Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui, atsakovams V. S., L. M., N. N., R. M., atsakovų atstovei advokatei Rasai Valiukienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. S., L. M., N. N., R. M., L. E. dėl turto dalies pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas F. L. paliudijo, kad ieškovas sodo kaimynas. Ieškovą ir K. D. R. pažįsta nuo 1985 m.. Sodo sklypai šalia, kartu statė namelius. Matė, kad ieškovas vežė medžiagas nameliui, maišė skiedinį, armatūrą rišo, dalyvavo statybos procese. Jis parveždavo D. iš sodo, ji pasakodavo, kad taupo pinigus, o gyvena iš ieškovo. Sode dirbdavo abu, su jais bendravo iki mirties. Ieškovas į sodą neatvažiuodavo, kai sirgdavo. Ieškovas ir D. gyveno kaip vyras ir žmona, mieste gyveno viename bute. Yra buvęs svečiuose — buvo ieškovas, D. ir V. Kaip jie gyveno namuose, nežino. Ieškovo kompiuteriai buvo viename kambaryje, o kaip miegojo, nežino. Sodo namelis nebaigtas statyti, aplinka apšienauta, prieš 10 m. išrauti medžiai. Žino, kad ieškovas finansavo, o D. kaupė pinigus. Prieš 10 m. D. buvo sakiusi, kad ieškovas gavo 1000 dolerių palikimo. Sodo namelius pradėjo statyti 1986-1987 m., ieškovas su D. kartu gyveno nuo 1984 m.

Liudytoja G. L. paliudijo, kad ieškovą ir D. pažįsta nuo 1985 m. Jie gyveno kartu, nesusituokę, bet kaip vyras ir žmona. D. sakė, kad pensiją ir atlyginimą taupo. Namelio statybą finansavo abu, A. statė krosnį, lipdė. Statė už ieškovo pinigus, nes jis atsiskaitydavo, D. nebūtų sutaupiusi tiek pinigų viena. Kai nueidavo į svečius, ieškovas būdavo. Grįžtant iš sodo ieškovą kartą per savaitę ar dažniau užveždavo į Maximą nupirkti maisto. D. yra sakiusi, kad ieškovo motina 1990 m. jai davė aukso dantims. Kol buvo sveiki, sodas buvo prižiūrėtas. Daugiau bendravo iki 2005 m. Apie 1990 m. iš sodo juos užveždavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, o ne (duomenys neskelbtini) gatvę, dar D. motina buvo gyva. Mirus motinai ieškovas su D. apsigyveno kartu.

Liudytoja M. V. paliudijo, kad ieškovas gyveno su K. D. R. (duomenys neskelbtini) g. 8, pirmame aukšte, kitoje laiptinėje. Gyveno gražiai, kaip pora, tik susirašę nebuvo. Ieškovas nebuvo nuomininkas. Ji su D. gerai sugyveno, buvo kaip draugės. D. sakė, kad pinigus deda į banką, o ieškovas maitina ir moka už butą. Matė, kaip ieškovas nešė maistą, eidavo su 2 maišais. Kartu važiuodavo į sodą, G. sodas yra šalia D. sodo. Ar statė namą, nežino. D. laidojo ieškovas. Suprato, kad vedė bendrą ūkį, buvo vienas stalas, buvo meilė. D. sakė, kad mokesčius mokėjo ieškovas. Ji pati į namą atsikėlė pirma, kai dar niekas nebuvo atsikėlęs, butas buvo įrengtas. D. su ieškovu gyventi atėjo vėliau, už kelių metų, jie parėjo kartu. Su D. susipažino prieš 15 m., D. turėjo motiną.

Liudytoja K. B. paliudijo, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) g., ieškovas vėliau atėjo gyventi į kaimynystę. Ieškovas dirbo gamykloje, bendravo su jos vyru, ateidavo su D. D. statė trobą, o ieškovas su jos vyru talkininkaudavo. D. vesdavosi į savo namus, vaišindavo po darbų. Kai mirė D. motina, ji išsivedė ieškovą pas save į (duomenys neskelbtini) g., tai buvo apie 1990 m. ar vėliau. Ieškovas visąlaik pirkdavo maistą, o D. perkant maisto nematydavo, ji vis būdavo pavargus ar pan., mėgo išgerti.

