Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

R. F., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, vedusio, vidurinio išsilavinimo, neteisto,

prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6-744/2017 m., R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

2017 m. liepos 25 d. teisme gautas R. F. prašymas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme R. F. nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo padarė tinkamas išvadas, kad per teisės atėmimo laikotarpį jokio kito kelių eismo pažeidimo nepadarė, sumokėjo teismo paskirtą baudą, atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes artėja javapjūtė, o ūkyje naudoja techniką, kuriai vairuoti reikalingas vairuotojo ir traktorininko pažymėjimas.

R. F. teismo posėdžio metu savo prašymą palaikė ir prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, motyvuodamas argumentais, analogiškais teismui pateiktame prašyme.

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti nagrinėjimą negauta.

Prašymas netenkinamas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas. Šiame kodekse nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Kadangi tai sunkina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį, todėl, nagrinėjant R. F. prašymą, taikytinos pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatos.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog iš ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, būtina įvertinti įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, o taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (pvz. LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. N444-1587/2007). Be to, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, turi būti vertinama visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Tokiu būdu būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, jo elgesį nuobaudos vykdymo metu ir pan. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, akivaizdu, jog konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 straipsnyje nustatytoms būtent privalomoms sąlygoms negali būti tik formalus, o ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-1886/2006 ir kt.).

Iš R. F. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų, o taip pat jo paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos privalomosios sąlygos dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo R. F. atžvilgiu formaliai yra išpildytos: nuo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimo, atimti teisę vairuoti transporto priemones, priėmimo dienos praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, R. F. teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, sumokėjo teismo paskirtą baudą (3 b. l.), 2017-06-28 IĮ „Sveikatos mokymai“ atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir jam išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. 0002209 (7 b. l.). Iš kitų dokumentų matyti, kad baigė papildomą vairuotojų mokymą (4 b. l.), pagal sveikatos būklę vairuoti gali (5 b. l.), atestuotas pagal 8 val. privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą (6 b. l.), gyvenamosios vietos bendruomenės ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (8-10 b. l.), ūkininkauja (12 b. l.).

Pažymėtina, jog tik imperatyvių įstatyminių sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, egzistavimas savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtąjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, įtvirtintas ATPK 329 straipsnyje, iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Kartu pažymėtina, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo pobūdžio, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, savaime nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007 ir kt.), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant nei administracinės atsakomybės švelninimo, nei atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo klausimą (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-133-382/2014, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. ATP-344-135/2013 ir kt.). Beje, ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–1378/2007 ir kt.). Todėl šiuo atveju aplinkybė dėl teisės vairuoti būtinumo atliekant ar prisiimant darbines funkcijas nelaikytina išskirtine aplinkybe, suponuojančia pagrindą sutrumpinti skirtosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Ta aplinkybė, jog R. F. sumokėjo paskirtąjį baudą, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes jį tai įpareigoja padaryti įstatymas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, o įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N444-685/2009, N63-681/2010, Nr. N63-940/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. ATP-84-116/2013, Nr. ATP-344-135/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad R. F. 2017 m. sausio 25 d. nutarimu nubaustas būtent už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ir tokio pobūdžio pažeidimą padarė ne pirmą kartą, t. y. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6-744/2017 m. esanti pažyma apie R. F. padarytus pažeidimus (12-15 b. l.) patvirtina, kad jis 2005 m. spalio 18 d. jau buvo baustas už analogišką veiką – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Nors ši nuobauda nebegalioja, tačiau būtent pastarieji duomenys liudija, jog jis neabejotinai žinojo ne tik apie galiojančius įstatymo reikalavimus, neleistinumą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, apie kylančias pasekmes ir griežtas teisines sankcijas, tačiau šiuo atveju prisiėmė riziką itin šiurkščiai dar kartą pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet kitų eismo dalyvių saugumui, o kartu ignoruodamas visos visuomenės interesą į saugias eismo sąlygas ir visuotinį teisės normų laikymąsi. Be to, šie duomenys patvirtina, jog jis jokių išvadų dėl neteisėtų savo veiksmų nepadarė, kritiškai savo elgesio neįvertino. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau R. F. taip pat baustas ir už kitokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl, teismo vertinimu, R. F. teiginiai apie būtent šiuo atveju pasiektus paskirtos nuobaudos tikslus, pasekmių suvokimą ir pan., yra deklaratyvūs ir šiame kontekste vertintini tik kaip asmeninis interesas išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių. Pastebėtina, kad nors ir su apribojimais ir papildomais sunkumais R. F. turi galimybes vykdyti veiklą ūkyje ir rūpintis artimaisiais naudodamasis kitų asmenų, samdomų darbuotojų ar sutuoktinės, turinčios teisę vairuoti, pagalba. Todėl teismas sprendžia, jog visas griežtas teisines pasekmes ir atsiradusius nepatogumus lėmė tik paties R. F. neatsakingas ir neteisėtas elgesys, ignoruojant teisės aktų reikalavimus.

Be to, iš bylos medžiagos ir 2017 m. sausio 25 d. priimto Pakruojo apylinkės teismo nutarimo akivaizdu, jog R. F. atžvilgiu buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgus į R. F. asmenybę, charakterizuojančias aplinkybes, teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių. Tuo tarpu, šiuo nagrinėjamu atveju, jokių papildomų išskirtinių aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, byloje nenustatyta. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad situacija analogiška buvusiajai nutarimo priėmimo metu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. F. prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti R. F. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.