo kaupiamos. Mokėjo daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra butas, kaupiamuosius įnašus. Jam priklausantis butas (duomenys neskelbtini) yra tuščias, jis yra avarinės būklės. Jam 2001-01-16 įvyko insultas, šiuo metu jo darbingumas sudaro 35 proc. Geruoju iš buto išsikelti nesutinka, nes turi teisę jame gyventi.
Atsakovo atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp atsakovo A. G. ir K. D. R. susiklostė neterminuotos panaudos santykiai, jie pirma turėtų būti nutraukti, ir tik tada reikėtų spręsti klausimą dėl iškeldinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.
Dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos (dėl ieškinio reikalavimo)
Atsakovas A. G. pradėjo gyventi bute su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste — Butas) nuo 1992 m., t. y. po K. D. R. motinos mirties (1992 m. spalio 3 d.). K. D. R. mirė 2013 m. kovo 14 d., po K. D. R. mirties iki šiol atsakovas A. G. gyvena Bute. 1/5 dalis Buto nuosavybės teise priklauso V.S. pagal 2016 m. liepos 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. T3GP-6131. 1/5 Buto nuosavybės teise priklauso N. Z. pagal 2016 m. rugpjūčio 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2958. 1/5 dalis Buto nuosavybės teise priklauso N. N. pagal 2016 m. liepos 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. T3GP-6131. 2/5 dalys Buto nuosavybės teise priklauso R. M. pagal 2016 m. liepos 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. T3GP-6131 ir 2018 m. birželio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. T3GP-4381.
Telšių rajono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-24-304/2016) buvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams V. S., L. M., N. N., R. M., L. E. dėl turto dalies pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo. Paminėtoje byloje A. G. ieškiniu prašė pripažinti, kad jis ir K.D. R., mirusi 2013-03-14, bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvendami bendrai įgijo: butą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 8688 Eur, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 868,86 Eur, nebaigtą statyti sodo namą, kurio vertė 2896,20 Eur, pinigines santaupas, vertybinius popierius ir akcijas, esančias banko DNB sąskaitose, kurių bendra vertė sudaro 30045,40 Eur. Pripažinti, kad jam nuosavybės teise priklauso šio turto ½ dalis, kas vertine išraiška sudaro 21249,53 Eur. Telšių rajono apylinkės teismo 2006-01-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 ieškinys atmestas. Aplinkybės nustatytos šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra prejudiciniai faktai ir teismas jų nekvestionuoja (LR CPK 182 str. 2 p.).
Ieškovai prašo iškeldinti atsakovą dviem pagrindais, t. y. ginant nuosavybės teises ir kaip asmenį savavališkai užėmusį gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlus į ją be nuomos sutarties. Teismo vertinimu, nėra pagrindo iškeldinti atsakovą, remiantis LR CK 6.612 straipsniu, nes atsakovas savavališkai nebuvo įsikėlęs į gyvenamjąją patalpą, jį buvo priėmusi buto savininkė K.D. R., o po jos mirties atsakovas liko gyventi ginčo Bute iki bus išspręstas ginčas dėl paveldėjimo. Vėlesni santykių pasikeitimai gali būti vertinami kaip galimybė atsirasti pagrindams nutraukti ar kitaip pasibaigti esamiems teisiniams santykiams, bet ne kaip savavališkas apsigyvenimas gyvenamojoje patalpoje.
Kilus ginčui, kai du ar daugiau asmenų tvirtina esą to paties daikto valdytojai, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris įrodo, jog jis yra teisėtas daikto valdytojas (CK 4.36 straipsnis).
Dėl naudojimosi Butu atsakovas nėra sudaręs panaudos sutarties (CK 6.629 str. 1 d., CK 6.478 str. 2 d., 6.629 str. 2 d., 4.253 str. 1, 2 d., 4.254 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 3 str. 1 d., 9, 11 12 str., 15 str. 1 d.), atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Bute, uzufruktas įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas (CK 4.147 str. 2 d., 4.253 str. 1, 2 d., NTRĮ 3 str. 1 d., 9, 11, 12 str.), nėra kitų teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis atsakovas turėtų teisę gyventi Bute. Kadangi atsakovas neįrodė, jog jis yra teisėtas nekilnojamojo turto valdytojas, atsakovas A. G. iškeldintinas iš Buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.98 str.).
Dėl panaudos uzufrukto iki gyvos galvos atsakovui nustatymo (dėl priešieškinio reikalavimo)
Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių, pagal kurią uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktą ir jį naudoti pagal paskirtį.
Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 str. 1 d.). Sandoriu uzufruktą turi teisę nustatyti tik pats daikto savininkas (CK 4.148 str.). CK 4.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas.
Viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir įstatyme nustatytais atvejais juridiniai faktai (CK 4.253 str. 1, 2 d., NTRĮ 9, 11, 12 str.). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (NTRĮ 3 str. 1 d.). Uzufruktas yra viena iš Nekilnojamojo turto registre registruojamų daiktinių teisių (NTRĮ 11 str. 1 d. 5 p.). Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė (NTRĮ 14 str.). Sandoriai bei sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, yra vienas iš viešame registre registruojamų su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų (CK 4.254 str. 1 d. 1 p., NTRĮ 12 str. 1 d. 1 p.). Juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše (NTRĮ 15 str. 1 d.). Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus, – šių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras (CK 4.256 str. 2 d., NTRĮ 23 str. 1 d.).
Dėl naudojimosi Butu nėra sudaryta ir galiojanti panaudos sutartis (CK 6.629 str. 1 d., CK 6.478 str. 2 d., 6.629 str. 2 d., 4.253 str. 1, 2 d., 4.254 str. 1 d. 1 p., NTRĮ 3 str. 1 d., 9, 11, 12 str., 15 str. 1 d.), atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Bute, uzufruktas įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas (minėta). Nei šioje byloje, nei Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 nenustatyta, kad K. D. R. būtų išreiškusi valią, kad atsakovui paliekama teisė naudotis Butu iki gyvos galvos, deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-304/2016 konstatuota, kad „[...] iš K. D. R. laiško rašyto 2006 m. liepos mėnesį giminaitei R. (II t. 59 b. l.) matyti, jog visą turtą ji nori palikti jai ir, kad tai planuoja įteisinti testamentu. Apie bendrai kuriama turtą su kartu gyvenančiu ieškovu neužsimenama [...]“. Atsakovas iki šiol nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Bute. Įstatymuose nėra nustatyta teisinių pagrindų dėl kurių atsakovas A. G. turėtų teisę gyventi Bute iki savo mirties, t. y. šios bylos kontekste nėra jokių teisinių pagrindų nustatyti atsakovo naudai uzufruktą, dėl to šiuo atveju neegzistuoja ir pagrindas nustatyti atsakovui tokią teisę teismo sprendimu. Nustačius šias aplinkybes, atsakovo priešieškinys atmestinas (CK 4.39 str. 1 d., 4.93 str. 2 d., 4.141 str., 4.147 str. 1, 2 d., 4.148 str., CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovo A. G. priteistina ieškovei V. S. 196,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 156 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, 18,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis ir 0,25 Eur komisinio mokesčio dalis (skaičiuojama lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui), 15,37 Eur vykimo į teismo posėdį išlaidos (paskaičiuota vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015-12-18 nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) „Dėl kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“), raštų atsakovui siuntimo išlaidos 6,36 Eur.
Iš atsakovo A. G. priteistina ieškovei N. Z. 221,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 156 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, 18,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis ir 0,25 Eur komisinio mokesčio dalis (skaičiuojama lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui), 36,69 Eur vykimo į teismo posėdžius išlaidos (paskaičiuota vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015-12-18 nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) „Dėl kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“), raštų atsakovui siuntimo išlaidos 9,44 Eur.
Iš atsakovo A. G. priteistina ieškovei N. N. 182,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 156 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, 18,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis ir 0,25 Eur komisinio mokesčio dalis (skaičiuojama lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui), raštų atsakovui siuntimo išlaidos 7,37 Eur.
Iš atsakovo A. G. priteistina ieškovui R. M. 487,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 312 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, 145,20 Eur išlaidos, susijusioms su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, 18,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis ir 0,25 Eur komisinio mokesčio dalis (skaičiuojama lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui), raštų atsakovui siuntimo išlaidos 11,09 Eur.
Iš atsakovo A. G. priteistina 13,47 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo
Teismas turi teisę savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į atsakovo turtinę, socialinę padėtį, sveikatos būklę, bei į atsakovo teismo posėdyje pateiktą informaciją apie prastą jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu Ežero g. 12-6, Telšiuose, būklę, sprendimo, dalyje dėl atsakovo iškeldinimo iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įvykdymas atidedamas penkiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. atsakovas privalo išsikelti iš Buto per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 284 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto su rūsiu, unikalus numeris 7898-7003-4010:0038, esančio Vilniaus g. 8-3, Telšiuose, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
Priešieškinį atmesti.
Iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas 196,73 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis Eur 73 ct) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas 221,13 Eur (du šimtus dvidešimt vieną Eur 13 ct) N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas 182,37 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du Eur 37 ct) N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas 487,29 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 29 ct) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti pašto išlaidas 13,47 Eur (trylika Eur 47 ct) į valstybės pajamas.
Sprendimo, dalyje dėl atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš buto su rūsiu, unikalus numeris 7898-7003-4010:0038, esančio Vilniaus g. 8-3, Telšiuose, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įvykdymą atidėti penkiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.