Liudytoja D. B. paliudijo, kad ieškovas gyveno su K. D. R. D. sakė, kad taupo pinigus, o gyvena iš ieškovo. Ieškovas terbomis nešdavo maistą, D. sakė, kad kur dingtų be jo. Ieškovas su D. kartu dirbo sode, draugiškai kartu gyveno daugiau kaip 20 m. Matė, kad kartu gyvena, nes ne kartą buvo pas juos. Jie buvo vyras ir žmona, tik neįregistravę santuokos. Su D. paskutiniu metu bendravo mažiau, nes turėjo gulinčią motiną. Ieškovas nebuvo įnamis. Jie gyveno kartu anksčiau nei 1995 m., gal 1988-1990 m. Į butą (duomenys neskelbtini) g. ieškovas atsikėlė po D. motinos mirties. D. gavo butą ir atėjo su ieškovu gyventi. Per D. motinos metines ieškovo nebuvo.

Liudytojas V. U. paliudijo, kad ieškovą pirmą kartą pamatė per M. 60-metį 2002 m. Po šventės D. parvežė namo vieną, be ieškovo. Ieškovas šventėje buvo su kita moterimi, o D. atėjo su drauge. Kiek buvo namuose pas D., ieškovo nematė. Pas jį D. irgi atvažiuodavo viena. Pas D. bute buvo 2 kartus: 2002 m. ir 2012 m., abu kartus ji remontavo butą, bute buvo apie 15-20 min., ieškovo nematė. Kai buvo pas M., D. sakė, kad ieškovas įnamis, nuomininkas, „kvartirantas“.

Liudytoja A. D. paliudijo, kad D. buvo kaimynė, gyveno vienoje laiptinėje, parsikraustė su motina 1985 m., po kokio mėnesio ir ji pati. Butai buvo įrengti, reikėjo langus nusivalyti, išsivalyti ir atliekas išsinešti. 1992 m. mirė D. motina, D. gyveno viena, paskui už kokių 2 m. parėjo ieškovas. D. sakė, kad pareis įnamis. Esant gyvai motinai D. statė namelį, samdė žmones, su seserimi važiavo tvarkyti namelio. Namelį statė nuo 1985 m. rudens. K. D. R. yra sakiusi, kad darbininkus ima iš suaugusiųjų mokyklos. D. darė remontą, klijavo tapetus, ji su vyru D. išklijavo virtuvę, ieškovas tų darbų nedarė nebuvo. Ieškovas atsikėlė gyventi vėliau kaip nuomininkas, nors nuomos nemokėjo. D. ir ieškovas pinigus laikė atskirai, abu dėjo savo gaunamas pajamas į bankus, nebuvo bendro ūkio. Net būdama pensijoje dirbo ilgai, nelabai išlaidavo, buvo taupi, pinigus taupė namui. Kai D. susirgo, ieškovas buvo savo kambaryje, pas daktarus jos nevežė, vežė jos sūnus. Ieškovas buvo grubus D., girdėjo barnius, D. sakė, kad negali jo išvaryti, nes jis nėjo lauk, jam buvo taip patogu gyventi. Su ieškovu nebebendrauja, po nelaimei pasisveikina. Ieškovas prašė jos liudyti jo naudai, už tai žadėjo D. auksinį žiedą su akute. Liudyti pakvietė N. N. D. buvo sakiusi, kad tam „parazitui“ nepaliks buto, kad butas liks giminaičiams. Ieškovas D. davė vaistus nuo šlapimo, pas daktarą nevežė, kol neišgėrė butelio, norėjo jos mirties. V. buvo D. draugė, ieškovo meilužė. Ieškovas darbuotis į sodą nevažiavo.

Liudytoja R. Š. paliudijo, kad yra D. R. pusseserė, su kuria D. planavo kartu gyventi senatvėje, dukra. D. ją vadino dukryte, po motinos mirties visada duodavo pinigų, į kapines visada atvažiuodavo viena, be ieškovo. D. jai davė pinigų vairuotojo teisėms įgyti, nupirko mašiną. Žinojo, kad teta turi draugą. Paklausus, ar šis neprieštarauja dėl paramos, sakė, kad jie nieko bendro neturi, atskiri namai, pinigai. D. per 70-metį apgailestavo, kad ieškovas sode nepadeda kasti, tvarkyti, remontuoti nei buto, nei sodo. Giminėje buvo 3-4 laidotuvės, ieškovas nedalyvavo nė vienose. Ieškovas negyveno su D. esant gyvai motinai, per laidotuves D. palaikė kitas vyras. Kai Latvijoje mirė ieškovo giminaičiai, D. į laidotuves nevažiavo, sakė, kad jie jai svetimi, o ieškovas įnamis. Ieškovą ruošėsi iškraustyti, bet po jo patirto insulto buvo negražu jį išmesti, pats išsikraustyti nesutiko, o policijos kviesti ji nedrįso.

