Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui, išnagrinėjęs

R. F., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, vedusio, vidurinio išsilavinimo, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. 2016 m. gruodžio 27 d. apie 12.04 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Terrano“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ (prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), paklaida ± 0,017 ‰, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2017 m. gegužės 21 d.) jam nustatytas 0,61 promilių girtumas – lengvas neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais R. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. F. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, iš vakaro buvo išgėręs alaus. Vairavo, nes jautėsi blaivus. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą ir, esant galimybei, neatimti teisės vairuoti transporto priemonių, arba šią teisę atimti trumpesniam laikui, nei numato įstatymas, kadangi ūkininkauja, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina. Niekas kitas iš jo ūkyje dirbančių darbuotojų neturi teisės dirbti su teleskopiniu krautuvu, todėl jam reikėtų samdyti kitą žmogų, turinčių tokių teisę. Sezono metu jo ūkyje dirba 6 žmonės. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, kad į mokyklą vežioja savo krikšto dukrą S. S., be to, padeda vienišai vienkiemyje gyvenančiai S. Z..

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. F. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), patikros sertifikatu (4 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija (6 b. l.), laikino leidimo šaknele (7 b. l.), informacijomis apie transporto priemonę (8, 9, 10 b. l.), išrašu iš vairuotojų registro (11 b. l.), išrašu iš administracinių teisės pažeidimų registro (12-15 b. l.).

2016 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. Ž. surašė R. F. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad aukščiau nurodytais veiksmais R. F. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK arba ATPK), galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 126 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - Lietuvos Respublikos ANK arba ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nurodyto įstatymo 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte, kurio reikalavimus pažeidė R. F., nurodyta: „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų”.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalyse numatyta: „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, - užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų <...>. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių <...>.“

Kadangi Lietuvos Respublikos ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 126 straipsnio 1 dalies sankcija yra švelnesnė, todėl R. F. veika neperkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį, o bylos teisena vykdytina pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, galiojusį pažeidimo padarymo metu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. F. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), neteistas, administracine tvarka už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 126 straipsnyje metų laikotarpyje nebaustas, nėra kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vykdo individualią žemės ūkio veiklą, padeda nepilnametei krikšto dukrai ir vienišai vienkiemyje gyvenančiai S. Z., todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, jam už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32 straipsniai).

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kur numatyta, kad administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei prevencinių tikslų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų teismai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodami vienodą administracinių teismų praktiką, yra ne kartą konstatavę, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad asmuo charakterizuojamas teigiamai, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, išlaiko ir rūpinasi vaikais, nuoširdžiai gailisi nelaikytinos ypatingai švelninančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N16‑536/2006, N16‑949/2006, N3‑020/2006, N16‑1757/2006 ir kitos). Administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N1–1378/2007). Užsiimdamas veikla (ūkininkaudamas), kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, R. F. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau R. F. sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Be to, iš išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro (12-15 b. l.), matyti, kad R. F. 2005 m. spalio 18 d. jau buvo baustas už analogišką veiką – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau, kaip matyti, teigiamų išvadų nepadarė ir vėl vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiklos pobūdis negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą, todėl R. F. prašymas neskirti jam atėmimo teisės vairuoti transporto priemones arba šią teisę atimti trumpesniam terminui nei numato įstatymas netenkintinas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, 319-320, 324-326 straipsniais, teisėjas

nutaria:

r. f. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 126 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti R. F., kad jis baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti R. F., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.