Liudytoja I. Š. paliudijo, kad su D. dirbo kartu nuo 1960 m., dažnai kalbėdavo, bendraudavo, bet nesakė, kad turi draugą. Kai motina buvo gyva, D. išsipirko butą investiciniais čekiais, likusius siūlė pirkti jai, tačiau jai investicinių čekių nereikėjo. Kai 1992 m. mirė D. motina, kita mokytoja pasakė, kad D. turi draugą. D. sakė, kad bendrauja, jis turi butą, sodą, 2 žemės sklypus, mašiną, pinigų. Tekėti nesiruošė, nes ieškovas 12 metų jaunesnis. Ieškovas tai būdavo, tai išeidavo. Kiek būdavo pas D., tiek ieškovo nematė. D. 3 metai prieš mirtį yra sakiusi, kad ieškovas prašė jos paskolinti 3000 Lt broliui Latvijoje, vėliau sakė, kad neskolino. D. sakė, kad statyboms pirko plytų, lentų, cemento, mokiniai padėjo statyti, pinigų neėmė, davė išgerti, pietus. Ieškovo statant sodo namelį nematė. D. sakė, kad pinigus jie tvarkė atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Remiantis CPK nuostatomis ieškinys turi būti pagrįstas įrodymais.

Reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad butas K. D. R. priklausė asmeninės nuosavybės teise, nuosavybės įregistravimo pagrindas 1991-05-28 įstatymas, butas privatizuotas panaudojant investicinius čekius, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1992-04-29. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gyventi su K. D. R. pradėjo nuo 1975 m., teismo posėdžio metu - nuo 1992 m., t. y. po K. D. R. motinos mirties. Byloje pateiktas mirties liudijimas, iš kurio matyti, kad K. D. R. motina mirė (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad ieškovas sudarant 1992-04-29 pirkimo-pardavimo sutartį su K. D. R. dar negyveno. Teismui nepateikta jokių faktinių duomenų, kad gyvenant su K. D. R. būtų pagerintas butas ieškovo pagalba (pakeistas šildymas, langai, durys, pakeista buto konstrukcija ir pan.). Ieškovas teigia, kad K. D. R. gavus butą jis bute klijavo tapetus, įstiklino balkoną. Šią ieškovo versiją paneigė A. D. paaiškindama, kad ji gyveno viename name su K. D. R., gan artimai bendravo, žinojo apie kaimynės planus, kiekvieno asmeniškai tvarkomas gaunamas pajamas ir santykius su taip D. vadinamu jos įnamiu. Ji su vyru klijavo tapetus D. bute, o ne ieškovas. Ieškovas prašė jos liudyti jo naudai, už tai žadėjo D. auksinį žiedą su akute. Tačiau ji atsisakė duoti melagingus parodymus. D. buvo sakiusi, kad tam „parazitui“ nepaliks buto, kad butas liks giminaičiams. Ieškovas neįrodė, kad butas buvo įgytas, pagerintas ir tai kad tam buvo naudojamos ir jo asmeninės pajamos, todėl butas negali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe K. D. R. ir ieškovo A. G. Liudytojas V. U. parodė, kad du kartus 2002 ir 2012 m. buvo pas D. ir matė, kad ji remontavo butą. Ieškovas teigia, jog butą įsigijo 1985 m., iš jo pinigų nešė kyšį, kad D. gautų butą. Butą tvarkė: tapetavo, įstiklino balkoną. Bute (duomenys neskelbtini) g. kartu su K. D. R. gyveno nuo 1992 m., t. y. po K. D. R. motinos mirties. Tačiau iš K. D. R. laiško rašyto 2006-07 giminaitei R. (II t. 59 b. l.) matyti, jog visą turtą ji nori palikti jai ir, kad tai planuoja įteisinti testamentu. Apie bendrai kuriama turtą su kartu gyvenančiu ieškovu neužsiminama. Laiške L. ir S. 1999-08-10 K. D. R. rašo, kad „A. nusipirko mašiną Ford Siera, dairosi garažo. Gerai mane su draugėmis į grybus nuveš......“ iš šio laiško turinio taip pat matyti jog automobilį ieškovas įsigyja ne bendrojon dalinėn nuosavyben su K. D. R., o asmeninėn nuosavybėn (II t. 4 b. l.). 2001 m. laiške L. ir S. rašo, kad A. yra kaip tarnaitė, nes jis sunkiai serga, pastoviai vartoja vaistus, nebedirba, o pensijos gauna tik 400 Lt... (II t. 4 b. 5.). Laiške 2002 03 04 L. nurodo, kad viena traukiniu vyko į Klaipėdą švęsti Naujųjų Metų (II t. 4 b.6.). 2002-08-14 laiške rašytame L. matyti, jog ji prižiūrėjo sergantį po insulto ieškovą (II t. 4 b. 7). Laiške 2003-12-19 rašoma, kad mirus A. G. mamai jai reikėjo jam padėti, tačiau linkėjimus siunčia ne kartu gyvenantis A. G., bet A. R. (II t. 4 b. 9), Laiške L. rašo, kad būdama sode patyrė trauma, tačiau gerai, kad A. nebuvo dar išėjęs į savo sodą, linkėjimai ne nuo ieškovo, o nuo A. R. ir kitų (II t. 4 b. 11). Iš paminėtų ir kitų byloje esančių K. D. R. laiškų giminėms akivaizdu, jog jie gyveno kaip sugyventiniai, K. D. R. priklausančiame bute, tačiau bendro turto neįgijo ir nėra įrodymų dėl bendrų planų ateičiai kūrimo, pinigų taupymo gyvenamajam namui įsigyti. Tiek liudytojų parodymuose tiek K. D. R. laiškuose kalbama apie ieškovo ir K. D. R. asmeninio turto įsigyjimą, planuojamą testamentu butą palikti giminaitei R. (II t. 59 b. l.). Iš pačios K. D. R. rašomų laiškų (siunčiamų linkėjimų), liudytojo R. M. parodymų matyti, jog K. D. R. turėjo artimą draugą A. R., kuris su ja buvo ir per jos mamos laidotuves, o ne ieškovas. Iš liudytojų N. N., A. D. parodymų matyti, jog ieškovas taip pat turėjo kitų moterų ir artimą draugę V., todėl liudytojų M. V. ir F. L. ir G. L. parodymai, kad jie gyveno kaip darni šeima ir vedė bendrą ūkį nėra įrodyta. Iš V. S. parodymų matyti, jog K. D. R. nevažiavo ir į ieškovo sesers ar brolio laidotuves. Iš L. M. parodymų matyti, jog K. D. R. jai buvo sakiusi, kad neturi pinigų ir, kad reikės kreiptis į ieškovą, kas dar kartą patvirtina, kad K. D. R. ir ieškovas savo biudžetus tvarkė atskirai. Iš N. N. parodymų matyti, jog K. D. R. jai buvo sakiusi, kad netekės, nes tada turtas atitektų ieškovui. Jie gyveno kartu nes taip buvo abiem patogu, vienas kitam padėdami fiziškai. K. D. R. norėjusi ieškovą išvaryti, tačiau laiškuose giminėms teigė, jog jis jos neapvalgo, o kartais parneša maisto iš parduotuvės. Be to, vasarą ieškovas išeidavo gyventi su panele į savo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o žiemą pareidavo pas D. Šių aplinkybių ieškovas neneigė.

Žemės sklypas įgytas 1992-10-21 iš asmeninių K. D. R. lėšų. Prisidėjimu prie nuosavybės kūrimo negalima laikyti tai, kad ieškovas vėliau kartu su K. D. R. nuvykdavo į sodą, jame dirbo sėdamas daržoves ar skindamas vaisius. Kelis kartus priimdamas atvežtas statybines medžiagas ir pasirašydamas važtaraščius. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad sodo namas nebaigtas statyti, sklypas apleistas, tai patvirtina, jog ieškovas realiai turto vertės nekūrė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-62/2015 pažymėjo, kad sukuriant (įsigyjant) tokį objektą, kaip žemės sklypas, nėra galimybės prisidėti savo darbu, tai tiesiog sandoris.

Ieškovas nepagrindė nebaigto statyti sodo namo vertės (2896,20 Eur), neįrodė, koks jo piniginis indėlis įneštas į šį turtą, nors tai įrodyti yra jo pareiga. Liudytojai: F. L., G. L., paliudijo, kad su D. ir ieškovu bendravo iki 2005 metų. Matė, kad ieškovas vežė medžiagas sodo nameliui, maišė skiedinį, rišo armatūrą, pats statė krosnį, tačiau tai nėra įrodyta, kad ieškovas lygia dalimi prisidėjo prie sodo namelio statybos, o atižvelgus dar į tai, jos jis nemokėjo mokesčių už gyvenimą K. D. R. bute, manoma, kad šiuo darbu jis kompensavo K. D. R. turėtas išlaidas gyvenant jos bute. M. V., parodymai vertintini kritiškai, nes ji parodė, kad į gyv. namą ji atsikėlė pirma, o D. su ieškovu kartu parėjo vėliau po kelių metų. Žinojo, kad D. turėjo motiną. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad apie tikrąsias faktines aplinkybes, tuo labiau finansines, ši liudytoja nežinojo. K. B. ir D. B. parodymų, matyti kad ieškovas iš parduotuvės parnešdavo maisto, atvažiuodavo į D. sodą, kuris yra šalia jo sodo, ten dirbo, taip pat neįrodo, kad ieškovas iš savo lėšų apmokėjo už bent dalį medžiagų ir pan.

Ieškovo reikalavimas nustatyti, kad K. D. R. vardu esančiose bankų sąskaitose dalis piniginių santaupų, vertybinių popierių ir akcijų, kurių bendra vertė 30045,40 Eur, priklauso jam, yra netikslus, nekonkretus ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė konkrečių įrodymų apie turtą, į kurį pretenduoja, jis nežino, kokios lėšos yra, koks turtas egzistuoja. Šiaulių apygardos teismo 2015-06-16 nutartyje buvo pasisakyta dėl ieškovo įgyto turto asmeninėn nuosavybėn ar jungtinės veiklos susitarimo pagrindu, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie savo santaupas, jo vardu ar bendrosios dalinės nuosavybės registruoto turto įgijimą, kas patvirtina, kad jis ir K. D. R. piniginius reikalus tvarkė kiekvienas atskirai. Tai įrodo ir K. D. R. rašyti laiškai giminaičiams. Ieškovas nuo 2001 m. gavo tik neįgalumo pensiją, teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo susitaupęs apie 12000 Lt, tai įrodo, kad jis neprisidėjo prie jokio turto įgijimo, o mokėjo mokesčius ir pirko maistą tik iš K. D. R. pinigų. Iš K. D. R. laiškų, atsakovų paaiškinimų matyti, kad K. D. R. buvo labai taupi. Jai 1993 m. buvo paskirta pensija, ji dar 16 m. dirbo, todėl darytina išvada, kad galėjo sutaupyti solidžias pinigines santaupas. Iš pateiktų bankinių sąskaitų išrašų matyti, kad būtent iš K. D. R. sąskaitos buvo mokami mokesčiai atliekų tvarkymo centrui, už vandenį, už dujas, tai patvirtina, kad visas gyvenimas vyko naudojant tik K. D. R. lėšas. Ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė orderius, važtaraščius, tačiau daugelyje yra K. D. R. parašai, kai kurie kartojasi kelis kartus. Tai neįrodo ieškovo prisidėjimo prie sodo namelio statybos.

Ieškovas nuo 2001 m. turi rimtų sveikatos problemų, buvo keletas insultų, infarktų, todėl darytina išvada, kad realiai prisidėti darbu prie bendro turto kūrimo negalėjo. Pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad „buvo namų šeimininkė, šliaužojo po namus ir tiek“. Liudytoja Š. patvirtino, kad K. D. R. turėjo didelį pamokų krūvį, dirbo iki 70 m. Visa tai įrodo, kad ieškovas gyveno iš K. D. R. lėšų. Ieškovas neįrodė, kad buvo susitarimas įgyti turtą bendrojon nuosavybėn su K. D. R., tuo labiau, kad dalis turto buvo įgyta iki ieškovui apsigyvenant pas K. D. R.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais. Tai priklauso nuo turimų įrodymų.

Teismas, spręsdamas sugyventinių įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimą, nustato sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą, taip pat kiekvieno jų atskirą turtą. Tokios teisės normos, kad asmuo, pragyvenęs kiek tai metų kartu su kitu asmeniu, įgyja tam tikras teises į to asmens turtą, Lietuvos teisėje nėra. Nesusituokę, tačiau gyvenantys kartu asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Jei turtas buvo įgytas vieno iš sugyventinių vardu iki bendro gyvenimo pradžios, jis galėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei teisme būtų įrodyta, kad gyvenant kartu šis turtas buvo iš esmės pagerintas, dėl ko žymiai padidėjo turto vertė (pvz., kapitalinis remontas atliktas iš bendrų ar kito sugyventinio lėšų). Ieškovas privalėjo įrodyti susitarimą įgyti turtą bendrojon dalinėn nuosavybėn bei dalies bendrojoje nuosavybėje ar kitaip pagrįsti indėlį į šį turtą, tačiau teismui tokių įrodymų nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika numato, kad maisto pirkimas, bendras gyvenimas, darbas negali būti vertinami kaip įrodymas apie susitarimą bendrai įgyti turtą (LAT nutartys Nr. 3K-3-134/2011, 3K-3-378/2008).

Ieškovui neįrodžius, kad jis su sugyventine K. D. R. kartu sukūrė ar įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise konkretų turtą, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovas su K. D. R. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą nėra, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.